Įprastomis aplinkybėmis toks aukšto lygio susitikimas rengiamas tik kartą per metus, tačiau šią savaitę vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas bus ketvirtasis nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tarptautinės padėties rimtumą ir renginio svarbą rodo ir beprecedentis daugiau nei dviejų tūkstančių dalyvių saugumo užtikrinimo mastas - tikimasi, kad bus dislokuota 8 000 policijos pareigūnų ir 4 000 karių, kuriuos papildys nuolatinis naikintuvų patruliavimas danguje ir trys Vokietijos oro gynybos sistemos "Patriot" ant žemės. Likus vos dienai iki svarbiausio metų tarptautinio karinio renginio pradžios, pateikiame keletą prognozių, kurių galima laukti Vilniuje.

Ukrainos narystės tvarkaraštis

Ukrainos narystės NATO perspektyvos bus vienas svarbiausių prioritetų, aptariamų aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame, žinoma, dalyvaus ir prezidentas V. Zelenskis. Tačiau, kaip pareiškė pareigūnai, tai bus tik "parengiamosios derybos", nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pareiškė, kad Ukraina negali įstoti į aljansą, kol vyksta karas, ir netgi praėjusį mėnesį pareiškė, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu taip pat nepateiks oficialaus kvietimo.

Nepaisant to, prezidentas V. Zelenskis prieš susitikimą sustiprino lobizmą Europos sostinėse, kad gautų konkretesnį tvarkaraštį. Ketvirtadienį V. Zelenskis lankėsi Prahoje, kur pažymėjo, kad aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina tikisi aiškaus signalo, jog ji gali prisijungti prie NATO, kai tik baigsis karas.

Vokietija ir kitos Vakarų valstybės narės nenori per daug žadėti Ukrainai, baimindamosi eskalacijos su Rusija, tačiau dauguma Rytų Europos sąjungininkių palaiko Kijevo pusę, siekia kuo greitesnės narystės ir nori, kad NATO per aukščiausiojo lygio susitikimą pateiktų aiškų šalies stojimo planą.

Jungtinė Karalystė netgi žengė dar vieną žingsnį į priekį, siūlydama leisti Kijevui praleisti prisijungimą prie NATO "laukiamojo kambario" - Narystės veiksmų plano (angl. MAP) - programos, kurioje numatyti ir stebimi tam tikri ekonominiai, politiniai ir kariniai kriterijai šalims kandidatėms.

Realistiškai vertinant, aukščiausiojo lygio susitikimas tikriausiai baigsis bendra rezoliucija, kuri nebus daug platesnė už tai, ką generalinis sekretorius jau sakė per savo balandžio mėn. vizitą Kijeve, kad Ukrainos "teisėta vieta" yra NATO. Viršuje gali būti pora griežtai suformuluotų pažadų, bet dažniausiai be turinio, kiek tai susiję su konkrečiais terminais.

Saugumo garantijos?

Net jei Ukraina bus pakviesta į NATO tą pačią minutę, kai baigsis karas, visi žino, kad nerealu tikėtis, jog ji įstos per vieną naktį. Taigi, norėdamos užpildyti spragą, kelios valstybės narės pasiūlė pratęsti tam tikras saugumo garantijas pokario Ukrainai, kol ji taps visateise nare, kad atgrasytų nuo antrosios Rusijos agresijos bangos.

Tačiau vargu ar pavyks susitarti dėl bendros rezoliucijos, nes ne visoms šalims patinka atgrasymo politika, kuri nesėkmės atveju gali lengvai įtraukti visus Vakarus į karą. Vietoj to kelios narės galėtų prisiimti dvišalius įsipareigojimus, tačiau pats aljansas greičiausiai apsistos ties pažadu toliau teikti karinę paramą tiek laiko, kiek reikės.

Per neseniai vykusį ES Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą kelios valstybės narės taip pat siekė panašių garantijų ES lygmeniu, tačiau kadangi Sąjungoje yra ir neutralių narių (Austrija, Airija ir Kipras), šis pasiūlymas buvo pasmerktas iš pat pradžių.

Švedijos klausimas

Ukrainos pasiūlymas dėl narystės nėra vienintelis, kurį teks nagrinėti aukščiausiojo lygio susitikime. Švedijos narystę jau ratifikavo visos šalys, išskyrus dvi (Turkija ir Vengrija), Stokholmas tikisi pasinaudoti aukščiausiojo lygio susitikimu, kad šios šalys pagaliau atšauktų savo veto.

Nors Budapeštas pareiškė, kad parlamento balsavimas dėl ratifikavimo vyks tik prasidėjus rudens įstatymų leidybos sesijai, jis taip pat neseniai davė suprasti, kad jei Ankara uždegtų žalią šviesą, ji taip pat neatidėliotų Švedijos stojimo.

Vis dėlto Turkija prieš aukščiausiojo lygio susitikimą tebėra paslaptis, nes prezidentas Erdoganas nenori atsisakyti nepasitenkinimo Švedijos vyriausybe dėl to, kad ji leido rengti prokurdiškas demonstracijas ir atsisakė išduoti už terorizmą ieškomus kurdų aktyvistus savo šalyje.

Pakalbėkime apie pinigus

Kaip pranešėme praėjusį mėnesį, NATO akivaizdžiai trūksta kulkų. Kaip J. Stoltenbergas pažymėjo per konferenciją Vokietijoje, aukos Ukrainai mažina Vakarų šaudmenų ir ginklų atsargas greičiau, nei mūsų gynybos pramonė galėtų jas papildyti, todėl šią problemą reikia spręsti kolektyviai.

Todėl J. Stoltenbergas tikisi, kad per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą visų NATO valstybių vadovai susitars dėl naujo įsipareigojimo investuoti į gynybą, kuriuo bus oficialiai nustatyta, kad minimalios išlaidos gynybai sudarys 2 % jų metinio BVP.

Laikytis garsiosios 2 % išlaidų gynybai taisyklės - dėl kurios oficialiai susitarta 2014 m. Velso aukščiausiojo lygio susitikime - visada buvo aiškus NATO valstybių narių lūkestis, bet ne privalomas, todėl iki karo Ukrainoje tik nedaugelis iš tikrųjų išleido tiek lėšų.

Laikytis garsiosios 2 % išlaidų gynybai taisyklės - dėl kurios oficialiai susitarta 2014 m. Velso aukščiausiojo lygio susitikime - visada buvo aiškus NATO valstybių narių lūkestis

Net ir dabar tik aštuonios iš 31 NATO narės gynybai skiria daugiau kaip 2 % BVP: JAV, Jungtinė Karalystė, Graikija, Lenkija, Kroatija, Estija, Latvija ir Lietuva. Tik JAV ir Graikija viršija 3 %: Atėnai pernai išleido 3,59 % (arba 8 mlrd. JAV dolerių), o Vašingtonas - 3,57 % (arba 811 mlrd. JAV dolerių).

Neaišku, ar Vilniuje patvirtintas naujas įsipareigojimas skirsis nuo 2014 m. įsipareigojimo - ar tai bus privalomas įsipareigojimas, ar tik tas pats senas pažadas be jokio mechanizmo, kaip užtikrinti jo vykdymą.

Kariniai žaidimai Rytuose

Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos NATO narės aptars išsamius karinių veiksmų planus, kaip reaguoti į būsimą Rusijos puolimą. Žinoma, net ir patvirtinus šiuos dokumentus, jie liks įslaptinti, tačiau visuomenė bent jau bus užtikrinta, kad jie egzistuoja.

Nuo tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, NATO neturėjo poreikio rengti konkrečių strategijų tiesioginiam karui su kuo nors, nes mažesniems ir dažniausiai lokalizuotiems konfliktams Artimuosiuose Rytuose reikėjo tik JAV vadovavimo, o visi kiti tiesiog prisidėjo. Tačiau Ukraina visiems priminė žiaurią realybę: karas Europoje vis dar įmanomas ir NATO turi būti pasirengusi.

Tūkstančių puslapių strateginiai planai, jei dėl jų bus susitarta, nustatys NATO kolektyvinės gynybos mechanizmus rytiniame flange iki smulkiausių detalių, susijusių su karių dislokavimu, kariuomenės modernizavimu ir tarpvalstybine logistika. "Sąjungininkai tiksliai žinos, kokių pajėgų ir pajėgumų reikia, įskaitant kur, ką ir kaip dislokuoti", - dar gegužę žadėjo generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

The post Tamás Orbán. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje: ko tikėtis? appeared first on LAIKMETIS.

„Sąmata po tos NATO misijos, kada jie nuėjo, sienas pabaksnojo, pasižiūrėjo, ko čia reikia „Litexpo“, kad jie gautų, jinai pabrango šešias milijonais. Mes buvom planavę, kad užteks mums už 11 milijonų eurų, tai virto 17 milijonų“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo R. Kriščiūnas.

„Tai yra, daugiau nei per pusę pabrango vien „Litexpo“ pritaikymas prie NATO standarto“, – pridūrė jis.

NATO sekretoriato atstovai „Litexpo“ lankėsi pernai rugsėjo pabaigoje.

Komisijos posėdyje nagrinėtas klausimas po viešojoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis kilusių diskusijų dėl neskelbiamų derybų būdu artėjančiam NATO viršūnių susitikimui perkamų paslaugų kainų.

„Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius trečiadienį asmeninėje feisbuko paskyroje skelbė, kad viešieji pirkimai įvykdyti per du mėnesius, nes „pagal darbų grafiką sutartys su tiekėjais privalėjo būti pasirašytos dar 2022 metų pabaigoje.“

Jis taip pat kartojo, kad tik po NATO atstovų vizito buvo sužinoti tikslūs poreikiai susitikimui, techniniai ir kokybės reikalavimai.

„Ar galėjo būti pigiau? Taip, padarėme viską, kad būtų. Kaip nurodo vieši ispaniški šaltiniai, kongresų centro Madride IFEMA pritaikymui NATO viršūnių susitikimui pernai prireikė 35,8 mln. eurų. Mes „Litexpo“ perstatysime ir renginiui parengsime už 17 mln. eurų. Ar laukiame dvigubai mažiau svečių? Tikrai ne – delegacijų, kortežų, apsaugos, žurnalistų ir pan. skaičius toks pat įspūdingas kaip ir Madride“, – feisbuke rašė „Litexpo“ vadovas.

Kaip nurodo vieši ispaniški šaltiniai, kongresų centro Madride IFEMA pritaikymui NATO viršūnių susitikimui pernai prireikė 35,8 mln. eurų

NATO viršūnių susitikimo susitikimas Lietuvai iš viso kainuos 38 mln. eurų. 

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas posėdyje pakartojo, kad tarnyba atlieka vertinimą dėl ryšio paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, bet tikina, kad skaidrumui būtinos sąlygos buvo išlaikytos.

„Čia, matyt, apie kitą aspektą mes kalbam, ar pats procesas ir pasirengimo viešumas buvo skaidrus ir atitiko lūkesčius tiek rinkos dalyvių, tiek kontroliuojančių institucijų (...) Tarnyba, atlikusi vertinimą, tą tikrai pasakys ir viešai paskelbs“, – sakė jis.

BNS yra skelbęs, jog rinkos dalyviai suabejojo, ar „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ balandžio pabaigoje prašė ištirti, ar „Litexpo“ skaidriai įsigijo viršūnių susitikimui reikalingas ryšio paslaugas ir įrangą. Abejojant šiuo sprendimu taip pat prašyta iš centro valdybos atšaukti „Telia Lietuvos“ Stambaus verslo pardavimų padalinio vadovą Aleksandrą Golodą.

Tuo metu „Telia Lietuva“ tokius teiginius atmetė ir sakė, kad A. Golodas nuo pirkimo buvo nusišalinęs.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, stebėjosi nurodytų paslaugų pirkimų kainomis, teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.

„Garso įrangą už 553 tūkst. eurų nuomos įmonė „Up Records“, kurios metinės pajamos yra 120 tūkst. eurų ir 2021 metais ji patyrė 50 tūkst. eurų nuostolio. Konstrukcijas už 630 tūkst. eurų nuomos įmonė „Topaz“, kurios metinės pajamos yra 409 tūkst. eurų“, – savo feisbuke rašė jis.

Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ atmeta abejones dėl skaidrumo, sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.

The post „Litexpo“ sąmata po NATO atstovų vizito išaugo dar 6 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

NATO generalinis sekretorius trečiadienį apie oficialią susitikimo datą informavo Aljanso narių atstovus.

„Labai didžiuojamės galėdami Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą, kuris, tikimės, bus pergalės šventė. Kad tai įvyktų, raginame savo partnerius ne tik tęsti, bet ir didinti savo paramą Ukrainai,“ – BNS perduotame komentare sakė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė laukiantis galimybės sostinėje pasveikinti sąjungininkus ir bendraminčius.

„Susidūrę su kruvinu Rusijos karu Ukrainoje, esame vieningi ir solidarūs, įsipareigoję kolektyvinei gynybai“, – rašė šalies vadovas.

G. Landsbergis pabrėžė, kad pasirinkdamas Vilnių viršūnių susitikimui Aljansas rodo dėmesį Rytų flango saugumo klausimams ir siunčia stiprų signalą, jog Baltijos regiono saugumo užtikrinimas yra svarbus visam NATO.

„Kartu tai Lietuvos, kaip patikimos sąjungininkės, įgyvendinančios sutartus įsipareigojimus, pripažinimas bei įvertinimas. Lietuvos sostinėje susirinkę visų NATO šalių vadovai priims sprendimus, susijusius su visų mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumo stiprinimu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, J.Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pasirengimą priimti šį didžiulės svarbos susitikimą

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, J.Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pasirengimą priimti šį didžiulės svarbos susitikimą.

NATO Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Jo metu laukiama atvykstant NATO sąjungininkių ir partnerių aukščiausio lygio delegacijų, gausaus būrio tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius.

Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių narių statusais dalyvaus Suomija ir Švedija.

The post Kitąmet Vilniuje - NATO viršūnių susitikimas appeared first on LAIKMETIS.