Grupei vadovaujanti G. Meloni ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pastarosiomis savaitėmis su V. Orbanu aptarė, kad prisijungimo prie grupės sąlyga bus ta, kad Vengrijos premjeras, be kitų klausimų, pakeis savo poziciją dėl Ukrainos.

Jei "Fidesz" įstotų į ECR, tai galėtų iš esmės pakeisti Briuselio politiką, nes nacionalistinė, euroskeptiška ir prieš imigraciją nusistačiusi ECR kartu su "Fidesz" europarlamentarais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų galėtų tapti trečia pagal dydį ir didesnę socialinę bei ekonominę įtaką turinčia ES frakcija.

"Kalbėjausi apie tai su Viktoru Orbanu ir, kaip suprantu, jis svarsto galimybę prisijungti prie ECR. Jei taip atsitiktų, tai suteiktų mums dar daugiau galimybių veikti geresnės Europos labui", - interviu agentūrai "Bloomberg" sakė Lenkijos parlamento Teisės ir teisingumo delegacijos vadovas Morawieckis.

Jei Europos Parlamento rinkimai vyktų šiandien, ECR galėtų laimėti 80 vietų Parlamente, bent jau taip rodo naujausia "Europe Elects" apklausa. Tačiau susidariusiai didžiajai dešiniajai koalicijai būtų sunku suderinti pozicijas dėl Ukrainos.

Tai ypač pasakytina apie partiją "Įstatymas ir teisingumas", kuri šiuo metu turi daugiausia vietų ECR bloke", - teigia straipsnio autoriai.

M. Morawiecki sako, kad svarbiau už skirtumus yra bendri tikslai: daugiau galių atskiroms šalims, mažiau ES biurokratijos, daugiau saugumo ribojant imigraciją

Tačiau M. Morawiecki sako, kad svarbiau už skirtumus yra bendri tikslai: daugiau galių atskiroms šalims, mažiau ES biurokratijos, daugiau saugumo ribojant imigraciją ir mažiau savinaikos politikos visose srityse.

Tačiau ši strategija kelia pavojų ir Europos politikos naujokei Meloni, nes "Orbanas, kuris valdžioje jau penkias kadencijas ir yra ilgiausiai ES dirbantis premjeras, nėra lengvai sutramdomas, juolab kad jis pats siekia suvienyti žemyno nacionalistines partijas".

Paskutiniuose komentaruose spaudai Vengrijos ministras pirmininkas teigė, kad susitarimas yra beveik įvykęs faktas, tačiau mažai tikėtina, kad "Fidesz" įstos į ES iki birželio mėn. vyksiančių rinkimų.

"Kad išgelbėtume Europą, turime suvienyti jėgas įvairiuose frontuose. ECR yra atvira visiems, kurie sutinka su mumis prieš dominuojančias liberalias ir kairiąsias grupes, suinteresuotas sunaikinti žemyną", - pridūrė M. Morawiecki.

The post Meloni ir Morawieckis įvardijo sąlygas V. Orbanui, norinčiam prisijungti prie ECR frakcijos appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs eurokratas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams pareiškė, kad kai jis pradės eiti pareigas ir pateiks Europos Komisijai neįvardytas garantijas, kad "į Lenkiją grįš teisinė valstybė", valdančiajai konservatyviai partijai "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) anksčiau neskirtas finansavimas bus atlaisvintas ir nereikės priiminėti esminių teisėkūros reformų.

Tačiau jis nenorėjo pasakyti, kokių konkrečių priemonių imsis, kad nuramintų Komisiją.

Šią savaitę D. Tuskas lankėsi Briuselyje derybose su Europos liaudies partija ir susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen bei Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola.

Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis, ketvirtadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti dvi dienas truksiančiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, pareiškė, kad "įdomu", jog Komisija dabar nori suteikti Lenkijai jai priklausantį finansavimą, nereikalaudama teisėkūros reformų, kurių ji reikalavo iš kadenciją baigiančios konservatyvios administracijos. Jis apkaltino Briuselį, kad šis, siekdamas priversti Lenkijos parlamentą ir prezidentą paskirti D. Tuską ministru pirmininku, ėmėsi "nepriimtino šantažo".

Komisija dabar nori suteikti Lenkijai jai priklausantį finansavimą, nereikalaudama teisėkūros reformų, kurių ji reikalavo iš kadenciją baigiančios konservatyvios administracijos

Per spalio 15 d. vykusius visuotinius rinkimus valdantieji konservatoriai gavo daugiausia balsų ir vietų naujajame parlamente, tačiau jiems pritrūko iki daugumos. Tai suteikė galimybę liberalioms ir centristinėms opozicinėms partijoms suformuoti naują administraciją ir paskirti Europos Sąjungos pageidaujamą kandidatą Donaldą Tuską vadovu.

D. Tusko Pilietinė koalicija (KO), Trečiojo kelio aljansas ir Kairiųjų partija sudarytų bloką, turintį 248 iš 460 vietų naujajame parlamente.

Europos Komisija blokuoja 35,4 mlrd. eurų po pandemijos atsigavimo lėšų, kol Lenkija neįgyvendins sutartų teismų reformos etapų, įskaitant konkrečius teisės aktus dėl teisėjų atskaitomybės ir nepriklausomumo.

The post M. Morawieckis: Briuselis bando šantažu pakeisti Lenkijos vyriausybę appeared first on LAIKMETIS.

Šį mėnesį Pekine V. Putinas ir V. Orbanas surengė derybas, nepaisant Rusijos vykdomo plataus masto karo Ukrainoje. 

„Vengrija niekada nenorėjo konfrontuoti su Rusija, bet norėjo puoselėti abipusius ryšius“, – sakęs V. Orbanas V. Putinui.

„Mes stengiamės išsaugoti dvišalius ryšius didesnės tarptautinės įtampos sąlygomis“, – pridūrė jis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) vėliau taip pat kritikavo šį V. Orbano susitikimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo ruožtu penktadienį pareiškė nenorintis, kad V. Orbano susitikimas su V. Putinu susilpnintų Europos Sąjungą.

„Prašau (...), kad tokioje padėtyje, kokioje esame Rusijos atžvilgiu, nesinaudotume šiais dvišaliais ryšiais deryboms (...), kurios susilpnintų mūsų vienybę“, – sakė jis po ES lyderių susitikimo Briuselyje.

„Mes taip pat labai kritiškai vertiname šį susitikimą, kaip ir kitas anksčiau vykusias derybas“, – penktadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Morawieckis.

Jis teigė, kad ketvirtadienį ir penktadienį vykusiame ES viršūnių susitikime vyko diskusijos apie Ukrainą, o ne apie tai, kas su kuo susitiko.

„Leiskite priminti, kad keli ES lyderiai anksčiau susitiko arba kalbėjosi su V. Putinu prasidėjus karui, kurį Lenkija, ypač dabartinė PiS (valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“) vyriausybė, vertina labai kritiškai“, – pridūrė M. Morawieckis.

Vengrijos politikai reguliariai susitinka su Rusijos ir Baltarusijos politikais. Šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) lankėsi Minske.

The post Lenkija taip pat kritiškai įvertino V. Orbano susitikimą su Rusijos prezidentu appeared first on LAIKMETIS.

Naujienos, kad iš pajėgų traukiasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Rajmundas Andrzejczakas (Raimundas Andžeičakas) ir kariuomenės operacijų vadovas generolas Tomaszas Piotrowskis (Tomašas Piotrovskis), sukėlė platų rezonansą prieš pat visuotinius rinkimus, įvyksiančius sekmadienį.

Be to, tai įvyko Vidurio ir Rytų Europoje padidėjus geopolitinei įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir paskatino spėliones apie Lenkijos vyriausybės ir ginkluotųjų pajėgų nesutarimus.

Tačiau interviu interneto svetainei „Interia“ M. Morawieckis teigė, kad atsistatydinimai nėra skaudus smūgis Lenkijos saugumui.

„Šie nuogąstavimai tikrai perdėti, – sakė jis. – Mums nėra reikalo „spausti panikos mygtuko“.“

„Saugumas yra glaudžiai susijęs su didesnėmis išlaidomis kariuomenei, karinių dalinių atkūrimu, dideliais ginklų ir karinės įrangos pirkimais, naujų karių įdarbinimu, o ne su generolų skaičiumi ar tuo, ar du išvyksta, ar lieka“, – pridūrė M. Morawieckis.

Saugumas yra glaudžiai susijęs su didesnėmis išlaidomis kariuomenei, karinių dalinių atkūrimu, dideliais ginklų ir karinės įrangos pirkimais, naujų karių įdarbinimu, o ne su generolų skaičiumi

Jis teigė, kad, jo nuomone, tarp Gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų nėra jokios didelės įtampos, ir pridūrė, kad dviejų generolų sprendimas neturės jokios įtakos kariuomenės veiklai ir nacionaliniam saugumui.

M. Morawieckis taip pat sakė, kad šalies saugumas pirmiausia susijęs su „stipria kariuomene, kuri didina savo kovinius pajėgumus, tokia, kokią mes kuriame ir kokią šiandien vertina NATO sąjungininkai“.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) šią savaitę priėmė generolų R. Andrzejczako ir T. Piotrowskio prašymus atsistatydinti ir į jų vietą paskyrė generolą Wieslawą Kukulą (Veslavą Kukulą) bei generolą Maciejų Kliszą (Macejų Klišą).

Lenkijos žiniasklaida pranešė apie didėjančią įtampą tarp R. Andrzejczako ir T. Piotrowskio bei gynybos ministro Mariuszo Blaszczako (Marjušo Blaščako). Pasitraukę vadai nepateikė jokių komentarų.

Opozicijos lyderis Donaldas Tuskas sakė turįs informacijos, kad atsistatydinti planuoja dar 10 generolų. Karinė vadovybė šį teiginį paneigė.–

The post M. Morawieckis: šalies saugumui dviejų generolų atsistatydinimas žalos nepadarė appeared first on LAIKMETIS.

Likus šešioms dienoms iki itin svarbių parlamento rinkimų, abu pagrindiniai kandidatai stengėsi patraukti savo pusėn dar neapsisprendusius rinkėjus.

Sekmadienį įvyksiantys rinkimai nulems, ar valdančioji konservatorių partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) gaus beprecedentę trečią kadenciją ir tęs savo euroskeptišką politiką.

Per debatus daugiausia kalbėta tokiomis temomis kaip migracija, pensinis amžius, socialinė apsauga, nedarbas, valstybės turtas ir saugumas

Vyriausybė savo rinkimų kampaniją grindžia D. Tusko – buvusio premjero ir buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko – diskreditavimu. Pasirodymas tiesiogiai TVP transliuotuose debatuose suteikė D. Tuskui progą kreiptis ir į vyriausybės šalininkus.

Šešių partijų ir koalicijų, dalyvausiančių sekmadienio rinkimuose, lyderių debatuose dominavo D. Tuskas ir M. Morawieckis. Abu jie stengėsi nepalankiai pavaizduoti vienas kitą ir vienas kito politiką.

Per debatus daugiausia kalbėta tokiomis temomis kaip migracija, pensinis amžius, socialinė apsauga, nedarbas, valstybės turtas ir saugumas, tačiau kandidatams buvo duodama vos po minutę atsakyti ir dalį šio laiko jie panaudodavo savo skleidžiamai žiniai perteikti.

The post Pagrindiniai Lenkijos kandidatai surėmė ietis per televizinius debatus appeared first on LAIKMETIS.

Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.

Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį, vykdančią kontrpuolimą ir siekiančią susigrąžinti Rusijos užimtas žemes. Varšuva dėl to įsižeidė.

Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir viena iš pagrindinių ginklų Kyjivui tiekėjų.

Didelė dalis ginkluotės, kurią Jungtinės Valstijos ir kitos šalys siunčia Ukrainai, keliauja per Lenkiją, kuri ribojasi su Ukraina vakaruose

Didelė dalis ginkluotės, kurią Jungtinės Valstijos ir kitos šalys siunčia Ukrainai, keliauja per Lenkiją, kuri ribojasi su Ukraina vakaruose.

Lenkija taip pat priėmė apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, teikia jiems įvairią pagalbą.

Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo sukėlė Lenkijos draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus, kuriuo siekiama apsaugoti lenkų ūkininkus.

Trečiadienį žurnalistai Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) paklausė, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą nepaisydama šio ginčo.

„Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – atsakė M. Morawieckis.

The post M. Morawieckis: Lenkija nebetieks ginklų Ukrainai ir ginkluosis pati appeared first on LAIKMETIS.

"Jauną lenką Miunchene išprievartavo imigrantas iš Afganistano. Tai Europos Sąjungos, (Europos liaudies partijos vadovo) Manfredo Weberio ir jo atstovo Lenkijoje Donaldo Tusko stumiamos atvirų sienų politikos padariniai. Ar mes norime tokios Europos Lenkijoje?" - klausė M. Morawieckis savo įraše socialiniame tinkle "Facebook".

Kaltininkas, kurį sulaikė Vokietijos policija, pasinaudojo tuo, kad jaunas lenkas grįžo iš vakarėlio ir apsvaigęs nuo alkoholio užmigo Miuncheno metro stotyje.

M. Morawiecki savo pranešime patikslino, kad Lenkija " yra viena saugiausių žemyno šalių, o Teisės ir teisingumo (PiS) vyriausybė investuoja didžiules lėšas į kariuomenę, policiją ir Lenkijos sienų apsaugą".

Manfredo Weberio ir jo atstovo Lenkijoje Donaldo Tusko stumiamos atvirų sienų politikos padariniai

M. Morawieckis taip pat atkirto opozicijos politikams, kurie teigė, kad valdančioji PiS nuteikinėja lenkus prieš migrantus. "Mes nieko nesmerkiame. Valdome atsakingai. To paties negalima pasakyti apie opoziciją, kai ji buvo valdžioje. Kokios saugumo politikos reikia Lenkijai, visi nuspręsime prie balsadėžių spalio 15 d."

Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Vokietijos ambasados atstovą aptarti šio atvejo. Ministerija įteikė pareiškimą, kuriame teigiama, kad tokios situacijos negali pasikartoti. Todėl būtina surengti informacinę kampaniją, kad būtų atkreiptas dėmesys į tokių nusikaltimų, vykdomų Vakarų Europos šalyse, pavojų.

Lenkijos ministerija pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi dalyvauti tokioje informacinėje kampanijoje. Ministerija taip pat paprašė Vokietijos policijos visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos konsulinėmis tarnybomis, kad nukentėjusiajam būtų suteikta visa įmanoma pagalba.

Pastaraisiais metais Vokietijoje padaugėjo išžaginimų atvejų, susijusių su atviromis sienomis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais šalyje rekordiškai padaugėjo grupinių išžaginimų atvejų, o daugiau nei pusė įtariamųjų buvo migrantai.

The post M. Morawieckis: lenkų paauglio išprievartavimas Miunchene - atvirų ES sienų politikos pasekmė appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad nacionalinės valstybės tebėra geriausiai pasirengusios susidoroti su pastarųjų metų iššūkiais, su kuriais susidūrė Europos Sąjunga.

Pirmadienį bendroje spaudos konferencijoje, skirtoje Lenkijos įstojimo į bloką 19-osioms metinėms paminėti, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis tvirtai gynė nacionalinės valstybės suverenumą.

Pasak M. Morawieckio, Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą prieš 19 metų reiškė "Lenkijos sugrįžimą į Europą". Įstojimas į ES buvo ne tik visiškas grįžimas į civilizaciją, iš kurios Lenkija kilo, bet ir "istorinio teisingumo" elementas, - sakė jis susirinkusiesiems.

Dabartinė konservatyvi Lenkijos vyriausybė ir toliau pasisako už nacionalinių valstybių Europą

Lenkijos vyriausybės vadovas paragino šiek tiek apmąstyti šią sukaktį. „Esame geopolitinėje kryžkelėje", kurią sukėlė karas Ukrainoje, „todėl reikia stiprios transatlantinės bendruomenės", - aiškino jis.

M. Morawieckis patvirtino, kad transatlantinė vienybė bus svarbiausia Lenkijos pirmininkavimui ES 2025 m., ir pridūrė, kad bet kokia "strateginės Europos autonomijos prieš Jungtines Valstijas samprata reikštų Europos marginalizaciją".

Jis taip pat pareiškė, kad geriausias atsakas į pastarųjų metų iššūkius yra nacionalinės valstybės. "Pandemijos metu matėme, kad nacionalinės valstybės buvo tos, kurios turėjo išteklių ir priemonių veikti", - pridūrė jis.

M. Morawieckis taip pat pažymėjo, kad greiti Lenkijos, taip pat Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, kurios nelaukė Briuselio, sprendimai didele dalimi padėjo Ukrainai išlikti nepaisant didžiulės Rusijos galios.

„Nacionalinių valstybių vaidmuo yra neįkainojamas", - sakė jis.

Dabartinė konservatyvi Lenkijos vyriausybė ir toliau pasisako už nacionalinių valstybių Europą. Ji kategoriškai priešinosi bet kokiems bandymams federalizuoti ES.

Lenkija įstojo į ES 2004 m. po referendumo, kuriame 77,5 proc. žmonių pasisakė už prisijungimą prie bloko.

The post Minėdama įstojimo į ES metines, Lenkijos valdžia žada toliau ginti nacionalinius interesus appeared first on LAIKMETIS.

M. Morawieckis antradienį Baltuosiuose rūmuose turėtų susitikti su JAV viceprezidente Kamala Harris (Kamala Haris). Tris dienas truksiančio vizito metu taip pat numatyti jo susitikimai su amerikiečių gynybos bendrovių atstovais. 

„Skrendu į Jungtines Valstijas, kad sustiprinčiau ryšius su mūsų galingiausia sąjungininke, su šalimi, kurį užtikrina saugumą Europoje, ypač mūsų regione“, – teigė Lenkijos ministras pirmininkas. 

Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV padidino savo karinį buvimą Lenkijoje – NATO rytiniame flange esančioje šalyje, besiribojančioje su Ukraina, – ir naudojasi Lenkija kaip tranzitine šalimi, per kurią į Ukrainą gabenama karinė ir humanitarinė pagalba. 

Varšuva taip pat yra viena iš svarbiausių paramos Ukrainai tiekėjų ir užsakinėja tankus bei kitą modernią karinę techniką, daugiausiai iš JAV ir Pietų Korėjos gamintojų

Varšuva taip pat yra viena iš svarbiausių paramos Ukrainai tiekėjų ir užsakinėja tankus bei kitą modernią karinę techniką, daugiausiai iš JAV ir Pietų Korėjos gamintojų, kad sustiprintų savo pajėgas ir kuo greičiau pakeistų Ukrainai perduotą senesnę įrangą. 

Europai siekiant energetinės nepriklausomybės, Lenkija rengiasi statyti branduolines elektrines, o savo pirmosios elektrinės partneriais pasirinko JAV vyriausybę ir Jungtinių Valstijų atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“.

Prieš išskrisdamas iš Varšuvos ankstyvą antradienio rytą, oro uoste M. Morawieckis žurnalistams teigė, kad lenkų ir amerikiečių santykiai „jau ilgą laiką nebuvo tokie geri ir galbūt niekada nebuvo tokie stiprūs“ kaip dabar. 

Šis Lenkijos premjero vizitas rengiamas po to, kai nuo praėjusių metų vasario šioje šalyje jau du kartus lankėsi JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). 

M. Morawieckis pridūrė, kad Varšuvos ir JAV partnerystė yra visiškas Lenkijos saugumo pagrindas. 

„Ji grindžiama šiais dviem pagrindais: ekonominiu ir gynybiniu bendradarbiavimu. Vykstu į JAV, kad sustiprinčiau abu šiuos aspektus“, – sakė jis. 

The post Lenkijos premjeras vyksta į JAV stiprinti ekonominio ir gynybinio bendradarbiavimo appeared first on LAIKMETIS.