Šis įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo šį įstatymą pripažinti netekusio galios, nes jis „neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“.

„Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“, – nurodo E. Gentvilas.

parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“

Jo teigimu, Seimas norėdamas atkreipti savivaldybės dėmesį į pageidaujamas Lukiškių aikštės tvarkymo kryptis, galėtų priimti rezoliuciją.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

The post Siūloma naikinti Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Toks terminas nuo trečiadienio įvestas Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymu. Iki šiol sprendimas įsigaliodavo iškart, nustačius pažeidimą.

Vis dėlto, kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, liks ir tam tikros išimtys, t.y. techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto , jei bus nustatytas skysčių nuotėkis.

Naikinti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė viršija išmetamųjų dujų normą, nuo sausio 1-osios gali Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, tai taip pat gali daryti policijos ir LTSA pareigūnai.

Minimi pareigūnai stabdyti transporto priemones ir atlikti jų taršos matavimus gali nuo metų pradžios įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams.

Naikinti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė viršija išmetamųjų dujų normą, nuo sausio 1-osios gali Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai

Techninė apžiūra naikinama nustačius, kad išmetamųjų dujų kiekis viršija normą arba esant bet kokiam skysčio (pvz. tepalų, degalų) nuotėkiui, jeigu dėl to kyla žala aplinkai, pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

Kaip anksčiau skelbė AAD, už transporto priemonių, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100-300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300-500 eurų bauda.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais asmenims užtraukia 60-120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150-300 eurų baudą.

Per metus AAD planuoja patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. automobilių.

The post Dėl taršos panaikinus automobilio techninę apžiūrą, ji dar galios dvi paras appeared first on LAIKMETIS.

Gyventojai savo pasiūlymus dėl šios iniciatyvos platformoje „Atviras Seimas“ turi galimybę pateikti iki 2024 m. kovo 4 d.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektu ir lydimųjų teisės aktų pakeitimais siūloma atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinama būtų į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – būtų apvalinama iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Dėl siūlomo apvalinimo daugeliu atvejų nebebūtų poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.

Pagal projektą, apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; mokesčiams ir kt.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.

Projekto rengėjai aiškina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.

Susipažinti su įstatymų projektais ir su jais susijusia informacija galima „Atviro Seimo“ platformoje.

Planuojama, kad šio klausimo svarstymas į Seimo posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje.

Praėjusiais metais startavusioje platformoje „Atviras Seimas“ piliečiai kviečiami teikti savo pasiūlymus dėl svarstomų projektų, remti kitų pateiktus pasiūlymus, dalyvauti diskusijose. Vėliau pasiūlymus pateikę gyventojai turi galimybę dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose, kur jie gali pristatyti savo idėjas, jas argumentuoti, dalyvauti diskusijoje su Seimo komiteto nariais. Platformoje šiems piliečiams siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį, informuojant juos apie Seimo komiteto priimtus sprendimus dėl pateiktų pasiūlymų.

Piliečiams ir organizacijoms skirtos platformos „Atviras Seimas“ svarbiausias tikslas – sudaryti galimybę visuomenei visapusiškai įsitraukti į teisėkūros procesą.

Platforma pasiekiama adresu atvirasseimas.lrs.lt .

The post Svarstoma naikinti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą: Seimas laukia piliečių pasiūlymų šiuo klausimu appeared first on LAIKMETIS.

„Komitetas griežtai nesutinka su siūlymu likviduoti Lietuvos švietimo tarybą ir pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba, kaip ekspertinė, nuo politinės valdžios nepriklausoma institucija, yra labai svarbi ir reikalinga siekiant kokybiškų ir laiku pateiktų pastabų bei siūlymų dėl su švietimu ir mokslu susijusių teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai priimtame komiteto nutarime.

Jame pabrėžiama būtinybė Lietuvos švietimo tarybą palikti kaip atskirą Seimui atskaitingą instituciją, atliekančią nepriklausomą ekspertinį vertinimą ir konsultavimą strateginiais švietimo plėtros klausimais.

Švietimo ir mokslo komiteto teigimu, jau anksčiau priimti sprendimai dėl su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklos optimizavimo – panaikinta Aukštojo mokslo taryba, Lietuvos mokslo taryba reorganizuota į Vyriausybei atskaitingą įstaigą.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs. Šiemet kanceliarija sumokėjo 2500 eurų įmoką už tarybos narystę tarptautinėje asociacijoje.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen parengė parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją – ji siūlo Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Pagal koncepciją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Anot parlamento vadovės, šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas.

The post Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritaria Švietimo tarybos likvidavimui appeared first on LAIKMETIS.

„Niekas Lietuvai neliepė būtent taip keisti būtent šio įstatymo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, jog buvo pažeistos rašytojos Neringos Macatės teisės sustabdžius jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą. Apie įstatymo keitimą šiame sprendime nekalbama.

„Aš net nepritarčiau, kad tą knygą reikėjo kaip nors uždrausti ar kokią nors cenzūrą įvesti. Nemanau, kad šiandien Lietuvoje kas nors draudžia informuoti, supažindinti visuomenę su homoseksualų santykiais“, – teigė P. Saudargas.

„Yra filmai, yra knygos, per televiziją mes tą matome ir niekas šitų dalykų neriboja, bet siūlymas buvo iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo išbraukti sakinį, kuris skamba taip: draudžiama niekinti šeimos vertybes. Klausimas, kodėl tas sakinys užkliuvo? Kodėl mes dabar norime leisti niekinti, ar tai yra toks tikslas?“ – kalbėjo parlamento vicepirmininkas.

Anot jo, minėtas sakinys „niekaip neuždraudžia informuoti visuomenės ir leisti knygas, rašyti eiles ar kurti filmus“.

„Ramiai gyvenome dešimt metų su tuo įstatymu ir niekam jis neužkliuvo, niekas nedraudė nieko skleisti ar apie ką nors kalbėti“, – pabrėžė politikas.

Ramiai gyvenome dešimt metų su tuo įstatymu ir niekam jis neužkliuvo, niekas nedraudė nieko skleisti ar apie ką nors kalbėti

Seimas antradienį jau per pateikimo procedūrą atmetė Vyriausybės teiktą siūlymą atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Šią pataisą Teisingumo ministerija parengė sakydama, kad įgyvendina EŽTT sprendimą N. Macatės byloje.

Už pataisą balsavo 50 parlamentarų, 56 buvo prieš, 19 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš bei susilaikiusiųjų buvo ir valdančiosios daugumos atstovų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio narių.

Protestuodamas prieš tokią Seimo valią Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius prie parlamento sudegino tris homoseksualius santykius aprašančias knygas.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar Vyriausybė, premjerė Ingrida Šimonytė tebeturi šios Seimo daugumos palaikymą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.

„Man atrodo, kad šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – sakė Laisvės frakcijos narys.

P. Saudargas atmetė tokias abejones. Jo teigimu, balsuota dėl vertybinio klausimo, o tokiais atvejais parlamentarai turi aiškią savo poziciją, kurią ir gina.

„Man atrodo, kad ne pirmą kartą yra Seime balsavimas, kuris pasibaigia nepritarimu ar ministrų, ar Vyriausybės atneštiems projektams, ar koalicijos partnerių atneštiems projektams. Tokių yra šimtai atvejų tiek mūsų kadencijos metu, tiek ne mūsų kadencijos metu, ir nieko čia labai stebuklingai naujo tame nematyčiau“, – trečiadienį tvirtino konservatorius.

„Ši koalicija, ši valdžia, kai reikėdavo, susitelkdavo, esame priėmę šios kadencijos metu labai daug sudėtingų, nelengvų sprendimų. Tikiu, jei bus rimti klausimai, visi mes į šoną emocijas ir balsuos taip, kaip reikia Lietuvai“, – sakė jis.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

The post P. Saudargas: niekas Lietuvai neliepė keisti nepilnamečių apsaugos įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

"Anksčiau buvo teigiama, kad negalima padaryti, jog kas nors netektų pilietybės. Tačiau jei turite kitos šalies pilietybę, iš tikrųjų yra galimybių persvarstyti Švedijos pilietybę", - sakė Åkessonas, praneša Švedijos laikraštis "Expressen":

Mes iki šiol sakėme, kad turėtų būti galimybė svarstyti teroristų ir nusikaltėlių gaujų pilietybės klausimą. Šių rūšių nusikaltimams sudaromos vienodos sąlygos.

Turime situaciją, kai žmonės gyvena Švedijoje, kaip Švedijos piliečiai, bet vis tiek nemoka švedų kalbos. Jie neturi jokio ryšio su Švedijos visuomene. Jie čia atvyko tik tam, kad darytų nusikaltimus. Jie menkina Švedijos pilietybės ir švediškų pasų reputaciją tarptautiniu mastu. Dabar Švedijai reikia nuo viso to išsivaduoti… Nemanau, kad yra kokia nors kita išeitis, kaip tik pradėti svarstyti pilietybių naikinimo klausimą."

SD lyderis teigė, kad Švedijos integracijos politika buvo grindžiama klaidinga prielaida, kad iš užsienio atvykę užsieniečiai iš tikrųjų nori būti švedais. "Jie to nenori", - sakė jis.

Naujieji pasiūlymai pateikti praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai A. Åkessonas ir Švedijos demokratų migracijos politikos atstovas Ludvigas Asplingas laikraščiui "Aftonbladet" parašė straipsnį, kuriame ragino grąžinti migrantus iš Somalio, Sirijos ir Afganistano dėl integracijos stokos ir didelio nedarbo lygio.

Remigracija nėra stebuklingas sprendimas, tačiau pastarųjų dešimtmečių nesėkmės rodo, kad tai turi būti galimybė

"Remigracija nėra stebuklingas sprendimas, tačiau pastarųjų dešimtmečių nesėkmės rodo, kad tai turi būti galimybė. Turi būti reformuotos paskatų struktūros ir gerovės sistema, kad atskirtį patiriantys žmonės negalėtų įklimpti į priklausomybę nuo socialinių išmokų, o būtų priversti įsilieti į visuomenę arba skatinami reemigruoti."

Nors Švedijos demokratai oficialiai nepriklauso dabartinei Švedijos centro dešiniųjų vyriausybei, jie yra pasirašę Tidö susitarimą ir remia vyriausybę Švedijos parlamente.

Šio mėnesio pradžioje Asplingas kartu su Švedijos migracijos ministre Marija Malmer Stenergard, centro dešiniosios Nuosaikiųjų partijos nare, laikraštyje "Dagens Nyheter" parašė straipsnį, kuriame abu pareiškė, kad Švedija pritaikys prieglobsčio taisykles prie minimalaus Europos Sąjungos reikalaujamo lygio, kad naujų prieglobsčio prašytojų skaičius būtų nedidelis.

Jie pridūrė, kad vyriausybė taip pat įkurs specialaus tyrėjo pareigybę, kuris peržiūrės prieglobsčio statusą turinčius asmenis, kad nustatytų, ar jiems vis dar reikia prieglobsčio, o jei ne, svarstys galimybę panaikinti jų leidimą gyventi Švedijoje.

Galiausiai bus sprendžiamas leidimo nuolat gyventi Švedijoje vaidmuo. Nors pastaraisiais metais Švedija įgyvendino tam tikrus pakeitimus, vis dar išduodama daug leidimų nuolat gyventi dėl su prieglobsčiu susijusių priežasčių.

Ir taip yra nepaisant to, kad tokia pareiga neišplaukia iš ES teisės ar kitų tarptautinių įsipareigojimų. Tokia tvarka prieštarauja idėjai, kad apsauga suteikiama laikinai, ir sukuria stiprias paskatas prašyti prieglobsčio būtent Švedijoje.

Švedijos imigracijos lygis, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas didžiausių Europoje, o šalies gyventojų skaičiaus augimą pastaraisiais metais beveik visiškai lėmė masinė migracija. Vos per dešimtmetį šalyje, kurioje gyvena šiek tiek daugiau nei 10 mln. žmonių, išduota daugiau nei milijonas leidimų gyventi šalyje.

Tačiau migrantų kilmės gyventojų nedarbas išlieka kelis kartus didesnis nei vietinių švedų, o nusikaltėlių gaujose, kurios yra vienos smurtingiausių Europoje, daugiausia yra migrantų kilmės asmenų.

Praėjusiais metais pranešimuose teigta, kad net 85 % mirtinų šaudynių Švedijoje buvo įvykdytos migrantų.

The post Švedijos demokratai: tiems, kas nenori integruotis, turi būti atimama pilietybė appeared first on LAIKMETIS.

Dalyvauja: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Ginčų komisijos prie SADM narys, teisininkas Tomas Bakučionis, Ginčų komisijos prie SADM komisijos nario padėjėja Viktorija Nevedomskienė.

The post Algimantas Dumbrava. Ar reikia naikinti Ginčų komisiją? appeared first on LAIKMETIS.

Vakarai dažnai nepastebi šio karo aspekto, kuris labiau susijęs su pačia Rusija nei su Ukraina. Įdomu, nes būtent Vakarai mėgsta vaidinti lygybės sergėtojus, paprastai yra tokie jautrūs bet kokiam rasizmui ir taip dažnai stengiasi visur jo ieškoti.

Tačiau rasizmo Rusijoje kairieji nemato - net ir ta dalis, kuri priešinasi V. Putinui, jau nekalbant apie kitą pusę, kuri vis dar aklai myli Rusiją. Sisteminiam rasizmui Rusijoje sekasi labai gerai. Tai nieko naujo, bet kai į fronto linijas reikia siųsti naujus rekrūtus patrankų mėsai, jis įgauna naują prasmę.

Rasizmas sukūrė šiuolaikinę Rusiją - ne tik vidaus konfliktų laikais, bet ir tada, kai buvo taika. Šalies neonacių grupuočių populiarumą galėjo matyti visas pasaulis, kai pradėjo veikti „Youtube“. Šiuose vaizdo įrašuose buvo rodomi perkarę jauni rusai, kurie savo bendrapiliečius iš Kaukazo regiono pristatė kaip kenkėjus - pagal klasikinę nacių ideologiją.

Mobilizacija tarp ne slavų gyventojų sudaro daug didesnį procentą nei tarp baltųjų, slaviškų rusų. Kartais šaukiami ištisi kaimai.

Butų nuomos skelbimuose slaviška išvaizda visada buvo privalomas reikalavimas. Žmonės iš Kaukazo namuose uždirba mažiau nei bet kur kitur, todėl jie priversti laimės ieškoti turtingesniuose miestuose, kur su jais elgiamasi kaip su nežmonėmis, jie vadinami „juodašikniais", engiami fiziškai ir ekonomiškai.

Dabar šios grupės yra pagrindinis šaltinis šaukimui į kariuomenę. Mobilizacija tarp ne slavų gyventojų sudaro daug didesnį procentą nei tarp baltųjų, slaviškų rusų. Kartais šaukiami ištisi kaimai. Šiose bendruomenėse paliktos žaizdos tiesiog neišnyks, todėl atokiose Rusijos Federacijos provincijose, tokiose kaip Dagestanas, vyksta neregėto masto garsus pasipriešinimas.

Prisidengdamas karu ar specialiąja operacija (šiame kontekste terminologija neturi didelės reikšmės), V. Putinas vykdo etninį valymą didžiulėse šalies teritorijose; šiuo aspektu jo kadencija tampa panaši į Josifo Stalino. Karo nuostoliai, kuriuos patiria ne slavų kilmės rusai, yra kelis kartus didesni nei slavų.

Sovietų Sąjunga kartais buvo vadinama tautų kalėjimu. Rusija, siunčianti savo piliečius į žudynes, žengia dar vieną žingsnį: ji yra tautų katorgininkė. Rusijos pasas daugeliui dabar yra mirties nuosprendis.

The post Krzysztof Karnkowski. Rusija - rasizmo imperija appeared first on LAIKMETIS.