Žmogaus protui yra sunkiai suvokiamas tikėjimo slėpinys, kad Dievo sprendimu jo Sūnus apsigyventų Marijos įsčiose tarsi šventovėje, augtų ir būtų pagimdytas, kaip kiekvienas žmogaus vaikelis. Tai be galo brangi tikrovė, kalbanti, kaip labai Dievas mus myli ir nori mus lydėti per visas mūsų gyvenimo dienas iki susitikimo amžinybėje, kur regėsime jį veidas veidan.

Naujųjų Metų mišių Evangelijos skaitinys mums pristato Mariją Betliejaus oloje, kur glausdavosi piemenų ganomi gyvulėliai. Marija atidžiai klausėsi piemenų pasakojimo, ką jie girdėjo iš apsireiškusio angelo lūpų. Evangelistas Lukas sako: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Marija atidi Dievo planui ir jį sąmoningai priima. Tai priminimas ir mums, kaip turime reaguoti į visa tai, kas vyksta mūsų gyvenime, – maldoje svarstyti, ką Dievas nori mums pasakyti per skausmingus ir džiugius įvykius, kuriuos leidžia mums išgyventi.

Dievo Gimdytojos šventėje susitelkime mintimis prie Marijos asmens, siekdami dar geriau ją pažinti ir pamilti ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip mūsų Motiną. Evangelijoje paminėti tik keli įvykiai iš Marijos gyvenimo, bet jie labai svarbūs, kad galėtume susidaryti vaizdą, kokia buvo Marija.

Dievo Gimdytojos šventėje susitelkime mintimis prie Marijos asmens, siekdami dar geriau ją pažinti ir pamilti ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip mūsų Motiną.

Apreiškimo metu Marija, iš angelo išgirdusi žinią apie Dievo planą per ją prisiimti žmogaus prigimtį, pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Besąlygiškas Marijos klusnumas Dievo planui nulems tolesnę žmonijos istoriją: žmogus niekuomet negalės jaustis apleistas ir niekam nereikalingas, nes žinos, kad Dievas be galo jį myli, ir tai liudija jo nusižeminimas iki Betliejaus Kūdikio. Amžinasis Dievo Žodis savo žemiškąją kelionę pradeda Marijos įsčiose, paskui auga apsuptas Motinos meilės ir rūpesčio.

Angelo apreiškimo metu Marija, sužinojusi, kad jos giminaitė Elzbieta senatvėje pradėjo kūdikį, tuojau išsiruošė į ilgą kelionę, kad pagelbėtų jai paskutiniais nėštumo mėnesiais. Marijos pavyzdys kviečia mus pasitikrinti, kaip praktikuojame artimo meilę.

Marija lydėjo Jėzų viešojo gyvenimo metais, kai jis skelbė Gerąją Naujieną. Galilėjos Kanos vestuvėse jos rūpesčio dėka Jėzus padarė pirmąjį stebuklą – vandenį pavertė vynu. Tai iškalbingas priminimas, kad Marijai rūpi konkretus žmogaus gyvenimas, ypač kai žmogus atsiduria bėdoje.

Marija nepalieka Sūnaus jo kančios metu. Evangelistas Jonas pasakoja: „Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė“ (Jn 19, 25). Nesunkiai galime įsivaizduoti, ką anuomet išgyveno Marija, matydama ant kryžiaus mirštantį savo Sūnų.

Paskutinė žinutė apie Mariją užrašyta Apaštalų darbų knygoje. Po Jėzaus žengimo į dangų apaštalai susirenka į Paskutinės vakarienės kambarį ir meldžiasi; kartu su jais meldžiasi ir Marija. (plg. Apd 1, 14). Tai priminimas, kad Marija visuomet yra su mumis – Bažnyčios bendruomenės žmonėmis.

Švč. Mergele Marija, Dievo Gimdytoja, lydėk mus per visas šių Jubiliejinių metų dienas!

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Dievo Gimdytojos šventė - Naujieji Metai appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė organizatoriai, pagal tibetiečių kalendorių šią dieną prasidės 2151-ieji, Medinio Drakono, metai. Ta proga skvere bus keičiamos Maldos vėliavos, kūrenamas laužas ir vaišinamasi arbata.

Tradiciškai Naujųjų metų proga Tibeto skvere iškils ir ledo skulptūra, vaizduojanti šių metų simbolį – Medinį Drakoną. Jį kurs Vilniuje gyvenantis menininkas iš Balio I Made Sutama-Oka. Šią ledo skulptūrą bus galima apžiūrėti tiek, kiek leis oro sąlygos.

Losaras – svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje šalyje, tiek ir už jos ribų.

Tibetiečių Naujųjų metų šventė minima pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Per Losarą Dharamsaloje, Indijoje, Dalai Lama tradiciškai laimina visus, kurie aplanko Dalai Lamos šventyklą.

The post Vilniuje bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai appeared first on LAIKMETIS.

Daug pasaulio gyventojų, kurių dabar iš viso yra per 8 milijardus, viliasi 2024-aisiais nebepatirti didelių pragyvenimo išlaidų ir karų. Be to, Naujaisiais metais pusę pasaulio gyventojų paveiks rinkimai, vyks Paryžiaus olimpiada.

Sidnėjuje, kuris skelbiasi pasauline Naujųjų metų sostine, daugiau kaip milijonas žmonių susirinko uosto rajone stebėti fejerverkų. Visą dieną miesto gyventojai rinkosi tam itin tinkamose vietose nepaisydami neįprastai šalto ir drėgno oro, ir nenusivylė, kai Uosto tiltą bei kitus įžymius objektus nušvietė aštuonios tonos pirotechnikos priemonių.

Sutinkant Naujuosius fejerverkai taip pat nušvietė dangų Oklande, Honkonge, Maniloje, Indonezijos miestuose.

Pietų Prancūzijoje nudistai su Kalėdų Senelio kepurėmis puolė į šiltus Viduržemio jūros vandenis, o Graikijos Salonikų mieste žmonės tradiciškai vaišinosi mėsa ant iešmų ir šoko gatvėse.

Praėję metai atnešė „Barbenheimerio“ – filmų  „Barbė“ (Barbie) ir „Openheimeris“ (Oppenheimer) – fenomeną, dirbtinio intelekto įrankių plitimą ir pirmąją visos akies transplantacijos operaciją.

Indija gyventojų skaičiumi aplenkė Kiniją ir šiuo požiūriu ėmė pirmauti pasaulyje, be to, tapo pirmąją valstybe, nutupdžiusia nepilotuojamą aparatą Mėnulio pietiniame ašigalyje.

2024-ieji taip pat buvo karščiausi metai nuo stebėjimų pradžios 1880-aisiais, atnešę virtinę klimato kaitos nulemtų katastrofų visame pasaulyje.

Gerbėjai atsisveikino su rokenrolo karaliene tituluojama Tina Turner (Tina Terner), serialo „Draugai“ (Friends) aktoriumi Matthew Perry (Metjumi Periu), airių ir britų grupės „The Pogues“ vokalistu Shane'u MacGowanu (Šeinu Makgovanu) ir tamsiąją žmogaus prigimtį analizavusiu JAV rašytoju Cormacu McCarthy (Kormaku Makarčiu).

Atstatyti namus

2023-ieji bus prisimenami galbūt pirmiausia dėl karo Viduriniuose Rytuose. Jis kilo po palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ beprecedenčių spalio 7-osios reidų Pietų Izraelyje, išprovokavusių nuožmų Izraelio atsaką Gazos Ruože.

Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad savo namus Gazos Ruože turėjo palikti beveik 2 mln. žmonių – maždaug 85 proc. šios palestiniečių teritorijos gyventojų. Griuvėsiais virto ištisi Gazos miesto rajonai.

„Tai buvo juodi metai, vienos tragedijos“, – sakė 37-erių Abedas Akkawi (Abedas Akavis), pabėgęs iš Gazos su žmona ir trimis vaikais į JT prieglaudą Rafoje, Gazos Ruožo pietuose.

„Dievui leidus šis karas baigsis, Naujieji bus geresni ir mes galėsime sugrįžti į savo namus, juos atstatyti arba net gyventi palapinėje ant griuvėsių“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Tel Avive, Izraelyje, 24 metų Ranas Stahlas pasirinko Naujųjų išvakarėse dirbti pamainą vyninėje, nes nejautė noro švęsti.

„Tą akimirką, kai imu šokti, liūdesys ir gedulas sugrįžta“, – sakė R. Stahlas, kurio draugas žuvo per „Hamas“ spalio 7-osios ataką muzikos festivalyje Izraelyje.

Kai kurie Vladimiro Putino valdomos Rusijos gyventojai yra pavargę nuo karo Ukrainoje.

„Naujaisiais metais norėčiau karo pabaigos, naujo prezidento ir sugrįžimo į normalų gyvenimą“, – sakė 55 metų teatro dekoratorė, maskvietė Zoja Karpova.

Tačiau pats V. Putinas, sakydamas Naujųjų metų kalbą, demonstravo pasitikėjimą savimi, pažadėjo, kad Rusija niekuomet nenusileis, ir gyrė karius fronte.

V. Putino, kuris jau yra ilgiausiai valdantis Rusijos lyderis nuo Josifo Stalino laikų, pavardė ir vėl bus kovą įvyksiančių prezidento rinkimų balsalapiuose. Mažai kas tikisi, kad rinkimai bus visiškai laisvi ar sąžiningi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas Naujųjų metų sveikinimą po beveik dvejų karo metų, pažadėjo, kad Rusijos pajėgos 2024-aisiais pajus visą Ukrainos vidaus ginklų gamybos jėgą.

Jo teigimu, Ukraina 2024 metais savo arsenale turės mažiausiai milijoną papildomų dronų, taip pat partnerių Vakaruose skirtų naikintuvų F-16.

„Mūsų pilotai jau įvaldo F-16 ir mes tikrai matysime juos savo danguje, kad mūsų priešai tikrai pamatytų, kokia iš tikrųjų yra mūsų rūstybė“, – sakė V. Zelenskis.

Romoje popiežius Pranciškus meldėsi už konfliktų visame pasaulyje aukas ir paminėjo ukrainiečius, palestiniečius bei izraeliečius, Sudano žmones ir Mianmaro rohinjus.

„Metų pabaigoje išdrįskime savęs paklausti: kiek žmonių gyvybių nusinešė ginkluoti konfliktai? Kiek žmonių žuvo? Kiek kančių, kiek skurdo?“ – sakė 87-erių Pranciškus po „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje.

„Tie, kas turite interesų šiuose konfliktuose, klausykitės sąžinės balso“, – pridūrė jis.

Rinkimai

2024-aisiais turi įvykti keleri labai svarbūs rinkimai, o bendrai per šių metų rinkimus bus lemiamas daugiau kaip 4 mlrd. žmonių politinis likimas Didžiojoje Britanijoje, Europos Sąjungoje, Indijoje, Indonezijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Venesueloje ir virtinėje kitų valstybių.

Per televiziją transliuotame naujametiniame sveikinime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose laukia svarbus pasirinkimas: „Europos tąsa arba jos blokavimas“ tokiu metu, kai prie ES slenksčio, Ukrainoje, vyksta Rusijos pradėtas karas.

Tačiau ypač didelių pasekmių visam pasauliui turės prezidento rinkimai Jungtinėse Valstijose. Lapkričio mėnesį juose tikriausiai vėl susigrums 81 metų dabartinis prezidentas demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir 2020-aisiais per JAV visuomenę suskaldžiusius rinkimus jam pralaimėjęs buvęs prezidentas, 77 metų respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

J. Bideno šios kadencijos metu kartais, regis, pasimatydavo jo garbus amžius ir net jo šalininkai nerimauja, kaip jam galėtų atsiliepti dar viena sunki ketverių metų kadencija.

Tačiau ne ką mažiau – gal net labiau – nuogąstaujama dėl D. Trumpo sugrįžimo.

Jam yra pateikti keli kaltinimai ir 2024-ieji galėtų nulemti tai, ar šis pompastiškas turtuolis keliaus į Baltuosius rūmus, ar į kalėjimą.

Populiari Danijos karalienė Margrethe II (Margretė II), ilgiausiai valdanti Europos monarchė, nusprendė per Naujųjų metų sveikinimą paskelbti, kad jau sausio 14 dieną atsisakys sosto.

52 metus valdanti 83-ejų Margrethe II karūną perleis savo sūnui, sosto įpėdiniui princui Frederikui.

Viltys

Praėjus 16 valandų po Naujųjų sutikimo Sidnėjuje Naujieji metai prasidėjo ir Niujorke, kur dešimtys tūkstančių džiugiai nusiteikusių žmonių Taimso aikštėje stebėjo paskutines praėjusių metų akimirkas skaičiavusio krištolinio rutulio ant vieno dangoraižio nusileidimą. Pirmąją Naujųjų metų akimirką pasipylė konfeti, susirinkusieji glėbesčiavosi ir bučiavosi aidint Franko Sinatros dainai „New York, New York“.

„Kol kas einasi labai gerai“, – sakė iš Solt Leik Sičio Jutoje atvykęs Jacobas Erikssonas (Džeikobas Eriksonas), vertindamas prasidėjusius Naujuosius metus.

Naujiesiems metams ritantis per pasaulį jie daug kur buvo pasitinkami viliantis, kad dabar lauks daugiau džiaugsmo nei liūdesio.

Kaip ir Niujorke, kur kone kasdien vyksta protestai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo, saugumas įvairiuose miestuose buvo sustiprintas.

Visoje Prancūzijoje sutinkant Naujuosius budėjo apie 90 tūkst. policijos ir saugumo pareigūnų. Paryžiaus Eliziejaus Laukų prospekte minios stebėjo šviesų šou, projektuotą ant Triumfo arkos ir skirtą sostinės istorijai bei būsimai vasaros olimpiadai.

Įspūdingi fejerverkai buvo surengti tokiose vietose kaip Akropolis Atėnuose ir aukščiausias pasaulio pastatas „Burj Khalifa“ Dubajuje Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Kinija šventė palyginti ramiai; dauguma šalies miestų uždraudė fejerverkus dėl saugumo ir oro taršos. Vis dėlto žmonės džiaugėsi; Pekine šoko spalvingais kostiumais vilkintys atlikėjai, o Čongčinge minia į dangų leido norų balionus. Sveikindamas su Naujaisiais metais prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sakė, kad šalis 2024-aisiais sutelks dėmesį į ekonominį atsigavimą, ir žadėjo, kad Kinija tikrai bus suvienyta su Taivanu.

Taivano sostinėje Taibėjuje nuotaika buvo pakili, minia stebėjo fejerverką ir visame mieste vykusius koncertus.

Indijos Mumbajaus mieste tūkstančiai žmonių stebėjo saulėlydį Arabijos jūroje. Sostinėje Naujajame Delyje, garsėjančiame prasta oro kokybe, dėl fejerverkų nuogąstauta, kad pirmoji Naujųjų metų diena išauš su toksišku smogu.

Pakistane, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, vyriausybė iš solidarumo su palestiniečiais uždraudė visas Naujųjų metų linksmybes.

Maždaug 2 mln. žmonių lynojant buvo susirinkę Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje – vienoje populiariausių Naujųjų metų sutikimo vietų pasaulyje – stebėti 12 minučių trukusio fejerverkų šou.

The post Pasaulis viltingai pasitinka Naujuosius metus appeared first on LAIKMETIS.

Visi užsiregistravusieji kasdien gaus el. laišką su nuorodomis į tos dienos Šventojo Rašto skaitinius, trumpu komentaru, o suprantantys anglų kalbą turės galimybę dar labiau pasigilinti į skaitomą tekstą žiūrėdami pateiktus trumpus vaizdo įrašus jutubo kanale.

2021-aisiais daugiau kaip 2 tūkstančiai, 2022-aisiais – daugiau nei tūkstantis, o 2023-aisiais - apie tūkstantį žmonių Lietuvoje atsiliepė į šį kvietimą.

Registracija.

The post Mėgstantiems iššūkius - kvietimas perskaityti visą Šventąjį Raštą appeared first on LAIKMETIS.

Taigi, pamėginsiu prisiminti, kokie buvo man šie 2022-ieji metai, pasinaudodamas savo telefono kalendoriumi.

Sausio pirmųjų dienų įrašuose vyrauja įvairūs „zoomai”, keli filmavimai televizijose, interviu LRT, susitikimai su draugais parkuose ir bažnyčiose. Sausio paskutinės dienos – sinodo savanorių kursai.

Kovo pirmoji savaitė – pradedame kontaktines paskaitas universitete; Kovo 10 dienos popietės metu – pirmasis „gyvas” Kovo 11-osios renginys universitete po kelių metų pertraukos; paskutinis kovo mėnesio penktadienis – Konstitucinių asmens teisių instituto diskusijų klubas vienoje kavinėje.

Balandžio pradžioje – nuotolinis posėdis vienoje prokuratūros komisijoje ir paskaitos Ukrainos studentams; balandžio 22 d. – Ateitininkų federacijos ir Sendraugių sąjungos suvažiavimas; balandžio 23 d. – Sinodo moderatorių susitikimas Katedroje, o paskutinėmis balandžio dienomis – VU Teisės fakulteto trečiakursių „gyvas” mediumas po trijų metų pertraukos.

Gegužės mėnesio sekmadienių popietės – VU sielovados komandos organizuojamos gegužinės pamaldos Kairėnų botanikos sode.

Birželio viduryje – savaitgalis Berčiūnų ateitininkų stovykloje, o birželio pačioje pabaigoje– VU mokslo metų uždarymas.

Liepos 1-oji – paskaitos apie 1922 m. Konstituciją įrašas Mažvydo bibliotekoje; liepos paskutinis savaitgalis– sendraugių vasaros stovykla Berčiūnuose.

Rugpjūčio 5-oji – krikšto sūnaus aplankymas Šiaurės Airijoje, rugpjūčio 25-oji – dr. Stasio Stačioko jubiliejaus minėjimas Vrublevskių bibliotekoje.

Rugsėjo 1-oji – mokslo metų pradžia, rugsėjo 2-oji – atlaidai Trakuose su parapijos choru, rugsėjo 15-oji – ekspertų posėdis Strasbūre, o rugsėjo 28 dieną – korporacijos Iustitia renginys „Mokslo pietūs“ Teisės fakultete.

Spalio 21-23 d. – sendraugių „netradicinis savaitgalis” Pakruojyje ir Linkuvoje, o spalio 24-25 d. – Konstitucijos 30-mečio minėjimai Universitete ir Konstituciniame Teisme.

Lapkričio 6 d. – išskrendu į Oslą dviejų mėnesių stažuotei, lapkričio 27 d. – Oslo lietuvių folklore ansamblio „Gabija” adventinė vakaronė.

Gruodžio 1 d. – prieškalėdinis vakarėlis su Oslo universiteto Viešosios teisės katedra (institutu), gruodžio 13 d. – savo tyrimų pristatymas Oslo Universitete, o gruodžio 22 d. – skrydis namo.

Aišku, čia tik dalis mano kalendoriaus įrašų, tačiau tai leidžia bent kažkiek prisiminti praėjusius metus ir įsijausti į jo nuotaikas. Iš karto priminsiu, jog iki vasario pradžios Lietuvoje galiojo su vadinamuoju „galimybių pasu“ susiję ribojimai, suskirstę žmones į dvi kategorijas ir vieną iš jų atskyrę nuo didelės dalies socialinio gyvenimo ir viešųjų paslaugų: teatrų, koncertų, sporto klubų, parduotuvių ir net darbo vietos.

ribojamos buvo ne tik pagrindinės žmogaus konstitucinės teisės, bet ir demokratijos bei teisės viršenybės principai.

Beje, ribojamos buvo ne tik pagrindinės žmogaus konstitucinės teisės, bet ir demokratijos (pavyzdžiui, parlamentarizmo) bei teisės viršenybės principai, kai nebuvo laikomasi paprasčiausios teisės hierarchijos ar teisės normų viešumo reikalavimo.

Televizijos laidose buvo kviečiama „sukurti pragarą“ vienai grupei piliečių ir netikėtas „aukštumas“ pasiekė cenzūra visuomenės informavimo priemonėse. Tuo pačiu buvo įvesta nepaprastoji padėtis, kuri, beje, galioja iki dabar.

Sunku patikėti, bet tai buvo ne G. Orwello romane atvaizduota, o mano mylimos tėvynės tikrovė.

Aišku, kitas neeilinis šių metų įvykis, sukrėtęs kiekvieną iš mūsų ir dalinai užgožęs kovidinius draudimus, buvo vasario pabaigoje Putino įvykdytas Ukrainos užpuolimas, kuris vis dar tęsiasi. Lietuvių reakcija į šį karą bent kažkiek leido užmiršti patirtą neteisybę ir visuomenės susiskaldymą, tačiau po kurio laiko jis vėl netruko pasirodyti...

Iš kitos pusės, čia galima priminti, jog šiais metais iki pat vasaros pradžios Lietuvos parapijose vyko Katalikų Bažnyčios Sinodiniai susitikimai, kurie, viena vertus, signalizavo tam tikrą Bažnyčioje esančią krizę, o kitą vertus, šie susitikimai teikė vilties dėl Bažnyčios ir visuomenės dvasinio atgimimo galimybės.

Pagaliau šiemet pažymėjome mūsų konstitucijų šimtmečio ir trisdešimtmečio jubiliejus, kurie taip pat leido visai naujoje perspektyvoje pamatyti krizėje esančią Lietuvos teisinę ir politinę sistemą.

Tiesa, šiemet man buvo ir skaudžių netekčių – mirė nemažai mano pažįstamų ir artimų žmonių, pasauliečių ir kunigų (paminėsiu tik keletą: prel. Edmundas Putrimas, mons. Juozapas Antanavičius, vysk. Jonas Boruta), o viena iš skaudžiausių asmeninių netekčių – mano krikšto mamos mirtis vasaros pabaigoje.

Visgi, praėjusių metų nesinori vadinti mirties metais. Krizės visuomet yra tam tikras netikėtumas, todėl jų metu neįmanoma išvengti klaidų. Bet kokia krizė yra ir nauja galimybė.

Taigi, ko galime pasimokyti iš praėjusių metų, kad ateityje klaidų būtų mažiau? Visų pirma, mums negalima vaidinti, tarsi nieko neįvyko, o būtina tinkamai įvertinti šių metų patirtį, nes neįvertinus jos, mes negalėsime tinkamai pasiruošti kitai galimai krizei, o mūsų reakcija į ją gali pridaryti dar daugiau klaidų nei padarėme šiais metais.

užslėptas žmonių pyktis ir nepasitenkinimas dėl neįvardintos neteisybės ne tik blogina bendrą visuomenės psichologinę būseną.

Be to, užslėptas žmonių pyktis ir nepasitenkinimas dėl neįvardintos neteisybės ne tik blogina bendrą visuomenės psichologinę būseną, bet anksčiau ar vėliau gali pasireikšti pačiu netinkamiausiu būdu. Todėl būtina sudaryti tiek parlamentinę, tiek ir nepriklausomą visuomeninę komisiją, kurios galėtų įvertinti visus (teisinius, visuomeninius, psichologinius, medicininius ir kt.) šios krizės aspektus ir pateiktų atitinkamus pasiūlymus valstybinėms ir visuomeninėms organizacijoms.

Beje, Bažnyčiai taip pat reikėtų išanalizuoti, kaip reikėtų reaguoti į analogiškas krizines situacijas tam, kad ateityje galima būtų išvengti už uždarų (nuo tikinčiųjų) durų vykstančių pamaldų ir nuo švęstą vandenį pakeitusių dezinfekavimo skysčio bakelių bažnyčių prieangiuose.

Pagaliau, mums būtina atsiprašyti vieniems kitų už pasakytus nepagarbos ir neapykantos žodžius; už tai, kad neapgynėme skriaudžiamų ir niekinamų bei nebuvome ištikimi tiesai. Nes be atsiprašymo sunku tikėtis susitaikinimo ir bendros nuotaikos mūsų visuomenėje pasikeitimo.

Naujieji metai ir Kalėdų oktavos laikotarpis kaip tik ir yra pats geriausias laikas tokiam susitaikinimui. Jei 1990-ieji metai mums netapo dvasinio atgimimo persilaužimo metais, kodėl tokiais negalėtų tapti 2023-ieji?

Su Naujaisiais Vilties metais, mielieji!..

The post Vaidotas A. Vaičaitis. Apmąstykime tai, kas praėjo appeared first on LAIKMETIS.