Sovietmečiu irgi užteko universiteto dėstytojui ar studentui išsakyti poziciją, kuri nedera su oficialia, privaloma ideologija – ir atleidimo lapelis garantuotas.

Naivu būtų manyti, kad žlugus Sovietų sąjungai komunizmas liko tik Kinijoje. Vykstant Antrajam pasauliniam karui marksizmo ideologai persikėlę už Atlanto sėkmingai įsitvirtino kitai nuomonei atviruose JAV universitetuose. Jie pasinaudojo demokratijos teikiamomis galimybėmis, kad atėjus laikui užgniaužtų tai, kas jai ir padėjo įsigalėti – žodžio, sąžinės ir įsitikinimų raiškos laisvę.

Dabar su kitaminčiais jie nebesiginčija debatuose, nesirungia intelektualiniuose iššūkiuose, bet skundais, apkalbomis, patyčiomis ir apeliacija į minios emocijas bando juos išstumti iš viešosios erdvės.

Tiesa, kitas laikmetis, kiek kita veikimo forma. Žmogus iš pareigų dabar verčiamas ne kokio nors politruko raportu, bet dėl pasipiktinimo, dažnai pasitelkiami anonimai „iš apačios“.

Net ir anonimo užklausa fakulteto dekanui ar universiteto rektoriui „kaip žmogus su tokiomis pažiūromis gali pas jus dirbti?“, tampa pretekstu tampyti dėstytojus aiškinantis įvairioms kontoroms ir tarnyboms, kokios gi jo pažiūros. O juk dar vakar tokie skundai keliaudavo į šiukšlių dėžę. Juk laisvoje visuomenėje savo nuomonę gali išsakyti visi? O jei bijai atskleisti savo vardą ir pavardę, gal ne toks ir teisus esi? Bent jau taip visai neseniai buvo mąstoma demokratinėse, laisvose valstybėse.

Tačiau anonimus visuomet mielai išnaudoja totalitariniai režimai – taip patogu patraukti neparankiuosius.

Universitetus marksistinė ideologija puola pirmiausia ir siekia juose įvesti mąstymo diktatūrą neatsitiktinai.

Kaip žinia, universitetai, nėra amatų mokyklos. Jų pirminis tikslas – išsilavinusio, kritiškai mąstančio žmogaus ugdymas.

Tai Vakarų krikščioniškos civilizacijos indėlis į mokslą, minties laisvę bei demokratiją. Popiežiai savo bulėmis steigė universitetus. Taip, beje, ir buvo įkurtas ir pirmasis universitetas Lietuvoje – Vilniaus universitetas.

1569 m. Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus kvietimu į Lietuvą 1570 m. atvyksta jėzuitai ir įkuria Vilniaus jėzuitų kolegiją. 1579.04.01 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikia privilegiją, o 1579.10.30 popiežius Grigalius XIII išleidžia bulę, kuria patvirtina kolegijos reorganizavimą į Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą.

Tačiau anonimus visuomet mielai išnaudoja totalitariniai režimai – taip patogu patraukti neparankiuosius.

Tai tokia mūsų akademinės laisvės istorija. Nuomonių pliuralizmas yra sveikos, kuriančios, diskutuojančios ir ginčuose tiesos ieškančios visuomenės požymis, jos ribojimai visuomet reiškia ir laisvės pabaigą. Tą rodo istorija.

Šiandien ši marksistinė tendencija vėl sugrįžta į Lietuvą nauja forma. Ką tik plačiai nuskambėjo žurnalisto V. Savukyno byla, kai jam teko sėkmingai savo žodžio laisvę apginti teisme nuo LRT cenzūros.

Dabar panašioje situacijoje atsidūrė Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto profesorė, edukologė, socialinių mokslų daktarė Birutė Obelenienė.

Profesorė dar 2014 m. anuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos kvietimu dalyvavo „Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ)“ programos rengimo darbo grupėje. Programa ministerijos buvo patvirtinta 2016 m.

2023 m. atnaujinus bendrojo ugdymo programas, pastarosios programos mokyklose nebeliko. Ją pakeitė nauja, „moderni“ „Gyvenimo įgūdžių ugdymo bendroji programa“. Ją rengiant darbo grupėje dalyvavo tik vieną pasaulėžiūrą ir ideologiją atstovaujantys, kontraversiškai tėvų bendruomenės vertinami „Įvairovės ir edukacijos namų“ atstovai.

Kilus didžiuliam tėvų pasipiktinimui, kad naujoji programa yra paremta iš esmės gender ideologija -  joje vartojama lyčiai neutrali kalba, joje neliko prigimtine žmogaus ir lytiškumo samprata paremto  požiūrio į lytiškumą (net nevartojamos sąvokos vyras, moteris, mergaitė, berniukas). Kyla natūralus klausimas: „Ar tokia programa, kuri yra privaloma mokiniams, nėra pažeidžiamos konstitucinės tėvų teisės auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus?“  

VDU organizuojamuose mokymuose, skirtuose mokytojams, kurie dėstys gyvenimo įgūdžių programą mokyklose, buvo pakviesta pateikti kelių valandų mokymo kursą ir prof. dr. B. Obelenienė. Jos buvo prašyta pateikti mokytojams krikščionišką, prigimtine žmogaus ir lytiškumo samprata paremtą mokslinį požiūrį apie lytiškumą, kad mokymo kursas mokytojams būtų nors kiek  objektyvesnis.

Būtent dėl šiuose mokymuose išsakytų teiginių profesorė susilaukė politinio puolimo ir institucinio persekiojimo.

„Atsitiktinių“ įvykių chronologija tokia:

Seimo narė Morgana Danielė savo feisbuko paskyroje parašo postą, kuriame teigia gavusi informaciją neva iš vienos susirūpinusios neįvardintos mokytojos – taigi anonimo -, kuri dalyvavo VDU organizuotose mokymuose ir jais pasipiktino. Seimo narė iš konteksto ištrauktais teiginiais selektyviai citavo mokymo medžiagą, skleidė tiesos neatitinkančią dezinformaciją, menkino ir žemino VDU dėstytoją, dėl jai nepriimtinos mokomosios medžiagos apie lytiškumo ugdymą.

Morganos Danielės postas asmeninėje Facebook paskyroje „atsitiktinai“ tapo pretekstu LRT pradėti žurnalistinį tyrimą bandant išsiaiškinti ar VDU vadovybė „teisingai“ mąsto temomis, kuriomis privalu „teisingai“ mąstyti. Pateikiami klasikiniai cancelinimo klausimai darbdaviui apie jo darbuotoją: kaip  universiteto administracija vertina mokymuose nuskambėjusias frazes, ar pritaria joms, ar nėra kitų ekspertų, kurie nusimano šiose temose, kas uždegė „žalią šviesą“ dėstytojos vedamoms paskaitoms tiek universitete, tiek paskaitose mokytojams, ar universiteto vadovybė patenkinta dėstytojos vedamais kursais ir mokymais mokytojams, ar dėstytoja toliau ves paskaitas mokytojams ir t.t. Atsakymus VDU turi pateikti skubiai, nes anot klausimus pateikusios LRT žurnalistės Domantės Platūkytės, straipsnis bus publikuojamas šiandien (tą pačia dieną kaip ir gauti klausimai).

Po LRT išpublikuoto straipsnio „Vyrai linkę į prievartą, o moters kūnas – vartojimo objektas“? Po VDU dėstytojos teiginių – aštri kritika“ naujas anoniminis skundas „atsitiktinai“ atkeliavo į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, pagal kurį ši institucija pradėjo savo tyrimą, esą profesorės B. Obelenienės mokomoji medžiaga „prieštarauja“ moksliniams tyrimams ir galimai diskriminuoja lyties ir lytinės orientacijos pagrindu.

Lygių galimybių kontrolierė su užsidegimu tęsia LRT pradėtą VDU vadovybės tardymą dėl prof. B. Obelenienės mokymo kurso. Tikėtina, kad jei VDU vadovybė atsakys „neteisingai“ ir nepaaukos „suklydusios“ profesorės, gali ateiti ir jų eilė aiškintis, kaip gali su tokiomis netinkamomis pažiūromis vadovauti universitetui.

Vis dar manote, kad Lietuvos universitetai yra kritinio mąstymo, nuomonių įvairovės ir diskusijų vietos? Ar dabar jiems, kaip ir sovietmečiu, vėl privalu turėti „teisingą“ supratimą ir nuomonę ideologiškai jautriais klausimais?  

Jei VDU dar turi iliuzijų apie savo autonomiją ir bando būti „artes liberales“ (liet. laisvųjų menų) universitetu – tepagalvoja rimtai. Politikai, LRT, Lygių galimybių kontrolierė padės susiprasti ir „moksliniais“ argumentais paaiškins kaip teisingai mąstyti!

Įdomu ir tai, kad LRT žurnalistė Domantė Platūkytė savo rašte, adresuotame VDU, klausinėja konkrečiai įvardindama profesorę Birutę Obelenienę, tačiau LRT publikacijoje ji „atsitiktinai“  virsta bevarde „Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja“.

Tai nėra joks neapsižiūrėjimas, mat neįrašius pavardės, nors iš kitų faktinių aplinkybių ir akivaizdu, jog kalbama būtent apie prof. B. Obelenienę – užkertamas kelias reikalauti publikuoti atsakomąjį straipsnį ir išdėstyti savo pozicija.

Iš mūsų visų kaip mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas LRT dar kartą pademonstravo savo „etikos“ standartus. Profesorės B. Obelenienės atsakymas į minėta publikaciją, kurį ji nusiuntė LRT, publikuotas nebuvo, motyvuojant tuo, kad „tekste nebuvo minimi jos vardas ir pavardė“, „ publikacijoje pateikti teiginiai yra nuomonės formato ir nėra žeminančio pobūdžio“ bei „publikacijoje atspindėta pareiškėjos pozicija buvo perduota Vytauto Didžiojo universiteto“ atsakant į vadovybei užduotus žurnalistės klausimus, todėl „sąlygų publikacijoje nurodytos nuomonės paneigimui bei atsakymo teisės vėlesniam pateikimui nėra“!

Kaip atrodo ideologiškai „teisingas“, „etiškas“ ir „objektyvias“ žinias transliuojanti medija – pamena tie, kas gyveno sovietmečiu: įsijungi transliuojamas žinias ir atsiduri Dž. Orvelo „gyvulių ūkyje“. Kaip atrodo universitetai, kai juose įsigali ideologinė cenzūra – galime matyti šiandien JAV, kai palapinių miesteliuose įsitaisę studentai atvirai remia terorizmą bei įvairūs ideologiniai aktyvistai nuolat terorizuoja ideologiškai nesusipratusius dėstytojus ir universitetų vadovybę.

Prof. B. Obelenienės istorija parodys, kiek akademinės laisvės tebeturi Lietuvos universitetai ir kiek valdančiosios daugumos politikai pasitelkę „objektyvią“ bei „etišką“ žiniasklaidą bei valdiškas institucijas gali juos terorizuoti ir spausti.

Tai ir testas institucijoms – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai bei LRT. Ar vis dar esame laisva, demokratiška visuomenė ar jau moderniu pavidalu judame į  „gyvulių ūkio“ šviesų rytojų ?  

The post Audrius Globys. „Gyvulių ūkio“ sugrįžimas: kaip prisidengiant anonimų skundais siekiama pašalinti VDU profesorę appeared first on LAIKMETIS.

Šį kreipimąsi pasirašė 40 parlamentarų.

„Projektą, kuris ištaisytų šią spragą, teikiau praėjusį pavasarį, tačiau Seimas jį atmetė net nepradėjęs svarstyti. Kad apginčiau žmonių teisę į šeimą, nusprendžiau kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šalies Konstitucija užtikrina teisę į šeimą visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Teisė kurti šeimą yra ir pamatinė žmogaus teisė, ginama tarptautinių konvencijų“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė M. Danielė.

Anot jos, įstatymai turi skatinti, o ne riboti gimstamumą.

Kreipimesi teigiama, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato teisę į pagalbinį apvaisinimą tik asmenims, sudariusiems santuoką ar registruotą partnerystę, o visi kiti asmenys diskriminuojami minėto reguliavimo atžvilgiu.

Anot Seimo narių grupės, valstybė, nepagrįstai diskriminuodama nesusituokusias poras ir vienišas moteris gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, realizuoti prigimtinę teisę į motinystę, pažeidžia tokių moterų ir porų orumą, nesuteikdama joms galimybės išpildyti savo egzistencinį, pilnatvės jausmą, taip pat apriboja jų teisę į motinystę, tėvystę, teisę susilaukti vaikų ir taip didinti gimstamumą Lietuvoje.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog įstatymui, valstybės institucijoms visi asmenys turi būti lygūs ir draudžiama bet kokių jų diskriminacija, o valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Seimo narės duomenimis, Lietuvoje su nevaisingumo liga susiduria apie 50 tūkst. porų ir jų kasmet daugėja. Apie tūkstantį porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, o pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus Lietuvoje gimsta apie 400 vaikų.

Pasak M. Danielės, dar tiek pat porų tokių paslaugų Lietuvoje gauti negali, nes nėra susituokę. Pagalbinio apvaisinimo paslauga taip pat negali pasinaudoti tinkamo partnerio nesutinkančios moterys, norinčios ir galinčios susilaukti naujagimių.

Pernai birželį parlamentas atmetė jos siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims.

Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

The post M. Danielė apie kreipimąsi į KT: įstatymai turi skatinti, o ne riboti gimstamumą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pavadinti žanrą, kai, remiantis politikės socialiniuose tinkluose paskleista žinute, kurioje iš konteksto ištrauktų kelių iliustracijų pagrindu daromos absurdiškos išvados ir net nepasiteiravus asmens, kurį tai liečia, publikuojamas straipsnis? Pasaulyje tai vadinama cancel kultūra arba „užčiaupimo“ žanru. Tad kam ir kodėl parūpo nutildyti B. Obelenienę?    

LRT portale 2024 balandžio 12 d. publikuotas Domantės Platukytės straipsnis „Vyrai linkę į prievartą, o moters kūnas – vartojimo objektas“? Po VDU dėstytojos teiginių – aštri kritika“ šokiravo. Straipsnyje man metamas absurdiškas kaltinimas tuo, kam priešinuosi visa savo esybe ir darbais. Tiek paskaitose, tiek mokslinėse konferencijose, tiek moksliniuose ir publicistiniuose straipsniuose kalbu prieš bet kokios formos smurtą prieš moteris, ypač seksualinį, nes jis jas labiausiai žeidžia.

Prieš gerą dešimtmetį buvau pakviesta skaityti pranešimą pasaulinėje konferencijoje „Moterys: pažeistos teisės, teisės kurių reikia siekti“ ("Women: Violated Rights, Rights to Achieve") Italijoje. 2018 m. Laikinosios Seimo grupės „Už šeimą“ buvau pakviesta kaip ekspertė išsakyti savo nuomonę Seimo plenarinėje sesijoje, skirtoje aptarti „Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje įveikimo“.

Universitetinėse magistro studijose kartu su studentais nagrinėjame jaunų merginų ir moterų seksualizacijos reiškinį, parodydami kaip jis žeidžia moterį, kokios sunkios seksualizacijos pasekmės ne tik mergaitėms, bet ir berniukams bei visai visuomenei. Seksualizacijos reiškinys pripažįstamas mokslininkų bendruomenėje, jis itin pastebimas televizijoje, internete bei socialiniuose tinkluose.

Seksualizacijos terminą pagrindė Amerikos psichologų asociacija (APA) Ataskaitoje dėl mergaičių seksualizavimo. Pagal APA, seksualizacija atpažįstama per keturis požymius. Iš jų dažniausias – moters sudaiktinimas, vertinant moterį vien per seksualinę prizmę, paverčiant ją sekso objektu. Seksualizacijos tema ir apie jos sąsajas su smurtu prieš moterį esu rašiusi spaudoje, kalbėjusi radijo (taip pat ir LRT) laidose.

Minėtame LRT straipsnyje pateikti neteisingi faktai, skaitytojai klaidinami. Teiginyje „tokias paskaitas mokytojams veda teologijos dėstytoja, kurios parengtą lytiškumo programą ministerija atmetė“, klaidingi net du teiginiai.

Pirma, nesu ir niekad nebuvau teologijos dėstytoja, bet socialinių mokslų srities edukologijos profesorė. Antra, kuriant lytiškumo ugdymo programas, dalyvavau pačios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kvietimu, o sukurtos programos niekada nebuvo „atmestos“. 2004 m. buvau ŠMM pakviesta dalyvauti programos „Rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas“ rengimo darbo grupėje. Programą ministerija patvirtino 2007 m.

LRT straipsnyje pateikti neteisingi faktai, skaitytojai klaidinami.

2014 m. tos pačios ministerijos kvietimu dalyvavau „Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ)“ programos rengimo darbo grupėje. Programą ministerija patvirtino 2016 m. 2023 m. atnaujinus visas bendrojo ugdymo programas, pastarosios programos mokyklose nebeliko. Ją esą turėjo pakeisti nauja „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa“.

Būtina pažymėti itin svarbų faktą, kuris padės atskleisti, kodėl jau ne pirmą kartą susilaukiu Seimo narės Morganos Danielės dėmesio ir esu priversta įrodinėti, jog „nesu dramblys“. Šį kartą netgi turiu įrodinėti, jog nepropaguoju smurto prieš moterį, bet atvirkščiai – visais man prieinamais būdais jam priešinuosi.

Į dviejų minėtų programų rengimo darbo grupes ŠMM sukvietė skirtingų visuomenės grupių atstovus, kurie labai skyrėsi savo pasaulėžiūra. Paskutinė SLURŠ programa buvo parengta bendro sutarimo pagrindu. Tačiau, rengiant Gyvenimo įgūdžių programą, rengėjų grupėje dalyvavo vieną pasaulėžiūrą atstovaujantys Įvairovės ir edukacijos namų atstovai. Jie taip pat pakviesti dėstyti universitetinėje mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programoje „Gyvenimo įgūdžių (GĮ) mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“.

Tikrai verta „pasveikinti“ Įvairovės ir edukacijos namus su tokiu didžiuliu laimėjimu ir galimybe skleisti žinią apie lytiškumo įvairovę mūsų vaikams mokyklose be pasaulėžiūrinės konkurencijos.

LRT straipsnyje visos išvados ir kaltinimai pagrįsti remiantis mano trimis skaidrėmis, išviešintomis Morganos Danielės socialiniame tinkle. Būtina pažymėti du labai svarbius dalykus, į kuriuos neatkreipė dėmesio LRT žurnalistė ir nežino Seimo narė.

Pirma, paskaitų skaidrės nėra paskaita (išskirta autorės - red. past.). Skaidrės ­– tik iliustracijos išsakytai minčiai. Jos gali net nesutapti su paskaitos autoriaus nuomone ar netgi gali būti pateiktos kaip priešingos nuomonės iliustracija. Antra, paskaitos skaidrės skirtos ne plačiai visuomenei, bet tik mokymų dalyviams, kad vizualiai primintų paskaitos turinį.

Skaidrėse, kurios cituojamos straipsnyje, pateikiamos mokslininko dr. Joe Malone, neuropsichologijos ir lyčių sveikatos specialisto, daug metų dėsčiusio Vidurio Tenesio valstijos universitete, taip pat Vanderbilto, Prinstono ir kituose aukštai vertinamuose JAV universitetuose, mintys iš knygos "Battle of the Sexes" (2019).

Šias skaidres gali pasiekti tik mokymų dalyviai su savo prisijungimo slaptažodžiu vidinėje universiteto internetinėje mokymo erdvėje. Universitete tai įprasta praktika: pateikti studentams skaidres, kurios padėtų jiems atgaminti girdėtos paskaitos turinį. Kai trys skaidrės išplėšiamos iš konteksto, demonstruojamos viešai, aiškinamos priešingai paskaitos turiniui, o dėstytojai primetamas požiūris, visiškai neatitinkantis jos pažiūrų, kyla klausimas apie tokios pastangos moralumą.

Gana plačioje „Gyvenimo įgūdžių (GĮ) mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ programoje mokytojams dėstau labai nedaug - 2 val., segmente „Lytiškumas, lytinė ir reprodukcinė sveikata”. Neadekvatų išpuolį prieš mane padės suprasti keli faktai.

Pirmiausia - kalbame apie lytiškumo klausimus, dėl kurių vyksta itin aštri pasaulėžiūrinė kova, peržengianti vien biologijos ir psichologijos mokslų ribas. Pats lytiškumas kaip toks labai svarbus. Lytiškumo ugdymas neprilygsta jokiai kitai disciplinai, nes lytiškumas nėra kokia nors atskira žmogaus veikla, bet esminis asmens būties, raiškos ir bendravimo su kitais būdas.

Kartu tai - pasaulėžiūros dalykas. Pedagogikos teorija vienareikšmiškai teigia, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kokiu nors mokomuoju dalyku, be tėvų žinios ir sutikimo. Šiuo požiūriu aš išsakiau savo nuomone LRT surengtame "Radijo ringe" (Koks lytinis ugdymas bus gyvenimo įgūdžių pamokose?) bei LRT TV laidoje „7 Kauno dienos“ (Diskusijos dėl gyvenimo įgūdžių programos netyla: lytiškumo sąvoka yra dezintegruota).

Kadangi visuomenėje kilo didžiulis nepasitenkinimas dėl vienos pasaulėžiūros dominavimo „Gyvenimo įgūdžių“ programoje (apie tai rašyta LRT 2023 12 27 Aidos Murauskaitės straipsnyje „Susipriešinimas neblėsta: aistras dėl lytiškumo ugdymo kaitino ir politikai, o visuomenės požiūris – skilęs per pusę“ buvau pakviesta programoje dėstyti vieną 2 valandų trukmės paskaitą „Vertybės lytiškumo ugdyme“.

lytiškumas nėra kokia nors atskira žmogaus veikla, bet esminis asmens būties, raiškos ir bendravimo su kitais būdas.

Antra – „Gyvenimo įgūdžių“ programa parašyta lyčiai neutralia kalba. Programos turinyje nėra žodžių „moteris“, „vyras“, „mergaitė“, „berniukas“. Autoriai pasistengė ignoruoti egzistuojančią binarinę lyčių sistemą. Paaiškinimą galima rasti vienoje iš mokytojams rekomenduojamų metodinių priemonių – Nikos Norvilos „Lytiškumo ugdymo praktiniame gide“. Čia (7 psl.) teigiama – „taikoma strategija lytiškumo ugdymą dėstyti lyčiai neutralia kalba, kad būtų įtraukiami įvairios lytinės tapatybės žmonės bei išvengiama dvinario skirstymo”.

Visiškai natūralu, jog visuomenės nariai yra skirtingi, turintys skirtingas pasaulėžiūras ir įsitikinimus, kuriuos pripažįsta ir konstitucinė teisė. Tačiau mums reikia susitarti kaip tokiems skirtingiems taikiai sugyventi savo šalyje. Niekas neturi teisės užgrobti pasaulėžiūrinės tiesos monopolio. Susitarti dėl žmogaus sampratos turėtų padėti mūsų Konstitucija.

Kaip teigia konstitucinės teisės specialistas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, LR Konstitucijos „18 straipsnyje aiškiai pasakoma, kad žmogus turi nekintamą prigimtį. Kas pagal Konstituciją šią prigimtį sudaro? Visų pirma, vyriška ir moteriška lytis (38 str.), taip pat tai, kad žmogus turi ne tik fizinį kūną (53 str. 2 d.) bet ir dvasią (42 str. 3 d.), dorovę ir moralę (26 ir 30 str.), taip pat <...>  kad žmogus yra <...> laisvas asmuo, galintis pasirinkti savo elgesio modelį ir yra atsakingas už savo veiksmus (2 str.)“. Kadangi aiškiai pasisakiau prieš „Gyvenimo įgūdžių“ programos rengėjų siekį naudoti išskirtinai lyčiai neutralią kalbą, buvau ir esu kritikuojama. Šį kartą - klijuojant man smurto propaguotojos etiketę.

Trečia. Mano paskaitos svarbiausias tikslas, kurį pristačiau „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ programos pristatyme LR Seimo lankytojų centre 2023 spalio 4 d., yra pateikti mokslu pagrįstus faktus apie moters ir vyro skirtingumą bei jų vienodą žmogiškąjį orumą ir vertę. Žmogus yra nedalomas kūniškas asmuo, kurio orumas reikalauja, jog santykyje su kitu asmeniu, jis niekuomet nebūtų naudojamas kaip priemonė.

Mano giliu įsitikinimu, kalbėti mokiniams, vadovaujantis Nacionalinės švietimo agentūros iškeltais „Nacionalinės programos BU gyvenimo įgūdžių programos turinio atrankos kriterijais“ apie „kūno ir organų funkcijų pažinimą, brendimą, fiziologinius, emocinius pokyčius, lytinės ir reprodukcinės sveikatos saugojimą ir stiprinimą;  nėštumo ir jo planavimą“ bei temas: „meilė ir lytinis potraukis, abipusiškumo principas lytinių santykių metu“, nepateikiant moters ir vyro neurofiziologinių skirtumų bei hormonų poveikio skirtumų nėra sąžininga.

Lytinio švietimo programose, kurių priemonės rekomenduojamos mokytojams, kalbant apie moters ir vyro lytinius skirtumus apsiribojama lytinių organų anatomija, nepateikiant žmogaus vaisingumo ir dauginimosi sistemos fiziologijos, nutylint lytinių ir gonadotropinių hormonų sąveikos bei lytinių hormonų svarbą paauglio/paauglės vystymuisi ir sveikatai. Taip pat pastebėta (tuo galima įsitikinti atsivertus čia minimą metodinę priemonę), jog kalbant apie moters menstruacinį ciklą, apsiribojama tik viena ciklo faze ir sutelkiamas dėmesys į higieną.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų 2023 m. 67-ojoje asamblėjoje moterų padėties komisijos sesijos (CSW67) konferencijoje „Moterų ir mergaičių sveikatos priežiūros standartų kėlimas pasitelkiant technologijas ir švietimą“ buvo pateiktos rekomendacijos, jog moterys ir mergaitės turėtų būti pasirengusios priimti informacija pagrįstus sprendimus, o tai reiškia, kad „jos turėtų suprasti, kaip veikia jų kūnas, įskaitant ryšį tarp hormonų ir bendros sveikatos“.

Lytinio švietimo programose nutylimas hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmas ir jos poveikis moters fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiose lytinio švietimo programose vyrauja neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu. Nėštumas pristatomas ne vaiko laukimo ar motinystės – tėvystės kontekste, bet kaip nenorima, neplanuota, netgi mirtinai pavojinga moters būsena (tuo tarpu naujausi moksliniai tyrimai patvirtina sąsają tarp neigiamo požiūrio į nėštumą ir pogimdyvinės moters depresijos). O kalbėti apie susitarimą ar „abipusiškumo principą lytinių santykių metu“, nepateikiant moters ir vyro lytinio potraukio raiškos skirtumų – nusikalstamai aplaidu.

Moteris yra laisvas ir protingas asmuo, turintis pasirinkimo laisvę, tačiau pasirinkimas, tikslingai ribojant ar iškreipiant informaciją, nėra laisvas, greičiau jį galima vertinti kaip priverstinį. Moters ir vyro lytinio potraukio skirtumus paskaitoje pristačiau remdamasi mokslininkų Jennifer Oriel ("Sexual pleasure as a human right: Harmful or helpful to women in the context of HIV/AIDS?"), Roy F. Baumeister, Kathleen R. Catanese ir kt. darbais. Baumeister, Catanese ir Vohs straipsnis „Ar lytinio potraukio stiprumas skiriasi pagal lytį? Teoriniai požiūriai, sąvokų skirtumai ir įrodymų apžvalga“ ("Is There a Gender Difference in Strength of Sex Drive? Theoretical Views, Conceptual Distinctions, and a Review of Relevant Evidence") medicinos mokslo lygių (evidence based) įrodymų piramidėje užima aukščiausia vietą kaip sisteminė apžvalga.

Jeigu mergina ar moteris nepažįsta savo vaisingumo sistemos fiziologijos, jei nežino kokie yra vyro ir moters vaisingumo sistemos neurofiziologiniai bei lytinių poreikių skirtumai, ar galima susitarimą ar sutikimą lytiniams santykiams vadinti tikrai laisvu? Informacijos ribojimas prieštarauja vienai iš svarbiausių žmogaus teisių – pasirinkimo laisvei, kuri neatsiejama nuo informuotumo.

Biologinių ir neurofiziologinių moters ir vyro skirtumų, vaisingumo pažinimų principų nežinojimas, darant pasirinkimus, susijusius su lytinę sveikata, dažniausiai labiau pavojingas moters nei vyro sveikatai. Tokio nežinojimo puoselėjimas akivaizdžiai pažeidžia lyčių lygybę. Kartu svarbios moters sveikatai informacijos nuslėpimas, siekiant paveikti jos pasirinkimus, traktuotinas kaip tam tikra prievarta, siekiant daryti įtaką moters pasirinkimams. Ar ne todėl siekiama nutildyti B. Obelenienę?

Atrodo, grįžtame į tuos laikus, kai buvo viena partija, viena nuomonė, o kitaip manančius, prikabinus „liaudies priešo“ etiketę, pasistengiama eliminuoti iš viešosios veiklos, viešai pasmerkti ir nutildyti. Ar ne to buvo siekiama žurnalistės rašte universiteto vadovybei, klausiant: „Ar universitetas kalbėsis su dėstytoja apie vedamų mokymų tikslus ir kokybę? Ar turite priekaištų? Ar dėstytoja toliau ves paskaitas mokytojams?“

The post Prof. dr. Birutė Obelenienė. Kas ir kodėl nori nutildyti mane?  appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien mes turim laiką tėvams, kurie turi vaikus iki 12 metų. Kai 12 metų yra vaikui, turime jausmą klaidingą, kad vaikas jau užaugęs, savarankiškas, galime grįžti prie reikalų ir darbų. Kaip tik tuo kritiniu paauglystės laikotarpiu, kada iš tėvų reikia daugiau iniciatyvos megzti ryšį su savo paaugliu, leisti laiką su paaugliu, tai viena iš efektyviausių prevencinių priemonių, ta dalis yra pamesta“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė. 

Ji teigė ketvirtadienį registruosianti projektą, kuris numato ilginti „mamadienius“ ir „tėvadienius“, apimant ir paauglystės laiką.

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos. Modelį, anot politikės, Islandija taiko jau tris dešimtmečius ir tai padėjo sumažinti jaunimo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimą nuo maždaug 40 proc. iki vos kelių. 

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos

Modelio centre – jaunimo užimtumas, laikas su šeima, bendruomenės įsitraukimas.

„Kitaip tariant, prevencijoje dalyvauja visi. Deja, kartais tam galimybės būna ribotos. Dėl to Seime registruoju projektą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ pratęsimo iki vaikui sukanka 16 metų“, – teigė ji. 

Seimo narės pristatytame narkotikų prevencijos pakete taip pat siūloma finansuoti socialines bei tėvystės-motinystės įgūdžių programas šeimoms, palaipsniui didinti neformalaus ugdymo krepšelį nuo 15–25 eurų sumos iki 40–60 eurų.

Anot jos, valstybė turi sudaryti galimybes jaunimui dalyvauti elgesio keitimo paslaugų programose, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms administracinėms nuobaudoms.

„Tuo tarpu savivaldybės turi ieškoti papildomų galimybių finansuoti vaikų užimtumą, organizuoti laisvalaikio renginius šeimoms. Nuosekliai finansuoti visos dienos mokyklą 1–8 klasėms visose ugdymo įstaigose. Pedagogai turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais“, – teigia M. Danielė.

Pasak parlamentarės, įsitraukti į prevenciją turi ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir mokykla, šeima bei vaiką supanti bendruomenė. 

The post „Laisvietė“ M. Danielė siūlo ilginti „mamadienius“ iki vaikams sueis 16 metų appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo pataisa taip pat siekiama patikslinti teisinį reguliavimą, nes šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, jos negalioja, nes nėra priimtas partnerysčių įstatymas.

Pasak M. Danielės, šios pataisos yra būtinos, nes dabartinė pagalbinio apvaisinimo tvarka nustato, kad minėtos paslaugos būtų teikiamos tik santuoką ar partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Dabartinio įstatymo nuostatos neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo.

Pasak M. Danielės, šios pataisos yra būtinos, nes dabartinė pagalbinio apvaisinimo tvarka nustato, kad minėtos paslaugos būtų teikiamos tik santuoką ar partnerystės sutartį sudariusiems asmenims

Politikė atkreipia dėmesį, kad turime skatinti ir remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų, kurių efektyvumas ir saugumas sveikatai yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais, taikymą visiems asmenims, nediskriminuojant vienišų moterų ir nesusituokusių nevaisingų porų.

Visgi, kita Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad tokios valdančiųjų pataisos atverų galimybę vaikų susilaukti ir homoseksualų poroms. „Laisviečiai nenurimsta. Kai fiasko patyrė visos iniciatyvos, išeina su dar viena - dirbtiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir homoseksualų poroms. Nereikės nė medicininių indikacijų Seime, kaip visada po abejotinom iniciatyvom, Morgana Danielė pradėjo rinkti parašus.", - teigė parlamentarė.

The post „Laisviečiai" nerimsta: sieks įteisinti pagalbinį apvaisinimą ir homoseksualų poroms appeared first on LAIKMETIS.

Slaptame balsavime dėl M. Danielės atleidimo už tai balsavo 38 Seimo nariai, trys buvo prieš, du biuleteniai rasti sugadinti. Norint atleisti Seimo pareigūną dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Šiame balsavime dalyvavo tik opozicijos atstovai. Valdantieji nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.

M. Danielė jai pareikštą nepasitikėjimą vadino tuščiu politikavimu ir siejo jį su artėjančiais Seimo rinkimais.

„Priklausomybių prevencijos komisija nėra Bausmių ir blaivybės komisija. Šios komisijos tikslas – ne aukštinti vieną ar kitą ideologiją, o nagrinėti problemas ir mokslo įrodymais grįstus jų sprendimus ir pasaulines politikos tendencijas, nuo bet kokių ideologijų atsiribojus. Kaip daugybę metų narkotikų politiką tyrinėjusi specialistė, šią sritį atidžiai sekanti ir toliau, aš tikrai pažadu kalbėti apie pasaulinius pokyčius, mokslo tyrimus ir atsirandančias praktikas. Ir nebūsiu tildoma nei šitos, nei kokios kitos opozicijos“, – ketvirtadienį teigė politikė.

Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos pirmininke nepasitikėjimas pareikštas 2021 metų lapkričio 10 dieną. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ją prisiminė po valdančiųjų paskelbto nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičio.

Nepasitikėjimą M. Daniele inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė. Pasak jos, pirmininkės elgesys ir veikla nesuderinami su šios komisijos paskirtimi.

Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų.

M. Danielė antradienį teigė nesuprantanti, kaip paauglystės patirtys yra susijusios su suaugusio žmogaus kompetencijomis.

Laisvės frakcijos narė yra siūliusi Seimui panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. 

The post Opozicijai nepavyko atleisti M. Danielės iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų appeared first on LAIKMETIS.

Dėl to planuojama surengti dvi slapto balsavimo procedūras.

Kad Seimo pareigūnai būtų atleisti, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos pirmininke M. Danielei nepasitikėjimas pareikštas 2021 metų lapkričio 10 dieną. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ją prisiminė po valdančiųjų iniciatyvos dėl A. Stončaičio.

Tuomet nepasitikėjimą M. Daniele inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė. Pasak jos, pirmininkės elgesys ir veikla nėra suderinama su šios komisijos paskirtimi.

Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų.

„Buvo išsakyta daug priekaištų pirmininkei, pradedant tuo, kad ji laidoje „KK2“ pasakojo, kad ne tik vartojo vaikystėje narkotines medžiagas, bet ir dabar išvykusi į užsienį vartoja. Mes esame Priklausomybių prevencijos komisija ir kartais pirmininkės darbai ir nuostatos rodo atvirkščią kursą – ne priklausomybių prevencijos, o jų puoselėjimo“, – 2021 metų lapkritį BNS sakė A. Kubilienė.

M. Danielė savo ruožtu situaciją vadino „politiniu cirku“. Jos teigimu, „paauglystės patirtis“ yra tinkama einant tokias ir panašias pareigas.

The post Seime – balsavimai dėl nepasitikėjimo M. Daniele ir A. Stončaičiu appeared first on LAIKMETIS.

Skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo nustatyti, kad senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Tokią Baudžiamojo kodekso pataisą inicijuoja Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė su kolegomis iš kitų frakcijų – konservatorių, socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iniciatoriai sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

„Visuomenėje neretai išgirstame suaugusių, jau vidutinio amžiaus sulaukusių aukų prisipažinimus apie prieš kelis dešimtmečius vaikystėje patirtą seksualinę prievartą, tačiau tokios bylos nebegali būti nagrinėjamos dėl pasibaigusio senaties termino“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Patiekiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje ES valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

Pasak iniciatorių, atsižvelgiant į kitų ES valstybių praktikas projekte pasirinktas tarpinis variantas – senaties termino skaičiavimas nuo 35 metų.

The post Grupė Seimo narių siūlo daug ilgesnį senaties terminą seksualiniam smurtui prieš vaikus appeared first on LAIKMETIS.

Laisvės partijos narė Morgana Danielė parengė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri reikalauja, kad prieš lytinį aktą asmenys vienas kitam duotų aiškiai išreikštą laisvanorišką sutikimą. Priešingu atveju „sekso dalyviams“ grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Visi sveiko proto žmonės Lietuvoje supranta, kad prievartauti negalima ir kad už seksualinę prievartą yra baudžiama. „Laisviečiai" gi papildomai siekia įvesti sutikimo aiškumo reikalavimą. Prokurorai sutrikę komentuoja, kad tai sukeltų painiavą baudžiamajame procese.

Ką gi reiškia aiškiai išreikštas sutikimas? Kam jis turi būti aiškus? Kaip fiksuoti žodinį sutikimą? O kokie konkliudentiniai veiksmai būtų pakankami? Kaip surinkti įrodymus? Raštu, vaizdo įrašu ar garso formatu?

Ir pagaliau - jeigu nei vienas iš partnerių aiškiai sutikimo neišreikštų, ar būtų laikoma, kad abu vienas kitą išprievartavo? Jei abu pasiskųstų, abiem būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas? Ar tik tam, kuris pasiskundė pirmas?

Jeigu nei vienas iš partnerių aiškiai sutikimo neišreikštų, ar būtų laikoma, kad abu vienas kitą išprievartavo?

„Pažangos" keliu pasistūmėjusiose valstybėse išties galima išgirsti interpretacijų, kad taip, tai yra dvigubas išprievartavimas. Pasitaiko ir siūlymų tėvams gauti kūdikio sutikimą prieš keičiant jo sauskelnes. Kadangi kūdikis kalbėti nemoka, sutikimą turėtų išreikšti konkliudentiniais veiksmais ir pritariančiu žvilgsniu.

Laisvės partija neturi savo idėjų. Tai tik politinės marionetės, įgyvendinančios tarptautinę programą, kuri mūsų laike ir vietoje skamba kaip kosminių kelionių laiko kilpomis atradimai.

Kai kuriose valstybėse ši alternatyvi realybė sėkmingai įsigali, tačiau „atsilikusioje" Lietuvoje propaganda nespėja su itin progresyviomis teisėkūros iniciatyvomis. Propagandos neapšviesti lietuviai jų nesupranta, pasimeta, ima tyčiotis ir juoktis.

Todėl nepanikuojam, nieko rimto iš M. Danielės siūlymo neišeis – neužteks tautos atstovų balsų jam priimti. Bet jei jau kalbame apie laisvanoriško sutikimo svarbą, leiskite paklausti - ar Laisvės partijos ministrė A. Armonaitė nediegė galimybių paso? Ar Laisvės partija nebuvo apdovanota už šią pandemijos (ne)valdymo priemonę? Ar visi kartu valdantieji nevykdė galimybių politikos, kuria, kaip buvo išsireikšta vienoje LRT laidoje, siekta sukurti pragarą nepasiskiepijusiems asmenims? Tuomet aiškus ir laisvanoriškas asmens sutikimas buvo pamirštas.

Priminsiu, kad ne tik seksualinėje sferoje, bet ir medicinoje prievarta seniai draudžiama. Laisvas sutikimas bet kokiai medicininei intervencijai griežtai privalomas pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę.

Ai, tiesa, juk galimybių pasas nebuvo prievarta, visi skiepijosi savo noru ir laisvu sutikimu. Laisvą sutikimą išreiškė tiesiog atvykimas į vakcinacijos centrą, pavyzdžiui, įlipimas į skiepobusą. Tik bakst, ir naudokis savo galimybėmis. O be bakst nei į didesnę parduotuvę, nei į teatrą, nei į universitetą eiti nevalia.

Jei galimybių politikos skiepijimosi „laisvės" logiką pritaikytume M. Danielės siūlomai sureguliuoti sekso sričiai - tai sekso negavęs vyras ar žmona galėtų neišleisti sutuoktinio į darbą, parduotuvę, mokslus… O gal atimti kitokias „galimybes" - nesidalinti pinigais, maistu, riboti jos ar jo susitikimus su draugais... Vadovaujantis galimybių politikos logika, tai galėtų būti traktuojama ne kaip prievarta, bet kaip seksas už tam tikras galimybes. Kitaip sakant, seksas už laisvę („petys už laisvę").

Jei galimybių politikos skiepijimosi sekso negavęs vyras ar žmona galėtų neišleisti sutuoktinio į darbą, parduotuvę, mokslus…

O po visko - cepelinas už seksą! Tereikia dar viešai kalbančių kelių ekspertinių galvų, aiškinančių, kaip seksas teigiamai veikia sveikatą, kaip prisideda prie visuomenės gerovės, kokie neatsakingi yra tie, kurie nesutinka su šiuo nekvestionuotinu gėriu.... Ir voilà – jokios prievartos, viskas gražu ir ramu dėl asmens apsisprendimo laisvės.

Sakysite taip nebūna ir nėra įmanoma? Buvo ir yra įmanoma. Metus, jei ne daugiau, gyvenome tokiame laisvo apsisprendimo suvokimo lygmenyje.

Ne, M. Danielei ir jos partijai iš tiesų nerūpi asmens autonomija, jo laisva valia. Jiems nerūpi laisvas sutikimas privačiausiose - intervencijų į kūną - srityse. Jų nuoširdumu niekada nepatikės žmonės, kurie pandemijos metu liko už universitetų, darboviečių, parduotuvių, socialaus gyvenimo durų, kai kiti (taip pat galintys užsikrėsti bei užkrėsti) linksminosi koncertuose, kino teatruose ir mados šou...

Nepatikės ir tie, kurie skiepijosi, norėdami išsaugoti savo šeimos pajamas, galimybę mokytis, parduotuvėje nusipirkti ar vaikui nupirkti tinkamo dydžio batus.

Nepatikės ir tie, kurie skiepijosi, norėdami išsaugoti savo šeimos pajamas, galimybę mokytis, parduotuvėje nusipirkti ar vaikui nupirkti tinkamo dydžio batus.

Ne, valdžiai iš tiesų nerūpi asmens apsisprendimo laisvė. Tai patvirtina ir tos pačios M. Danielės su grupe Seimo narių registruotas siūlymas, kurį priėmus bus laikoma, kad kiekvienas asmuo pritaria jo organų donorystei po mirties, jei tik gyvas būdamas nespės tam paprieštarauti. Tai apverčia donorystės idėją aukštyn kojomis, nes donorystė reiškia gerumo aktą - savo organo dovanojimą kitam žmogui. O dovana gali būti dovanojama tik laisva valia, bet ne valdžios sprendimu.

Visa tai yra perteklinis valstybės kišimasis į mūsų visų privatų gyvenimą - siekis „nusavinti" mūsų sveikatą, lytiškumą, kūnus, lyg jie priklausytų valstybei. Tai grįžimas į totalitarinį valdymą, kai sovietinė sistema veikė nepaisydama asmens autonomijos, žmogaus teisių ir laisvių.

Sovietmečiu ir Lietuvoje vyravo paternalistinė nuostata, kai sprendimą dėl medicininės intervencijos priima valstybės paskirtas gydytojas, veikiantis „paciento labui". Buvo įprastas prievartinis gydymas nuo užkrečiamųjų ligų, psichikos sutrikimų ir priklausomybių. Kaip žinia, tuo buvo ir piktnaudžiaujama, siekiant politinių, susidorojimo ar kitų su sveikata nesusijusių tikslų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę iš tarptautinių dokumentų buvo perimtas ir įstatymuose išplėtotas paciento autonomijos principas, išreiškiamas per besąlygišką pagarbą laisvam asmens sutikimui dėl visų medicininių intervencijų. Šis sutikimas, jei procedūra yra invazinė, turi būti ne tik aiškus, bet ir pasirašytinai fiksuotas dokumentuose.

Toks formalizavimas seksualinėje sferoje yra neįmanomas, todėl aiškaus sutikimo reikalavimas smurto ir prievartos problemų niekaip nespręstų. Vienintelis pokytis, kurio pasiektų M. Danielės pataisa – ji įkaltų pleištą tarp vyrų ir moterų, įneštų nepasitikėjimą tarp jų, sudarytų sąlygas persekioti, šantažuoti, šmeižti ir susidoroti su nekaltais asmenimis, kurie niekaip negalėtų apsiginti, nes neįrodytų to, ką žino tik ji(s) ir jo(s) skundikė(as).

Žmogui, skiriančiam, kas yra gera, kas bloga, kas gėdinga, kas skaudina ir žeidžia, ir dabar klausimų nekyla. O prievartautojui, smurtautojui, asmeniui, apsvaigusiam tegul ir nuo savo reikmėms įsigytų narkotinių medžiagų, net ir notariškai patvirtinto sutikimo reikalavimas nepadės.

Tačiau apie tarpusavio pagarbos ugdymą, smurtautojo elgesio korekcijos, socializacijos programas ar kovą su priklausomybėmis Laisvės partija nekalba. Priešingai – ji ardo visuomenėje seksualinę moralę puoselėjančias pasaulėžiūrines šaknis, stumia į utopinių „laisvių" paspęstus spąstus, o narkotinių medžiagų turėjimą siekia dekriminalizuoti.  

The post Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Sutikimo seksui reikia, o skiepui – ne? appeared first on LAIKMETIS.

M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.

Jos teigimu, šiuo metu Baudžiamojo kodekso 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, jis apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus.

Pasak parlamentarės, įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą

Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

Šis įstatymo pakeitimas yra Laisvės partijos narių M. Danielės ir Ievos Pakarklytės paskelbto apsaugos nuo seksualinio smurto paketo dalis. Parlamentarės rugsėjo mėnesį yra siūliusios steigti specializuotus pagalbos centrus, atlikti Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir parengti specialistus.

Lapkričio pradžioje Seimas taip pat pritarė I. Pakarklytės pateiktai rezoliucijai dėl Rusijos kariuomenės vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiems.

The post M. Danielė įregistravo pataisas, kuriomis reikėtų raštiško asmens sutikimo lytiškai santykiauti appeared first on LAIKMETIS.