Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva pasirengusi dalintis transformacijos patirtimi su Moldova ir padėti rengtis intensyviam ES plėtros derybų procesui“, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo pirmadienį, vizito Kišiniove metu susitikdamas su Moldovos užsienio reikalų ministru Mihajumi Popšojumi.

„Rusija ir toliau siekia destabilizuoti vidaus situaciją Moldovoje ir sutrukdyti jos eurointegracinius siekius, todėl privalome tikėti Moldovos europine ateitimi ir jai visapusiškai padėti. Džiaugiuosi, kad tapusi ES šalimi kandidate, Moldova tvirtai žengia reformų keliu ir konsoliduoja politinio elito pastangas siekti tikslų kelyje į ES integraciją“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Kaip skelbia ministerija, susitikime ministrai aptarė Lietuvos ekspertinę paramą Moldovai perkeliant ES teisę, padedant kurti informacinių incidentų analizės centrą, dvišalius strateginės komunikacijos projektus.

Pabrėžta Rusijos hibridinių atakų grėsmė artėjant šalies prezidento rinkimams bei referendumui dėl stojimo į ES, G. Landsbergis ir M. Popšojus taip pat išreiškė pasiryžimą bendradarbiauti padedant Ukrainai ir stiprinti saugumą regione.

Rugsėjo 16–17 dienomis Moldovoje besilankantis G. Landsbergis dalyvaus Partnerystės su Moldova platformos ministrų lygmens susitikime, kuriame aptars Moldovos pažangą vykdant reformas, paramos jai poreikius, Lietuvos teikiamą paramą.

Ministerija anksčiau nurodė, kad susitikimas vyksta Moldovai svarbiu laikotarpiu – likus kiek daugiau nei mėnesiui iki šalies prezidento rinkimų bei referendumo dėl integracijos į ES, kurie abu vyks spalio 20 dieną.

Partnerystės su Moldova platforma buvo įsteigta 2022 metais Prancūzijos, Rumunijos ir Vokietijos iniciatyva. Ministrų lygmens susitikimas rengiamas penktą kartą.

The post G. Landsbergis žada visapusišką paramą Moldovai dėl narystės ES appeared first on LAIKMETIS.

Moldovoje tuo pačiu tikslu šią savaitę taip pat lankosi Seimo delegacija.

Kaip nurodoma pirmadienį paskelbtame Prezidentūros pranešime, G. Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais dalyvaus Moldovos Nepriklausomybės dienos minėjimo renginiuose, susitiks su šalies vadove Maia Sandu (Maja Sandu).

Baltijos šalių prezidentai vyksta į Moldovą išreikšti paramos šalies integracijai į ES. Spalio 20 dieną šalyje vyks referendumas dėl narystės Bendrijoje.

Rugpjūčio 26–28 dienomis Moldovoje taip pat lankysis Lietuvos parlamento delegacija, sudaryta iš Seimo vicepirmininko Andriaus Mazuronio, parlamentarų Valentino Bukausko, Rasos Petrauskienės, Mindaugo Skritulsko ir Algirdu Stončaičio.

Seimo delegacija dalyvaus Nepriklausomybės dienos minėjime, susitiks su Moldovos regionų valdžios atstovais ir pilietine bendruomene, Moldovos parlamento draugystės su Lietuva grupės pirmininku Ion Babici (Jonu Babičiumi).

Susitikimuose numatoma pasidalyti Lietuvos sėkmės istorija stojant ir 20 metų patirtimi ES. Kaip teigiama Seimo kanceliarijos pranešime, laikotarpis prieš narystės ES referendumą Moldovai ypač svarbus.

„Intensyvėja hibridinės Rusijos atakos, priešinama bei bauginama visuomenė, keliama įtampa tarp etninių grupių, skleidžiama propaganda. Tik bendromis pastangomis ir dalindamiesi savo patirtimi padėsime Moldovos Respublikai išlaikyti savo pasirinktą kryptį ir tapti visateise Europos šeimos nare“, − pranešime cituojamas A. Mazuronis.

Moldova pastaruoju metu pasistūmėjo siekiant narystės ES.

Užpernai jai suteikus kandidatės statusą, šių metų vasarą ES šalys pradėjo derybas dėl Moldovos ir Ukrainos stojimo į Bendriją.

Prašymus stoti į ES šios šalys pateikė po 2022-ųjų Rusijos invazijos į Ukrainą.

The post Moldovai - Lietuvos ir kitų Baltijos šalių palaikymas dėl narystė ES appeared first on LAIKMETIS.

Sakartvelo, kuris praėjusiais metais oficialiai tapo kandidatu į ES, valdantieji gegužę priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, kritikų teigimu, parengtas pagal Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti.

Pasak ambasadoriaus Pawelo Herczynskio (Pavelo Herčinskio), šį sprendimą ES vadovai priėmė praėjusio mėnesio pabaigoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime. 

Ambasadorius pridūrė, kad įšaldyta 30 mln. eurų finansinė parama Sakartvelo gynybos ministerijai. 

„Tai tik pirmas žingsnis, bus ir kitų žingsnių. Mūsų tiesioginė parama Sakartvelo vyriausybei bus ribota, ir mes stengsimės nukreipti paramą nuo Sakartvelo vyriausybės pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai, – teigė jis. – Liūdna matyti, kad ES ir Sakartvelo santykiai yra tokiame žemame taške, kai jie galėjo būti aukščiausiame lygyje.“

Gegužę Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili vetavo „užsienio įtakos“ įstatymą, tačiau birželio pradžioje parlamentas 84 balsais jos veto atmetė. Tbilisyje ne kartą vyko masiniai protestai, kai parlamente vyko svarstymai dėl šio įstatymo.

Įstatymu reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, įsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.

ES pareigūnai ne kartą pasmerkė įstatymą kaip nedemokratišką ir teigė, kad jis nesuderinamas su ilgalaikiu šalies siekiu įstoti į Bendriją.

Praėjusių metų pabaigoje ES vadovai sutiko suteikti Sakartvelui kandidato statusą su sąlyga, kad Tbilisis kovos su dezinformacija, suderins savo užsienio ir saugumo politiką su bloko politika ir, be kitų priemonių, įgyvendins teisingumo reformas.

Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos neribotam laikui atidėjo karines pratybas Sakartvele. JAV gynybos departamentas teigė, kad šis žingsnis yra Vašingtono ir Tbilisio santykių „išsamios peržiūros“ dalis.

Sakartvelo prezidentė S. Zurabišvili, jau seniai nesutarianti su šalies vyriausybe, antradienį ES ir JAV veiksmus pavadino „labai sunkiais dviejų artimiausių draugų pranešimais“, į kuriuos verta įsiklausyti.

„Nors tai yra atsakas į kvailą ir priešišką valdančiosios partijos politiką jų atžvilgiu, kartu tai yra įspėjimas visuomenei. Mūsų partneriai mums sako, kad „renkatės jūs“: tarp Sakartvelo su saugia europietiška ateitimi ir Sakartvelo, judančio Rusijos orbitos link“, – sakė prezidentė.

The post Sustabdytas Sakartvelo stojimo į ES procesas, teigia ambasadorius appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo svarbiu žingsniu visų pirma siekiama išreikšti tikėjimą Ukrainos ateitimi tuo metu, kai mūšio lauke Maskvos pajėgos įgauna pagreitį, praėjus beveik pustrečių metų nuo Kremliaus invazijos pradžios.

„Brangūs draugai, šiandien pradedame naują Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių etapą“, – vaizdo ryšiu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, prasidedant posėdžiui.

Prieš prasidedant Kyjivo ir 27 ES valstybių narių pareigūnų deryboms Liuksemburge, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šią dieną istorine.

„Niekada nenuklysime iš kelio į vieningą Europą ir mūsų bendrus visų Europos tautų namus“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos lyderis.

Kiek vėliau jis pareiškė: „Kai penktąją karo dieną pasirašėme paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą, daug kas sakė, kad tai tik svajonė. Tačiau mes šią svajonę įgyvendinome. Mes tai išsikovojome, įtikinome, pašalinome visas egzistavusias abejones.“

Ukraina, o vėliau ir jos kaimynė Moldova pateikė paraiškas įstoti į ES iškart po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto puolimą.

„Šiandien derybos prasideda. Tarp šių žingsnių įvyko tūkstančiai susitikimų ir skambučių, – teigė V. Zelenskis. – Svarbiausia – mūsų žmonių, mūsų tautos ryžtas. Ryžtas, kuris pasiteisino, kuris nenuvylė Ukrainos ir visos Europos ir kuris įrodo, kad visi ukrainiečiai kartu, visi europiečiai kartu, sugeba įgyvendinti net didžiausias svajones – sugeba laimėti.“

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šiandien Moldova ir Ukraina oficialiai pradeda derybas dėl narystės ES. Mūsų ateitis – Europos šeimoje.“

Visgi derybų startas – tai tik ilgo, politinių kliūčių kupino reformų proceso, kuris greičiausiai užtruks ne vienerius metus ir galbūt niekada nepadės pasiekti narystės ES, pradžia.

Šiame kelyje trukdys ne tik Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį, bet ir abejojančiųjų ES plėtra bloko viduje, visų pirma Vengrijos, susilaikymas.

Tačiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) derybų pradžią pavadino „labai gera žinia Ukrainos, Moldovos ir visos Europos Sąjungos žmonėms“.

„Kelias į priekį bus sudėtingas, bet kupinas galimybių“, – antradienį rašė ji „X“.

The post Moldova ir Ukraina oficialiai pradeda derybas dėl narystės ES appeared first on LAIKMETIS.

Bendrame Gitano Nausėdos, Edgaro Rinkevičiaus ir Alaro Kariso pareiškime teigiama, kad Baltijos šalių įstojimas į ES žymi džiaugsmingą sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje.

Pasak prezidentų, narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

„Per šiuos du dešimtmečius mūsų pasitikėjimas išaugo, džiaugiamės laisve, demokratija ir gerove. Pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą, kartu tapdamos įspūdinga Europos integracijos ir transformacijos sėkmės istorija. Šiandien drąsiai prisiimame atsakomybę prisidėti prie Europos ateities kūrimo“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Baltijos šalių prezidentų pareiškime.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat pabrėžė teigiamą ES poveikį Baltijos šalių ekonomikai. Anot jų, dabar trijų valstybių bendrasis vidaus produktas siekia daugiau kaip 160 mlrd. eurų, tai yra beveik keturis kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius, tiesioginės užsienio investicijos padidėjo šešis kartus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę remti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo eurointegracijos siekius.

„1990–1991 metais Baltijos šalys išreiškė savo demokratinį pasirinkimą. Šiandien ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai kovoja už europines vertybes ir Europos šeimą – savo svarbiausią pasirinkimą. Jie turi tą pačią svajonę, kaip ir mes tada. Dėl istorinės patirties mes ją suprantame ir jaučiame. Tvirtai palaikome tas šalis, kurios puoselėja bendras europines vertybes ir siekia būti kartu. Mes remsime integracijos į Europą siekiančias šalis jų kelyje iki visateisės narystės ES“, – rašoma pareiškime.

ES nare Lietuva su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo 2004 metų gegužės 1-ąją. 

The post Baltijos valstybių prezidentai: pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą appeared first on LAIKMETIS.

Bokštas taip pat bus apšviestas specialiu apšvietimu – kompozicija – pagal ES spalvas.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo antradienio iki gegužės 10 dienos Lietuvos ir ES vėliavėlėmis papuošė pagrindines miesto gatves, viešąjį transportą, geltona ir mėlyna spalvomis taip pat bus apšviesti miesto statiniai, tiltai.

ES vėliavos spalvomis vakarais iki pat gegužės 10-osios taip pat bus nušviestas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastato fasadas.

Ministerija BNS nurodė pakvietusi visas Lietuvos savivaldybes trečiadienį pagrindinėse miestų aikštėse ar prie pagrindinių viešųjų pastatų iškelti Lietuvos ir ES vėliavas, papuošti pagrindines miestų gatves NATO ir ES vėliavėlėmis, apšviesti savivaldybių pastatus. 

ES nare Lietuva tapo 2004 metų gegužės 1-ąją.

Narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę, sako Seimo pirmininkė

Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga.

„Akivaizdu, kad narystė ES buvo svarbiausias žingsnis per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. O šiandienos pasaulio politiniame, ekonominiame ar saugumo kontekste mūsų sėkmės istorija, kurta du dešimtmečius, tampa dar vertingesnė“, – trečiadienį išplatintame pareiškime tvirtina parlamento vadovė.

„Mus, atėjusius iš uniforminio totalitarizmo, Europoje labiausiai žavėjo laisvė ir įvairovė. Mums Europa visada buvo gerovės ir klestėjimo erdvė, sukurta skirtingų kultūrų, įvairiakalbių tradicijų“, – tvirtino ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, per pastaruosius pora šimtmečių Lietuva patyrė kelias ilgalaikes ir europietišką identitetą planingai naikinančias agresijos bangas iš Rytų, tačiau sugebėjo atsitiesti ir grįžti į vieningą Europos valstybių šeimą.

„Mūsų valstybingumas formavosi paribio zonoje tarp Rytų ir Vakarų. Vienybė mums – ne vien graži metafora, o ir egzistencinė kategorija. Jai esame ypač jautrūs. Mūsų valstybės himne „vienybė“ yra raktinis žodis, valstybingumo sinonimas. Grėsmingų šiandienos iššūkių akivaizdoje Europai labiausiai reikia būtent vienybės. Lietuva turi gyvos vieningo veikimo, kuris sutelkė valstybingumui ir padėjo atremti agresiją, patirties. Todėl gali ir privalo kalbėti apie tai“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

Europos šeima dar nėra pilna - G. Landsbergis

Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna.

„Šiandien taip pat darsyk pabrėžiame, kad Europos šeima dar nėra pilna. Turime padaryti viską, kad Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų šalys, tikiuosi, ir Sakartvelas, kuo greičiau prie mūsų prisijungtų, o Rusija, desperatiškai siekianti tam sutrukdyti, būtų įveikta Ukrainoje“, – teigiama Lietuvos diplomatijos vadovo sveikinime.

„Laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas. Jo užbaigimas – mūsų tikslas ir atsakomybė“, – pabrėžė jis.

Anot G. Landsbergio, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę narystė ES buvo vienas svarbiausių siekių, nes ji reiškė grįžimą į laisvų ir demokratinių Europos šalių šeimą, istorinio teisingumo atstatymą. 

„Per šiuos 20 metų reikšmingai pasikeitė ir pati Europos Sąjunga. Šiandien ji pradeda vis labiau virsti geopolitine galia, o Lietuvos įtaka formuojant ES politikas ir sprendimus – dešimtis, jei ne šimtus kartų didesnė, nei galėtume pasiekti, veikdami vieni“, – tvirtino ministras.

The post Minimas Lietuvos narystės ES 20 metų jubiliejus appeared first on LAIKMETIS.

Prisijungimas prie JAV vadovaujamo aljanso reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei galių pusiausvyrai regione.

Kodėl Švedija nusprendė prisijungti prie NATO?

XIX amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija oficialiai ėmė laikytis neutralumo politikos.

Pasibaigus Šaltajam karui, neutralumo politika buvo pakeista karinio neprisijungimo principu.

Nors Švedija siuntė savo pajėgas į tarptautines taikos palaikymo misijas, ji daugiau kaip 200 metų nekariavo.

Paskutinis konfliktas, kuriame ji dalyvavo, buvo 1814 metų Švedijos ir Norvegijos karas.

Nepaisydama neutralumo Švedija vykdė aktyvią užsienio politiką, gindama žmogaus teises ir būdama didžiausia pagalbos teikėja vertinant vienam gyventojui tenkančią dalį. Kartais Švedija net būdavo pavadinama humanitarine supervalstybe.

Tačiau Švedija, nors ir nebūdama NATO narė, vis glaudžiau bendradarbiavo su Aljansu. 1994 metais ji prisijungė prie NATO programos „Partnerystė taikos labui”, o nuo 1997 metų dalyvauja Euroatlantinės partnerystės tarybos darbe.

Kita vertus, dauguma švedų ilgą laiką nepritarė visateisei narystei, o tarp socialdemokratų – didžiausios politinės partijos Švedijoje – tai buvo laikoma tabu.

Buvęs socialdemokratų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) 2021 metų rudenį netgi pareiškė galintis garantuoti, kad niekada nedalyvaus stojimo į NATO procese.

2022 metais, praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, visuomenės ir politinių partijų nuomonė smarkiai pasikeitė.

Didžioji dauguma Švedijos parlamento narių balsavo už tai, kad šalis kartu su Suomija 2022 metų gegužę pateiktų paraišką dėl narystės.

Kuo Švedija bus naudinga NATO?

Ilgą laiką Švedija laikėsi politikos, kad jai reikia stiprios kariuomenės neutralumui apsaugoti.

Tačiau pasibaigus Šaltajam karui šalis smarkiai sumažino savo išlaidas gynybai ir sutelkė dėmesį į taikos palaikymo operacijas visame pasaulyje.

1990 metais išlaidos gynybai sudarė 2,6 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto), bet iki 2020-ųjų šis skaičius, anot vyriausybės, sumažėjo iki 1,2 procento.

2023 metų pabaigoje Švedijos vyriausybė pareiškė, kad 2024 metais karinės išlaidos viršys dviejų procentų ribą

Po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Švedijos išlaidos gynybai vėl pradėjo didėti.

2022 metų kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija paskelbė vėl didinsianti išlaidas ir sieksianti, kad jos kuo greičiau sudarytų du procentus BVP.

2023 metų pabaigoje Švedijos vyriausybė pareiškė, kad 2024 metais karinės išlaidos viršys dviejų procentų ribą.

Švedijos kariuomenė turi apie 50 tūkst. karių, kurių maždaug pusę sudaro rezervistai.

Šalies karinėse oro pajėgos turi daugiau kaip 90 vietos gamybos naikintuvų „JAS 19 Gripen“, o Baltijos jūros laivynas apima kelias korvetes ir povandeninius laivus.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sausį taip pat sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisidėti prie NATO pajėgų Latvijoje.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO taip pat reiškia, kad Baltijos jūra tampa apsupta Aljanso narių. Kai kurie analitikai šią jūrą jau praminė NATO ežeru.

„Tai paskutinė NATO žemėlapio Šiaurės Europoje dėlionės dalis, dabar radusi savo vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) analitikas Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio).

Kokių pasekmių tai turės Švedijos gynybai?

Narystė NATO keičia kelis esminius aspektus.

„Švedija ilgą laiką dirbo vadovaudamasi prielaida: „Mes patys išspręsime užduotį“, – AFP sakė kitas FOI tyrėjas Janas Henningsonas (Janas Heningsonas).

„Dabar situacija keičiasi“, – pridūrė jis, aiškindamas, kad dabar gynyba turės būti vykdoma priklausant Aljansui.

„Dabar turėsime išmokti būti komandos žaidėjais. Turėsime prisitaikyti prie to, kad rengiamės ginti ne tik Švedijos, bet ir sąjungininkų teritoriją“, – pažymėjo R. Dalsjo.

Švedijai prisijungimas prie Aljanso taip pat keičia jos tradicinį požiūrį į galios santykius galimo konflikto atveju.

„Tradiciškai manome, kad esame maža valstybė, o tas, kas mus puola, yra daug didesnis“, – sakė J. Henningsonas.

Tačiau, pasak jo, kalbant apie ekonomiką ir demografiją, „NATO yra daug didesnė už Rusiją“.

„Mes nebesame Dovydas visais atžvilgiais“, – sakė J. Henningsonas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Švedijos kariuomenė neliko abejinga šiems pokyčiams.

„Tikimės, kad tai bus gana įspūdingos pajėgos, kurias sudarys bendra 32 šalių galia nuo Turkijos pietuose iki pat Svalbardo“, – gruodį laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Švedijos kariuomenės vadas Jonny Lindforsas (Džonis Lindforsas).

Jis taip pat pridūrė, kad, jo nuomone, papildoma jėga sumažins konflikto kilimo riziką.

The post Ką Švedijai reiškia įstojimas į NATO? appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva tikisi, kad derybų procesas prasidės jau kovą, dar iki Europos Parlamento rinkimų, tačiau iki tol Moldova turi mobilizuotis vykdydama reformas ir atlikti likusius namų darbus“, – sakė prezidentas.

Moldovos derybų dėl narystės ES perspektyvas Lietuvos vadovas su D. Receanu aptarė susitikęs Davose, kur dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume.

Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda pokalbio metu pabrėžė, kad kvietimas Moldovai pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje yra didžiulis valstybės padarytos pažangos įvertinimas, o kartu – užduotis artimiausiems mėnesiams ir metams.

kvietimas Moldovai pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje yra didžiulis valstybės padarytos pažangos įvertinimas

„Ukraina šiandien yra įgyvendinusi visas Europos Komisijos rekomendacijas, tad Moldova neturėtų atsilikti procese ir įgyvendinti likusias rekomendacijas pačiu artimiausiu metu“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad derybos dėl narystės ES reikalauja didžiulių žmogiškųjų išteklių ir administracinių bei institucinių galimybių, ir pasiūlė Lietuvos pagalbą.

„Lietuva gali padėti Moldovai daugelyje sričių – nuo dalinimosi patirtimi, kaip organizuoti derybų procesą, iki kovos su dezinformacija“, – pažymėjo prezidentas.

Gruodžio viduryje Europos Sąjungos vadovai sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova.

The post G. Nausėda: Lietuva tikisi, kad derybų procesas dėl Moldovos narystės ES prasidės kovą appeared first on LAIKMETIS.

Atsakydamas į klausimą, kokį poveikį Prancūzijos ūkininkams turės Ukrainos, turinčios stambų žemės ūkio sektorių, priėmimas į ES, E. Macronas sakė, kad dar yra laiko pasirengti.

„Esame labai toli nuo veiksmingos plėtros į Ukrainą ir bet kuriuo atveju plėtrai, kad ir kokia ji būtų, reikės nuodugniai reformuoti mūsų taisykles, todėl tai bus įmanoma tik masiškai padidinus finansavimą“, – sakė jis.

The post Ukrainos narystė ES dar toli, teigia Prancūzijos vadovas appeared first on LAIKMETIS.