Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Vardan tolerancijos, įvairovės ir įtraukties kai kurie Frankfurto (Vokietija) valstybinių mokyklų mokytojai vienašališkai primeta islamą - neabejotinai netolerantiškiausią pasaulyje religiją - savo mokiniams.

Kovo 10 d. prasidėjus šventąjam islamo mėnesiui Ramadanui, pora pradinių klasių mokytojų nusprendė uždrausti penktos klasės mokiniams gerti vandenį savo klasėse, atsižvelgdami į keletą pasninkaujančių musulmonų mokinių.

Musulmonai, besilaikantys Ramadano pasninko, nuo saulėtekio iki saulėlydžio turi susilaikyti nuo bet kokio valgymo ar gėrimo, įskaitant vandenį.

Tėvas, kurio dukra mokosi pas vieną iš draudimą gerti įvedusių mokytojų, Vokietijos naujienų portalui NiUS papasakojo, kaip jis sužinojo, kad klasėje vyksta tokie draudimai.

"Per vakarienę visada kalbamės apie tai, kokia buvo diena. Paklausiau dukros, kas naujo mokykloje. Tada ji mums papasakojo, kad du mokytojai uždraudė mokiniams gerti klasėje, nes trys iš 27 vaikų pasninkavo", - pasakojo jis.

ji mums papasakojo, kad du mokytojai uždraudė mokiniams gerti klasėje, nes trys iš 27 vaikų pasninkavo

Įprastomis aplinkybėmis, tęsė tėvas, moksleiviai turi savo vandens buteliukus, pastatytus ant stalų, ir gali gerti klasėje, kaip nori. "Visada galima pripildyti butelius koridoriuje, ten yra vandens automatas".

Mano žmonai ir man šis pranešimas pasirodė keistas, - tęsė tėvas. "Viena vertus, penktoje klasėje mokosi 10-11 metų vaikai. Net religingiems musulmonams pasninko reikalavimas taikomas tik nuo 14 metų. O tai, kad 24 vaikai turi atsižvelgti į tris vaikus, kai kalbama apie pagrindinius fizinius poreikius - tai keistas įsikišimas".

Tėvai pasakė dukrai, kad ji, nepaisydama mokytojos įsakymo dėl Ramadano, turėtų eiti ir gerti vandenį, kai tik pajus troškulį.

Pasak mergaitės, kuri NiUS sakė, kad turi draugų kitose klasėse, kuriems mokytojai nesakė, kad per islamo šventąjį mėnesį gerti klasėje negalima.

Mokykla dar neatsakė į spaudos užklausas, ir dar neaišku, ar minėtiems mokytojams mokyklos administracija taikys kokias nors drausmines priemones.

Šiais metais Frankfurtas, vienas iš kultūriniu ir etniniu požiūriu įvairiausių Vokietijos miestų, kuriame pusė gyventojų ir dauguma jaunimo yra migrantai, tapo pirmuoju Vokietijos miestu, per Ramadaną apšvietusiu savo gatves šventinėmis šviesomis - šis žingsnis, švelniai tariant, nebuvo palankiai sutiktas Vokietijos visuomenės.

Netrukus po to, kai pirmą kartą pasirodė žibintai, RTL paskelbtoje nuomonių apklausoje paaiškėjo, kad daugiau nei 9 iš 10 respondentų nepritarė idėjai Vokietijos miestuose įrengti Ramadano dekoracijas.

The post Frankfurto mokyklose vaikams įvestos privalomos „Ramadano taisyklės" appeared first on LAIKMETIS.

Už tokį variantą pasisako jaunimo organizacijos, kurios mato trūkumų studentus atlikti prievolės pašaukiant iš studijų, jam pritartų ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), nors siūlo išlaikyti principą, kad studijos aukštojoje mokykloje būtų išbrauktos iš karo tarnybos atidėjimo pagrindų.

Tokios pozicijos trečiadienį aptartos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį surengtuose klausymuose dėl karo prievolės pertvarkos.

Jaunimas – už šaukimą iškart po mokyklos

Jaunimo organizacijų atstovai per klausymus pasisakė už visuotinį šaukimą, bet siūlė jaunuolius į karo tarnybą šaukti iškart po mokyklos, kad nebūtų pertrauktos studijos.

„Esminis mūsų nuogąstavimas, kad studentai galėtų būti šaukiami studijų proceso metu. Matome nemažai rizikų, jei kiekvienas studentas galėtų būti pašauktas atlikti karo tarnybą studijų proceso metu“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Studentų sąjungos atstovas teigė, jog studentams gali būti per sudėtinga studijų metu karo tarnybą derinti su mokslais, net sudarius tokią galimybę dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stojant į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), nes dalis studijų vyksta ir savaitgaliais, be to, dalis jaunuolių norėdami išsilaikyti turi dirbti.

„Studijos yra skirtingos, yra užsiėmimai savaitgaliais, taip pat yra socioekonominės problemos, dėl kurių per studijų procesą turi dirbti, puse etato ar ir daugiau, tai sudaro pakankamai didelį krūvį ir studentai dar vienos tokios didelės veiklos prisiimti negalėtų“, – kalbėjo P. Vaitiekus.

Jaunimo organizacijų atstovai per klausymus pasisakė už visuotinį šaukimą, bet siūlė jaunuolius į karo tarnybą šaukti iškart po mokyklos

Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento, optimaliausias variantas būtų karo tarnybą atlikti arba prieš studijas, arba po jų, bet ne pačių studijų metu.

„Mes siūlome judėti link to, kad būtų  šaukiama iškart po mokyklos. Ką Studentų sąjunga sakė, kad mes palaikome visuotinio šaukimo idėją iš karto po mokyklos, kad nebūtų sąmyšio, nebūtų galima studentus išiminėti iš studijų proceso. Svarbu taikytis prie to, kad visi galėtų atlikti karo prievolę arba prieš studijas, arba po, bet jokiu būdu ne studijų procese“, – kalbėjo P. Vaitiekus.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigė, jog organizacija palaiko visuotinį šaukimą – tiek vyrų, tiek moterų – taip pat mato galimybę karo prievolę derinti su studijomis. Vis tik jis tvirtino, jog organizacija nepritartų studijų pertraukai.

„Mes matėme galimybę suderinti studentų poreikį studijuoti su krašto apsauga, t. y. lūkestį, kad studijų procesas nebūtų pertrauktas, ir pasiruošti valstybės gynybai. Jei diskutuojant apie alternatyvas, būtent dėl visuotinio šaukimo ir lygaus pagrindo yra tenkinanti, nes LiJOT nepritaria loterijos sistemai, nes žmonės gali jaustis blogai, kad vieni atlieka tarnybą, o kiti ne“, – kalbėjo U. Masi.

Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Martyna Povilavičiūtė sakė, kad moksleiviai pritaria judėjimui link visuotinio šaukimo ir „labai patogu alternatyva šaukimą pradėti iškart po mokyklos“.

KAM remia siūlymą dėl šaukimo po mokyklos

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi savo pateikto modelio, jog aukštojo mokslo studijos būtų išbrauktos iš tarnybos atidėjimo pagrindų, bet pirmas prioritetinis sąrašas šaukiamųjų galėtų būti jaunuoliai, kurie ką tik baigė mokyklas.

„Pirmas prioritetinis sąrašas, kuris būtų šaukiamas, jaunuoliai, kurie ką tik  būtų pabaigę vidurines mokyklas, ir iš karto būtų šaukiami į karo tarnybą, ir tik po privalomosios karinės tarnybos jie galėtų studijuoti“, – sakė Ž. Tomkus.

„Mūsų matymas, kad studijos aukštojoje mokykloje turėtų būti išbraukiamos iš atidėjimo pagrindų, tačiau sudarant galimybę karinį parengtumą įgyti dar prieš studijas, sukuriant tam tikras motyvacines priemones jaunuoliams, kurie atliks tarnybą“, – pažymėjo viceministras.

Pasak jo, pagal tokį principą iš pradžių būtų šaukiami tik mokyklas baigę jaunuoliai, ir tik nesurinkus reikiamo skaičiaus toliau būtų kviečiami devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai ir kiti. Jis pažymėjo, kad tai kol kas tik žodinis variantas, dėl kurio tartasi Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

NSGK vadovas L. Kasčiūnas informavo, kad Švietimo komitetas kaip galimą variantą siūlo karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams sudaryti atskirą eilę stojant į valstybės finansuojamas vietas, tačiau pabrėžė, jog tai kol kas tik žodinis variantas.

„Gal galima padidinti valstybės finansuojamų vietų ir sukurti socialinį liftą žmonėms iš socialiai jautresnių sluoksnių, motyvuot juos eiti į kariuomenę ir jie kartu būtų atskiroj eilėj į valstybinį finansavimą, kas būtų labai protingas sprendinys ir sujungtų motyvaciją su karine tarnyba“, – svarstomą variantą įvertino NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Naujas modelis: šaukti daugiau, jaunesnių

Klausymai surengti Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. 

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.

Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

The post Seime svarstomas variantas orientuotis į karinį šaukimą iškart po mokyklos appeared first on LAIKMETIS.

„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras.

„Klausimas yra paprastas – ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – pridūrė G. Jakštas.

Jis taip pat teigė, kad kitą savaitę ministerija ketina pristatyti siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo.

„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas“, – sakė ministras.

„Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams“, – pridūrė jis.

Anot G. Jakšto, šiuo metu atliekama duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau ir tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų.

Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams

„Pirminiais duomenimis, ką jau galima matyti, tai egzaminų laikymą, kokia dalis išlaiko tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra būtinybė norint studijuoti aukštajame moksle. Matome milžiniškus skirtumus, matome skirtumus ir realybėje – kiek studijuoja aukštajame moksle, kiek paskui dirba aukštos kvalifikacijos darbus po studijų baigimo. Skirtumai yra akivaizdūs“, – kalbėjo G. Jakštas.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba. 

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje. 

The post G. Jakštas: rusų tautinių mažumų mokyklų uždarymas nesvarstomas appeared first on LAIKMETIS.

„Šeima, kurios paieškoms ant kojų buvo sukeltos padidintos policijos pajėgos, sulaikyta, kaip didžiausi nusikaltėliai, o vaikai vėl atskirti nuo tėvų!

Kas ne taip su mūsų valstybe, jei tėvai nebegali vaikų auginti ir auklėti taip, kaip mano esant teisinga?! Šiuo atveju aš nepritariu tėvo elgesiui, asmens dokumentų atsisakymui ir iš to kylantiems sunkumams užtikrinti vaikų teisę į mokslą, tačiau... Ar tokie tėvai nusikaltėliai? Ne. Jie tik gina savo pasaulėžiūrą ir įsitikinimus. Vaikai prižiūrimi, mylimi ir tikrai jokios grėsmės ar smurto šeimoje nepatyrė!!! Aš tokių faktų neturiu ir nežinau! Ar žinote ir turite jūs!?

Kol tokie faktai nepateikti - vaikų atskyrimas nuo mylinčių tėvų yra valstybės nusikaltimas. Tėvų ir vaikų ryšys yra šventas ir aukščiau visko, jei tėvai nėra degradavę smurtautojai, kankinantys savo vaikus. Manau, kad tikrai šiuo atveju buvo ir kitokių situacijos sprendimo būdų. Daug tėvų renkasi vaikus mokyti namuose tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Ar jie nusikaltėliai ir iš jų irgi reikia su policija atiminėti vaikus!? Ar link to einama? Ar iš atsisakiusių skiepyti vaikus tėvų irgi ateityje bus norima atiminėti vaikus!?

Jei toleruosime tokį neva vaikų teisių gynimą, ar vieną dieną nesulauksime situacijų, kai vaikams nutarus pasikeisti lytį tėvai pasipriešins ir vaikai bus iš jų atimti?

Jei toleruosime tokį neva vaikų teisių gynimą, ar vieną dieną nesulauksime situacijų, kai vaikams nutarus pasikeisti lytį tėvai pasipriešins ir vaikai bus iš jų atimti?! Tai ne sąmokslo teorija - JAV Kalifornijos valstijoje tokie dalykai vyksta! Stambulo konvencija irgi veda link tokių dalykų.

Vilčinskų šeima patiria valstybės smurtą - vaikai atskirti nuo tėvų, kurie suimti kaip didžiausi nusikaltėliai, nors tik norėjo būti su savo vaikais! Šiuo atveju, kiek galiu spręsti, lazdą perlenkė abi pusės - ir valdininkai, ir patys tėvai. Atsisakius paso ir neturint dokumentų - jiems negali padėti nei vienas Lietuvos advokatas. O labiausiai  dėl to kenčia jų maži vaikai...

Tokiais atvejais savo ego ir įsitikinimus reikia paminti ir gelbėti vaikus, nes už juos atsakingi TĖVAI! Vaikai patys savęs apginti negali. Valstybė ir sistema kartu nori sukurti pavojingus teisinius precedentus vaikų atėmimui. Kviečiu tėvus atgauti savo pasus ir dokumentus ir padaryti viską, kad kuo skubiau atgauti savo vaikus. Sistema gailestingumo neparodys, bet spaudžiant visuomenei - bus priversta eiti į kompromisą ir grąžinti vaikus tėvams. Reikalaukime to! Negalime leisti susikurti pavojingiems teisiniams precedentams Lietuvoje", - socialiniuose tinkluose teigė politikas.

The post Mindaugas Puidokas. Vilčinskų šeima patiria valstybės smurtą appeared first on LAIKMETIS.

Palestiniečiai svaidė akmenis į Izraelio pajėgas, o šios juos apšaudė ašarinėmis dujomis, Džabet ad Dibo kaime netoli Betliejaus buldozeriams pajudėjus mokyklos link.

ES teigė esanti pasibaisėjusi incidentu, kai Izraelio pajėgos auštant atvyko į mokyklą, kurioje, Palestinos savivaldos pareigūno teigimu, mokėsi 45 mokiniai ir buvo penkios klasės.

Izraelis Vakarų Krantą okupuoja nuo 1967 metų Šešių dienų karo. Šioje teritorijoje gyvena apie 2,9 mln. palestiniečių. Valstybės patvirtintose gyvenvietėse, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis, taip pat gyvena apie 475 000 žydų naujakurių.

Naujienų agentūros AFP korespondentas teigė, kad prieš nugriaunant priekabą ir iš skardos lakštų pastatytas klases, iš jų buvo iškraustyti visi daiktai.

Izraelio gynybos ministerijos padalinys COGAT, atsakingas už civilinius reikalus okupuotose teritorijose, Jeruzalės teismo nurodymu nustatė dviejų mėnesių terminą atlaisvinti patalpas.

Institucija padarė išvadą, kad mokykla buvo pastatyta neteisėtai ir kėlė pavojų saugumui

Institucija padarė išvadą, kad mokykla buvo pastatyta neteisėtai ir kėlė pavojų saugumui.

Palestiniečių Švietimo ministerijos pareigūnas Ahmedas Naseras AFP sakė, kad ši mokykla pakeitė kitą, Izraelio nugriautą 2019 metais.

A. Naseras atkreipė dėmesį, kad tai atoki vietovė ir tai, anot jo, užkerta kelią vietos palestiniečių priverstiniam iškeldinimui. Pareigūnas apkaltino Izraelį, kad jis vis tiek nori konfiskuoti šias žemes.

ES paragino Izraelį „sustabdyti visus griovimus ir iškeldinimus, tik padidinsiančius palestiniečių kančias ir dar labiau paaštrinsiančius ir taip įtemptą situaciją“.

„Pagal tarptautinę teisę griovimai yra neteisėti, o vaikų teisė į mokslą turi būti gerbiama“, – sakoma ES atstovo Palestiniečių teritorijose biuro pareiškime.

COGAT pareiškime naujienų agentūrai AFP teigė, kad pareigūnai bandė užmegzti dialogą su mokyklos savininkais ir pasitelkė inžinerijos ekspertą, o šis nustatė, kad statinys gali bet kada sugriūti.

Sausį Jungtinių Tautų ekspertų grupė paragino imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas, jos teigimu, sistemingas ir tyčinis Izraelio vykdomas palestiniečių statinių griovimas.

„Tiesioginiai išpuoliai prieš palestiniečių namus, mokyklas, pragyvenimo ir vandens šaltinius yra ne kas kita, kaip Izraelio bandymai apriboti palestiniečių apsisprendimo teisę ir kelti grėsmę jų egzistencijai“, – sakoma ekspertų pareiškime.

Beit Tamaro savivaldybės, kuriai priklausė minėta mokykla, tarybos vadovas Mubarakas Zawahrah (Mubarakas Zavahra) sakė AFP, kad Izraelio pareigūnai sutiko sustabdyti griovimą, kol trečiadienį bus pateiktas apeliacinis skundas teismui.

„Tačiau Izraelio kariuomenė į tai nekreipė dėmesio ir tiesiog ją nugriovė“, – sakė jis.

Švietimo ministerijos pareigūnas A. Naseras sakė, kad pirmadienį vietoje nugriautų statinių bus pastatyta palapinė su pagrindine infrastruktūra.

COGAT ir Izraelio grupė „Regavim“ teigė, kad pastatas buvo nugriautas dėl peticijos, kurią pateikė ši dešiniojo sparno organizacija, kaip savo misiją internetinėje svetainėje nurodanti Izraelio nacionalinių žemių apsaugą.

„Regavim“ savo pareiškime apkaltino palestiniečius, kad jie pasinaudojo mokyklos statyba įstatymams pažeisti ir humanitarinei krizei sukelti.

The post Izraelis nugriovęs palestiniečių mokyklą sulaukė ES priekaištų appeared first on LAIKMETIS.

Kreipdamasi į susirinkusius pirmoji ponia pabrėžė, jog šiandien, minint Motinos dieną, labai svarbu prisiminti ir palaikyti ne tik mylinčias, bet ir kenčiančias mamas. „Žiaurumai, kuriuos patiria Ukrainos motinos, yra sunkiai suvokiami. Jų sūnūs ir dukros didvyriškai gina savo Tėvynę. Daugybė Ukrainos civilių, moterų ir vaikų, tapo šio žiauraus, beprasmio karo aukomis. Daugybei teko ieškotis pastogės svetur, kai jų namus sugriovė rusiškos raketos“, - sakė D. Nausėdienė.

Jos žodžiais, nuo pirmųjų karo dienų Lietuva stengiasi padėti Ukrainai. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva praėjusių metų birželį Vilniuje duris atvėrė Ukrainos centras, tapęs saugia užuovėja karo pabėgėliams.

„Tai vieta, kur nuo karo baisumų pabėgę žmonės gali tiesiog pabūti kartu. Rasti patarimų, pagalbos, įsitraukti į kultūrinę veiklą, saugoti savo tautinį identitetą, kuris yra vienas svarbiausių Rusijos agresijos taikinių. Centras tapo ramybės uostu vaikams, jaunuoliams, moterims, kuriame jie visada laukiami ir šiltai priimami. Per visą Ukrainos centro veiklos laikotarpį čia apsilankė daugiau nei 19 tūkstančių karo pabėgėlių“, - kalbėjo pirmoji ponia.

Jos teigimu, karas paliko gilių randų Ukrainos žmonių gyvenime. Emocinės žaizdos, kurias jie atsineša į Ukrainos centrą, yra tokios pat gilios, kaip ir paliktos Ukrainos karių, gydomų Lietuvos ligoninėse, kūnuose. Ukrainos centre be viso kito padedama įveikti psichologines ir emocines traumas – tokia pagalba čia suteikta jau daugiau nei 2000 Ukrainos žmonių, o poreikis tik auga.

Ukrainos centras Vilniuje plečia savo veiklas. Tikime, kad mūsų bendros pastangos palengvinti ukrainiečių gyvenimą<..> pasitarnaus mūsų sesės Ukrainos labui

„Ukrainos centras Vilniuje plečia savo veiklas. Tikime, kad mūsų bendros pastangos palengvinti ukrainiečių gyvenimą laikino prieglobsčio šalyje, jų neformalusis švietimas, pagalba išsaugoti ir turtinti Ukrainos kultūros paveldą pasitarnaus mūsų sesės Ukrainos labui. Kai Ukraina laimės šį baisų karą, kai jos žmonės galės grįžti į savo šalį, jie ne tik ją atstatys, bet ir sukurs europietišką, modernią, laisvės ir demokratijos principais, teisės viršenybe besivadovaujančią visuomenę ir sėkmingą, veržlią valstybę“, - teigė D. Nausėdienė.

Jaunieji ukrainiečiai Ukrainos centre turi galimybę ne tik gauti psichologinę ir socialinę pagalbą, neformaliojo švietimo paslaugas, bet ir diskutuoti su politikais, diplomatais apie europines vertybes, demokratiją. Jau keletas tūkstančių ukrainiečių mokosi lietuvių kalbos. Centras prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu tiria ukrainiečių poreikius Lietuvoje, telkia į bendras veiklas karo pabėgėlius, apsigyvenusius ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose. Centras prisideda prie Ukrainos kultūros sklaidos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, tampa geruoju kultūrinės diplomatijos pavyzdžiu. Centre jau lankėsi ne tik Ukrainos Rados Pirmininkas, bet ir Sakartvelo Prezidentė, Belgijos Karalienė ir kiti aukšti Europos politikai, ministrai, diplomatai.

Pirmoji ponia taip pat priminė, jog gegužės 5-ąją buvo paminėta Europos savarankiško gyvenimo dieną, atkreipianti dėmesį į kliūtis, kurios trukdo žmonėms gyventi savarankiškai.

„Kai augini vaiką su negalia, savarankiškumas, deja, nėra savaime suprantamas. Tai, kas daugeliui mūsų yra kasdienybės smulkmena, šioms mamoms, o ir visai šeimai, tampa iššūkiu, reikalaujančiu ne tik asmeninių pastangų, bet neretai ir nemenkų finansinių išteklių. Padėkime šioms šeimoms. Bendruomenės stiprybė yra dėmesys kiekvienam jos nariui“, - sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia akcentavo, jog bendraujant su mamomis, auginančiomis vaikus su negalia, su nuo karo bėgančiomis ukrainietėmis mamomis, tampa akivaizdu, kiek negandų, sunkumų ir iššūkių gali įveikti mamų meilė. Pasak jos, su šalia esančių žmonių ir bendruomenės pagalba joms būtų lengviau, jos galėtų dar daugiau. Tokia parama yra galimybė kiekvienam mūsų paliudyti meilę savo artimui, suteikti pagalbą žmogui, kuris jos stokoja.

The post D. Nausėdienė Londone: mūsų visų pastangos ir pagalba kuria Ukrainos ateitį appeared first on LAIKMETIS.

„Skaitmeniniai brandos atestatai – naujas šiuolaikinės visuomenės pokyčius ir poreikius atliepiančio švietimo sistemos skaitmenizavimo proceso etapas. Ši naujovė suteiks sparčios ir patikimos prieigos prie įvairių švietimo institucijų išduotų pažymėjimų ir atestatų galimybę“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

NŠA vadovė pažymi, kad mokymosi pasiekimus įteisinančius dokumentus bus galima atsispausdinti, peržiūrėti, atsisiųsti, o pametus ar kitaip praradus nebereikės prašyti mokyklos išduoti dublikato ir atvykti jo pasiimti į mokyklą.

Naujoji pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarka įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Iki to laiko Nacionalinė švietimo agentūra parengs programinę įrangą skaitmeniniams bendrojo ugdymo mokymosi pasiekimus įteisinantiems dokumentams išduoti.  

Iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro bus išduodami skaitmeniniai brandos atestatai, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pažymėjimai baigusiesiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pažymėjimai iki 2011 metų baigusiesiems tarptautinio bakalaureato programą, o taip pat pradinio išsilavinimo bei pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai.  

Skaitmeniniai brandos atestatai – naujas šiuolaikinės visuomenės pokyčius ir poreikius atliepiančio švietimo sistemos skaitmenizavimo proceso etapas

Skaitmeniniai pažymėjimai ir brandos atestatai bus laikomi išduotais, kai mokyklai juos sudarius bus įregistruoti Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre. Visiems skaitmeniniams pažymėjimams ir brandos atestatams bus suteiktas registracijos numeris.  

Perlaikius ankstesniais metais jau išlaikytą to paties dalyko brandos egzaminą, į brandos atestatą bus įrašomas perlaikyto egzamino įvertinimas. Jeigu asmuo perlaikydamas egzamino neišlaikys, į brandos atestato priedą bus įrašomas ankstesniais metais išlaikyto to egzamino įvertinimas. 

Mokiniai nuo 14 metų, tapatybės atpažinimo priemonėmis prisijungę prie registro, galės peržiūrėti jiems išduotą mokymosi pasiekimus įteisinantį dokumentą, jį atsisiųsti ir atsispausdinti popieriuje. 

Pažymėjimus, išduotus mokiniams iki 14 metų, arba pažymėjimus ir brandos atestatą, išduotus asmenims, kurie neturi galimybės tapatybės atpažinimo priemonėmis prisijungti prie Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos registro, pateikus prašymą mokykla jiems persiųs elektroniniu paštu ar atspausdins.  

The post Nuo šiol brandos atestatai - skaitmeniniai appeared first on LAIKMETIS.

Suomijoje vyko daug diskusijų dėl Kalėdų šventimo mokyklose turinio, praneša „Yle".

Mokyklose vykstančioms šventėms taip pat taikomas Lygybės įstatymas. Prieš kelerius metus ombudsmeno pavaduotojas pareiškė, kad mokykloms neteisėta organizuoti Kalėdų šventę, kaip religinį renginį bažnyčioje. Taigi, mokyklos turi rasti kompromisą tarp krikščioniškojo šventimo ir kitų vertybių bei įsitikinimų , rašo „Yle".

Suomijos švietimo taryba rudenį atnaujino nacionalines instrukcijas mokykloms dėl bendrų švenčių turinio. Gairėse rašoma, kad kalėdinis vakarėlis mokykloje negali būti religinė proga.

Tačiau vis dėlto lieka vietos atskiriems religiniams elementams, pavyzdžiui, kalėdinės giesmės giedojimui. Valdybos teigimu, šie elementai yra Suomijos kultūros dalis. Tačiau neaišku, kokio dydžio gali būti ta religinė šventės dalis.

Švietimo valdybos patarėjas švietimo klausimais Outi Raunio-Hannula sako, kad mokyklos turi atsižvelgti į tai, jog jų rengiamos šventės skirtos visiems mokiniams. Be to, mokykla turi informuoti tėvus apie renginių turinį, o mokiniams leidžiama praleisti dalį švenčių, jei jie to nori.

Kitas iškilęs klausimas dėl Kalėdų švenčių mokyklose - ar jas leidžiama rengti bažnyčioje. Ombudsmeno pavaduotoja, kalbėdama apie kalėdinį vakarėlį, kuriame buvo giedamos giesmės, skaitoma Kalėdų evangelija ir kunigas sako pamokslą, atsakė, kad ne.

Tuo pat metu mokyklinių vakarėlių organizavimas bažnyčioje neprieštarauja Konstitucijai, teigė Konstitucinės teisės komitetas. Todėl Valdyba nedraudžia mokykloms to daryti, bet pataria mokykloms atsargiai svarstyti šį klausimą.

Vakarų Suomijoje esančiame Teuvos mieste viena mokykla nusprendė surengti dvi šventes: vieną - bažnyčioje, kitą - su alternatyvia programa.

„Tėvai informuojami, kad vaikai su savo globėjais galėtų pasirinkti, kurioje šventėje jie nori dalyvauti", - „Yle" sakė mokyklos direktorius Reijo Sjöblomas. Mokykla Kristiinakaupunkyje, taip pat Vakarų Suomijoje, į savo šventę įtraukia religinius elementus, tačiau suteikia mokiniams galimybę iš jos pasitraukti.

Norvegijoje viena mokykla krikščioniškąją šventę paminėjo lyčiai neutraliu ir nereliginiu būdu.

Norvegijoje viena mokykla krikščioniškąją šventę paminėjo lyčiai neutraliu ir nereliginiu būdu. Praėjusį antradienį buvo minima Šventosios Liucijos diena - krikščioniška šventė, skirta Šventajai Liucijai atminti.

Tačiau Norvegijos Umeo miesto Mariehemsskolan mokykla nusprendė, kad šventė turėtų būti įtraukesnė ir neįžeisti musulmonų mokinių. Apie tai praneša „Dagen", remdamasis SVT straipsniu. Vietoj šventosios minėjimo šiemet šventėje daugiausia dėmesio skirta šviesai ir meilei.

„Esame nekonfesinė mokykla ir nusprendėme atsisakyti kalėdinių elementų, - SVT sakė choro vadovas Jörgenas Perssonas. Jis pabrėžia, kad musulmonų mokiniai jau kelerius metus nedalyvauja renginiuose.

„Kai kuriems tėvams buvo nepatogu, kad jų vaikai dalyvautų, nes Liucija asocijuojasi su Kalėdomis", - aiškina jis. Todėl mokykla patikslino, kad šiemet šventėje nebus religijos. „Per daugelį metų neįtraukėme tiek daug vaikų, tačiau dabar čia stovime su įvairialypiu vaikų choru. Džiaugiamės."

Ne visi patenkinti mokyklos sprendimu. Dešinysis Švedijos demokratas Kentas Ekerotas ir jo kolega Richardas Jomshofas atsakė, kad mokykla nusileido musulmonų reikalavimams. Leidinio „Dagen" redaktorė Frida Park rašo, kad mokyklos pasirinkimas siunčia „nelaimingą ir aiškų signalą visiems mokiniams, kad religija yra kažkas pavojingo ir netinkamo".

The post Skandinavijos šalyse tampa neteisėta organizuoti Kalėdų šventę mokykloje, kaip religinį renginį appeared first on LAIKMETIS.

„Pagal savivaldybės nurodymą (...) aš ją atleidau ir vėl paskelbėme konkursą, kuris galioja iki gruodžio 30 dienos“, – sakė Irina Ignatavičienė.

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas nurodė, jog dėl elgesio ir kitų mokykloje egzistuojančių problemų direktorei inicijuojama galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūra.

„A. G. Astrauskaitės priėmimas į darbą atkreipė visuomenės dėmesį į „Juventos“ gimnaziją. Tikriausiai dėl to gavome anoniminių pranešimų apie netinkamą direktorės I. Ignatavičienės elgesį ir kitas mokykloje egzistuojančias problemas. Reaguodami į pranešimus, inicijuosime galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūrą“, – BNS atsiųstame komentare teigia vicemeras.

Nustačius, jog A. G. Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos praėjusią savaitę sostinės savivaldybės meras Remigijus Šimašius įpareigojo direktorę atleisti šią lietuvių kalbos mokytoją. 

I. Ignatavičienė pažymėjo, neatmetanti galimybės, jog A. G. Astrauskaitė dalyvaus paskelbtoje atrankoje.

„O kodėl, ji neturi teisės? Gal ji susidomės“, – svarstė ji.

Direktorė nurodė, kad išreiškė pasiūlymą mokytojai dalyvauti konkurse.

„Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau“, – sakė I. Ignatavičienė.

Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau.

Anksčiau direktorė yra sakiusi, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

The post A. G. Astrauskaitė atleista iš darbo Vilniaus mokykloje, bet direktorė jai siūlo grįžti appeared first on LAIKMETIS.