Tuo metu Vilniuje dėl šio posto varžytis ketina Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica, antradienį pranešė partija.

Kaip skelbia „Vakarų ekspresas“, uostamiestyje dėl mero posto taip pat turėtų varžytis Seimo narė, „valstietė“ Ligita Girskienė, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Budinas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, kurio kandidatūrą Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratas Romaldas Sakalauskas.

Kaip galimas pretendentas rinkimuose minimas Arvydas Vaitkus, kuris 2019 metais liko antroje vietoje. Vis dėlto jis savo sprendimą teigė paskelbsiąs kitą savaitę.

Tuo metu sostinėje be V. Sinicos apie siekį tapti meru anksčiau patvirtino buvęs Vilniaus vadovas Artūras Zuokas.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

The post Vilniaus meru sieks tapti V. Sinica, Klaipėdos - R. Žemaitaitis, N. Puteikis appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs Centro partijos – Tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis pranešė, kad tapo susivienijusios Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininko pavaduotoju.

Tautos ir teisingumo sąjunga politinėmis priemonėmis sieks, kad būtų įgyvendinti visi Didžiojo šeimos gynimo maršo” metu paskelbti reikalavimai. Gegužės 15-ąją sostinės Vingio parke vykusios akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

N. Puteikio teigimu, Tautos ir teisingumo sąjungai priklauso daugiau kaip 7 tūkst. narių, artimiausiu metu prie sąjungos prisijungs dar bent dvi tradicines tautines vertybes atstovaujančios partijos.

The post Įsteigta nauja partija, kurios pirmininku tapo Petras Gražulis appeared first on LAIKMETIS.

Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pagal buvusio Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą įvertino trijų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, kuriuos jis priėmė kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, teisėtumą.

LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.  

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.

Tik trijų sprendimų teisėtumą kolegija vertino nustačiusi, kad tik dalis prašytų patikrinti sprendimų bylos nagrinėjimo metu buvo galiojantys ir nebuvo pakeisti išdėstant juos nauja redakcija.

Aurelijaus Verygos komentaras

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia esąs nustebęs, kad ministerijos teisininkai nesužiūrėjo teisinių niuansų, nulėmusių nepalankų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą.

LVAT ketvirtadienį paskelbė, kad „valstietis“ A. Veryga nuo pernai gegužės pradžios nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pareigų.

Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas.

„Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas. Matyt, teismas įvertino visus niuansus. Aš kiek dabar spėjau paskaityti iš pranešimų, tai viena iš tų problemų buvo, kaip suprantu, buvo pasiremta pasenusia įstatymo redakcija ir sprendimas buvo priimtas, bet čia turbūt sutiksite, kad yra tokie labai teisiniai dalykai – pats operacijų vadovas gi savęs neskiria ir, šiaip, keista, kad teisininkai pražiūrėjo, nesužiūrėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

„Sakyčiau, kad čia labiau toks juridinės technikos klausimas, matyt. Jis nekvestionuoja kažkokio principo, bet labiau turbūt juridinę techniką. Tai negali čia kaip nors nesutikt – matyt, taip ir buvo“, – pridūrė jis.

Į teismą dėl trijų operacijų vadovo sprendimų kreipėsi buvusios Seimo kadencijos parlamentaras Naglis Puteikis, teismas įvertino šių sprendimų teisėtumą.

LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.

„Su tais sprendimais, kuriuos Puteikis apskundė, tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip jis iš tų kelių šimtų sprendimų išsirinko būtent šituos. Tai nežinau, gal suko kokį stebuklingą ratą, kur skaičiai iškrito, ar kauliuką metė. Kodėl būtent šitie sprendimai, o ne kažkokie kiti. Bet čia jau turbūt technikos dalykai – svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką“, –  teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras. 

svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką.

Į teismą kreipęsis N. Puteikis sakė, kad iš viso kreipėsi dėl 73 teisės aktų, tačiau jų liko tik trys, nes kiti arba pakeisti, arba negalioja.

„Kreipėmės ne dėl trijų, o dėl 73 sprendimų. Po to teismas liepė mums tikslinti, tai liko 53 teisės aktai, o dabar matote tik tą viršūnėlę dėl to, kad tie trys aktai likę galioti, o iki 50 yra arba pakeisti, arba laikui bėgant netekę galios“, – BNS sakė N. Puteikis.

Jis tikino į teismą kreipęsis, nes ligoninės dėl pandemijos nepriiminėjo pacientų.

„Esmė tame, kad mūsų ieškinys patenkintas praktiškai 99 proc., o jo esmė buvo, kad A. Veryga ir ministerija savo teisės aktais nevykdė Sveikatos įstaigų įstatymo reikalavimų, nenustatė ligoninėms ir poliklinikoms rodiklių, pagal kuriuos jos būtų privalėjusios priiminėti gyventojus net ir COVID-19 atveju“, – teigė buvęs parlamentaras.

„Teismas priėmė sprendimą, kad mes visiškai teisūs, bet sudarė galimybę neskelbti sprendimo registre – sudaro sąlygas ministerijai pasitaisyti. Tai mes labai viliamės, kad naujoji ministerijos vadovybė skubiai pataisys pagal teismo sprendimą“, – kalbėjo jis.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.

The post LVAT: A. Veryga nebuvo tinkamai įgaliotas eiti operacijų vadovo pareigas - papildyta jo paties komentaru appeared first on LAIKMETIS.