Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais.

Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Tuo metu lapkričio, sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais du-tris kartus buvo išaugęs ir pamokų, kurios buvo pateisintos dėl ligos, skaičius.

Ministerijos duomenimis, pernai lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 metų lapkritį – pernai tokių buvo 18,7 tūkst., o užpernai – 12,7 tūkstančio. Tuo metu pavasario mėnesiais – balandį ir gegužę – vaikų sergamumas infekcinėmis ligomis buvo penktadaliu didesnis negu tuo pačiu metu ankstesniais mokslo metais.

„Mes labai aiškiai matome iš statistikos, kuri yra kasmėnesinė, kad didesnis praleistų pamokų skaičius yra labai aiškiai koncentruotas į kelis mėnesius – tai yra sausis, vasaris, balandis. Tai yra būtent tie mėnesiai, kuriais buvo labai smarkiai išaugęs sergamumas ir tą rodo statistika“, – BNS sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.

Dėl to, anot ministerijos, praėjusiais mokslo metais, lyginant su ankstesniais, 72 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl ligos, kaip pateikiama informacija apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje.

„Būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti“

Nuo 2023-ųjų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams tėvai gali pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį. Jei mokinys serga ilgiau, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 

Anksčiau tėvai galėjo pateisinti daugiau pamokų – papildomi kontrolės mechanizmai įsijungdavo, kai be pateisinamos priežasties būdavo praleidžiama apie pusę pamokų.

Ministerijos duomenimis, įsigaliojus naujai tvarkai, 38,5 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl mokinių dalyvavimo sporto varžybose, olimpiadose ar kituose renginiuose, 16,6 proc. – pamokų, kurios pateisintos mokyklos vadovo įsakymu.

Atitinkamai 19,3 proc. sumažėjo pamokų, kurios yra pateisinamos tėvų dėl ligos, 8,3 proc. – pamokų, kurios pateisinamos tėvų dėl kitos priežasties.

I. Gaižiūno teigimu, pasikeitusios tvarkos rezultatai ministeriją tenkina.

„Nes mes matome pagerėjimą kitais mėnesiais. Ar tvarką būtų galima tobulinti, tikriausiai būtų galima rasti, kaip ją tobulinti, tačiau šiandien, mūsų vertinimu, tai dar per ankstyvas klausimas“, – teigė viceministras.

Anot jo, prireiks bent poros metų duomenų įsigaliojusiais tvarkai įvertinti, kadangi yra nemažai faktorių, tokių kaip sergamumas, lemiančių mokinių pamokų lankomumą.

 Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa. 

„Mes manome, kad šiais metais poreikio (keisti tvarką – BNS) dar nėra. Poreikis gali būti, bet manome, kad tikrai būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti ir po jų žiūrėti ir įsivertinti, matyti tendenciją“, – BNS sakė jis.

Be to, anot J. Trumpos, mokiniai pastebi, kad ne visos mokyklos įsigaliojusios tvarkos laikosi.

Daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai, dvyliktokai

Pasak ministerijos, geriausias mokinių lankomumas išlieka 5 klasėje: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis šioje klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 9 proc., kai ankstesniais – 13 procentų.

Tuo metu daugiausia pamokų praleidžia III ir IV gimnazijos klasės mokinių: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje – 32 procentus (atitinkamai 2022–2023 metais 33 proc. ir 38 proc.).

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mokiniui praleidus daugiau nei penkias mokymosi dienas, mokyklos atstovai apie tai kalbasi su tėvais. 

„Jeigu pokalbis nepadeda, tai turi įsijungti mokyklos gerovės komisija su pagalbos specialistais ir žiūrėti, kokia čia situacija, galbūt tai yra ir vaiko teisių pažeidimas, nes mokyklą lankyti yra vaiko teisė“, – sakė I. Gaižiūnas.

Jo teigimu, jei toks vaiko teisių pažeidimas tęsiasi ir toliau, apie tai turi būti pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Tvarką vadina antikonstitucine

Tuo metu Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas galiojančią lankomumo tvarką vadino antikonstitucine ir pridūrė manantis, kad reikia skatinti tėvų atsakomybę, o ne nepasitikėjimą jais.

„Šiai dienai tėvai yra priversti pažeidinėti vaikų teises, vaikų konstitucines teises, pateikti duomenis apie vaiko sveikatą mokyklai, nors tai su ugdymu visiškai nėra susiję“, – BNS kalbėjo jis.

„Sistema vis bando nepasitikėti tėvais ir tai, man atrodo, griauna sistemą iš pamatų“, – sakė K. Mikolajūnas.

Anot tarybos pirmininko, dėl to, kad vaikas sloguoja ar jam nežymiai pakilo temperatūra, nereiškia, kad jis turi eiti į polikliniką, kur šansai, jo nuomone, užsikrėsti yra dar didesni.

„Tėvai yra arčiau vaiko, jie geriausiai žino, kada reikia eiti pas medikus, o kada ne, kada infekcija lengvai praeina ir viskas“, – sakė K. Mikolajūnas.

„Reikia skatinti tėvų atsakomybę ir tėvai noriai prisiima tą atsakomybę, ją neša. Aš nemanau, kad čia yra kažkas, ką reikėtų papildomai daryti, ar kažką keisti“, – kalbėjo jis.

The post Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau appeared first on LAIKMETIS.

Komisija trečiadienį nutarė visų pirma kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus į parlamentarų klausimus dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų. 

Už tai balsavo šeši komisijos nariai, priklausantys valdantiesiems. Šeši parlamentarai iš opozicijos siekė, kad būtų kreiptasi į prokuratūrą, kuri įvertintų žiniasklaidos tyrimą dėl mokyklos statybų aplinkybių.  

Prieš balsavimą komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis prašė „vengti asmeniškumų ir aštresnių pasisakymų apie asmenis“. 

„Visuomenei yra privalu atsakyti į kai kuriuos klausimus“, – teigė jis.  

Komisijos vadovas siūlė du variantus: kurti laikinąją tyrimo komisiją arba kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl savaitraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos.  

A. Stončaičio teigimu, klausimų kelia faktai dėl „žemės sklypų judėjimo po vieną eurą, dėl staigių investicijų skyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės reveransų, kai buvo keičiamos žemės sklypų paskirstys“.  

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad prokurorai geriausiai išsiaiškintų, ar „veiksmai dėl sklypų“ ir „greitų apsisukimų“ buvo teisėti. Jis taip pat siūlė papildomai prašyti savivaldybės paaiškinimų. 

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma siūlė susipažinti su 2019 metais tuometinių valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva Seime atliktu tyrimu dėl Gabrieliaus Landsbergio atstovavimo pensijų fondams jo šeimos verslui pasirašant su jais sutartis: „Nepulkite kartoti tyrimo.“

Konservatorius Bronislovas Matelis irgi siūlė visų pirma susipažinti ir įvertinti ankstesnio tyrimo išvadas ir tik kilus klausimams kreiptis į institucijas.   

Liberalo Eugenijaus Gentvilo teigimu, komisijai visų pirma reikėtų kreiptis į NŽT ir savivaldybę, o gavus atsakymus iš šių institucijų, būtų galima spręsti dėl tyrimo komisijoje. 

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narės Agnės Širinskienės manymu, tyrimą komisija galėtų pradėti nebent dėl žemės valdymo ir infrastruktūros tvarkymo: „Tyrimas šiais aspektais būtų savalaikis.“ 

Praėjusią savaitę savaitraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad prieš 11 metų sostinės tarybos patvirtintame detaliajame plane būsimos mokyklos vietoje buvo išskirta 13,4 ha visuomeninės paskirties teritorija, kurioje buvo numatyta statyti sporto aikštyną su stadionu, tačiau 2018 metais savivaldybė nurodė pakoreguoti šios teritorijos detalųjį planą  ir keisti keturių didelių sklypų ribas, žemės naudojimo būdą, užstatymo tankį. Prie vieno naujai suformuotų sklypų nurodyta, kad „teritorijos naudojimo tipas – socialinė struktūra“.

„Tai įvyksta tokiu greičiu, kurio niekas įsivaizduoti negali“, – komisijos posėdyje trečiadienį kalbėjo A. Stončaitis. 

2018 metų rugsėjį privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ pranešė, kad jos fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ į naujos A. Landsbergienės mokyklos ir darželio projektą Kalnėnuose investuos 11 mln. eurų.

Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis dabar įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių.

The post Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų aplinkybių appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas Kevinas Rhoadesas (Kevinas Rodesas) taisyklėse pažymi, kad visi vyskupijos institutai privalo vartoti įvardžius, atitinkančius mokinio biologinę lytį. Gairėse neleidžiama vartoti „pageidaujamų įvardžių“ jokiais atvejais.

Be to, jose reikalaujama, kad mokiniai vilkėtų uniformas ir naudotųsi tualetais, atitinkančiais jų biologinę „Dievo duotą lytinę tapatybę“, ir lankytų vienos lyties sporto šakas ir programas, kurios taip pat atitinka jų biologinę lytį.

Šį mėnesį K. Rhoadeso patvirtintame 11 puslapių dokumente taip pat draudžiama „viešai propaguoti ar švęsti seksualinį elgesį ar ideologijas, prieštaraujančias Katalikų Bažnyčios mokymui“.

„Aktyvus, priešiškas ir viešas šių gairių nepaisymas draudžiamas, nes tai kenkia institucijos katalikiškai tapatybei ir misijai“, - rašo jis.

Kalbant apie žmonių, kovojančių su lyties disforija, gydymą, K. Rhoadesas rekomenduoja užuojautos kupiną atsaką, kuris nereikalauja gyvenimą keičiančių operacijų ar sterilizuojančių vaistų.

Gairėse sakoma, kad vyskupijos institucijos negali bendradarbiauti atliekant translyčių chirurgines ar chemines intervencijas, pavyzdžiui, lytinio brendimo blokatorius ar operacijas vyskupijos teritorijoje.

„Nors labai remiame pastangas palengvinti kančias tų, kurie kovoja su savo seksualine tapatybe, negalime remti intervencijų, kurios, mūsų manymu, galiausiai jiems kenkia, - pažymi dvasininkas. - Remiame pastoracines ir konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama palengvinti jų kančias ir padėti jiems priimti Dievo suteiktą lytinės tapatybės dovaną.“

K. Rhoadesas pabrėžia skaistumo svarbą visiems žmonėms. Vieniši žmonės turi gyventi skaistybėje nepertraukiamai, o susituokusios poros - „santuokinėje skaistybėje“.

„Vienas didžiausių iššūkių šiandien yra daugelio žmonių kritika ir katalikiškos krikščioniškos antropologijos atmetimas, - rašo jis. - Ypač mūsų puoselėjamos tiesos apie seksualinę tapatybę, lytiškumą ir santuoką tampa vis nepopuliaresnės po dešimtmečius trukusio kultūrinio nutolimo nuo ankstesnio sutarimo šiais klausimais.“

Rhoadeso vyskupija pastaraisiais metais susidūrė su iššūkiais šioje srityje. Praėjusiais metais vyskupas pasisakė prieš vien tik moterims skirtą katalikišką Šv. mergelės Marijos koledžą, priimantį visas studentes, kurios „identifikuoja save" kaip moteris. Nuo to laiko koledžas pakeitė šią politiką.

Vyskupijos gairėse vyskupas pabrėžia „užuojautos ir jautrumo“ svarbą visiems, kurie kovoja su lyties disforija ir potraukiu tai pačiai lyčiai.

Vyskupija tikisi, kad visi, dirbantys su jaunimu, laikysis Bažnyčios mokymo ir kartu patvirtins žmonių „Dievo duotą orumą ir vertę bei elgsis su jais su Kristaus meile ir užuojauta“.

„Dvasininkams tenka ypatinga atsakomybė padėti tiems, kurie kenčia ar kovoja, įskaitant tuos, kurie susiduria su sumišimu dėl savo seksualinės tapatybės ar potraukio tai pačiai lyčiai, - rašo K. Rhoadesas. - Dvasininkai neturi toleruoti jokių pašiepimo, patyčių ar priešiško kalbėjimo ar elgesio, nukreipto prieš juos, apraškų.“

Vyskupas pateikė gaires dėl pastoracinio lydėjimo tų, kurie kovoja su lyties disforija ar potraukiu tai pačiai lyčiai.

„Svarbu įsiklausant suprasti jaunuolių poreikius, sunkumus ir iššūkius, su kuriais jie susiduria dėl savo lytinės tapatybės arba dėl potraukio tai pačiai lyčiai, - pažymi K. Rhoadesas. - Dažnai tai yra sudėtinga realybė.“

Dvasininkas pažymi, kad kalbantis su jaunuoliais, kurie dėl to gali būti prislėgti, svarbu „būti dėmesingiems jų skausmui, išklausyti jų skausmo išraišką su užuojauta ir širdimi, patikinti juos, kad jie nėra vieni savo kančioje“.

„Dialogas ir pokalbis turėtų vykti atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus jaunuolio poreikius, jo klausimus ir asmenines kovas“, - rašo jis.

K. Rhoadesas pažymi, kad kai kuriais atvejais gali būti naudinga ar būtina nukreipti pas psichikos sveikatos konsultantus ar psichologus, „kurie yra ištikimi autentiškai katalikiškai krikščioniškai antropologijai“.

„Taip pat pravartu padėti jiems iškelti savo poreikius Dievui maldoje, ilsėtis Jo meilėje ir naudotis Viešpaties malone bei gydymu sakramentuose, ypač susitaikinimo ir šventosios Eucharistijos“, - priduria vyskupas.

„Ypatingas iššūkis mums yra ugdyti ir vadovauti mūsų jaunimui pagal Bažnyčios mokymą apie lytiškumą ir skaistumą, - pažymi K. Rhoadesas. - Svarbu, kad šį mokymą pristatytume kaip meilės kelią, kelią į žmogaus klestėjimą, laimę, šventumą ir tikrąją laisvę.“

The post Indianos vyskupija išleido gaires mokykloms, kuriose pabrėžiama biologinės lyties reikšmė, neleidžiama vartoti „pageidaujamų įvardžių“ appeared first on LAIKMETIS.

Įtariama, kad trečiadienį pietinėje Džordžijos valstijoje esančioje Apalačių vidurinėje mokykloje paauglys nušovė du bendramokslius, kuriems taip pat buvo 14 metų, ir du mokytojus.

Per išpuolį taip pat buvo sužeisti devyni žmonės, daugiausia vaikai. Pareigūnai teigė, kad jie sveiksta.

Įtariamojo tėvas, 54-erių Colinas Gray (Kolinas Grėjus), buvo sulaikytas. Jam pateikti keturi kaltinimai netyčiniu nužudymu, du kaltinimai antrojo laipsnio žmogžudyste ir aštuoni kaltinimai žiauriu elgesiu su vaikais.

Jis jau ne pirmas amerikietis, kuriam pareikšti kaltinimai netyčine žmogžudyste dėl savo vaiko veiksmų per šaudymo incidentą mokykloje.

Kaltinimai pateikti, mat C. Gray sąmoningai leido savo sūnui turėti ginklą, spaudos konferencijoje sakė Džordžijos tyrimų biuro direktorius Chrisas Hosey (Krisas Hosėjus). 

Televizija CNN, remdamasi neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad išpuolio metu panaudotą šaunamąjį ginklą, AR 15 tipo automatinį šautuvą, paaugliui padovanojo jo tėvas.

Džordžijos tyrimų biuras teigė, kad įtariamajam bus pateikti kaltinimai kaip suaugusiam asmeniui. Penktadienį jis turi stoti prieš teismą, kuriame, manoma, bus pateikta daugiau kaltinimų.

„Tyrimas dėl šaudymo Apalačių vidurinėje mokykloje vis dar vyksta“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame biuro pareiškime. 

„Tai antroji labai sudėtingo tyrimo diena ir svarbiausia, kad byla būtų vientisa“, – rašoma toliau ir priduriama, kad bus atlikta visų keturių aukų autopsija.

Jungtinėse Valstijose, kur šaunamųjų ginklų yra daugiau nei gyventojų ir kur net galingų karinių šautuvų įsigijimo taisyklės nėra griežtos, šaudymo incidentai yra tapę tapę liūdna kasdienos norma. 

Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama apie tėvų atsakomybę už masines šaudynes, ypač tas, kurias įvykdo nepilnamečiai.

„Kaip galima turėti šautuvą, ginklą namuose, neužrakintą ir žinoti, kad jūsų vaikas žino, kur jis yra?“ – ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Viskonsine apgailestavo prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Tėvai turi būti patraukti atsakomybėn, jei leidžia savo vaikams prieiti prie šių ginklų“, – pridūrė jis. 

„Gyvenimo faktas“

Penkiolikmečio, nušovusio vienoje JAV Mičigano valstijos mokykloje keturis žmones, tėvai balandį buvo nuteisti kalėti nuo 10 iki 15 metų. Ši precedento neturinti byla buvo atidžiai stebima visoje šalyje.

Jennifer Crumbley (Dženifer Krambli) ir jos vyras Jamesas (Džeimsas) yra pirmieji mokyklos šaulio tėvai, kurie Jungtinėse Valstijose nuteisti pagal kaltinimus netyčine žmogžudyste dėl jų vaiko veiksmų.

Apklausos rodo, kad dauguma rinkėjų pasisako už griežtesnę šaunamųjų ginklų naudojimo ir įsigijimo kontrolę, tačiau įtakinga JAV lobistinė organizacija Nacionalinė šaulių asociacija (NRA) nepritaria papildomiems apribojimams, o įstatymų leidėjai nesiryžta imtis jokių veiksmų.

„Man nepatinka, kad tai yra gyvenimo faktas“, – ketvirtadienį kreipdamasis į minią Arizonos valstijoje esančiame Finikse apie šaudymo incidentus mokyklose sakė respublikonų kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) .

Jis paragino sustiprinti saugumą JAV mokyklose.

Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Kamala Harris (Kamala Haris) į tai greitai sureagavo ir socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad šaudymo incidentai mokyklose „nėra tik gyvenimo faktas“.

„Taip neturi būti. Galime imtis veiksmų, kad apsaugotume savo vaikus, ir mes tai padarysime“, – rašė ji.

Jos kandidatas į viceprezidentus Timas Walzas (Timas Volcas) pritarė ir pavadino J. D. Vance'o komentarą apgailėtinu.

„Negalime apleisti savo vaikų – jie nusipelnė daugiau“, – platformoje „X“ rašė jis.

The post JAV paauglys nušovė du bendramokslius - pareikšti kaltinimai jam ir jo tėvui appeared first on LAIKMETIS.

Įtraukusis ugdymas. Įsigaliojo nuostata, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia. Anot Švietimo ministerijos, beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir iki šiol priėmė tokius vaikus, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas. Švietimo bendruomenės nariai sako pozityviai vertinantys specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtraukimą į bendrąją ugdymo programą, tačiau sako, kad prievolei nebuvo pilnai pasiruošta – įgyvendinti modelį trūksta specialistų, skiriamas per mažas finansavimas, pokyčiams vis dar nepasiruošusi visuomenė. Reaguojant į pedagogų trūkumą Lietuvoje šiemet vasarą taip pat pataisyti šiemet įsigalioti turėję reikalavimai, kad jei klasėje mokosi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, joje privalo būti du mokytojai. Dabar padėti galės ir kiti švietimo pagalbos specialistai, psichologai, kiti specialistai.

Mokytojų atlyginimai. Nuo rugsėjo 15,5 proc. padidės mokytojų darbo užmokesčio fondas – 10 proc. bus skirti pareiginėms algoms kelti, o dar 5,5 proc. – pareiginės algos koeficientams didinti už veiklos sudėtingumą, priemokoms ar kitoms išmokoms. Pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams bus didinamas mokytojo pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Šiemet atlyginimai mokytojams auga du kartus, taip siekiant, kad pedagogų algų mokyklose vidurkis pasiektų 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Tam įgyvendinti šiemet buvo papildomai buvo skirta daugiau nei 250 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Švietimo portalas, metodinė medžiaga. Siekiant padėti mokytojams dirbti pagal atnaujintas programas, metodinę medžiagą pedagogai galės rasti atsinaujinusiame portale „E-mokykla“. Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, dalyko mokytojų asociacijų parengta metodinė medžiaga, nemokamos skaitmeninės mokymo priemonės, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Portale taip pat iš esmės pakeista skaitmeninių išteklių dalis, patobulintos paieškos galimybės, sukurtas virtualusis asistentas ir užduočių bankas – mokytojai galės komplektuoti ir paskirti užduotis mokiniams, matyti jų sprendimo rezultatus. Taip pat mokiniams daugiau galimybių pasiūlys trys nauji STEAM centrai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Parama ukrainiečiams studentams. Nebeliko valstybės skirto finansavimo ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje. Vidurinį ugdymą įgijusiems ir valstybinius egzaminus Lietuvoje išlaikiusiems ukrainiečiams galiojo tokia pati bendrojo priėmimo tvarka kaip Lietuvos piliečiams, jie galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Nauja tvarka taikoma naujai į Lietuvą atkeliavusiems ukrainiečiams. Švietimo ministerija sako, kad ji įvesta Ukrainos prašymu, šiai vengiant protų nutekėjimo. Dalis aukštųjų mokyklų, pavyzdžiui, Vilniaus kolegija, „Vilnius Tech“ bei Vytauto Didžiojo universitetai, pranešė visiškai ar iš dalies toliau finansuosiantys priimamų ukrainiečių studijas savo lėšomis.

Valstybinio brandos egzamino išskaidymas. Liepos mėnesį patvirtintas valstybinio brandos egzamino išskaidymas – pirmąsias dalis mokiniai laikys III gimnazijos klasėje, o antrąsias – IV gimnazijos klasėje. Tarpiniai patikrinimai ir valstybinis brandos egzaminas yra atitinkamai pervadinami į valstybinio brandos egzamino I dalį ir valstybinio brandos egzamino II dalį. Matematikos brandos egzaminas taip pat bus skaidomas į dvi, o ne tris dalis, kaip buvo numatyta anksčiau. Abi dalys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus laikomos egzaminų centruose ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu birželį. Kadangi birželio mėnesį dar nepasibaigęs ugdymo procesas, paskutinės dvi savaitės III gimnazijos klasių ugdymo procese bus skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti. Lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalis bus organizuojama per žiemos atostogas vasario mėnesį. Pirmoji egzaminų dalis sudarys 40 proc.  galutinio įvertinimo, antroji – 60 procentų. Tik lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalis sudarys 30 proc., antra – 70 proc. galutinio įvertinimo. Vienuoliktokai ir dvyliktokai galės perlaikyti pirmąją dalį, jei gautas rezultatas jų netenkins.

The post Svarbiausi pokyčiai švietimo srityje: Įtraukusis ugdymas, atlyginimai, egzaminai appeared first on LAIKMETIS.

Anot Klaipėdos savivaldybės, nauja mokykla skirta pirmų–aštuntų klasių moksleiviams, šiais metais čia mokysis 666 vaikai.

„Šiaurinėje miesto dalyje mokyklų trūksta, tad naujos mokyklos statybos šioje miesto dalyje buvo reikalingos. Nors projekto įgyvendinimas buvo ypatingai sudėtingas ir brangus, šiandien turime rezultatą, kuris, tikiuosi, tenkina švietimo bendruomenę bei mokinių tėvus“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Tačiau šiuo projektu taško dėti negalime – ugdymo vietų poreikis šioje miesto dalyje didžiulis, tad ir toliau ieškome sprendinių, kaip užtikrinti daugiau vietų, tačiau ne tokiais brangiais ir sudėtingais sprendiniais. Viena iš galimybių – senosios Tauralaukio progimnazijos rekonstrukcija, kuri taip pat palengvins situaciją šiaurinėje miesto dalyje“, – pridūrė jis.

Mokyklos statybos kainavo 19,5 mln. eurų. Ją projektavo įmonė „A405“, darbus atliko įmonė „Versina“.

Švietimo įstaigą sudaro du korpusai sujungti stikline galerija: apvalios formos statinys bus mokomasis korpusas, stačiakampio formos – sportinis.

Dviejų aukštų mokomajame korpuse įrengta aktų salė, biblioteka, valgykla su maisto gaminimo patalpomis, mokymo patalpos, daugiafunkcė erdvė su amfiteatru, medinių konstrukcijų kompozicija.

Mokyklos patalpos pritaikytos žmonėms su negalia – įrengti liftai, sanitariniai mazgai. 

Sporto korpuse įrengtos dvi atskiros sporto salės 1–4 ir 5–8 klasių mokiniams, drabužinės su dušais ir sanitariniais mazgais, sporto inventoriaus sandėliai, treniruoklių, choreografijos ir aerobikos salės su inventoriaus sandėliais, pedagogų metodinis kabinetas.

Taip pat įrengtos sporto erdvės lauke – krepšinio-tinklinio ir mini futbolo aikštelės, trijų juostų bėgimo takas bei šuolių į tolį sektorius.

Persikėlus moksleiviams, pradedami Tauralaukio progimnazijos pastatų rekonstrukcijos darbai. Rekonstravus vieną iš statinių, bus įkurtas lopšelis-darželis, kurio trūksta šiaurinėje miesto dalyje. 

The post Atidaryta pirmoji per nepriklausomybės laikotarpį uostamiestyje pastatyta mokykla appeared first on LAIKMETIS.

52 metų B. Randallui, anksčiau dirbusiam kapelionu Trento koledže Notingeme, buvo uždrausta penkerius metus sakyti pamokslus po 2019 m. pamokslo, kuriame jis skatino mokinius diskutuoti apie LGBT mokymą, kai šie paprašė jo patarimo šiuo klausimu. Nepaisant to, kad kelios pasaulietinės institucijos buvo gavusios leidimą pamokslauti, Derbio vyskupas Libby Lane'as (Libis Leinas), remdamasis susirūpinimu dėl apsaugos, atėmė iš B. Randallo licenciją pamokslauti.

Šis sprendimas tebegalioja, nors nustatyta, kad kapelionas nepažeidė doktrinos.

Gregory Jonesas K.C. , kuriam pavesta peržiūrėti dvasininkų drausmės tribunolo išvadas, sukritikavo CofE elgesį Randallo byloje, pavadindamas klaidą „grubia“, o situaciją - „baisia“, rašo „The Telegraph“.

Jis pažymėjo, kad CofE nesugebėjo tinkamai pagrįsti susirūpinimą keliančių saugumo problemų, o tai rodo, kad trūksta svarių įrodymų prieš kapelioną. Nepaisydamas šių išvadų, arkivyskupas Welby užblokavo jam galimybę pateikti bylą prieš vyskupą Lane'ą dėl netinkamo elgesio.

Prieštaringą nuomonę sukėlusiame pamoksle B. Randallas, anksčiau dirbęs Kembridžo universiteto kapelionu, skatino dialogą apie biologinę lytį ir sąžinės teises krikščioniškojo švietimo kontekste. Jis pasisakė už „subalansuotą diskusiją“ šiais klausimais, o tai galiausiai lėmė, kad jis neteko darbo ir vėliau buvo įtrauktas į juodąjį sąrašą, taip pat buvo tiriamas kaip teroristas.

Byla taip išsiplėtė, kad B. Randallas siekia teisminės peržiūros dėl sprendimo atmesti jo skundus. Tribunolo pirmininkė pripažino, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta „rimtų klaidų“, tačiau vyskupui Lane'ui asmeninės atsakomybės neprisiėmė, o pasiūlė, kad bylą iš naujo įvertintų nepriklausoma grupė.

Vykstant teisiniams ir bažnytiniams ginčams, kapelionas išreiškė nusivylimą dėl CofE nenoro jį paremti, nepaisant bendrų teologinių nuostatų. Kalbėdamas su „Telegraph“, jis apibūdino apsaugos protokolų naudojimą kaip „politinį įrankį“ prieš jį, kenkiantį jo karjerai ir asmeniniam gyvenimui.

Krikščioniškojo teisinio centro generalinė direktorė Andrea Williams (Andrėja Viljams), rėmusi kapeliono bylą, taip pat kritikavo CofE poziciją kaip prieštaraujančią jos mokymui. Ji atkreipė dėmesį į protestantų denominacijos veiksmų paradoksalumą, teigdama, kad pagal dabartines CofE taikomas apsaugos doktrinas būtų sunku apsaugoti net tokias istorines asmenybes kaip Jėzus.

Atskleidimo ir draudimo tarnyba ir kitos priežiūros institucijos atmetė veiksmus prieš B. Randallą, prieštaraudamos CofE Derbio vyskupijos pozicijai, kuri pačios denominacijos mokymą įvardijo kaip „rizikos veiksnį“. Dėl šios pozicijos jis negali vadovauti bažnytinėms apeigoms.

„Mane išteisino kelios pasaulietinės institucijos, tačiau CofE, kuri, kaip rašoma popieriuje, pritaria mano įsitikinimams ir turėtų mane palaikyti, atsisako mane palaikyti“, - apgailestavo kapelionas.

The post Kenterberio arkivyskupas sulaukė priekaištų dėl veiksmų prieš kapelioną, stojusį prieš LGBT ideologiją mokykloje appeared first on LAIKMETIS.

Vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti šiuo metu sudaro 110 eurų ir per metus padidėjo 12 eurų. 

„Šiemet parama yra 110 eurų, praeitais metais tokia parama buvo 98 eurai“, – penktadienį LRT radijui sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.  

S. Kulpinos teigimu, šeimos niekam neturi atsiskaityti, ar už gautą paramą tikrai pirko mokinio reikmenis.   

Pasak jos, šeimos, norinčios gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti, gali kreiptis per elektroninę socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). 

Dėl šios paramos reikia kreiptis ne vėliau kaip iki spalio 5 dienos. 

Į tokią paramą gali pretenduoti šeimos, auginančios vaikus, jeigu vienam šeimos nariui tenkančios pajamos mažesnės negu 264 eurai Į šią sumą neįskaičiuojami vaiko pinigai arba atskirais atvejais iki 40 proc. gaunamų. 

S. Kulpinos skaičiavimais keturių asmenų šeima, turinti 1 247 eurų pajamų, gali pretenduoti į paramą įsigyti mokinio reikmenų. Pasak jos, savivaldybės gali paramą suteikti ir didesnes pajamas gaunančioms šeimoms. 

Paramą mokinio reikmenims gauna 13 proc. visų šalies mokinių. 

The post Mažas pajamas turinčios šeimos šiemet gaus didesnę paramą mokinio reikmenims įsigyti appeared first on LAIKMETIS.

„Apie patį faktą, kad buvo pateikti testai, sužinojome pirmadienį. Iškart buvo duotas nurodymas juos atšaukinėti“, – LRT „Panoramai“ trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Ministerijos duomenimis, savivaldybės švietimo įstaigoms skirtų koronaviruso testų su pratęstu galiojimu gavo apie 200 tūkstančių.

Kaip LRT portalui nurodė NVSPL laikinoji vadovė Svajūnė Muralytė, laboratorija testus atsiima „siekdama išvengti nepasitenkinimo ir nesusipratimų“, bus vertinama jų kokybė.

NVSPL direktoriaus pavaduotojos Rositos Marijos Balčienės teigimu, testų galiojimo terminas gamintojo yra oficialiai pratęstas 18-ai mėnesių, ministerija apie tai buvo informuota pernai, taip pat dalijant pratęsto galiojimo testus.

„Antrą kartą tiesiog mūsų specialistai nepriminė to, gal, aišku, reikėjo priminti. Bet testai yra galiojantys“, – „Panoramoje“ kalbėjo R. M. Balčienė.

Anot Valstybės duomenų agentūros, rugpjūčio 6-ąją numanomas sergančiųjų koronavirusu skaičius Lietuvoje siekė 2 tūkst. 116. Per pastarąjį mėnesį fiksuotos keturios mirtys dėl COVID-19 ligos, viena iš jų – rugpjūtį.

Iš viso nuo 2020-ųjų gruodžio Lietuvoje mirė 9 tūkst. 908 žmonės, kurių pagrindine mirties priežastimi buvo įvardytas koronavirusas.

SAM rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems koronavirusui būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Tarp rečiau pasitaikančių simptomų – skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas, gerklės, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai.

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.

The post Nacionalinė laboratorija atsiima švietimo įstaigoms išsiųstus COVID-19 testus appeared first on LAIKMETIS.