Kalbėdamas vietoj Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris, kaip ir ankstesniais metais, nedalyvavo svarbiausiame Jungtinių Tautų renginyje, S. Lavrovas taip pat perspėjo „netempti (Ukrainos) į NATO“.

„(Vakarai) tikisi nugalėti Rusiją pasitelkdami neteisėtą Kyjivo neonacių režimą, bet jie jau ruošia Europą, kad ir ji įsitrauktų į šią savižudišką avantiūrą“, – JT Generalinės Asamblėjos sesijoje sakė S. Lavrovas.

„Nekalbėsiu čia apie pačios idėjos bandyti iki pergalės kovoti su branduoline galia beprasmiškumą ir pavojingumą“, – pažymėjo jis.

S. Lavrovas sakė, kad „šiurkštūs“ rusų teisių „pažeidimai“ ir tie, kurie „jaučiasi esą Rusijos kultūros dalis... Rusijos ir visos Europos saugumui kelia grėsmę, kylančią iš Kyjivo režimo ir tų, kurie ją [Ukrainą] tempia į NATO“.

S. Lavrovas kalbėjo po to, kai paaiškėjo, kad per Rusijos smūgius ligoninei Ukrainos pasienio Sumų mieste, Ukrainos institucijų duomenimis, žuvo devyni žmonės.

„Rusija smogė vienai iš miesto ligoninių dronais „Shahed“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o regiono valdžia pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki devynių ir 12 žmonių buvo sužeisti.

Ši ataka įvykdyta tuo metu, kai Ukrainos lyderis spaudžia Kyjivo sąjungininkus Vakaruose leisti naudoti tolimojo nuotolio tiksliuosius ginklus smūgiams Rusijos gilumoje.

The post S. Lavrovas perspėjo „netempti (Ukrainos) į NATO“, nesiekti konfrontacijos su Maskva appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teigia įvairūs enciklopediniai žinynai, šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas.

Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Ilgametė patirtis rodo, kad ligoniai neretai susikuria savo vaizduotės „burbulą“, kuriame savotiškai apsigyvena ilgainiui nebesuprasdami, kad savo noru atsiduria nerealiame pasakų pasaulyje.

Akylesnis ir kandesnis skaitytojas, tikriausiai, pagalvos, kad dabar pradėsiu kritikuoti visus, kurie iš realaus pasaulio persikelia į gerai žinomu socialinius burbulus, kurie ieško ir neranda patogaus lytinio kūno savo vaivorykštinėms sieloms, galiausiai pasakysiu, kad klasikinės Alisos šalis „anapus veidrodžio“ yra ne kas kita kaip šizofreninė haliucinacija.

Iš tiesų, šiais reliatyvizmo laikais ribos tarp realybės ir pasakų pasaulio vis labiau išsitrina. Taipogi išsitrina ribos tarp ligos ir savo iniciatyva pasirenkamo tikrovės suvokimo. O tada pradedame svarstyti, ar šizofrenija yra psichikos sutrikimas ar tiesiog dar viena gyvenimo būdo rūšis, kurioje laisvė rinktis yra aukščiau bet kokių vertybinių principų ar sveiko (dar toks yra!!!) proto.

Nesu nei gydytojas, nei teisininkas, tad nesiimu autoritetingai spręsti kada ir kaip ligos tampa teisėtais norais, kada reikia gydyti, o kada toleruoti ir net ligas įteisinti. Esu lyg ir politikas (jei toks galvojimas atitinka tikrovę), tad toliau kalbėsiu apie tai, ką „moku“ – tarptautinės politikos šizofreniją.

Viena iš populiarių žmogaus elgsenos teorijų teigia, kad vaikų žaidimai savo esme yra vaikiška gyvenimo realijų imitacija. Vaikystėje žaidžiau karą. Kaip ir visi (taip atrodė) Šančių „bachūrai“. Prieš šešis dešimtmečius žaisti tokius žaidimus niekas nedraudė. Visi žinojo, kad karas nėra malonumas, bet tas žaidimas savotiškai rodė, kad karo nuojauta yra ne šizofrenija, o realybė, kuriai ruoštis mokė mūsų vaikiškas sveikas protas. Tas pats sveikas protas mokė kiekvieną vaiką ruoštis gyvenimui pagal savo prigimtį, o ne su prigimtimi pyktis.

Atėjo metas, kai kažkokie vaikų auklėjimo specialistai nutarė, jog vaikų žaidimus reikia reguliuoti: berniukams „nesveika“ būti stipriais ir vikriais kariais, mergaitėms tiesiog gėda žaisti mamas, auginti gėles ir draugauti su jas ginančiais berniukais. O jau karą žaisti tai visai blogai. Ir šiaip jau, karo gi... nebus. Ne tie laikai.

Šiandien gyvename taip, kad „už lango“ vyksta realus karas ir tą karą reiks realiai kariauti, bet mūsų šizofreninis politikos suvokimas kalba, kad geriau karą kariauti ne realybėje, o savoje veidaknygės paskyroje (ten jau visi savo karus laimėjo).

Kaip čia kariauti, kad nereiktų kariauti? Visai rimtai – ginčijamės ar padėdami Ukrainai gintis nuo kariaujančios Maskolijos, galime leisti jai kariauti su ta pačia Maskolija ir net laimėti. Ukrainą mylime, maskvėnų bijome tad sukuriame kažkokią šizofreninę situaciją.

Sakoma, kad padedame Ukrainai, „kiek reikės“, o iš tikro su ta pagalba yra labai nemoraliai manipuliuojama, nes nepadedame tiek, kad laimėtume. Teisus (gana dažnai cituojamas) Gabrielius Landsbergis sakantis, kad de facto Vakarai labiau rūpinasi Rusijos likimu, o ne Ukrainos.

Jei dar prisimenate, NATO pagal apibrėžimą yra karinė organizacija. Karas turėjo (pagal strategų svajones) parodyti, koks NATO yra galingas ir efektyvus, bet atrodo, kad būtent karas yra NATO „Achilo kulnas“, nes aljansas įsikalbėjo sau, kad dirbti „pagal specialybę“ yra visiškai nepasiruošęs.

Aljansas linkęs užsiimti tarptautinių interesų derinimu, vertybių puoselėjimu ir atgrasymu nuo kariavimo, baisiai išsigandęs, kad gali tekti fiziškai ginti savo egzistenciją. Dar blogiau, kad karas totaliai griauna NATO svajonę (laikytą realybe), kad Europa yra vientisa ir laisva ir tik link to yra einama. Europa vientisa ir laisva nebuvo ir nebus, o svajonės apie tokią – tai dar vienas politinės šizofrenijos simptomas.

Kovos su skurdu teorija sako, kad pašalpos ir stipendijos yra skiriamos tam, kad būtų galima šiaip taip išgyventi, bet jokios pašalpos neleidžia išbristi iš skurdo, tam reikia savų pastangų. Yra (ir nemažai) išmokstančių ilgą laiką gyventi iš stipendijų ir pašalpų, bet tai yra mokslas visa gyvenimą gyventi skurde.

Europa vientisa ir laisva nebuvo ir nebus, o svajonės apie tokią – tai dar vienas politinės šizofrenijos simptomas.

Vakarų parama Ukrainai de facto yra savotiška tikslinė stipendija – parama, kurią galima naudoti tik aiškiai apibrėžtose srityse. Stipendija gali (šiek tiek) atgrasinti priešininką, bet ne nugalėti. Jei manysime, kad Ukraina gali ir galės kariauti iš tokių tikslinių stipendijų, turėsime savotišką ilgą ir „skurdų“ karą - forever war - visiems: ukrainiečiams, rusams ir mums. Tad Ukraina turi išsivaduoti iš tikslinių stipendijų, bei šizofreniškai besikeičiančių sprendimų („duodam-neduodam-žadam-atsiimam pažadus“). Ukrainai reikia išsivaduoti iš tos stipendinės priklausomybės ir kuo greičiau.

O mums ar galima nuo viso šito pasveikti? Pasakysiu optimistiškai – liga pagydoma. Prieš kelis dešimtmečius vadinamieji Vakarai turėjo politinės šizofrenijos požymių – linkėjo mums laisvės, tačiau tuo pat metu paniškai bijojo, kad mūsų laisvė sugriaus „blogio imperiją“, su kuria jie buvo visi draugiškai susigyvenę.

Receptą nuo politinės šizofrenijos tuomet „surašė“ trys sveiki politikai. Ronaldas Reaganas kelis kartus primygtinai sakė – nejokite matyti tai, ką matote, kitaip tariant matykite realų pasaulį, o ne jo šizofrenišką vaizdelį. Tai pirmas žingsnis sveikimo kely. Karolis Wojtyla, dabar jau žinomas kaip Šventasis Jonas Paulius II, kvietė atverti duris tikėjimui, nes, kaip sako Raštas – „tikėjimas pagydė tave“. Margaret Thatcher parodė, kad pamačius ir įtikėjus reikia veikti... tad kaip ir nesudėtinga. Bet liga yra liga.

Taip jau nutiko, kad šiandien dažnai bendrauju su jaunuoliais, kurie savąja Alma mater pasirinko Karo akademiją. Patyriau, kad ne vienas jų tikrai vaikystėje žaidė karą ir tikrai sulaukė priekaištų, kad žaidžia kažkokius svetimus realybei žaidimus. O prisipažinę, kad svajoja būti karininkais sulaukdavo pasiūlymų greit apsigalvoti – specialybė nepelninga, neperspektyvi ir iš viso neturinti ateities.

O dabar, va, kaip gaunasi – gal specialybė bus kaip tik pati reikalingiausia...

The post Dr. Egidijus Vareikis. Šizofrenija (arba praeitą kartą skelbto komentaro tęsinys) appeared first on LAIKMETIS.

„Sakartvelo vyriausybės antidemokratiniai veiksmai ir melagingi pareiškimai yra nesuderinami su narystės ES ir NATO normomis“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

A. Blinkenas sakė, kad įšaldymas susijęs su „daugiau kaip 95 mln. dolerių parama, kuri duoda tiesioginę naudą Sakartvelo vyriausybei“.

Tačiau „Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą programoms ir veiklai, kuri naudinga Sakartvelo žmonėms stiprinant demokratiją, teisinę valstybę, nepriklausomą žiniasklaidą ir ekonominę plėtrą“.

Per pastaruosius tris dešimtmečius nuo tada, kai Sakartvelas iš Sovietų Sąjungos griuvėsių iškilo kaip nepriklausoma šalis, Jungtinės Valstijos skyrė daugiau kaip 6,2 mlrd. dolerių (5,7mlrd. eurų), kad padėtų kurti Sakartvelo ekonomiką, demokratines institucijas, kariuomenę ir švietimo įstaigas, sakė A. Blinkenas.

„Mes ir toliau būsime įsipareigoję Sakartvelo žmonėms ir jų euroatlantiniams siekiams“, – sakė jis.

Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ inicijuotas „užsienio įtakos“ įstatymas gegužę buvo priimtas nepaisant kelias savaites trukusių beprecedenčių protestų ir įspėjimų, kad šiuo įstatymu bus pakirstos Tbilisio pastangos įstoti į Europos Sąjungą.

Įstatymu, kurį kritikai vadina parengtu pagal Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti, reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, įsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.

Parlamentas įstatymą priėmė atmetęs prezidentės veto.

Sakartvelo vyriausybė gina įstatymą ir teigia, kad juo siekiama tik didesnio skaidrumo dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš užsienio.

Tačiau valdančioji partija kaltinama tuo, kad išmuša šalį iš europinės integracijos kurso ir kreipia ją atgal į Rusijos orbitą.

Troškimas tapti ES ir NATO nare yra suformuluotas Sakartvelo konstitucijoje, o apklausos rodo, kad jį remia daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų.

The post JAV dėl „antidemokratinių veiksmų" įšaldė paramą Sakartvelui appeared first on LAIKMETIS.

Lenkija, kaip ir Vokietija, Prancūzija bei dauguma kitų Europos valstybių, yra tvirta Ukrainos sąjungininkė, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tebepalaiko šiltus santykius su Kremliumi.

Lenkijos vyriausybė atvirai kritikavo Vengriją dėl jos pozicijos. Savaitgalį V. Orbanui užsipuolus Lenkiją, Varšuva ir Budapeštas apsikeitė kaltinimais.

„Lenkai vykdo labiausiai šventeivišką ir veidmainišką politiką visoje Europoje. Jie mums dėsto moralę, kritikuoja mus už ekonominius santykius su Rusija, bet tuo pat metu jie su rusais daro verslą, netiesiogiai perka naftą ir su ja valdo Lenkijos ekonomiką“, – sakė V. Orbanas šį savaitgalį viešėdamas Rumunijoje.

Savo kalboje vengrų lyderis pasmerkė, kaip jis pavadino, neteisingą Europos Sąjungos, visų Vakarų ir Lenkijos vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis (Vladislavas Teofilis Bartoševskis) sekmadienį paneigė tokį kaltinimą ir atrėžė: „Mes neturime reikalų su Rusija, priešingai nei ministras pirmininkas V. Orbanas, kuris yra tarptautinės visuomenės – tiek Europos Sąjungos, tiek NATO – paraštėse.“

„Visada galite pasitraukti“

Vengrija užsitraukė Europos Sąjungos pyktį dėl neseniai V. Orbano surengtų vizitų Rusijoje ir Kinijoje su, jo teigimu, „taikos misija“.

Vengrijos ministras pirmininkas taip pat bandė blokuoti ES biudžetą ir pagalbą Ukrainai, taip pat griežtai kritikavo ES politiką Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.

Aukščiausi ES pareigūnai dabar boikotuoja neoficialius susitikimus, kuriuos rengia Vengrija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES.

W. T. Bartoszewskis sakė, kad V. Orbanas turėtų sudaryti sąjungą su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, ir pasiūlė jam trauktis iš Vakarų organizacijų.

„Jei nenorite būti klubo nariu, visada galite pasitraukti, – sakė W. T. Bartoszewskis. – Nelabai suprantu, kodėl Vengrija nori likti organizacijų, kurios jai labai nepatinka ir kurios neva taip blogai su ja elgiasi, nare.“

Į šį pareiškimą sureagavęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) išsakė priekaištų Lenkijos vyriausybei dėl, jo žodžiais tariant, veidmainystės, kai kalbama apie verslo santykius su Rusija.

„Nors dabartinė Lenkijos vyriausybė mus kritikuoja ir kaltina, kad importuojame iš Rusijos naftą, kuri būtina šalies veiklai, atidžiai pažvelgę į vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų klientų sąrašą, jame rasime lenkų“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė P. Szijjarto.

„Iš žmogaus sklinda savanaudiškumas“

Tuo metu Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) interviu „Visegrad Insight“ sakė, kad Vengrija yra izoliuota bloke dėl V. Orbano savanaudiškumo.

„Sunku įgyti draugų, jei iš žmogaus sklinda savanaudiškumas“, – teigė jis.

„Nematau, kaip ši Vengrijos simetrija, atsidūrusi tarp Maskvos ir Briuselio, padidina Vengrijos įtaką. Priešingai, ji erzina visus kitus“, – sakė R. Sikorskis.

Kalbėdamas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, R. Sikorskis sakė, kad jis yra bendra grėsmė Europai.

„Jei sutinkame, kad V. Putinas kelia grėsmę visai Europai, nes jis siunčia mirties būrius po visą Europą, verbuoja padegėjus, kurie sukelia destrukciją visoje Europoje; jis atakuoja kibernetinius tinklus, grasina branduoliniu ginklu, naudoja energetinį šantažą, siunčia pabėgėlius, kurie juk persikelia ne tik į Lenkiją, bet ir toliau, kitaip tariant, jei tai yra bendra grėsmė, tai ir priemonių, skirtų kovoti su šia grėsme, finansavimas turėtų būti bendras“, – sakė R. Sikorskis.

Vengrijos vyriausybės, jau 14 metų vadovaujamos V. Orbano politinės jėgos „Fidesz“, ir buvusios nacionalistinės pakraipos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės Lenkijoje santykiai buvo tvirti iki 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Varšuvos ir Budapešto santykiai dar labiau atšalo po to, kai 2023 metų gruodį pradėjo dirbti naujoji centristinė Lenkijos vyriausybė, vadovaujama Donaldo Tusko.

The post Lenkijos viceministras pareiškė: V. Orbanas yra tarptautinės visuomenės – tiek ES, tiek NATO – paraštėse appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę V. Orbanas lankėsi Maskvoje, kur su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjosi apie Ukrainą. Europos Sąjunga šiuo veiksmu pasipiktino. 

Manoma, kad Vengrijos premjeras dar labiau supykdys ES lyderius, susitikęs su D. Trumpu jo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje. 

Nuo liepos 1 dienos Vengrija rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. V. Orbanas ankstesnį kartą su D. Trumpu, vėl siekiančiu JAV prezidento posto, buvo susitikęs kovo mėnesį. 

„Aptarėme, kaip pasiekti taiką, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Orbanas. – Geroji šios dienos žinia: jis ketina tai išspręsti!“

Tačiau premjeras nepateikė išsamesnės informacijos apie susitikimą. 

V. Orbano vizitas į Rusiją įvyko kelios dienos po jo derybų Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

V. Orbano vizitas į Rusiją įvyko kelios dienos po jo derybų Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

27 ES šalys pasmerkė 2022 metais Rusijos įvykdytą invaziją į Ukrainą ir įvedė precedento neturinčias sankcijas Maskvai.

Tačiau V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, tebepalaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi.

„Viktoras Orbanas neturi nei Aljanso, nei Europos Sąjungos įgaliojimų vesti bet kokias derybas“, – NATO viršūnių susitikime sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas (Aleksandras Stubas).

„Jis gali tai padaryti savo vardu. Tačiau aš iš esmės nesutinku, kad tai darytų. Tiesiog nematau tikslo“, – pridūrė jis. 

Tuo tarpu perrinkimo lapkritį siekiantis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pareiškė, kad „šiuo metu neturiu jokios rimtos priežasties kalbėtis su Putinu – jis nėra pasirengęs daug ką padaryti, kad pakeistų savo elgesį“.

V. Orbanas, kaip ir D. Trumpas, skeptiškai vertina NATO šalių vaidmenį remiant Ukrainą ir atsisako siųsti ginklus Kyjivui, teigdamas, kad tai pakurstytų Aljanso konfliktą su Rusija.

Vengrų lyderio derybos su D. Trumpu įvyko po J. Bideno pastangų sutelkti Aljansą jubiliejiniame susitikime Vašingtone.

Po birželio pabaigoje vykusių prezidento debatų, kuriuose kilo abejonių, ar J. Bideno amžius leis jam eiti pareigas antrą kadenciją, jis taip pat siekė nuraminti NATO kolegas ir JAV rinkėjus dėl savo lyderystės ir tinkamumo eiti pareigas. 

The post V. Orbanas susitiko su buvusiu JAV prezidentu D. Trumpu appeared first on LAIKMETIS.

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) gyrė šį „svarbų žingsnį“, pareiškęs, kad tai naujausias saugumo manevras po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO.

Rusija ėmė stiprinti savo karines pajėgas Arktyje, o Suomija ir Švedija prisijungė prie aljanso, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po 2022 metais Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

„Šiandien susitarėme sukurti karinio transporto koridorių per Šiaurės Norvegiją, Šiaurės Švediją ir Šiaurės Suomiją“, – po susitikimo su Švedijos kolega Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) ir Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu) pareiškė J. G. Store. 

„Tai padės užtikrinti, kad karius ir įrangą būtų galima greitai perkelti iš Norvegijos uostų per Švediją į Suomiją“, – pridūrė jis.

Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, įvykdytą beveik prieš dvejus metus, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė paraišką dėl narystės NATO.

Praėjusį balandį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare, Švedija į Aljansą įstojo šių metų kovą. 

Pastaraisiais metais atšiauraus Arkties regiono geopolitinė svarba didėja, nes tirpstant ledynams atsiveria nauji jūrų keliai ir atsiranda prieiga prie naudingųjų išteklių.

Kovą per keturis mėnesius trukusias didžiausias NATO karines pratybas nuo Šaltojo karo pabaigos, vadinamas „Steadfast Defender“, kariai treniravosi ir Arktyje. 

Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusija padidino savo pajėgumus Arktyje, kur įsikūręs galingas Šiaurės laivynas – didžiausias Rusijos karinis jūrų laivynas. Šiame laivyne yra daug povandeninių laivų, aprūpintų branduolinėmis galvutėmis.

Norvegijos vyriausybė savo pareiškime nurodė, kad šalių gynybos ministrai vadovaus koridoriaus kūrimo darbams.

„Kartu jie nustatys kliūtis, atnaujins reikiamus reglamentus ir teisės aktus ir investuos į reikalingą infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas karinis mobilumas“, – sakoma pareiškime.

The post Susitarta sukurti karinio transporto koridorių per Norvegiją, Švediją ir Suomiją appeared first on LAIKMETIS.

„Patariame [NATO] liautis vertus kaltę ir sėjus nesantaiką; nepilkite žibalo į ugnį ir nekurstykite konfrontacijos – verčiau padarykite kokį nors praktinį dalyką dėl šios krizės politinio išsprendimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

The post Kinija paragino NATO „liautis vertus kaltę“ kitiems dėl karo Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.

Liepą vyksiančio susitikimo tikslas – pasiųsti ryžtingą žinią dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, nes prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laukia sunki kova dėl perrinkimo su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kuris skeptiškai vertina Vakarų paramą Kyjivui.

Kalbėdamas prieš susitikimą su J. Bidenu, J. Stoltenbergas apkaltino Kiniją gilinant konfliktą, nes Pekinas, kaip teigia JAV pareigūnai, labai skatina eksportą, padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) „stengėsi sudaryti įspūdį, kad šiame konflikte yra ant galinės sėdynės, kad išvengtų sankcijų ir išlaikytų prekybos srautą“, Vašingtone veikiančiame Wilsono (Vilsono) centre sakė J. Stoltenbergas.

„Tačiau iš tikrųjų Kinija kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir kartu nori palaikyti gerus santykius su Vakarais“, – sakė jis.

„Pekinas negali turėti abiejų dalykų. Tam tikru momentu – ir jei Kinija nepakeis savo kurso – sąjungininkai turi nustatyti kainą. Turėtų būti pasekmių.“

Kinija tvirtina, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės.

Pekinas nedalyvavo savaitgalį Šveicarijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje, kuriame buvo dar kartą patvirtinti Kyjivo reikalavimai Rusijai palikti Ukrainos teritoriją, kad būtų sudaryta taika.

Rusija tvirtino, kad yra suinteresuota derybomis, tačiau reikalavo, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Maskvos užgrobtos teritorijos.

D. Trumpas, kuris praeityje sakė, jog žavisi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, greičiausiai spausdamas Ukrainą priimti reikalavimus.

J. Stoltenbergas nori, kad Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO taptų pagrindine koordinatore dėl Ukrainos ir būtų nustatytas būdas teikti ilgalaikę karinę paramą – jis to siekia galbūt tam, kad D. Trumpas negalėtų sutrukdyti būsimoms pastangoms padėti Ukrainai.

„Kuo patikimesnė bus mūsų ilgalaikė parama, tuo greičiau Maskva supras, kad negali mūsų perlaukti“, – sakė jis.

„Gali atrodyti paradoksalu, bet kelias į taiką – tai daugiau ginklų Ukrainai.“

JAV Kongresas balandį patvirtino maždaug 60 mlrd. JAV dolerių naują karinį finansavimą Ukrainai, tačiau tik po kelis mėnesius trukusio delsimo dėl politinių kovų ir kai kurių D. Trumpo sąjungininkų respublikonų pasipriešinimo.

The post NATO vadovas sako, kad Kinija turės sumokėti už Rusijos rėmimą appeared first on LAIKMETIS.

Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.

Be kita ko, Italijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ketvirtadienį susitarė dėl 50 mlrd. dolerių (46,4 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, kuri bus užtikrinta įšaldytu Rusijos turtu, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) su Kyjivu pasirašė 10 metų trukmės saugumo susitarimą.

Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime NATO gynybos ministrai patvirtino planą, pagal kurį personalas iš viso Aljanso perims iš Jungtinių Valstijų padalinius, koordinuojančius ginklų tiekimą Ukrainai bei Ukrainai skirtą mokymą.

„Tai leis NATO vadovams pradėti tai daryti liepos mėnesį vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime, o mūsų parama Ukrainai ateinančiais metais atsidurs ant tvirtesnio pagrindo“, – sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Nors tai gana kuklus pokytis, apimantis iki 700 darbuotojų, NATO pareigūnai tvirtina, kad jis padės užtikrinti ginklų tiekimą net ir tuo atveju, jei D. Trumpas įvykdys tai, apie ką užsimena – kad jis gali nutraukti JAV paramą.

Vis dėlto Vašingtonas ir toliau vadovaus politinei grupei, kurios tikslas – sutelkti ginkluotę Ukrainai.

Paramos „apsaugojimas nuo D. Trumpo

„Taip siekiama, kad parama būtų atspari esant bet kokiai situacijai“, – apie pakeitimus sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren).

Rusijos karas „gali tęstis metų metus – taigi norisi turėti kažką, kas nepriklausytų nuo konkrečių asmenų, ministrų ar dar ko nors“, sakė ji.

Vienas NATO diplomatas buvo dar atviresnis: „Kalbama apie apsaugojimą nuo D. Trumpo ir tai, kaip sako J. Stoltenbergas, reiškia apsaugoti nuo politinių pokyčių vėjų.“

Šiuo metu šiai ginklų tiekimo koordinavimo operacijai vadovauja apie 500 JAV karinio personalo narių, sakė diplomatas.

Anot jo, „bet kuris JAV prezidentas rytoj gali ją nutraukti.“

Nors tiekimo koordinavimo perkėlimas Aljansui galėtų padėti praktiniu lygmeniu, D. Trumpas vis vien galėtų sumažinti Vakarų paramą nutraukdamas JAV karinę pagalbą.

Vašingtono karinė parama iki šiol sudaro daugiau kaip pusę iš maždaug 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos NATO šalys skyrė nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

Siekdamas sumažinti šią riziką, J. Stoltenbergas spaudžia sąjungininkus per artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašyti įsipareigojimą išlaikyti karinę paramą tokio lygio, kokią jie teikė iki šiol.

Tai sudaro maždaug 40 mlrd. eurų (43 mlrd. JAV dolerių) per metus.

The post NATO siekia užtikrinti, kad Vašingtono pagalba Ukrainai nenutrūktų net pasikeitus politinei jėgai appeared first on LAIKMETIS.

„Nėra reikalo ieškoti kokių nors mūsų imperinių ambicijų. Jų nėra“, – teigė V. Putinas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą dėl sovietinių ir Rusijos imperijos vėliavų prie rusų energetikos milžinės „Gazprom“ būstinės, kur vyko susitikimas.

„Nekurkite Rusijos, kaip priešės, įvaizdžio. Tik pakenksite patys sau“, – kalbėjo V. Putinas.

„Jie sugalvojo šitą mintį, kad Rusija nori pulti NATO. Ar išprotėjote? Ar esat kvaili per visą pilvą? Kas tai išgalvojo? Tai nesąmonė“, – reporteriams sakė jis.

Prieš tai, kai 2022 metų vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą, Rusija ištisus mėnesius neigė, kad rengia karinį puolimą šioje kaimyninėje valstybėje, ir kaltino Vakarų šalis bandant pasinaudoti Ukraina prieš Rusiją.

Rusija taip pat yra paskelbusi, kad aneksavo penkis Ukrainos regionus, o keli Rusijos pareigūnai, įskaitant patį V. Putiną, yra sakę, kad šios teritorijos anksčiau priklausė Rusijos imperijai ir Sovietų Sąjungai.

Trečiadienį V. Putinas taip pat kritikavo Vakarų sprendimą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus ir pareiškė, kad Maskva galėtų apginkluoti kitas šalis panašiais ginklais, Vakarų taikiniams atakuoti.

Šis komentaras retoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams pasirodė po to, kai kelios Vakarų valstybės, tarp jų JAV, leido Ukrainai smogti taikiniams ją užpuolusios Rusijos teritorijoje.

71 metų Kremliaus šeimininkas įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai yra labai neigiamas žingsnis, ir ypač kritikavo Vokietiją.

„Jei kas nors galvoja, kad įmanoma siųsti tokius ginklus į karo zoną mūsų teritorijai atakuoti ir [siekiant] pridaryti mums problemų, tai kodėl mes neturime teisės tiekti tokios pačios klasės ginklų pasaulio regionams, kur bus smūgių jautriems tų [Vakarų] šalių objektams“, – sakė V. Putinas.

„Tai yra, atsakas gali būti asimetrinis. Mes apie tai pagalvosime“, – reporteriams sakė jis.

71 metų Kremliaus šeimininkas įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai yra labai neigiamas žingsnis, ir ypač kritikavo Vokietiją. Pasak jo, Ukrainos teritorijoje pirmą kartą pasirodę Vokietijos tiekiami tankai „sukėlė moralinį ir etinį šoką Rusijoje“ – dėl Antrojo pasaulinio karo palikimo.

Turėdamas galvoje Vokietijos valdžią, V. Putinas sakė: „Kai jie sako, kad bus daugiau raketų, smogsiančių taikiniams Rusijos teritorijoje, tai tikrai griauna Rusijos ir Vokietijos santykius.“

„Neatitaisomi nuostoliai“

Sėdėdamas priešais žiniasklaidos atstovus, V. Putinas pakartojo, kad jo šalis nepradėjo karo prieš Ukrainą, ir dėl to kaltino 2014 metų ukrainiečių provakarietišką revoliuciją.

Jis atsisakė nurodyti, kokius nuostolius Rusija patyrė mūšio lauke per daugiau kaip dvejus konflikto metus, tik sakė, kad Ukrainos nuostoliai yra penkiskart didesni.

„Galiu jums pasakyti, kad, kaip taisyklė, niekas apie tai nekalba, – sakė V. Putinas, paklaustas, kodėl Rusija dar nėra paskelbusi skaičiaus. – Jei kalbame apie neatitaisomus nuostolius, santykis yra vienas su penkiais.“ 

Karinių nuostolių klausimas yra itin opus Rusijoje, kur bet kokia konflikto kritika yra uždrausta, o už „neteisingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą galima atsidurti už grotų penkiolikai metų.

V. Putinas taip pat sakė, kad Vakarų instruktorių jau yra Ukrainoje ir kad jie patiria nuostolių.

Anksčiau būta pranešimų, kad Prancūzija galėtų nusiųsti į Ukrainą karinių instruktorių.

„Jų yra Ukrainos teritorijoje ir, jų nelaimei, jie patiria nuostolių“, – pareiškė V. Putinas.

Paklaustas apie AFP žurnalisto Armano Soldino žūtį Ukrainoje praėjusiais metais, tikriausiai per apšaudymą rusų raketomis, Rusijos lyderis užsiminė, kad Maskva yra pasirengusi padėti tyrimui.

„Padarysime visa, ką galime, – sakė jis. – Esame pasirengę atlikti šį darbą. Nežinau, kaip jį galima atlikti praktiškai, nes šis asmuo žuvo karo zonoje.“

„Deginama iki pamatų“

V. Putino taip pat klausinėta apie tai, ką JAV ir Rusijos santykiams reikštų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatai. Rinkimuose varžysis buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir dabartinis šalies vadovas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Bendrai kalbant, skirtumo nėra“, – sakė V. Putinas.

Tačiau kriminalinius kaltinimus D. Trumpui dėl verslo įrašų klastojimo V. Putinas pavadino politiškai motyvuotais ir sakė, jog eksprezidento nuteisimas paneigia, kad JAV yra pirmaujanti demokratija.

„Visam pasauliui akivaizdu, kad Trumpo persekiojimas [...] paprasčiausiai yra naudojimasis teismų sistema per politinę vidaus kovą, – pareiškė V. Putinas. – Jų tariama lyderystė demokratijos sferoje deginama iki pamatų.“

D. Trumpas praėjusią savaitę tapo pirmuoju JAV eksprezidentu, nuteistu už nusikaltimą. Niujorko prisiekusieji pripažino jo kaltę dėl 34 sunkių kaltinimų „pinigų už tylą“ byloje.

D. Trumpas yra pavadinęs V. Putiną sumaniu vyruku.

V. Putinas taip pat sakė, kad Rusija ir JAV nuolat palaiko ryšį dėl galimo apsikeitimo kaliniais, įskaitant Rusijoje laikomą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), pernai sulaikytą dėl kaltinimų šnipinėjus.

„Atitinkamos tarnybos JAV ir Rusijoje nuolat palaiko ryšį [...] ir, žinoma, spręs tik remdamosi abipusiškumu“, – nurodė V. Putinas.

The post Putinas: Maskva nepuoselėja imperinių ambicijų appeared first on LAIKMETIS.