„Naisiai. Vasara. Festivaliai. Vasarą Naisių bendruomenė Lietuvai vėl padovanos du festivalius visai šeimai. Pirmasis „Naisių vasara 2023“ įvyks liepos 8 dieną, antrasis „Naisių vasara 2023-Žolinė” – rugpjūčio 12 dieną.

Kaip sako lietuvių liaudies patarlė – „nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. Po praėjusių metų bandymo sunaikinti „Naisių vasaros“ festivalį, prižadėjau, jog tą pačią vasarą įvyks antrasis festivalis ir tai taps ne vienerių metų akcija. Taigi jau šiais metais Naisiai vėl kviečia į du „Naisių vasaros“ festivalius.

Dabartinė valdžia nemyli tradicinių šeimų, blaivybės, kultūros, o Naisiai – pirmoji Lietuvos istorijoje mažoji kultūros sostinė, puoselėjanti Tautos ir šeimos tradicijas, saugią ir blaivią aplinką, lietuvišką kultūrą. Naisių bendruomenė deda milžiniškas pastangas, kad didžioji mūsų visuomenės dalis galėtų švęsti gyvenimą taip kaip ji nori – be narkotikų, be alkoholio, be „liberalaus elito“ prievarta primetamos kultūros…

Naisiai – pirmoji Lietuvos istorijoje mažoji kultūros sostinė, puoselėjanti Tautos ir šeimos tradicijas, saugią ir blaivią aplinką, lietuvišką kultūrą

Tikiuosi, kad nuo tradicinių vertybių atitrūkusi valdžia daugiau nebedės pastangų kovai su Naisių kaimo bendruomenės organizuojamais renginiais, o užsiims valstybės saugumo, demografijos, ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos, regionų problemomis.

Žinau, kad mano žodžiai labai erzina šitą valdžią, bet, pagalvojus, ko ji apskirtai verta, jei ji iš Lietuvos veja vėžiu sergantį, vieną žinomiausių lietuvių pasaulyje, teatro režisierių Rimą Tuminą? Kas jai davė teisę žeminti jį ir niekinti jų griovimo politikai nepritariančius menininkus?

Lenkiuosi prieš tuos kūrėjus, kurie lieka ištikimi savo pašaukimui ir nepaklūsta jokiam spaudimui. Sakau tai todėl, jog ir šiais metais „Naisių vasaros“ festivalyje pasirodys tie, kurie nebijo dabartinės valdžios arba taip vadinamo „liberalaus elito“, kuris siekia kontroliuoti ir valdyti viską, nemalonės. Tokių menininkų tikrai yra ir mes juos pamatysime „Naisių vasaros“ festivalio scenoje..

The post Ramūnas Karbauskis. „Naisių vasaros“ festivalyje pasirodys tie, kurie nebijo dabartinės valdžios appeared first on LAIKMETIS.

„O kodėl turėčiau nedalyvauti? Juolab, jog esu tikriausiai vienintelis dainininkas, sutikęs dalyvauti Naisių bendruomenės organizuojamose Žolinėse dar likus pusei metų iki „didžiojo skandalo".

Per mėnesį tenka dainuoti keliose dešimtyse renginių. Vienus jų finansuoja katalikų parapijos, kitus – protestantų, vienus – vietos ūkininkai, kitus – verslo magnatai, vienus – LSDP valdomos savivaldybės, kitus – TS-LKD, vienus – privatūs žmonės, kitus – verslo įmonės ir t.t. Ar tai reiškia, jog aš dalyvaudamas pritariu visų jų politinėms pažiūroms, religiniams įsitikinimams ir moralinėms vertybėms? Žinoma, kad ne! Net ir norėdamas nespėčiau įsigilinti į kiekvieno renginių rėmėjo reiškiamas nuomones. Aš kuriu meną!

Mane kviečia tam, kad atlikčiau meninę programą tiems klausytojams, kurie nori jos klausyti. Mano dalyvavimas visiškai nereiškia, kad pritariu vienai ar kitai nuomonei, aš dirbu savo mylimą darbą dėl kurio, žinau, esu mylimas. Ramūnas Karbauskis gali turėti savo nuomonę įvairiausiais klausimais, tai yra jo teisė. Pavyzdžiui, aš manau, kad Vytautas Landsbergis yra pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas. Ir ką? Gal mes susitikę ir apsikeisim savo priešingom nuomonėm – tai yra taip pat mūsų teisė. Tačiau dėl to aš neturiu smerkti žmogaus ir trukdyti jam mecenuoti ar organizuoti Naisių festivalį, kuriame, be kita ko, su dauguma neseniai atsisakiusių atlikėjų esu dalyvavęs bent 5 kartus.

Gal mes susitikę ir apsikeisim savo priešingom nuomonėm – tai yra taip pat mūsų teisė. Tačiau dėl to aš neturiu smerkti žmogaus ir trukdyti jam mecenuoti ar organizuoti Naisių festivalį

Festivalyje taip pat susirinks publika turinti įvairiausias nuomones ir jie linksminsis kartu, dainuos, dalyvaus edukacijose, tikrai gražiose festivalio veiklose ir švęs gyvenimą. O aš, kaip ir bet kurį kitą kartą, būsiu laimingas būdamas su jais. Neleisiu kurti politikavimo menu, jis turi likti nešališkas, kol tai, žinoma, netampa karo palaikymu. Tačiau, kiek žinau, Ramūnas Karbauskis dar nesėdi bendroje kameroje su paleckiu, o aš tikiu Lietuvos teisėsaugos institucijomis, kuri esant pagrindui būtų pasodinusi. Todėl nesiimsiu būti teisėju ir kaltinti „putinizmu". Naisiai yra laisvas ir nepriklausomas domokratinės Lietuvos Šiaulių rajonas, o ne Sočis, tad jie turi teisę sulaukti savo mylimų atlikėjų.

Neabejoju, kad Ramūnas Karbauskis užlips į sceną pasakyti sveikinimo kalbą ir tai, žinoma, bus vienoks ar kitos politikavimas, tačiau pasakykit, kur jo nėra? Kuris renginys apsieina be kalbančio seimo nario, be besigiriančio tarybos darbais mero. Didžioji dalis renginių turi šį prieskonį. Be politikų kalbų neapsieina net bažnyčių atlaidai ir tai yra normalu, nes jų pagalba dažnai yra daromi dideli infrastruktūriniai darbai. Dalyvausiu ne dėl pinigų, nes moka kaip ir daugelis kitų, o dėl to, kad atsisakau skaldyti visuomenę, nepradėsiu skirstyti žmonių, nei klausytojų, nei rėmėjų. Gerbsiu visų jų nuomones taip, kaip kartą yra pasakęs Volteras: „niekada nesutiksiu su jūsų nuomone, bet padarysiu viską, kad galėtumėte ją reikšti", - socialiniuose tinkluose rašė atlikėjas.

Anot organizatorių, šventės metu scenoje pasirodys Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai, Steponas Januška ir „Studija", Aistė Pilvelytė, Liudas Mikalauskas ir Gytis Paškevičius.

The post Liudas Mikalauskas: dalyvausiu Naisių Žolinėse appeared first on LAIKMETIS.

Bet kokį kultūros renginį vengiu velti politikos į subtilybes, nesvarbu, kas ir kokių pažiūrų. Politika neturi skaldyti bei atimti iš žiūrovo teisės rinktis jam priimtiną kultūrą: spektaklius, renginius ar, kaip šiuo atveju, buvo bandyta provokacijos būdu sugadinti Naisių šeimos festivalį. Bet visuomenė neleido, kad tai įvyktų, o tai reiškia, kad žmonės turi savo nuomonę ir vertybes - ne ponas kultūros ministras sprendžia, kam ir kokius renginius rinktis.

Deja, ko gero, tai yra pirmasis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuomet kultūros ministras, šiuo atveju Simonas Kairys, akiplėšiškai žėrė pagarbos ministrui nekeliančius žodžius: „… Naisių festivalis niekuo nesiskiria nuo viduramžių santvarkos, kuomet visuomenė nebuvo pažengusi, neturėjo žmogaus teisių. …O tas festivalis gali tiesiog likti lyg koks paveldo objektas. Na, tarkim, festivalyje būtų galima susipažinti su viduramžių tradicijomis. Pavyzdžiui, būtų galima susipažinti, kaip degindavo raganas ant laužo, kaip moterys neturėjo teisių į savo apsisprendimą ar žmonės negalėjo tiesiog mylėti to, ką iš tikrųjų myli.“

Akivaizdu, kad kultūros ministras publiką, pasirinkusią dalyvauti jiems patinkančiame kultūros renginyje, šiuo atveju Naisių šeimos festivalyje, tiesiai šviesiai išvadino nepažengusia visuomenės dalimi. Čia įsiterpčiau ir, visgi, drįsčiau pasakyti kitaip. Demokratija, gerbiamasis ministre, yra laisvė rinktis, prigimtinė galimybė turėti teises bei būti nediskriminuojamam absoliučiai jokiu pagrindu, kadangi visi iš prigimties yra lygūs. Rodos, identiškos vertybes yra ir liberalizmo doktrinos.

Demokratija, gerbiamasis ministre, yra laisvė rinktis.

Visgi nei būdamas liberalu, nei demokratinės valstybės valdžios institucijos galva, rodos, šių vertybių ne tik kad nesuprantate, bet jas ir sąmoningai ignoruojate. Gerbiamas ministre, ką čia galima lyginti su tuo viduramžių pasaulėžiūros paveldo objektu? Klausimą palieku atvirą Jums pačiam.

Paskutinis sakinys, kad Naisių festivalis galėtų tapti paveldu, pažindinančiu su viduramžių santvarka - raganų deginimu ir žmogaus teisių ribojimu - sumušė žemo lygio rekordą, ir tai bandydamas savo piktdžiugiška šypsena parašė pats šios kadencijos kultūros ministras. Kaip rašė žmonės po jo paties įrašu socialiniame tinkle: „Nei ministras, nei dar labiau kultūros…“ Jaučiama svetima gėda.

Kultūra negali būti maišoma su politika.

Jei norite griauti, skaldyti kultūrą, siūlau pasirinkti kitą ministeriją. Kultūra negali būti maišoma su politika, esame visi skirtingi. Ir man ne viskas patinka, kas vyksta politikoje, bet ribos turi būti. Tad pritariu keliems menininkams, kurie Antakalnio kapinėse išlydint gerbiamą aktorių Regimantą Adomaitį tarė tokius žodžius: „Lietuva neturi kultūros ministro. Ne dėlto, kad nebuvo surengtos valstybinės laidotuvės, bet dėl požiūrio į skirtingas nuomones, kurios vienaip ar kitaip skamba iš visuomenės lūpų.“

Šie žodžiai buvo ištarti kai dar buvo ruošiamasi Naisių šeimos festivaliui, ką gi, tenka pasakyti, kad šiuos menininkų ištartus žodžius patvirtinote bandydamas naikinti kultūrą, kuri turi dešimties metų gražias tradicijas švęsti, darniai leisti laiką.

Žinant stiprų Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio charakterį, kuris ne visada visiems patinka, tačiau šioje vietoje pirmininkas parodė, kad kultūra yra viso ko aukščiau ir nedera skaldyti visuomenę naudojantis kultūra.

Kultūra yra ta sritis, kuri turi vienyti skirtumus, nesvarbu, ar esi kino, operos ar šiuolaikinio teatro fanas. Šiuo atveju kolegai V. Juozapaičiui labiau tiktų eiti kultūros ministro pareigas.

The post Robertas Šarknickas. Atvėsus emocijoms arba Lietuva neturi kultūros ministro appeared first on LAIKMETIS.

Ryškiausiai viešoje erdvėje nuskambėję susidorojimo su kitokia nuomone atvejai: kitos nei tikroji biologinė studentų lytis nesutikęs pripažinti profesorius J. Petersonas ir prieš kintančios lyties idėją viešai pasisakiusi šiaip liberali „Hario Poterio“ autorė K. Rowling.

Priešingą nuomonę turintys kairieji aktyvistai siekė pašalinti profesorių iš universiteto bei priversti knygynus ir spaustuves nebedirbti su žymia rašytoja. Kitaip tariant, buvo stengiamasi paveikti trečiųjų asmenų nuomonę ir sprendimus, siekiant jau įvardintų tikslų. Tiesa, atvejų Vakarų šalyse labai daug, ypač dažnai šioje nemalonėje atsiduria studentų skundžiami universitetų dėstytojai.

Kas gi įvyko Lietuvoje? Tolerantiško jaunimo asociacijos narys ir LGBTQ+ teisių naujienų portalo Lietuvoje redaktorius Jonas Valaitis viešai ir asmeniškai siųsdamas žinutes atkreipė dėmesį, jog muzikantai sutikę dalyvauti ne pirmus metus vyksiančiame Naisių festivalyje, kurio vienas iš rėmėjų yra „valstiečių“ partijos pirmininkas  Ramūnas Karbauskis, nėra nuoseklūs savo deklaruojamų progresyvių vertybių atžvilgiu. „Netrukus šiuo atviru sugėdinimu“ (citata iš žiniasklaidos) ėmė dalintis ir kiti LGBT bendruomenės vieši asmenys, prie daromo spaudimo prisijungė su TS-LKD susiję žmonės, tad pasidavę spaudimui iš festivalio pasitraukė dalis atlikėjų.

Iškalbinga ir kita šios mozaikos detalė. Atlikėjas Donatas Montvydas kreipėsi į Lietuvos gėjų lygos pirmininką Vladimirą Simonko „norėdamas įsitikinti, ar jo dalyvavimas nesukels neigiamų jausmų“

Kaip pažymi cancel culture reiškinį tiriantys mokslininkai, pavojingiausia atšaukimo kultūros dalis yra noras kontroliuoti tai, kas ir kaip sakoma, stengiantis „įveikti“ ne nuomonę, o veikiau ją išsakiusį / ar sprendimą padariusį asmenį. Nenorint konfrontuoti su pozicija, kuri laikoma politkorektiška, t.y. tam tikruose galios turinčiųjų sluoksniuose yra laikoma „teisinga“, bijant reakcijos bei pasekmių, yra tiesiog pasiduodama spaudimui ir nustojama išsakyti savo tikrąsias pažiūras. Drąsiausieji, kurie toliau viešai kalba, nepaisant cancel culture, ilgainiui sėkmingai pradedami vaizduoti „marginaliais“.

Palyginus su Lietuva, negatyvios cancel culture apraiškos JAV yra išplitusios labiau. Todėl ten reiškinys tapęs ne vieno tyrimo objektu. Įvairių apklausų duomenys rodo, jog respondentai akcentuoja stebintys šio reiškinio augimą ir laiko jį grėsme savo laisvei (64 proc. laiko, o 36 proc. nelaiko grėsme). 54 proc. apklaustųjų teigė nerimaujantys, kad išreiškus savo nuomonę internete bus atleisti iš darbo (klausimas neaktualus 46 proc.) (2021 m. Amerikos politinių studijų Harvardo centro ir Harriso apklausa). Hill-HarrisX 2021 m. tyrimo duomenimis net 71 proc. respondentų manė, kad cancel culture jau nuėjo per toli. Įdomu, jog dėl šio klausimo beveik sutapo respublikonų (76 proc.) ir demokratų (70 proc.) rinkėjų nuomonė. Duomenys verčia sunerimti, nes reiškinio plitimas gali paveikti didelę visuomenės dalį.

Laikai keičiasi, bet ideologijų veikimo principas – ne. Sugėdinimo akcijų organizavimą perėmė save tolerantiškais, t.y. pakančiais kitoniškumui, prisistatantys „vienos tiesos” žinovai.

Stebint Naisių cancelinimo atvejį kyla klausimas, ar nuo šiol skirtingiems kultūros renginiams turėsime atskirus sąrašus atlikėjų, sudarytus ne tik pagal atstovaujamo meno rūšis, bet ir pagal jų politines pažiūras, o sąrašo kontrolę vykdys ir leidimus tiek dalyviams, tiek žiūrovams išduos Lietuvos gėjų lyga, atsižvelgdama į lojalumą utopiniam progresyvumui? Taip leidžia tikėtis naujoji praktika.

Pašalinimo kultūra dažniausiai reiškiasi neformaliais būdais (ignoravimu, pasmerkimais ri atleidimais iš pareigų), tačiau visur, kur ji įsigali, stengiamasi jai suteikti ir teisinę formą. Šiam tikslui tarnauja vadinamieji neapykantos kalbos įstatymai, baudžiantys ar kurias nors visuomenės grupes tikrai ar tariamai žeidžiančią kalbą. Lietuvoje šiuos įstatymus kol kas nesėkmingai plėsti siekia Laisvės partija.

Įsimintinas atvejis, jog Konstitucijos bendraautorei Zitai Šličytei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos pasisakymo Kovo 11-ąją Seime. Baudžiamąją atsakomybę jei mėginama pritaikyti būtent pagal neapykantos kalbos straipsnį. Simboliška, jog skundą parašė taip pat tolerantiško jaunimo asociacija – ta pati, kurios atstovas kurstė dėl rengėjo pažiūrų boikotuoti Naisius. Skelbiantys toleranciją inicijuoja kovą prieš neteisingas nuomones. 

Lietuvoje dar tik pradedame pastebėti ir suvokti šį demokratijai mirtiną reiškinį. Tačiau geriau ne pavėluoti, o sustandyti jį pačiose užuomazgose.

The post Dr. Asta Katutė. Skelbiantys toleranciją iš tiesų į Lietuvą neša cenzūrą appeared first on LAIKMETIS.

Prieš savaitę kultūros ministras labai apsidžiaugė, kad festivalis Naisiuose bliūkšta. Tikriausiai reiktų gerai paieškoti pasaulyje kultūros ministro, kuris džiaugtųsi tokiais dalykais. Bet dabar bent jau aišku, kas šiam ministrui, kaip ir visai šiai valdžiai, jai pataikaujantiems veikėjams, yra kultūra.

Propagandinis įrankis? Juk būtent jie dabar tokiais pavertė atlikėjus, kuriuos mylėjo visi, nepriklausomai nuo pažiūrų, gyvenimo būdo ir pan. Mano akimis, žala popkultūrai, kaip ir bendrai kultūrai, padaryta milžiniška, nubloškiant visus mažiausiai keturis dešimtmečius atgal… Ten, kur dar likusi ir taip gyvena okupantė bei agresorė Rusija.

Tik niekada Naisiuose ir festivalyje, kuris, beje, vyko jau 11-tą kartą, nebuvęs žmogus gali manyti, kad tai politinis renginys. Su ministru galiu sutikti tik su tuo, kad taip, Naisių vasaros festivaliui svarbios vertybės. Naisių vasaros festivalio organizatoriams vertybė yra laimingi, neskaldomi, neniekinami, nepravardžiuojami žmonės, jų šeimos ir vaikai, kurie yra mūsų Tautos ateitis.

Vertybė festivaliui yra istorija, mūsų Tautos tradicijos, kalba, taika, pagalba ir palaikymas tiems, kuriems jos reikia. Šiemet festivalis buvo skiriamas bendrystei su Ukraina. Buvo festivalis ir Sakartvelui, palaikant, kuomet Rusija okupavo jo dalį. Galų gale, mums vertybė yra žmogus, kuris yra laisvas dirbti, kurti, gyventi sveikiau.

Naisių festivalis buvo pirmasis Lietuvoje, kuris atsisakė prekiauti alkoholiu, žinant, kad jis tampa ne tik festivalių saugumo problema, bet ir sukelia daugybę sunkių susirgimų, tampa konfliktų šeimose priežastimi, jau net nekalbu apie tai, kaip dėl jo, kaip ir dėl kitų svaigalų, nukenčia vaikai, ir kokia padaroma žala jiems.

Naisių vasaros festivalio organizatoriams vertybė yra laimingi, neskaldomi, neniekinami, nepravardžiuojami žmonės, jų šeimos ir vaikai, kurie yra mūsų Tautos ateitis.

Daugiau kaip dešimtmetį vykęs festivalis visada tiko tiek atlikėjams, tiek ministerijų ar savivaldybių tarnautojams iki šių metų, kada visuomenės skaldymo lygis tapo beprecedenčiu, kada Lietuvoje norima palikti tik vieną tiesą, vieną partiją, vieną ideologiją. Staiga viskas, kas nešlovina šios valdžios ideologijos, neiškelia visokių vėliavų, netrypia tradicijų ir šeimos vertybių, net ir renginiai, tapo nepatogu ir naikintina.

Ministro ir kitų veikėjų nuostabai, festivalis ne tik kad nesubliūško, bet ir, nepaisant nepalankaus oro, pritraukė daugiau nei 45 tūkst. žiūrovų. Šis festivalis traukia, ir ta trauka susijusi ne tik su vienais ar kitais atlikėjais. Kažkuris iš prodiuserių viešai nusistebėjo ir išvadino mane melagiu, sakydamas, kad nesąmonė, Naisiuose tiek žmonių negalėjo susirinkti. Jo nuostabą suprantu, bet jis neįvertino, kad žmones traukia ne tik atlikėjai.

Buvo gera matyti, kaip Naisių gatvelėmis rinkosi šeimos su vaikais ir seneliais, jauni žmonės, kurie čia atvyko su draugais. Buvo gera matyti juos besišypsančius ir laimingus, kad jie turi kur pabūti visi drauge, rasti linksmų bei turiningų pramogų vaikams ir sau.

Ką šiandien kultūros ministras gali pasiūlyti šeimoms kaip alternatyvą Naisių vasaros festivaliui, ypač toliau nuo Vilniaus ir Kauno? Į kokį dar festivalį šeimos gali atvykti, kur būtų ne tik saugu, bet ir gražu, kad būtų, ką veikti ir pamatyti, kad visa tai būtų nemokama? Ką daro jo vadovaujama ministerija, kad šeimoms daugėtų nemokamų erdvių, edukacijų vaikams, kad renginiuose būtų nemokamai dalinamos lietuvių autorių knygos vaikams?

Jau net aš, kuris, anot ministro, šiandien esu niekas, girdžiu kultūros žmonių skundus, kad kultūros ministerija nusisuko nuo regionų kultūros politikos, kad stengiamasi sunaikinti viską, kas buvo sukurta jai finansuoti ir puoselėti, jau nekalbu apie tradicijų puoselėjimą.

O skaitant kultūros ministro įžeidinėjimus, tampa tik akivaizdu, kad šių politikų akyse regionai, kaip ir tradicijos, jų akyse yra kažkokia atgyvena, kuri turi būti eliminuota iš žmonių gyvenimo. O šios valdžios siūloma alternatyva žmonėms – surūdijusio vamzdžio, kamputyje padėto kakučio ar išniekintos Lietuvos vėliavos „menas“, už tai net nacionalinė kultūros ir meno premija įteikiama. Gal reikia ir to, turi būti įvairovė, bet tai neturi būti aukštinama, kaip didesnė vertybė. Jau ko verta istorija, kai žmonių suaukotomis lėšomis „nemoderni atgyvena“ Vyčio skulptūra ieškojo vietos...

šios valdžios siūloma alternatyva žmonėms – surūdijusio vamzdžio, kamputyje padėto kakučio ar išniekintos Lietuvos vėliavos „menas“, už tai net nacionalinė kultūros ir meno premija įteikiama.

Ministro retorika aiškiai parodo, kad ši valdžia nesirenka žodžių stengdamasi išniekinti viską, kas jai nepatinka. Nei aš, nei mano kolegos, kalbėdami apie mums priimtinas vertybes, niekada nieko nežeminome. O kalbant apie kultūrą bendrai, daugybė žmonių ją suvokia kaip amžinai išliekančius dalykus, ir į ją, kaip ir į vertybių sistemą, žiūri būtent iš tokių pozicijų.

Tad nenuostabu, kad ministras gali linkėti blogo Naisių ir kitiems festivaliams šeimoms, puoselėjamai aplinkai, tradicijoms, kuriamiems muziejams. Toks ministras niekada nesistengs, kad kultūra Lietuvoje būtų finansuojama ne iš „likučių“, t. y. iš to, kas lieka nuo kitų sričių; niekada nesieks, kad ši ministerija taptų svarbi, kad jos darbais didžiuotųsi iškilios kultūros asmenybės. Jis niekada nesistengs, kad kultūros ministru taptų ne bet kas, kaip vyksta dabar, kuomet juo tapti gali net ir neturintis menkiausio supratimo, kas yra kultūra.

Naisiai intensyviai ruošiasi antram festivaliui ir visų labai laukia rugpjūčio 15 d. Laukiamas ir kultūros ministras su savo šeima, kur jis galės savo akimis pamatyti, kas yra Naisiai, ir kodėl čia žmonėms patinka lankytis.

The post Ramūnas Karbauskis. Atsakymas visiems, žeminantiems Naisius appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau pažįstu nemažai intelektualų, kurie, šviežio festivalinio skandalo fone, išdidžiai dalinasi prisiminimais apie kadaise (prieš penkerius metus) nuveiktą didelį darbą – „Naisių civilizacijos“ (ha-ha-ha) visokeriopą ištyrimą ir demaskavimą „Naujajame Židinyje“ (2017 m. Nr. 7, p. 15-40), nepatingėjus ten fiziškai nuvykti ir įsitikinti „savomis akimis“.

Nesidomėjau ne tik Naisiais – nesidomėjau ir intelektualais, tad anuomet neskaičiau, bet dabar susigundžiau ir padariau reziumė: ne Naisių, o tiriamosios ekspedicijos sukurto produkto, pluošto impresijų ir verdiktų. Šiuo atveju svarbu ne „kokie iš tikrųjų yra Naisiai“ (nuoširdžiai nežinau), o kaip intelektualai darbininkai visiškai politiškai nešališkai vykdo jiems nuosprendį.

Įžangą keturių esė kompleksui parašė istorikas dr. Tomas Vaiseta, vėlyvojo sovietmečio Lietuvos (kurią vadina „nuobodulio visuomene“) tyrinėtojas. Atsargiai, mandagiai: štai mes, skeptiški ironiški sostinės intelektualai, šypsančias burnas prisidengę nosinaitėmis, išsiruošėme smalsiai, atidžiai ir sąžiningai patyrinėti keistųjų čiabuvių – dėsime visas pastangas, kad juos, mažiukus, suprastume. Nes, na, jie egzistuoja. Kultūrinis fenomenas.

Pirmosios esė autorė – ekonomistė dr. Guoda Azguridienė – sakosi turinti sentimentų gamtai, kaimui, tautosakai, tradicijoms, tad atvyksta su lūkesčiais, tiesa, pačios iš anksto atsargiai vertinamais. Suprantama, lūkesčiams lemta žlugti: aplankyti konkretūs objektai visi iki vieno nuvilia (išskyrus inkilus paukščiams – šitą tikrai sunku sukritikuoti). „Baltų arena“ – gal ir gerai, bet nepritaikyta sėdėti, kai šlapia (o sėdėti, kai šlapia, be abejo, reikia).

Saulės aikštė irgi negera, nes geriau atrodo nuotraukoje. Žolynų muziejus negeras, nes žolynų aprašymai įdomiau už juos pačius. Alkos kalno „lietuvių dievai“, cituoju, „labai nedieviškai (ir netgi nežmogiškai) formalūs pasirodė“, kitur būna dailesnių.

Skardiniai žalčiai nejaukūs (o tikėtasi jaukių?). Idėja tvenkinio saloje apgyvendinti triušius (cituoju) „nuskambėjo kaip vėlyvasis kolchozinis folkloras“ (kur galima pasiklausyti autentiško kolchozinio folkloro apie triušių salas – nedetalizuoja). O labiausiai nuvylė arbatinė – labai prasta ten kava ir arbata, o maisto išvis beveik jokio.

Visa tai autorei primena kolchozą Juknaičiuose 1992-aisiais, o tuo kažkodėl primena... sovietinę armiją, vaikų internatus ir privalomus medicininius patikrinimus. Nei vienas iš šių dalykų jokio kolchozo sudedamąja dalimi ar implikacija nebuvo; nei vieno nėra ir Naisiuose, o privalomus medicininius patikrinimus jau trisdešimt metų puikiai tęsia mūsų nepriklausoma Lietuva, „pandeminėje“ epochoje dar ir išplėtė iki sovietmečiu neregėto masto; tas, tiesa, įvyko vėliau nei Guoda parašė šį straipsnį, bet negirdėjau jos ir vėlesniais laikais medicininiais ekscesais piktinantis, tik tąsyk Naisiuose, kur, spėju, niekas jos sveikatos būklės taip ir nepatikrino. Bet gal tie prisiminimai tėra vizualizacija jausmo, kurį sakosi patyrusi: trūksta „žmogiškos šilumos“.

Bet blogiausia ne tai. Autorei kelia nerimą, kad Naisius faktiškai valdo vienas žmogus (taip ir yra), o investicijos į (vienaip ar kitaip suprastą) kultūrą ir pramogas daro jį (dėmesio!) mažiau priklausomą nuo oficialiosios šalies valdžios, ir faktiškai yra rinkėjų papirkinėjimas. Taip neturi būti – miestelių valdytojus skirti gali tik „geriausia, kas mums nutiko“, o rinkėjus papirkinėti dera ne rekreacija, pramogomis ir darbo vietomis, bet atleidinėjimu, gąsdinimu, šmeižtu, šantažu, cancelinimu – metodais, gerai įsisavintais tų, kurie faktiškai valdo ne Naisius, bet Vilnių ir medijas (šito, suprantama, Guoda tiesiai nesako, bet niekaip kitaip jos irzulio ir nerimo paaiškinti neišeina).

Bet blogiausia ne tai. Autorei kelia nerimą, kad Naisius faktiškai valdo vienas žmogus (taip ir yra).

Ir reziumė: Naisiai – „tik šiek tiek paturbinta pavyzdinės kolūkinės gyvenvietės versija“. Žodis „kolūkis“ trumpame esė pasirodo kelintą kartą, nors niekas iš išvardintų, pagrįstai ar nepagrįstai nepatikusių, objektų – nei triušiai, nei žalčiai, nei žolynai, nei „baltų dievai“, muziejai ar neskani arbata – skiriamuoju kolūkio atributu niekur niekada nebuvo ir nėra. Tiesiog labai reikia diskursyviai atsivesti tą „kolūkį“, ir antipatija „kolūkiams“ įprasminti savąjį „fe“, kur „jokiomis kūrybinėmis galiomis nė nedvelkia“. Gal ir nedvelkia – o kodėl turėtų? Kalbama apie kaimo gyvenvietę, o ne apie Venecijos bienalę, kurioje neretai dvelkia jomis dar mažiau.

Jei Guoda sąmoningai kuria smalsaus ir, kiek įmanoma, nešališko, net palyginti geranoriško naratoriaus personažą, kurio trapūs lūkesčiai vienas po kito dūžta atsitrenkę į „kolūkinę“ Naisių realybę, tai literatūrologas prof. dr. Paulius Subačius atitinkamais triukais skaitytojų nevargina, pradeda tiesiai: atvykome į Trumeno šou.

Vargšais naiviais naisiečiais manipuliuoja ir vėl ne kas kita, kaip kolchozo dvasia (> sovietmetis > Rusija), paversdama nieko nenutuokiančiais statistais neskoningo piktavalio sovietžmogio ambicijų seriale (saugok, Dieve, Lietuvą, nuo neformalaus valstybės ar miestelio vadovo!). Kodėl sovietžmogio? Pavyzdžiui, jo nurodymu Naisiuose sufomuoti dirbtiniai tvenkiniai ir kalvelės, o juk tai, (cituoju), „Belomoro kanalo statytojų užmojui paradigmiškai artimas planas” (niekas kitas nestatė dirbtinių kanalų ir netvenkė upių, tik sovietai, iš to juos ir atpažįstame – atveria mums akis Paulius).

Aptardamas muziejaus eksponatus pasišaipo iš istoriniais šaltiniais nepatvirtinamos prasimanytos etnoraštų simbolikos (kurios konvenciniai moksliniai aiškinimai irgi, tiesą sakant, ne geriau pagrįsti: archainiai ornamentai, pvz., „vaisingumą“ simbolizuoja ne labiau nei Naisių muziejėlyje minimą „darną“ ar „išgyvenimus“) ir „lietuviškų augalų“. Tada pasipiktina baisia banalybe – švęsti gandrų sugrįžimo šventę, stebint kiekvieną jų žingsnį kameromis.

Dėl kamerų (ne dėl gandrų banalybės) visiškai sutinku, tik ne tada, kai jomis apsimestinai piktinasi asmuo, kuriam kameros blogos tik tuo, kad ne jo „chebros“ įrengtos, o gandrų privatumas rūpi ne daugiau nei žmonių. Tada pasityčioja iš gidų, tikinčių energetiškai paveikiais akmenimis (mes, šiuolaikiniai žmonės, akmenimis netikime – mes tikime Mokslu) ir „posovietinio žmogaus dvasingumu“ (teosofines draugijas, ezoteriką ir New Age’ą, reikia manyti, irgi išrado sovietikai – kas gi daugiau).

Dar – iš sinkretizmo, krikščioniškų apeigų sampynos su visai nekrikščioniškais liaudies tikėjimais (irgi, supraskime, Mokslo požiūriu, čia lokalus postsovietinis unikumas: na vse voprosy odin otvet, i nikakovo drugovo net). Ir nepraleidžia progos priminti, kad Naisių negrabumas ir jokių komisijų nepatvirtinta meninė beskonybė yra vienintelė alternatyva sostinės vamzdžių menui, todėl vamzdžių meną privalo remti kiekvienas išsilavinęs žmogus, idant liudytų išsilavinimą ir vieną rytą neatsibustų siaubingame Naisių kolchoze.

Istoriko dr. Nerijaus Šepečio indėlis išsiskiria akademiškumu: nebe esė ar keliautojo užrašai, o išsami istorinių šaltinių apie Naisius apžvalga, siekiant įvertinti dabartinių Naisių naratyvo apie save mokslinį pagrįstumą. Verdiktas - nepagrįstas:

Naisiuose iš tiesų yra savitas šiuolaikinio kaimo civilizacijos modelis, tik jis griežtai a-istoriškas, anti-istorinis. [...] Mes gi, sudėję daiktan visą turimą informaciją iš šaltinių ir istorinių ar archeologinių aplinkinių temų tyrinėjimų, turime liūdnai konstatuoti: jokių Naisių, iki Zubovui pastatydinant iki šiol išlikusį valdytojo namą, nebuvo, […], o ten, kur dabar Naisių kaimas, net Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinės valdžios parengtuose Vakarinės Rusijos žemėlapiuose plytėjo palivarko dirbamų žemių rėžiai ir miškas. Taigi Naisių tėvu kūrėju, geriausiu atveju, deja, tenka laikyti […] Lietuvos valstybingumo duobkasį Zubovą ar kurį jo įpėdinių. Net jeigu ir pritarsime hipotetiniam palivarko įkūrimui Tyzenhauzo laikais, abi Naisių kilmės, numanoma „ekonominė“ ir akivaizdžioji „socialinė“, yra griežtai valdiškos: Naisiai randasi administraciniu-ūkiniu sprendimu iš viršaus. Tai svarbi, bet nereflektuota „istorinė tiesa".

Pirmas tikslas yra įrodyti, kad Naisiai yra ne kas kita, kaip kolchozas.

Su faktais reikia sutikti, tačiau – o kas iš to? Ko siekiama juos pasikviečiant? Moksliškai įrodyti, kad Ramūno Karbauskio ir Naisių gidų minimos detalės ir pastangos „iš praeities stiprybę semti“ – neišmanymas, apsigavimas arba sąmoninga fikcija? Įrodo tekstu, kuris, beje, pagal geriausias postmodernybės tradicijas frazę „istorinė tiesa“ rašo kabutėse, pats tą tiesą – bet kokią tiesą – apyrimčiai laikydamas fikcija?

Ne, tikslas kitas, tiksliau, (bent) du.

Pirmas tikslas yra įrodyti, kad Naisiai yra ne kas kita, kaip kolchozas. (Ir vėl kolchozas - jei stabili gyvenvietė iš tiesų atsirado tik sovietmečiu kaip kolchozas, tai nieku kitu ji jau nebus; papildomas įrodymas – bevaikščiodami po juos „jokio prieškario Lietuvos kvapo nepajusime“, o štai nuotraukų iš sovietmečio kaimo švenčių pamatyti galime; taip, be abejo, yra ne todėl, kad sovietmetis – arčiau nei kitos epochos laike ir, vadinasi, daugiau artefaktų bei prisiminimų išliko, o tik todėl, kad Naisių strategai būtent sovietmečio labai sąmoningai ilgisi ir bando atkurti).

norima neva įrodyti, kad istoriją sapnuojantys Naisiai yra „netikri“.

Antras, norima „įrodyti", kad istoriją sapnuojantys Naisiai yra „netikri“, ir todėl neturi teisės sapnuoti. Atsirado „ne patys“ – tai neturėtų ir būti. Jei jau išsiaiškinome, kad dabartinius Naisius sukūrė prievartinė kolektyvizacija, tai Naisiai privalo skubiai išsiskirstyt.

Cituoju: Naisiai yra tiesiog istoriškai tuščia, nuolat ištuštinama vieta. […] Kuriamas fikcinis, tyčiomis išgalvotas kraštovaizdis, erdvės sumirginimo ir laiko sumiglinimo būdu. Bet fikcijos išsisklaido, pasakos baigiasi, baigsis ir Naisių vasaros pasaka. Ir prasidės gyvenimas. Nes Naisiai – ne gyvenimas, o jo priešybė, ne tam tikra būtis, o jos stoka. Kitaip tariant (krikščioniškoje ontologijoje) - Grynasis Blogis.

Paskutinio teksto (esė, vėl esė, šis – esiausias iš visų) autorė dr. Nerija Putinaitė (filosofė ir dar daug kas) papildomai stengiasi atskleisti tikruosius Naisius anapus fantazijos apie juos, retoriškai klausdama: „Kokia lietuviškoji kaina už lietuviškąją svajonę?“

Neskaitę galime ir atsakyti - didžiulė. Tikrieji Naisiai – ir vėl kolchozas. Ir neapsiriksime – tekstas tikrai tą sako. Lygina su kitomis utopinėmis gyvenvietėmis: nuo Tomo Moro iškart prie Juknaičių (pavyzdinė sovietinė naujo tipo kolūkininė gyvenvietė), Rotenburgo nacistinėje Vokietijoje ir Celebration miesto Floridoje. Tiesiog, kad fonas šviežios patirties įgijimui atsirastų, visur - vien totalitarizmo dvelksmas, žmonių spontaniką reguliuojančios primestos bendruomenės taisyklės, kurių ilgametė „geriausia, kas nutiko Lietuvai“ rinktinės žaidėja Nerija, savaime suprantama, nekenčia visu protu ir širdimi.

Atsakyk, skaitytojau, „Kuri utopija yra Naisiai?“ – štai tau pasirinkimo spektras. Pseudoutopija, pseudo – kad būtų dar negražiau. Neapsigaukime, būkime budrūs - Politinės naudos siekį liudija net tai, kad prieš 2016 m. rinkimus Naisių projektas koncertų pavidalu apkeliavo visą Lietuvą.

Įdomu ar netikėta ne tai, kad liudija (žinoma, liudija), o kad pats siekis pristatomas kaip akivaizdus bemaž nusikaltimas: negali juk bet kas, kas tik turi įtakos, dalies gyventojų pasitikėjimą, resursų ir ambicijų, siekti tapti politiku. Negali, taip mūsų šalyje nedaroma, politikai atsiranda kitais keliais, tyliai, pro galines duris. O nerimas šis tik todėl, kad vargšų suklaidintų naisiečių gaila: Gyventojai tiesiogiai prieš jų valią nėra verčiami kurti Naisių legendos, tačiau ji kuriama greta jų, nepriklausomai nuo jų ir naikina realių Naisių tapatybę. […] Svajonės Lietuvai kaina yra naisiečių nelaisvė, kuri tarsi kompensuojama galimybe nemokamai lankytis politiniame disneilende, ar net jame dirbti.

Papt ašarytė.

Štai taip laisvas ir nepriklausomas protas po kaimo lankas ganėsi, o pasiganęs kalbėjo.

The post Dr. Nida Vasiliauskaitė. Intelektualai apie Naisius appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat bus aptariamas pasirengimas kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams, tvirtinami partijos skyrių iškelti kandidatai į merus.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad „valstiečiams“ nekyla klausimų dėl partijų susitarimo nacionalinio saugumo klausimais. Jo teigimu, turiniui partija neprieštarauja, tačiau jų netenkina valdančiųjų elgesys.

„(...) jų politinėje darbotvarkėje dominuoja nesiskaitymas su visuomene ir žmonių skaldymas, o tokia valdančiųjų skaldanti politika ypač kenkia nacionaliniam saugumui, todėl taryboje bus svarstoma dėl LVŽS atsako į tokį valdančiųjų elgesį, pabrėžiant, kad valdantieji turi keisti savo politinę darbotvarkę ir atsižvelgti į visuomenės, o ne jų valdančiųjų politinės bendruomenės interesus, ypač dabar, kada šalia vyksta karas ir Rusija kelia naujus iššūkius Lietuvos saugumui“, – teigiama partijos pranešime.

valdantieji turi keisti savo politinę darbotvarkę ir atsižvelgti į visuomenės, o ne jų valdančiųjų politinės bendruomenės interesus

Tuo metu dėl rengiamo kito nacionalinio susitarimo – užsienio politikos klausimais – „valstiečių“ netenkina per daug abstrakčios nuostatos.

Pasak R. Karbauskio, susitarimas dėl užsienio politikos atrodo nekonkretus, stokojantis konstruktyvios idėjos, kuri pozicionuotų Lietuvą kaip stiprią, ekonomiškai augančią, telkiančią Europą, atremiant Rusijos formuojamus saugumo iššūkius.

Anot „valstiečių“ lyderio, taryba išreikš poziciją ir pateiks valdantiesiems savo pasiūlymus šio susitarimo tekstui.

LVŽS Seime turi 20 atstovų.

Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, už šią partiją per Seimo rinkimus balsuotų apie 7 proc. rinkėjų.

The post „Valstiečiai": valdančiųjų darbotvarkėje - nesiskaitymas su visuomene ir žmonių skaldymas appeared first on LAIKMETIS.