Trijų minučių trukmės vaizdo žinutėje Pranciškus priminė, kad nuo karų ir konfliktų ypač kenčia vaikai: „Galvoju apie daugybę vaikų, kurie negali dainuoti. (...) Jie verkia ir kenčia nuo karų, konfliktų, nuo daugybės neteisybės pasaulyje. Niekada nepamirškime, kad karas visada yra pralaimėjimas“, – kalbėjo popiežius.

Pasak jo, muzika yra kalba, kurią supranta visos tautos, kuri pasiekia žmonių širdis ir skatina harmoniją.

Iškart po jo popiežiaus sveikinimo festivalio scenoje pasirodė dvi dainininkės, izraelietė ir palestinietė, kurios kartu atliko kultinę Johno Lennono dainą „Imagine“.

Popiežiaus žinią „Teatro Ariston“, kuriame iki šeštadienio kiekvieną vakarą vyksta 75-asis San Remo muzikos festivalis, žiūrovai pasitiko atsistoję ir audringomis ovacijomis.

San Remo festivalis yra žinomiausias itališkų dainų renginys.

Pontifikas nėra svetimas Italijos televizijai, nes dar praėjusį mėnesį kelis kartus dalyvavo populiarioje pokalbių laidoje „Che Tempo Che Fa“.

The post Pranciškus tapo pirmuoju popiežiumi pasveikinusiu San Remo dainų festivalį appeared first on LAIKMETIS.

Winans laimėjo du „Grammy“ apdovanojimus: geriausio gospelo albumo apdovanojimą už dainą „More Than This“ ir geriausio šiuolaikinės krikščioniškos muzikos atlikimo / dainos apdovanojimą už bendrą kūrinį „That's My King“, kuris buvo įrašytas kartu su Taylor Agan, Kellie Gamble, Lloyd Nicks ir Jess Russ.

„Esu be galo dėkinga Dievui, savo komandai ir nuostabiems bendraminčiams, kurie ir toliau tiki muzika ir žinia“, - teigė Winans.

Geriausio gospelo pasirodymo / dainos kategorijoje nugalėjo Tasha Cobbs Leonard, Ericos Campbell ir Israelio Houghtono muzikinė komanda, prie kurios prisidėjo Jonathanas McReynoldsas ir Jekalyn Carr; dainų autoriai buvo G. Morisas Colemanas, Israelis Houghtonas, Kennethas Leonardas jaunesnysis, Tasha Cobbs ir Naomi Rain.

Geriausio tradicinės krikščioniškos muzikos albumo kategorijoje nugalėjo Corey Henry už albumą „Church“, o geriausio šiuolaikinės krikščioniškos muzikos albumo kategorijoje - DOE su albumu „Heart of a Human“, kuriame dalyvavo „Elevation Worship“, Forrest Frank, Brandon Lake, „Maverick City Music“, Naomi Rain ir Chandler Moore.

Per šių metų „Grammy“ ceremoniją buvo surinkta daugiau kaip 7 mln. dolerių, skirtų padėti nuo gaisrų Los Andžele nukentėjusiems žmonėms, o per reklamines pertraukėles buvo pristatomos nuo gaisrų nukentėjusios vietos įmonės.

Paskutinis vakaro apdovanojimas - metų albumas - buvo įteiktas Los Andželo apygardos ugniagesiams, kurių dalis per gaisrus neteko namų.

The post „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje buvo įvertinti ir krikščionys muzikantai appeared first on LAIKMETIS.

Pirmiausia noriu išreikšti užuojautą Leopoldo Digrio artimiesiems, mokiniams, bičiuliams. Tegul ši valandėlė bus Profesoriaus prisiminimo, padėkos Dievui už jo gyvenimą bei darbus ir maldos už jį metas. Prasminga pagerbti a. a. Leopoldą Digrį ir melstis už jį Šv. Kazimiero bažnyčioje, kuri buvo tapusi antraisiais jo namais.

Susirinkome atsisveikinti su žmogumi, kurio gyvenimas buvo neatskiriamai susijęs su muzika; vargonininku, kuris žavėjo savo atlikimo virtuoziškumu ir giliu muzikos pajutimu. Maestro kalbėjo apie tylą, kurioje muzika gimsta ir atsitraukia. Bet muzika suskamba ir erdvėje. Šią, Šv. Kazimiero bažnyčios erdvę, jis ypač vertino ir brangino, gėrėjosi joje skambančiu ir palengva „ištirpstančiu“ vargonų gaudimu. Vargonai, už kurių atsiradimą ir skambesį esame jam dėkingi – tarsi palikimas ir kartu palinkėjimas: kad toliau skambėtų siedami klausytojų sielas su grožio ir gėrio pasauliu.

Biblijoje ne kartą skatinama šlovinti ir garbinti Dievą muzika. Psalmininkas kviečia: „Šlovinkite Viešpatį gaudūs trimitai, šlovinkit, arfos ir kankliai“ (Ps 150, 3). O apaštalas Paulius ragina: „Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį “ (Ef 5, 19). Meistriškai atliekama muzika sakralioje bažnyčios erdvėje ne tik kelia estetinį pasigėrėjimą, bet ir skatina ramų susimąstymą bei Dievo šlovinimą.

Bažnyčia nėra paprasta koncertų salė. Net jei muzika skamba šalia liturgijos, ji įgauna tam tikrą dvasinį pobūdį ir gali artinti prie Dievo, iš kurio visa kyla. O vargonų didybė ir sudėtingumas primena paties Dievo didingumą. Jų gebėjimas skleisti daugybę garsų – tarsi didžiulio orkestro – atspindi kūrinijos įvairovę, turtingumą, pakylėja protus ir širdis link dieviškumo.

Sausi biografijos faktai primena Leopoldo Digrio studijas Maskvoje ir Prahoje, atgaivintą vargonininkų specialybę Lietuvos konservatorijoje, įvairius festivalius, konkursus, iniciatyvas. Prisimenu daugybę paties profesoriaus koncertų, o taip pat valandų valandas kerinčio vargonų skambesio, kai tuščioje bažnyčioje klausytojai buvo tik altorių šventieji: Kazimieras, Ignacas, Andriejus Bobolė ir netyčia į bažnyčią užklydęs gyvas jėzuitas.

Maestro kalbėjo apie tylą, kurioje muzika gimsta ir atsitraukia.

Nuo 1991 m. bendradarbiaudamas su tuometiniu jėzuitų provincijolu, vėliau vyskupu Jonu Boruta profesorius Digrys pradėjo gražią tradiciją Šv. Kazimiero bažnyčioje rengti „Religinės muzikos ir susikaupimo pusvalandžius“, kurie iki šiol nesibaigia. Turbūt nedaug yra iniciatyvų, kurios be pertraukos tęstųsi daugiau kaip 30 metų. Šiuos koncertus galime vadinti tikra dovana klausytojams, o jų būna ne tik iš Vilniaus. Ačiū Renatai Marcinkutei, kuri kantriai, rūpestingai ir su atsidavimu tęsia šią profesoriaus pradėtą veiklą.

Profesorius Digrys ne tik grojo, bet ir perteikė savo žinias bei entuziazmą, dalijosi aistra vargonų muzikai, todėl paliko ištisą mokinių kartą. Iš tiesų, jis turėjo įkvėpimo, o taip pat didelio užsispyrimo ir atkaklumo, leidusio tiek daug pasiekti.

Šiandien atsisveikindami su prof. Leopoldu Digriu išgyvename netektį. Bet esame susirinkę bažnyčioje ir tikėjimas leidžia priimti atsiskyrimą be nusivylimo, o kaip reikšmingą momentą, vedantį į gyvenimo pilnatvę. „Dievas mirties nepadarė ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, – tam, kad būtų, jis sukūrė visa‟ – skaitome Šv. Rašte (Išm 1, 13–14). Tuo tikime ir viliamės: Dievas viską sukūrė kad būtų, kad gyventų. Savo meile Jis viską perkeičia ir išgrynina, priima į amžinybę žmones su viskuo, ką jie mylėjo, kuo rūpinosi, ko troško.

Prisimenu kartą maestro Leopoldas sutikęs mane su nepaprastu entuziazmu dalinosi įspūdžiais apie Clive Staples Lewis knygą „Tiesiog krikščionybė“. Sakė, kad reikėtų pasiūlyti kiekvienam ją perskaityti.

Tegul šį susimąstymą palydi mintis iš tos knygos. Joje rašoma apie reikšmingiausius žmogaus troškimus, kurie kyla pvz., įsimylėjus, svajojant apie tolimą šalį ar pradėjus studijuoti žavinčią mokslo sritį, tačiau jų negali patenkinti nei vedybos, nei kelionės, nei mokslai. Autorius klausia: „Galbūt jie skirti ne patenkinti giliausią troškimą, bet tik jį sužadinti ir būti tikrojo dalyko užuomina?“ ir tęsia: „Turiu puoselėti savyje gyvą troškimą tikrosios tėvynės, kurią rasiu tik po mirties; negaliu leisti, kad ją paslėptų sniegas arba nuo jos nuklysčiau; pagrindinis mano gyvenimo tikslas turi būti toks – stengtis patekti į tą tėvynę pačiam ir padėti to siekti kitiems“.

Tegul muzika, kurią profesorius dovanojo, ir toliau skamba mumyse. Tegul ji pakelia širdis ir vis iš naujo primena, kad yra daugiau nei tai, ką matome akimis; kad tikėjimas, o savitai ir muzika kreipia link aukštesnio, dieviško slėpinio, kurio niekada negalėsime iki galo suvokti, bet prie jo galime prisiliesti kiekviena nuoširdžia malda, kiekvienu įkvėptu garsu ir tonu, kol jie įsilies į nesibaigiantį amžinybės himną.

Dėkojame a. a. Leopoldui Digriui už viską, ką jis nuveikė ir kuo dalinosi. Tegul Dievas suteikia jam ramybę ir priima į amžinąją visų troškimų išsipildymo tėvynę.

The post Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ. In memoriam profesoriui Leopoldui Digriui appeared first on LAIKMETIS.

„Padarykite ką nors, kas sukrėstų žmones“, - sakė jis.

Zimmeris, žinomas dėl savo kultinių filmų muzikos kūrinių (Lietaus žmogus, Liūtas karalius, Gladiatorius, Paskutinis samurajus, Tamsos riteris, Karibų jūros piratai, Tarp žvaigždžių ir Pradžia), ragino muzikantus užimti poziciją socialinio teisingumo klausimais.

Kalbėdamas prieš gruodžio 7 d. Vatikane vykusį labdaros koncertą, H. Zimmeris sakė, kad šis renginys yra ne tik paguoda vargšams, bet ir „raginimas susitelkti“, kad būtų sprendžiami šių laikų iššūkiai.

Jis paminėjo 1985 m. vykusį koncertą LiveAid, kai muzikantai įkvėpė imtis veiksmų dėl bado Afrikoje.

„Turime pažvelgti vargšams į akis ir elgtis su jais kaip su žmonėmis“, - sakė jis.

H. Zimmeris taip pat sakė, kad tikisi sulaukti sakralinės muzikos atgimimo.

Jis pabrėžė, kad kino pramonė plačiai užsakinėja muziką.

„Kažkada tai darė Bažnyčia, - sakė jis, - ir mums reikia rasti būdą, kaip tai sugrąžinti, būti vieniems šalia kitų ir išlaikyti muziką gyvą“.

The post Žymusis vokiečių kompozitorius Hansas Zimmeris: tikiuosi sulaukti sakralinės muzikos atgimimo appeared first on LAIKMETIS.

Giesmes giedojo trylika kolektyvų

Vos tilpusius erdvioje Šv. Antano rūmų salėje festivalio dalyvius pasveikino ir jiems bei juos rengusiems mokytojams padėkojo Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis, kartu su broliu pranciškonu Pauliumi Vaineikiu parengęs visiems muzikinę staigmeną. Prieš ją pateikiant, brolis Paulius priminė, kuo skiriasi giedojimas nuo dainavimo: dainos gali būti apie saulę, apie draugystę, o giesmė yra skiriama Dievui pašlovinti. „Nesakome: „Padainuokime Lietuvos himną“, sakome: „Pagiedokime Tautišką giesmę“. Giesmė – sakralu, didinga, galinga, tai – himnas, skiriamas Dievui“,– akcentavo brolis Paulius, kartu su A. Virbaliu pritariant festivalio dalyviams sugiedoję prieš daugiau negu 800 metų šv. Pranciškaus sukurtą „Saulės giesmę“. Ją šv. Pranciškus kūrė būdamas beveik aklas, tuo, kaip sakė gimnazijos direktorius, paliudydamas, kad žmogus regi Dievą savo širdies akimis, savo dvasinėmis akimis.

Brolių pranciškonų giesmės sukurtą nuotaiką perėmė renginį vedusių trečiokų gimnazistų Gabrieliaus Žiubrio ir Viliaus Šiaulio vienas po kito į sceną pakviesti kolektyvai ir atlikėjai. Klaipėdai festivalyje atstovavo Vyturio progimnazijos V–VIII kl. mokinių tradicinių kanklių ansamblis, vadovaujamas Almos Žukienės, Martyno Mažvydo progimnazijos V–VIII kl. merginų ansamblis (vad. Anastazija Vainoriūtė), Liudviko Stulpino progimnazijos vokalinis ansamblis „Vaivos juosta“ (vad. Deimantė Ylakė), Smeltės progimnazijos VII–VIII kl. jaunių choras (vad. Rūta Grybaitė), Aukuro gimnazijos miuziklo choras ir solistė Aurelija Virkietytė (vad. Diana Linkevičienė), Ąžuolyno gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis (vad. mokyt. Jolanta Vyšniauskienė). Kretingai atstovavo Marijono Daujoto progimnazijos V–VIII klasių vokalinis ansamblis (vad. Milda Trušauskaitė) ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos solistas Matas Jedenkus (vad. Stasys Stončius).

Gausiausią būrį atlikėjų parengė festivalio šeimininkai. Skambėjo giesmės, kurias giedojo penktokai ir šeštokai (vad. Dainora Šidlauskaitė), septintų moksleivių vokalinis ansamblis, aštuntokų vokalo studija ir solistas Kajus Stevens bei mišrus choras (solistai Vilius Kontrimas, Viktorija Reinikytė, Aleksandras Slušnys) – pastariesiems kolektyvams vadovauja festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ sumanytoja ir įkvėpėja mokytoja metodininkė Jolanta Simaitienė.

Festivalis – proga muzikuoti kartu Nors broliai pranciškonai minėjo, kad po giesmių, skirtingai negu po dainų, ploti nepriimta, festivalio dalyviai negailėjo vieni kitiems aplodismentų, pereinančių į ovacijas. Ovacijos lydėjo ir organizatoriams, dalyviams įteikiant padėkas, o visų dalyvių jungtinio choro, diriguojamo R. Grybaitės, atlikta giesmė „Paslėpk mane“, regis, pakylėjo visų sielas prieš žengiant į adventą. Po festivalio ir svečiai, ir šeimininkai neskubėjo skirstytis, dalinosi pojūčiais ir įspūdžiais. Jungtiniam chorui dirigavusi antrą kartą į festivalį su choru atvažiavusi Klaipėdos Smeltės progimnazijos muzikos mokytoja R. Grybaitė teigė, kad Pranciškonų gimnazijos renginys klaipėdiečių yra vertinamas labai aukštai.

„Festivalis puikiai rengiamas, o tai yra didžiulis jo organizatorės, mokytojos Jolantos Simaitienės, kurią pažįstame dar iš Klaipėdos, iš „Varpo“ gimnazijos, laikų įdirbis. Ji kartu su komanda pasirūpino viskuo – nuo pat svečių priėmimo iki išties užburiančios atmosferos sukūrimo, – įspūdžiais dalinosi R. Grybaitė. – Sakralinė muzika mums svarbi, su kolektyvu jau 20 metų dalyvaujame Juodkrantėje ir Nidoje vykstančiame panašaus pobūdžio renginyje, tad galiu pasakyti: festivalis Kretingoje yra išties aukšto lygio. Svarbus jis ir tuo, kad čia mes su vaikais galime ne tik pabūti, pamuzikuoti kartu, bet ir parodyti tiems, kurie namuos mato tik kiemą ir kompiuterį, kad viskas ne vien tuo apsiriboja. Kad yra toks pasaulis, kuriame svarbus dvasingumas, kuriame galima patirti dvasinius dalykus.“

Pirmąkart į festivalį su kolektyvu atvykusi Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos muzikos mokytoja Jolanta Vyšniauskienė taip pat akcentavo puikų festivalio organizavimą ir suteiktą galimybę chorams, ansambliams, solistams pabūti, pagiedoti kartu ne konkurso, o būtent šventės metu, kai galima mėgautis ir tuo, ką pats giedi, ir džiaugtis kitų muzikavimu.

„Labai palankiai vertinu šią muzikos šventę. Nustebino ir pati gimnazija, ir brolių pranciškonų pasveikinimo giesmė. Išvažiavom kupini pačių geriausių įspūdžių – prie to prisidėjo ir dovanos, ir ekskursija po Kretingos bažnyčią ir vienuolyną. Džiaugiuosi, kad toks renginys vyksta, ir skatinčiau toliau tai daryti, nors suburti mokykloje chorą ir nenueiti lengviausiu keliu, į popsą, nesiekti įsiteikti mokiniams, nesirinkti lengvus kūrinius nėra paprasta. Bet, jeigu mokytojas užsidegęs tuo, ką daro, jis įžiebs tą ugnelę ir mokiniams: mūsų choras giedojo per šv. Mišias Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje ir esame pakviesti dar giedoti. Tad noriu palinkėti ir mokytojai Jolantai, ir jos mokiniams nepritrūkti užsidegimo ir kantrybės“, – sakė J. Vyšniauskienė.

Sakralinė muzika nėra nuobodu

Pati festivalio sumanytoja J. Simaitienė prisipažino, kad didelių sunkumų prisikviesti gimnazistus tiek į chorą, tiek rengtis būtent sakralinės muzikos festivaliui ji nepatyrusi, ypač šiemet, kai buvo organizuojamas antrasis renginys. Tiesa, ir prieš porą metų, ir šiemet iš pradžių buvo būgštauta, ar atsiras pakankamai norinčių dalyvauti jame kolektyvų, o paskui jau būgštauta, ar pavyks visus sutalpinti. Sudėtingiau esą parinkti repertuarą: jeigu tradicinių giesmių tiek tekstų, tiek natų rasti nėra sunku, su naujosiomis dvasinėmis giesmėmis, spiričiuelais, gospelais sudėtingiau: pačiam mokytojui tenka patikusią giesmę natomis užrašyti ir atitinkamai aranžuoti. Renginį ne tik vedęs, bet ir prie mišraus gimnazijos choro prisijungęs bei solo gitara giesmei „Shackles“ (Praise You) pritaręs Gabrielius Žiubrys, prisipažino, kad dalyvauti renginyje kartu su choru jį paskatino mokytoja. Tačiau jis ir pats norėjęs, nes esą smagu ir su kitais chorais pabūti, atlikti ne tik dainas, bet ir giesmes, o ir suteikta galimybė groti gitara taip pat sudomino.

„Nesakome: „Padainuokime Lietuvos himną“, sakome: „Pagiedokime Tautišką giesmę“. Giesmė – sakralu, didinga, galinga, tai – himnas, skiriamas Dievui“,– akcentavo brolis Paulius.

„Šis festivalis – ypatingas, nes sakralinė muzika skiriasi nuo populiariosios. Ar tai aktualu jaunimui? Žiūrint, kokiam. Nes labai daug kas vengia priimti kitokią, ne populiariąją, muziką. Tačiau tiems, kurie per festivalį giedojo choruose, patinka ir toji sakralinė, bažnytinė muzika, ir švelnumo sielai suteikiančios giesmės“,– patikino G. Žiubrys.

Jam pritarė ir trečiokė gimnazistė Filomena Stonkutė. Antrame festivalyje dalyvaujanti mergina šįkart, mokytojai J. Simaitienei pasiūlius, chorui akomponavo pianinu ir apgailestavo, kad trečiajame festivalyje, kuris, jos įsitikinimu, tikrai bus, dalyvauti nebegalės: po poros metų ji jau bus baigusi gimnaziją.

„Tenka pripažinti, kad dabar yra populiaru popsas, o sakralinė muzika lieka lyg ir šone – nebent jaunimas yra tikintis, eina į bažnyčią ir tuo domisi. Bet aš už tai, kad toks festivalis vyksta, smagu, kad dalyvauja kolektyvai iš kitų mokyklų.

Abejojantiems ir manantiems, kad bažnytinė muzika nuobodu, pasakysiu: tai – per siauras mąstymas. Nes sakralinė muzika yra visokio pobūdžio: pavyzdžiui gospelai – jie labai smagūs“, – apibendrino F. Stonkutė.

The post Kretingoje vyko Klaipėdos apskrities moksleivių sakralinės muzikos festivalis appeared first on LAIKMETIS.

„Esu žmogus, kuris daro viską, kas patinka. Tai yra mano didžiausias išsigelbėjimas, kad nepaskęsti pilkoj kasdienybėj, bet ir didžiausias prakeikimas, nes turi bėgti, lėkti, jeigu nori kažką padaryti.“ – sako pašnekovas Simas.

Laidoje Simas dalijasi, kad jo veikla susideda iš kasdienio darbo, tai yra socialinių tinklų turinio kūrimo. Ši veikla atsirado po karantino, nes suprato, kad šituo gali užsiimti, nori ir jam tai įdomu. Simas taip pat dar užsiima renginių organizavimu ir jų vedimu. Dar su savo žmona Gabriele užsiima muzikavimu, dainų kūrimu ir jų įrašymu.

„Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Ir kuo daugiau nori, tuo didesnį rezultatą pasieki.“ – teigia Simas.

Laidoje klausykite:

0:00 – Įžanga;

4:09 – Pašnekovo Simo kasdienybė;

07:37 – Kaip pavyksta susivaldyti nuo perdegimo?;

12:48 – Kaip atranda balansą tarp renginių?

23:45 – Apie dalyvavimą projekte „Lietuvos balsas“.

The post Socialinių tinklų turinio kūrėjas Simas Buziliauskas: darau, kas patinka appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teigia L. Adomaitis šis albumas „brandintas“ šešerius metus. Dainose atpažįstamos biblinės aliuzijos, prisodrintos gospel stilistikos, kas leidžia joms priartėti prie giesmių iškilmingumo.

Kartu dienos šviesą išvydo ir dainininko albumo titulinės dainos vaizdo klipas „Stebuklas”.

Kūrinys dvelkia Kalėdų nuotaika, kurią puikiai perteikia dainos žodžiai, lydimi gospel muzikai būdingos dainavimo manieros.

Skirtingai nuo daugybės kalėdinių pop dainų, L. Adomaičio kūrinyje randame tikrosios Kalėdų prasmės atgarsius. Joje bylojama, kad „šioj nakty Dangus į žemę nusileido / Pasaulis naujas vaikelio širdyje.“

Savo feisbuko paskyroje L. Adomaitis taip pristato dainos vaizdo klipą, savo šeimą vadindamas „didžiausia Dievo dovana“:

„Pagaliau! Mano draugai, štai daina ir vaizdo klipas „STEBUKLAS".

Tomis dienomis labai lijo, tiesą sakant dvi savaites, bet būtent filmavimo dieną Dievulis padovanojo nepaprastai gerą orą!

Ir nors tą dieną buvo tikrai šalta - visi choristai spinduliuoja šviesą. Kai žiūrėsite, patikinu nebus šalčio pojūčio - vien šiluma. Tad nuoširdžiai dėkoju Chorams „GospelJonai", „Jaunystė", „Dangi" ir „Dangiukai".

Esu nepaprastai dėkingas ir šio klipo kūrėjui Remigijui Veličkai. O labiausiai dėkoju klipe nusifilmavusiai savo šeimai, kuri man yra didžiausias stebuklas ir didžiausia Dievo dovana. Tegul sklinda šviesa į jūsų širdis, dalinkimės ja. Ir tegul vyksta stebuklai,“ – džiaugiasi savo darbu žinomas šalies dainininkas.

The post Linas Adomaitis išleido naują albumą ir kalėdinę dainą appeared first on LAIKMETIS.

Tai sekmadienį feisbuke pranešė Seimo narys Vytautas Kernagis.

„Andrius Kulikauskas buvo iš tų labai retų nuoširdumo ir geranoriškumo įsikūnijimų“, – rašė parlamentaras.

A. Kulikauskas 1951 metais gimė Linkuvoje, vėliau su tėvais persikraustė į Plungę.

Baigęs Plungės muzikos mokyklą, tuomet šešiolikmetis vaikinas išvažiavo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, tačiau jos nebaigė. Dirbo Plungės kultūros namų estradiniame ansamblyje, vėliau jam vadovavo.

Nuo 1973 metais A. Kulikauskas buvo estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ muzikantas ir vadovas.

Vėliau su Vytautu Kernagiu įkūrė „Dainos teatrą“, 1985–1990 metais buvo jo muzikinis vadovas.

Nuo 2001 metų dirbo „Keistuolių teatro“ muzikiniu vadovu.

A. Kulikauskas kūrė muziką filmams ir spektakliams, akompanavo ir aranžavo dainas autorinių dainų atlikėjams.

The post Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas appeared first on LAIKMETIS.

Jis bendradarbiavo su tokiais atlikėjais kaip Michaelas Jacksonas (Maiklas Džeksonas) ir Frankas Sinatra (Frenkas Sinatra). 

Q. Joneso mirtį patvirtino jo publicistas Arnoldas Robinsonas. Mirties priežastis kol kas neskelbiama.

„Šį vakarą (...) skaudančia širdimi turime pasidalyti žinia apie mūsų tėvo ir brolio Quincy Joneso mirtį, – sakoma jo šeimos pareiškime. – Nors tai neįtikėtina netektis mūsų šeimai, mes džiaugiamės puikiu jo gyvenimu ir žinome, kad kito tokio kaip jis niekada nebebus.“

Per daugiau nei septynis dešimtmečius trukusią karjerą Q. Jonesas sekė nuolat kintantį populiariosios muzikos pulsą: nuo F. Sinatros iki M. Jacksono, nuo džiazo iki hiphopo.

1933 metais Čikagoje gimęs Q. Jonesas tapo vienu pirmųjų juodaodžių, pasiekusių pačias šou verslo aukštumas.

Jis dar paauglystėje vietos laisvalaikio centre atrado talentą groti pianinu ir susibičiuliavo su kompozitoriumi ir dainininku Ray Charlesu (Rėjumi Čarlzu).

Q. Jonesas trumpai studijavo Berklio muzikos koledže Masačusetse, paskui prisijungė prie džiazo muzikanto Lionelio Hamptono (Lajonelio Hemptono) ir galiausiai persikėlė į Niujorką, kur atkreipė į save dėmesį kaip aranžuotojas tokioms žvaigždėms kaip Duke'as Ellingtonas (Djukas Elingtonas), Dinah Washington (Dina Vošington), Countas Basie (Kauntas Beisis) ir, žinoma, R. Charlesas.

Vėliau Q. Jonesas įsitvirtino Holivude, kur kūrė muziką filmams ir serialams.

Q. Jonesas yra vienas iš labiausiai apdovanotų pramogų pasaulio atstovų, pelnęs kone visus svarbiausius apdovanojimus, įskaitant 28 „Grammy“.

1967 metais Q. Jonesas tapo pirmuoju juodaodžiu kompozitoriumi, nominuotu „Oskarui“ originalios dainos kategorijoje už filmą „Banning“.

Q. Jonesas taip pat įkūrė leidybinę kompaniją, įkūrė hiphopo žurnalą ir prodiusavo 10-o dešimtmečio televizijos hitą „The Fresh Prince of Bel-Air“ su Willu Smithu (Vilu Smitu).

Be kita ko, jis pats yra parašęs hitų, tokių kaip „Soul Bossa Nova“, ir tuo pat metu nenuilsdamas aranžuodavo kūrinius dešimtims įvairiausių muzikos žvaigždžių.

Tačiau bene geriausiai jis žinomas kaip M. Jacksono albumų „Off the Wall“, „Thriller“ ir „Bad“ prodiuseris.

„Įvardykite ką norite, Quincy yra tai padaręs. Jis sugebėjo pasinaudoti savo genialumu ir paversti jį bet kokiu pasirinktu skambesiu“, – 2001 metais PBS sakė džiazo pianistas Herbie Hancockas (Herbis Henkokas).

„Jis yra bebaimis. Jei norite, kad Quincy ką nors padarytų, pasakykite jam, kad jis negali to padaryti. Ir, žinoma, jis tai padarys“, – kalbėjo jis.

The post Mirė Q. Jonesas, vienas pirmųjų juodaodžių, pasiekusių šou verslo aukštumas appeared first on LAIKMETIS.

Evan Tunes yra „YouTube“ paskyra, kurią valdo vyras, socialiniame tinkle „Facebook“ prisistatęs kaip muzikos prodiuseris Evanas Mahimas. Mahimas parašė ir paskelbė dainą „Dear Christ“, reklamuodamas ją kaip dainą su gražiais žodžiais, kurioje „susipina vilties, malonės ir dieviškojo ryšio temos, siūlančios nuoširdžią žinią apie harmoniją pasaulyje, kuris dažnai atrodo susiskaldęs“.

Kompozitorius priduria: "Nuo spindinčios Kristaus meilės šviesos iki skirtingų tikėjimų vienybės - „Dear Christ“ yra kvietimas pakilti aukščiau ir susivienyti dėl meilės ir taikos."

Mahimas paragino gerbėjus „įsiklausyti į emocingą Justino Bieberio vokalą“, kuris kartu su „meistriška kompozicija sukuria pagarbos ir apmąstymų atmosferą“. Dainą jis pavadino „daugiau nei muzika“, „himnu visiems, kurie siekia rasti ir skleisti šviesą pasaulyje“.

Praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai išleido vaizdo įrašą, kuriame yra Bieberio vaizdų, Mahimas „YouTube“ komentarų skilties viršuje prisegė žinutę, informuojančią gerbėjus, kad daina „Dear Christ“ buvo sukurta padedant „ChatGPT“.

„Ačiū, kad peržiūrėjote Justino Bieberio „Dear Christ“ „Evan Tunes“ paskyroje! Kad būtų aišku, šią dainą ir jos žodžius sukūrė dirbtinis intelektas, naudodamasis „ChatGPT“, - sakė Mahimas. - Nors ji gali skambėti kaip Justino Bieberio daina, tai nėra oficialus jo įrašas“.

Mahimas paaiškino, kad „šis kūrinys visiškai sugeneruotas dirbtinio intelekto kūrybiniais ir pramoginiais tikslais! Mes mylime Justiną ir visada mylėsime. Likite palaiminti tikintieji“.

Dainos „Dear Christ“ žodžiuose nė karto neminimas Jėzus. Nors dainoje kalbama apie Kristaus meilę, joje taip pat vartojamos frazės, kurios, atrodo, neatitinka krikščioniškojo mokymo. Pavyzdžiui, dainoje yra tokių frazių kaip „įpareigojantis tikėjimas, mes stovime malonėje“, „brangus Kristau, susietas su visais“ ir „islame, tavo dvasia artima“.

Atrodo, kad tikrasis Justinas Bieberis nevengia kalbėti apie savo tikėjimą. Jis nuolat kalba apie Jėzų ir net yra atlikęs šlovinimą kartu su Chandler Moore (Čandleriu Muru).

The post Internete plintanti tariama Justino Bieberio „krikščioniška" daina yra sukurta dirbtinio intelekto appeared first on LAIKMETIS.