„Suprantame būtinybę kaip įmanoma skubiau patvirtinti planą, tačiau laikomės nuomonės, kad svarbu parengti kokybišką dokumentą, kuris efektyviai prisidės prie šalies saugumo stiprinimo ir tinkamai atspindės naujas iniciatyvas dėl piliečių pasirengimo“, – nurodoma ministerijos atsakyme BNS.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, jog daugiau nei metus nepatvirtintas pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas turėtų būti priimtas iki rudens.

„Aš manau, kad čia yra rugpjūčio mėnesio reikalas. Manau, iki rudens sesijos turėsim tą planą patvirtintą“, – BNS sakė parlamentaras.

Ministerijos teigimu, planą siekiama papildyti priemonėmis dėl pilietinio pasipriešinimo mokymų valstybės tarnautojams ir ginklų savininkams, įtvirtinti išaugusį Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį stiprinant nacionalinį saugumą.

„Finalizuojame. Mano patarėjai irgi įsitraukę. Jau paskutiniame etape dabar. Pildome planą, dalykais, susijusiais su tomis iniciatyvomis dėl pilietinio pasipriešinimo kurso ginklų savininkams, taip pat pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kurso valstybės tarnautojams. Kas be galo svarbu, yra susiję su komendantūrų kūrimu. Ir čia, mano požiūriu, geriausia platforma įsitraukti visuomenei“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pildome planą, dalykais, susijusiais su tomis iniciatyvomis dėl pilietinio pasipriešinimo kurso ginklų savininkams, taip pat pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kurso valstybės tarnautojams

Seimo nario teigimu, vietinės komendantūros rūpintųsi infrastruktūros bei strateginių objektų apsauga, kova su diversinėmis grupėmis, evakuacijos reguliavimu.

Jis taip pat nurodė, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursus jau išklausė 11 tūkst. žmonių.

Savo ruožtu KAM pažymėjo, jog įgyvendinimo planas svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai pateiktas liepos mėnesį. Anot ministerijos, šiuo metu projektas tikslinamas pagal komisijos pateiktus pasiūlymus, taip pat konsultuojamasi su NSGK. Šioje Vyriausybės sudarytoje komisijoje dirba Vyriausybės, Prezidentūros, žvalgybos atstovai.

Tuo metu gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sakė, jog būtina planą turėti greičiau.

„Geriau trumpą planą, paprastą, įgyvendinimą greitai, bet dabar, negu labai labai gerą planą, su geromis priemonėmis, bet kai mes jau turėsime su priešu kovoti savo šalyje“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Jam antrino ir socialdemokratas, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. Jo teigimu, procesas vyksta per lėtai.

„(...) mes laiko turime, mano nuomone, ne tiek daug, nes atėjus x laikui tai piliečiai neturi būti chaotiškai palikti. Jie tikrai turi žinoti, ką veikti, ar ekstremalios situacijos atveju, ar, sakykime, užpuolus agresoriui“, – kalbėjo jis.

Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

The post Politikams skubinant patvirtinti pasipriešinimo strategiją, ministerija pabrėžia kokybę appeared first on LAIKMETIS.

Pasak p. Pavilionio, jei Amerikos prezidentas tučtuojau nepersigalvos ir nepriims Ukrainos į NATO čia ir dabar, jis padarysiantis viską, kad prezidentas J. Bidenas nebūtų perrinktas antrai kadencijai...

Kiek anksčiau su Kinija „iš galios“ pozicijų siūlę kalbėtis valdantieji, panašu, nusprendė iškasti karo kirvį ir mūsų artimiausiems sąjungininkams.

Klausytis tokio pobūdžio kliedesių gal būtų ir juokinga, jei nepasidarytų graudu pagalvojus, kokio pobūdžio politikai šiandieninės geopolitinės įtampos metu atsako už mūsų nacionalinį saugumą, žongliruodami mūsų partnerių pasitikėjimu ir mūsų visų saugumu.

Savo ruožtu norėčiau pastebėti, kad NATO viršūnių susitikime Lietuva parodė pavyzdį ir šį renginį galime pavadinti neabejotina sėkme tiek Lietuvai, tiek Ukrainai, tiek visam NATO.

Ką laimėjo Lietuva?

Visų pirma reiktų paminėti, ką iš šio susitikimo laimėjo mūsų valstybė. O pasiekimai išties solidūs. Vien ką reiškia pasirašyta deklaracija dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai, leidžianti Baltijos šalyse atsirasti rotacinei oro gynybai.

Paprastai tariant, tos šalys, kurios turi galimybę nuo raketų ir aviacinių smūgių apsaugoti dangų, netolimoje ateityje veiks kaip mūsų skydas. Milijardus eurų kainuojančios „Patriot“ sistemos nuo šiol gins mus, užkamšydamos mūsų oro gynybos spragas.

gal būtų ir juokinga, jei nepasidarytų graudu pagalvojus, kokio pobūdžio politikai šiandieninės geopolitinės įtampos metu atsako už mūsų nacionalinį saugumą

Taip pat priimti naujos kartos gynybiniai planai. Jeigu anksčiau galvodavome apie tai, kaip NATO pajėgoms tektų atsikovoti užimtą teritoriją Baltijos šalyse, tai šiandien mūsų partneriai bus pasirengę reaguoti nuo pirmos akimirkos, kai šalia mūsų sienų bus telkiamos priešiškos pajėgos.

Bučios skerdynės Ukrainoje ir suvokimas, kokio masto karo nusikaltimus vykdo Rusijos armija, leido pakeisti NATO karinio reagavimo strategiją. Nuo šiol tik išvydę grėsmę mums, mūsų sąjungininkai nedvejodami siųstų pajėgas į Lietuvą, užtikrindami tinkamą priešininko atgrasymą ir siųsdami aiškų signalą, jog kova dėl NATO teritorijos prasidės nuo pirmo centimetro.

Pagaliau įtvirtintas reikalavimas visoms šalims narėms skirti nemažiau 2 proc. krašto gynybai, aiškus Vokietijos brigados dislokavimo planas Lietuvoje mums visiems byloja apie tai, kad mūsų šalis taps kaip niekada saugi.

Galime pridėti dar ir tai, kad pradėtas Švedijos priėmimas į NATO, iš esmės keičiantis mūsų šalies saugumo situaciją. Švedijai stojant į aljansą, Rusijos galia Baltijos jūroje pagaliau bus atsverta, o pati Baltijos jūra taps NATO aljanso gynybos baseinu.

Mums nebereikės pergyventi, jog pavojaus atveju būtume sąjungininkų pasiekiami tik siauru Suvalkų koridoriumi, nes nuo šiol pagalba galės ateiti ir iš kitapus Baltijos.

Tiems, kam atrodo, jog šie sprendimai dėl mūsų saugumo – nepakankami, siūlau atlikti paprastą mintinį eksperimentą. Grįžkite į 2022 m. Vasario 24 d. ir prisiminkime, kokie nesaugūs jautėmės tada, kai galvojome, kad Rusija gali neapsiriboti vien Ukraina.

Šiandien esame sustiprinę ne tik didvyriškai kovojančią Ukrainą, bet tinkamai įvertinę savo nacionalinio saugumo spragas, sustiprėję patys, nusiteikę gintis ir turintys tvirtą NATO užnugarį.

Ar Ukraina iš Vilniaus važiuoja tuščiomis?

Tiems, kas liko nusivylę sprendimu nepriimti Ukrainos į NATO čia ir dabar, reikėtų pradėti blaiviau žvelgti į situaciją ir konstatuoti, jog susitikime šiuo klausimu pasiektas maksimumas.

Nepaisant dirbtinai sukelto konservatorių eskalavimo dėl skubaus Ukrainos priėmimo, blaivus protas diktuoja, kad dabarties karo sąlygomis tai yra neįmanoma, o priėmimas čia ir dabar reikštų viso gynybos aljanso, taigi, ir mūsų pačių įtraukimą į Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija.

Apart papildomų įsipareigojimų remti Ukrainos kovą (Prancūzijos vadovas Vilniuje pažadėjo Ukrainai tiekti ir ilgojo nuotolio raketas „Scalp“) de facto kvietimas Ukrainai buvo įteiktas, tik ne visi tai pastebėjo.

Ukraina, skirtingai negu mes, Makedonija ar Juodkalnija be jokio stojimo plano automatu taps NATO narė vos tik leidus tam tikroms aplinkybėms mūšio lauke.

Antras dalykas, sukurta NATO taryba kartu su Ukraina, kurioje ukrainiečiai bus ne eiliniai stebėtojai, bet pilnaverčiai dalyviai, galintys inicijuoti tarybos posėdžius, o taryba bus ne kas kitas, kaip Ukrainos integracijos instrumentas į Šiaurės Atlanto gynybos organizaciją.

Visus šiuos procesus reikia vertinti kaip aiškų Ukrainos pakvietimą į NATO. Keista, jog apie tai nesupranta valdančiųjų atstovai.

Belieka kantriai laukti, kol galėsime pasveikinti 32 – ąją NATO narę Švediją ir, tikėkimės, 33 -ąją šalį – Ukrainą. Blaiviai mąstydami ir išsivadavę iš konservatoriškų kaprizų ar net grasinimų JAV prezidentams turime nuosekliai toliau judėti galutinio tikslo link – mūsų valstybės ir viso regiono maksimalaus saugumo užtikrinimo.

The post Dainius Gaižauskas. Konservatoriai žongliruoja mūsų nacionaliniu saugumu appeared first on LAIKMETIS.

„Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar gali Rusija įvykdyti provokaciją Baltijos šalyse, pasinaudodama „Wagner” tipo grupuotėmis.

Rusijos karinių samdinių grupuotė dalyvauja invazijoje Ukrainoje.

„Wagner“ vis dažniau veikia ir prancūzų kalbą plačiai vartojančioje Afrikoje – Vakarų šalys teigia, kad jos kovotojai dislokuoti Burkina Fase, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje.

The post Prezidentūra: Rusija gali testuoti NATO reagavimą, įsiverždami į Baltijos šalis appeared first on LAIKMETIS.

Sprendimą dėl pilietybės panaikinimo priėmė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, atsižvelgusi į Migracijos departamento teikimą.

Pastarasis nurodo, kad A. Kaminskas tapo Rusijos piliečiu ir neturi teisės į daugybinę pilietybę.

Anot VRM, Migracijos departamentas pats atliko tyrimą ir išsiaiškino aplinkybes, A. Kaminskui atsisakius bendradarbiauti. Tai, jog asmuo įgijo Rusijos pilietybę, patvirtina šios šalies juridinių asmenų registro išrašas.

Darome viską, kad užkardytume piktnaudžiavimo atvejus ir užtikrintume nacionalinį saugumą

„Darome viską, kad užkardytume piktnaudžiavimo atvejus ir užtikrintume nacionalinį saugumą. Todėl tiriant sudėtingus pilietybės nustatymo atvejus suaktyvinome bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų, taip pat esame pateikę siūlymus griežtinti teisinį reguliavimą dėl imigracijos ir pilietybės nagrinėjimo procedūrų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kaip skelbė LRT tyrimų skyrius, A. Kaminskas yra susituokęs su Rusijos piliete Jelena Kaminskas, buvusia Šebunova. Ji yra buvusi Rusijos gynybos ministro S. Šoigu draugė, turinti su juo du bendrus vaikus. Patys Kaminskai turi du savo vaikus.

Siekiant pagreitinti sprendimų priėmimą dėl Lietuvos pilietybės netekimo, tais atvejais, kai asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę, VRM parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą.

Juo būtų keičiamas dokumentų, susijusių su Lietuvos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, pagal kurį dabar dokumentus dėl teisės į daugybinę pilietybę reikia pateikti per pusę metų. VRM siūlo, kad dokumentus reiktų pateikti per tris mėnesius.

The post Buvusios S. Šoigu draugės vyras A. Kaminskas neteko Lietuvos pilietybės appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, tam gali būti panaudoti ir fiziniai būdai.

„Žinia yra tokia – kad ieškome ir ieškosime būdų užkardyti, jeigu reikia, ir fiziškai tokią veiklą“, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Nesame bejėgiai, o jei esame kažkurioje vietoje negebantys, turime atrasti galimybes ir gebėjimus tai sustabdyti, nes tai yra ir nacionalinio orumo, ir nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė jis.

„Mes turime ne vieną instituciją ir ne vieną išmanų pareigūną ir tikrai atrasime ne vieną sprendimą, kaip tai būtų galima padaryti“, – kalbėjo patarėjas.

Nesame bejėgiai, o jei esame kažkurioje vietoje negebantys, turime atrasti galimybes ir gebėjimus tai sustabdyti, nes tai yra ir nacionalinio orumo, ir nacionalinio saugumo klausimas

Pasak jo, šiuo metu situacija regione yra tokia, kad negalima toleruoti ir valstybės sienos pažeidimų, ir Lietuvos turto gadinimo.

„Suprantame, kad ir papildomos sienos stebėjimo sistemos, ir kitų priemonių diegimas, ir sąlygų sudarymas geresniam patruliavimui Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, plius galimybė pasitelkti ir kitas institucijas – visuma šių priemonių turėtų sumažinti tokių incidentų skaičių. Bet jis yra visiškai nepriimtinas ir tąsa tų kerštingų, neprotingų sprendimų, kuriuos matėme prasidėjusius praėjusiais metais“, – tvirtino K. Budrys.

Situacija pasienyje su Baltarusija pirmadienį aptarta Valstybės gynimo tarybos posėdyje.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės duomenimis, fiksuota apie 300 fizinio barjero sugadinimo atvejų, vien rugsėjo mėnesį jų buvo 120.

Anot Lietuvos, tuo užsiima ir Baltarusijos pareigūnai, kad padėtų migrantams neteisėtai kirsti Lietuvos sieną.

Tvorą su pjaunančia viela pasienyje su Baltarusija Lietuva įrengė, siekdama apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos. Anot pareigūnų, neteisėtos migracijos kaip hibridinę ataką prieš Lietuvą organizuoja Minsko režimas.

The post Patarėjas: jei reikės, Lietuva fiziškai stabdys tvoros gadinimą pasienyje appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos šaulių sąjungai šiemet papildomai skirta iki 4,8 mln. eurų – palyginti su praėjusiais metais, organizacijos finansavimas bus tris kartus didesnis.

Už papildomas lėšas 2022–2025 metais Lietuvos šaulių sąjunga planuoja pirkti 4,5 tūkst. komplektų naujų aprangų, 1,5 tūkst. automatinių ginklų G-36 su šoviniais, 2 tūkst. šalmų, 500 šarvinių liemenių, po 2 tūkst. ekipuotės liemenių ir kuprinių, 70 termovizorių, 250 skaitmeninių radijo stočių.

Taip pat įvertintas poreikis gerinti sąlygas įsigyjant 60 karkasinių palapinių su įranga, 20 elektros generatorių, 16 visureigių ir 8 mikroautobusus.

„Gerokai padidės finansavimas Šaulių sąjungos vaikų stovykloms“, – teigiama KAM pranešime.

„Keleto pastarųjų metų įvykiai parodė, kad šauliai yra itin svarbūs ne tik stiprinant pasiruošimą gintis, bet gali sėkmingai remti ir civilines institucijas taikos metu: pagalba COVID-19 pandemijos metu, svarus indėlis užtikrinant pagalbą nelegalios migracijos krizės metu prisidedant prie nacionalinio saugumo iššūkių įveikimo“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Keleto pastarųjų metų įvykiai parodė, kad šauliai yra itin svarbūs ne tik stiprinant pasiruošimą gintis, bet gali sėkmingai remti ir civilines institucijas taikos metu: pagalba COVID-19 pandemijos metu, svarus indėlis užtikrinant pagalbą nelegalios migracijos krizės metu prisidedant prie nacionalinio saugumo iššūkių įveikimo

Anot jo, šauliai taip pat aktyviai dalyvauja teikiant pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams.

Anot KAM pranešimo, didinamas ir finansuojamų LŠS etatų skaičius, numatoma kasmet kelti darbo užmokestį.

Penktadienį įsigaliojo Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos sutartis dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo, ja keičiamas šaulių finansavimo modelis.

Organizacijai suteikiama didesnė atsakomybė vykdant finansinius savo veiklos įsipareigojimus, o jai skiriami valstybės biudžeto asignavimai tiesiogiai susiejami su veiklos rezultatais ir efektyvumu.

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 metais, šiuo metu ji turi apie 12,7 tūkst. narių.

The post KAM patrigubino šaulių finansavimą: pabrėžė šalių vaidmenį suvaldant pandemiją ir nelegalią migraciją appeared first on LAIKMETIS.

Man, kaip Vašingtone dirbusiam su nacionalinio saugumo, gynybos ir dezinformacijos tiriamąja veikla, susirūpinimą kelia klausimas: ar šiuo metu valdančiųjų vykdomi veiksmai susiję su istorijos politika nėra antivalstybiniai?

Seimo valdyba kritikuoja LGGRTC direktoriaus Ado Jakubausko teisę formuoti įstaigos tyrimų gaires, stengiantis atkreipti dėmesį į tai, kad instituto misija yra ne tik įgyvendinti istorinius tyrimus, tačiau ir tų tyrimų pagalba apginti Lietuvą nuo viešai platinamo priešiškų valstybių šmeižto apie 1941 m. birželio sukilimą ir partizanus.

Pasak VSD vadovo D. Jauniškio, tokios nacionalinio saugumo grėsmės kaip bandymai perrašyti Lietuvos istorijos politiką kyla ne tik iš išorės, bet ir iš valstybės viduje veikiančių asmenų: “Žvelgiant iš žvalgybos perspektyvos, grėsme Lietuvos Respublikai ir jos nacionaliniam saugumui tai tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai ir subjektai iš išorės ar veikėjai valstybės viduje.”

Ypač TS-LKD partijai priklausančių Seimo narių pritarimas istorijos perrašinėjimui ir solidarizacija su Lietuvos istoriją kūjais daužančių antivalstybinių elementų veikla, įgyvendina ilgus metus Kremliaus vykdytą Lietuvos istorijos naikinimo politiką.

Stebint viešąją erdvę, valdantiesiems netinka dabartinis centro vadovas, o jo vietą turėtų užimti kitas centro vadovo posto siekiantis Vilniaus Universiteto dėstytojas Nerijus Šepetys. Šis laisvės kovotojų juodinimu pagarsėjęs istorikas kartu su R. Vanagaite ir kitais Kremliui naudingais veikėjais dalyvauja antivalstybinėje kampanijoje vadinančioje lietuvius “žydšaudžiais”.

Katalikų bažnyčios kronikos leidėjai ir iškilūs rezistentai, kurių dėka 1990 m. buvo iškovota nepriklausomybė, dabartinį bandymą politiškai susidoroti su LGGRTC vadovu Adu Jakubausku vertina neigiamai ir įspėja visuomenę, jog šalyje bręsta grėsmingi pokyčiai. Taip pat, verčia užduoti klausimą, kodėl TS-LKD turėjusi tokį didelį pasitikėjimo kreditą ir pagarbą tarp politinių kalinių ir tremtinių, tapo partija primenančia tą, kuriai iki Nepriklausomybės pradžios priklausė Algirdas Mykolas Brazauskas Lietuvos trispalvę pavadinęs skuduru.

The post Mantas Macikas. Kūju per mūsų istoriją appeared first on LAIKMETIS.