Žurnale „World Neurosurgery“ paskelbtame tyrime teigiama, kad šventojo simptomai, apie kuriuos jis pranešė prieš mirtį Italijoje 1274 m., atitinka lėtinės subdurinės hematomos laipsnišką progresavimą.

Ši būklė, kai kraujas lėtai kaupiasi tarp smegenų ir jų išorinio sluoksnio, yra dažna po nedidelių galvos traumų.

Anuometis kronikininkas užrašė, kad keliaudamas į Bažnyčios susirinkimą Prancūzijoje Akvinietis išvažiavo iš Teano miesto, kai „trenkėsi galva į kažkokį medį, kuris buvo pakrypęs į šoną, taip, kad jį apsvaigino ir jis beveik nukrito“.

Atrodo, kad jis atsigavo ir nuvyko į savo dukterėčios namus Maenzoje, bet, pajutęs silpnumą ir pykinimą, persikėlė į netoliese esančią Fosanovos abatiją, kur kovo 7 d. mirė.

Mokslininkai ragina toliau tirti dvi Akviniečiui priskiriamas relikvines kaukoles, esančias Italijoje ir Prancūzijoje.

The post Tyrėjai nustatė galimą šventojo Tomo Akviniečio mirties priežastį appeared first on LAIKMETIS.

Metų pradžioje, kaip visada, daug linkėjimų, kad ateitų visa, kas miela, tačiau kiek mažiau šventiniuose tekstuose prasidedančių metų paveikslas ne toks ir gražus. Prognozių, kad bus blogiau ar net labai blogai, kur kas daugiau, nei prognozių, kad viskas gerai ir bus dar geriau – laisvi ir protingi žmonės žino, kokios ateities mums reikia, laisvi ir protingi žino, kaip ją sukurti.

O ar tie protingi tikrai žino, ką ateitis parodys? Tai galima patikrinti, prisiminus, kaip praeities kartoms atrodė XXI amžius. Apie XXI amžių praeityje sukurta ne taip jau mažai literatūros, kino kūrybos ir mokslo veikalų. Mūsų dabartis jiems buvo ateitis. Ar spėjimai pasirodė teisingi?

Interneto tinklapiai primena, kad beveik prieš 100 metų grupė pasaulio mąstytojų išdrįso įsivaizduoti, kaip atrodys gyvenimas 2025-aisiais. Kai kurios jų pranašystės buvo visiškai „į lankas“, bet kai kas pasirodė visai „arti tiesos“. Visa studija yra gana ilgas tekstas, tad pateiksiu čia tik vieną-kitą detalę... Iš kavos tirščių...

Politikams gal įdomu, kad garsus britų rašytojas (dažnai vadinamas fantastu) H. G. Wellsas rašęs apie marsiečių puolimus, 2025 metams išpranašavo naują pasaulio tvarką, teigdamas, kad pasaulį sudarys nebe nepriklausomos valstybės, o trys „konfederacijos“ – Jungtinė Amerika, Jungtinė Europa bei Kinija. Jokių karų ir katastrofiškų nesutarimų. Įdomu ir tai, kad prieš šimtą metų amerikiečiai manę turėsią pirmą moterį prezidente. Nežinia ar tokią, kokia neseniai kandidatavo, bet... prognozė buvo tikrai pikantiška.

Airių fizikas ir chemikas E. E. Fournier d'Albe savo 1925 m. knygoje "Quo Vadimus? Keli žvilgsniai į ateitį", teigė, kad pasaulis turės vieną valdžią, vieną valstybinę kalbą, vieningą rinką, katastrofų pavojus sumažės, nes su jomis kovos „jungtinės pajėgos“. Dar gražiau, kad bus pagydoma dauguma ligų bei traumų ir gyvenimo pabaiga bus toks beskausmis saulėlydis. Chemikai sukurs tokius lengvus bet šiltus audinius, visas garderobas tilps įprastinėje rankinėje. Panašu, kad „prašovė“ labai.

laisvi ir protingi žmonės žino, kokios ateities mums reikia, laisvi ir protingi žino, kaip ją sukurti.

Britų mokslininkas Archibaldas M. Lowas, buvo arčiau tiesos, tais pačiais 1925 metais išleidęs knygą „Ateitis“. Jis numatė televizorių, „belaidę“ bankininkystę, judančius šaligatvius, numatė galimybę radijo bangomis sinchronizuoti visus laikrodžius ir skraidančias mašinas, kurių greitis viršys 500 kilometrų per valandą.

Būta ir blogų pranašų – Johnso Hopkinso universiteto profesorius Lowellas J. Reedas pranašavo kad po šimto metų JAV gyventojų skaičius gali pasiekti pavojingą (sic!) 200 milijonų skaičių ir tokiai populiacijai pritrūks maisto. Tad reikės dirbtinio maisto... Šiandien JAV gyvena apie 350 milijono valgytojų, kol kas su maistu gal ir yra bėdos, bet ne tokios baisios, kaip kažkada buvusioje SSSR.

Dėl dirbtinio maisto jokių abejonių neturėjo Dr. A. R. Wentzas, profesorius iš Pensilvanijos Liuteronų teologijos seminarijos. Toks maistas bus. Bus ir pasaulinė taika, pasaulio rinka, cheminiai miego pakaitalai ir videotelefonai. Iš tiesų tai netrūko pranašysčių apie tokias naujienas kaip namų ruošos ir sodo robotai, „išmanūs“ virtuvės prietaisai ir dar daug kitų „zababonų“. Seras Ronaldas Rossas, britų gydytojas, gavęs 1902 metų Nobelio medicinos premiją už maliarijos tyrimus, sakė, kad dėl mokslo pažangos gyvenimo trukmė ilgės ir po šimtmečio sieks 150 metų. Ar jau tapome nemirtingi? Nepastebėjote?

Kiek pesimistinę ateitį nupiešė amerikiečių psichologas Albertas E. Wiggamas. Jis numatė, kad „pilki“ ir nuobodūs žmonės turėjo daugiau vaikų nei gražūs, protingi. Sakė, kad gražūs turės kitų užsiėmimų, nei vaikai. Tai prieštarauja klasikiniam darvinizmui, bet, kas žino, gal tiesos yra – senose fotografijose žmonės atrodo gražesni nei dabartinėse...

Citatas galima būtų tęsti dar ilgai, galima būtų mėgautis pranašautojų paikumu ar sveika nuovoka, bet laikas kelioms svarbios išvadoms.

Pirma ir gal svarbiausia yra ta, kad mokslininkai, inžinieriai, filosofai ir šiaip protingi žmonės remiasi racionaliais argumentais ir pranašauja technologinį progresą, pasaulinę taiką, ilgesnį ramesnį, bei (jų manymų) prasmingesnį gyvenimą. Jokių ten karų, išnaudojimų, diskriminacijų... mes juk – labai protingi žmones. O štai karus, pandemijas, nesantaikas ir kitokias apokalipses pranašauja menininkai, remdamiesi žmonių dvasinio pasaulio analize. Perbėkime mintimis 1925-2025 metų istoriją, ir pasidarykime savas išvadas, kurie gi buvo teisesni – „fizikai“ ar „lyrikai“?

Antra – niekados nebūna taip, kaip suplanavome. Žymus JAV geopolitikas George'as Friedmanas, į klausimus, kaip atrodys pasaulis po 30-50 metų, atsako siūlydamas pagalvoti, kokio pasaulio mažiausiai norėtųsi. Toks ir bus. Tikrai... prieš tris dešimtis metų garsūs to meto profesoriai garsiose Ženevos mokyklose mokė mane, kad karas yra blogiausia, kas gali nutikti. Turime karą.

Trečia – planuoti ateitį ir ja domėtis tikrai verta. Šiandien, kai visi moka viską suskaičiuoti, statistikos profesionalai ištyrė, kokias knygas daugiausiai skaitė dabartiniai milijardieriai ir šiaip gigantiškas pajamas duodančių projektų kūrėjai. Neslėpdamas pagarbos klasikai pasakysiu, kad skaitė tikrai ne „muškietininkus“ ar „lobių salas“, ne „karus ir taikas“ ne visokius ten dikensus ar dostojevskius, jei jau taip. Skaitė tai, ką anglosaksai vadina science fiction, o mes žodį fikcija kažkodėl pakėlėme į fantastikos kategoriją. Galima sakyti, kad prisikrovė į galvą visokių nesąmonių, kurių dauguma nesąmonėmis ir užsimiršo. Bet panašu, kad nesukursi nieko labai protingo, jei neturėsi vizijos, kuri pradžioje atrodo tiesiog beprotiška.

Tiktai mažas klausimėlis belieka. Ar šie vizionieriai priskirtini mokslininkams ar menininkams?

The post Dr. Egidijus Vareikis. Rytojus ateis, arba ką byloja kavos tirščiai appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Dalyje Egipto Sacharos, būtent Daklos oazėje, per archeologinius kasinėjimus Trimito vietovėje buvo rasti krikščionių religinio pastato griuvėsiai. Romėnų laikais Trimito miestas vaidino svarbų vaidmenį prekybos logistikos požiūriu.

Vienas svarbiausių radinių Egipto Trimito archeologinėje vietovėje buvo IV a. vidurio krikščionių bažnyčia.

Archeologus nustebino Egipte rastos seniausios laidojimo kriptos. Mokslininkai aptiko 17 žmonių, tarp jų moterų ir vaikų, palaikus. To meto Romos laikotarpiui buvo būdingi patriarchaliniai laidojimo apeigų papročiai. Dėl šių papročių moterys ir vaikai dažnai negalėjo būti laidojami šventose vietose.

Mokslininkai pažymėjo, kad šis radinys rodo, jog atėjus krikščionybei regione pasikeitė ne tik laidojimo tradicijos, bet ir religiniai bei socialiniai papročiai.

The post Egipte rasta IV a. krikščionių bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Jų duomenimis, mirusio kūno ląstelės, jei tik gauna maistinių medžiagų, deguonies ar bioelektrinių signalų, gali persitvarkyti ir net įgyti visiškai naujų funkcijų, kurios joms buvo neprieinamos gyvenimo metu.

Pavyzdžiui, varlių odos ląstelės po mirties gali savaime organizuotis į daugialąstelines struktūras, vadinamas „ksenobotais“. Jos pradeda spontaniškai judėti ir geba prisitaikyti dirbtinėje aplinkoje, pavyzdžiui, Petri lėkštelėse.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmogaus plaučių ląstelės po mirties gali susijungti ir sukurti naujas struktūras, vadinamas „antrobotais“.

Šie atradimai kvestionuoja nusistovėjusią nuomonę, kad po mirties ląstelės visiškai sunaikinamos. Gebėjimas savaime atsikurti ir prisitaikyti priklauso nuo aplinkos, ląstelių metabolinio aktyvumo ir jų išsaugojimo būdų.

Pasirodo, net ir įvykus mirčiai, skirtingų tipų ląstelės skirtingu laiku išlieka gyvybingos. Pavyzdžiui, žmogaus leukocitai paprastai išlieka aktyvūs iki 86 valandų, pelių raumenų ląstelės gali atsinaujinti iki 14 dienų, o avių ir ožkų fibroblastai gali būti implantuojami po mėnesio.

Tyrimai šioje srityje atliekami jau daugiau kaip 15 metų, ir iš pradžių mokslo bendruomenė jais abejojo. Tačiau nuo 2017 m. mokslininkai atrado, kad žuvų ir pelių organizmuose po mirties išlieka aktyvūs maždaug tūkstantis genų. Šis atradimas suteikė naują postūmį suprasti biologinius procesus, vykstančius po organizmo mirties.

Profesoriai mano, kad šis atradimas gali lemti revoliucinį proveržį regeneracinės medicinos ir imunologijos srityse. Jie teigia, kad tokie tyrimai ne tik padės atkurti audinius po sužalojimų, bet ir pareikalaus permąstyti teisines mirties sąvokas.

„Stovime prie slenksčio, kai galime suprasti esminius klausimus apie gyvybę ir mirtį“, - apibendrina mokslininkai.

The post Mokslininkai atrado trečiąją būseną tarp gyvenimo ir mirties - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Neurochirurgė Jocelyn Bloch (Žoselin Bloš) ir neurologas Grégoire'as Courtinas (Greguaras Kurtenas) susirinkusiesiems pristatė savo kūrinį, leidžiantį žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų traumas, dėl kurių jie atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį, vėl atsistoti ant kojų.

Mokslininkų sukurtas „skaitmeninis tiltas tarp galvos ir nugaros smegenų“ padės pacientams, kurių pažeista nugaros smegenų dalis, atsakinga už kojų funkciją, valdyti apatines galūnes.

Minčių galia paremtas kūrinys gali būti panaudotas ir kariniais tikslais, o tai kelia nerimą ne tik mokslininkams, bet ir JT Saugumo Tarybos nariams.

Profesorius G. Courtinas pažymėjo, kad per ateinančius 10 metų šiais pasiekimais galės naudotis sunkių traumų eismo įvykiuose patyrusios aukos, sužeidimų patyrę kariškiai, taip pat traumas patyrę sportininkai.

„Žinoma, šios naujovės taip pat kelia etinių ir saugumo klausimų“, - perspėjo profesorius Courtinas. - „Smegenims suteikėme naują skaitmeninį komunikacijos kanalą, turintį milžiniškas pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, mūsų pacientai savo mintimis gali valdyti droną. Todėl turime numatyti momentą, kai smegenų ir mašinų sąsajų pažanga leis sveikiems žmonėms naudoti šią naują bendravimo formą ne vien gydymo, o net kariniais tikslais“, - sakė mokslininkas.

JT Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) direktorius Robinas Geissas (Robinas Geissas) priminė susirinkusiesiems, kad šiuolaikiniame pasaulyje inovatyvioms technologijoms būdingas beprecedentiškai trumpas laiko tarpas nuo sukūrimo iki įdiegimo.

„Prireikė pusės amžiaus, kad 1880 m. sukurta elektros tinklų sistema pasiektų 100 mln. namų visame pasaulyje. 2022 m. ChatGPT tą patį rezultatą pasiekė vos per du mėnesius“, - pažymėjo mokslininkas.

JT Saugumo Tarybos nariai padarė išvadą, kad siekiant apsaugoti žmoniją nuo pasekmių, prie kurių gali privesti dirbtinio intelekto naudojimas kariniais tikslais, būtina plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Sėkmingai veikiant bendradarbiavimo inovatyvių technologijų srityje sistemai, mokslininkai galės įvertinti riziką ir užkirsti kelią pavojingiausiems scenarijams.

The post Mokslininkai pristatė naujus išradimus JT ir perspėjo apie jų poveikį žmonijai appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 3 d. prieš leidyklą „Sage Publications“ Venturos apygardos (Kalifornija) aukštesniajam teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad mokslininkų tyrimai buvo atšaukti vien dėl to, kad mokslininkai pasisakė už gyvybę.

Ieškinio centre - trys tyrimai, kuriuos leidykla paskelbė moksliniame žurnale pavadinimu „Health Services Research and Managerial Epidemiology“ (HSRME) 2019, 2021 ir 2022 metais.

Vienas iš straipsnių buvo gausiai cituojamas neseniai Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje „AHM prieš FDA", kurioje gydytojų koalicija iš Hipokrato medicinos aljanso ir kelių kitų grupių siekė priversti FDA (JAV maisto ir vaistų administraciją) atšaukti abortų vaisto mifepristono patvirtinimą dėl su juo susijusio pavojaus moterų sveikatai ir gerovei.

Mokslininkai teigia, kad nors jų tyrimai buvo recenzuoti ir anksčiau buvo giriami už akademinį griežtumą, leidėjas juos nesąžiningai atšaukė vien dėl politinių priežasčių. Jiems teisme atstovauja Laisvės gynimo aljansas ir „Consovoy McCarthy PLLC".

The post JAV mokslininkai padavė leidėją į teismą už tai, kad šis atšaukė tyrimų, įrodančių aborto tablečių keliamą pavojų, viešinimą appeared first on LAIKMETIS.

Britų mokslininkai kartu su JAV viešosios nuomonės institutu Gallup penkerius metus 21 šalies respondentams uždavinėjo klausimus, kaip jie vertina savo gerovę. Galiausiai jie priėjo prie netikėtos išvados: tie, kurie dažniau lanko bažnyčią, sinagogą ar mečetę, jaučiasi laimingesni.

Pirmieji Pasaulinės žmonių gerovės apklausos rezultatai buvo paskelbti kovo 28 d. Keliomis dienomis anksčiau JAV įsikūrusi "Sapien Labs", kuriai vadovauja neuromokslininkė Tara Thiagarajan, paskelbė savo apibendrinamąją ataskaitą. Abi tyrėjų grupės priėjo prie nepaprastai panašių išvadų: dvasinės praktikos padeda siekti psichinės gerovės.

Tačiau, nepaisant skambių antraščių, viskas nėra taip vienareikšmiška. "Atrodo, kad dvasingumas ir aktyvi religinė praktika gerina psichinę gerovę, nes didina meilę, kurią jaučiate kitiems. Ir nors žmogus gali pradėti mylėti kitus ir rūpintis jų gerove įvairiais būdais, aktyvi religinė praktika yra gana patikimas būdas to pasiekti, - sako pati daktarė Thiagarajan, - tačiau ji jokiu būdu nieko negarantuoja."

"Sapien Lab" padarė ir kitų įdomių išvadų. Pavyzdžiui, tiems, kurie netiki Dievu, sunkiau ką nors mylėti. Šį tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, ateistai penkis kartus mažiau linkę ką nors mylėti nei tikintieji. O žmonės, kuriems blogiausiai sekasi mylėti savo artimuosius, gyvena Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Kalbant apie britų mokslininkų ir Gallupo atliktą žmogaus gerovės matavimą, reikia pasakyti, kad tai gana sudėtingas ir išsamus parametras, kuris apskaičiuojamas remiantis respondentų atsakymais į 12 klausimų. Jų buvo prašoma savarankiškai įvertinti savo laimės ir pasitenkinimo gyvenimu lygį, fizinę ir psichinę sveikatą, finansinį stabilumą, taip pat atsakyti į klausimus apie gyvenimo prasmę ir dorybes. Galiausiai jų buvo klausiama apie dvasines praktikas ir religijos vietą jų gyvenime.

tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, ateistai penkis kartus mažiau linkę ką nors mylėti nei tikintieji.

Apklausa parodė, kad gerovės rodiklis buvo vidutiniškai aukštesnis tų, kurie save laikė dvasingais ar religingais. Vidutinis gerovės balas 0,23 yra aukštesnis tų, kurie religiją laiko svarbia kasdienio gyvenimo dalimi.

Tačiau tyrimo autoriai pažymi, kad šis rodiklis atskirai nuo kitų veiksnių mažai ką bendro turi su tikrąja padėtimi. Pavyzdžiui, žmonių finansinė gerovė jiems daug svarbesnė nei nuolatinis lankymasis bažnyčioje ar mečetėje. Turinčių darbą žmonių finansinė padėtis yra vidutiniškai 0,22 geresnė nei bedarbių. Tuo tarpu tie, kurie mano, kad jų dabartinių finansinių pajamų pakanka patogiam gyvenimui, vidutiniškai 2,02 balo aukštesniu gerovės indeksu nei tie, kuriems gyvenime trūksta pinigų.

Tad ataskaitos autoriai apibendrina: šie apklausų rezultatai tėra žmonių asociacijų rinkinys, o tikruosius priežastinius ryšius mokslininkai galės nustatyti tik atlikę kelias tokių apklausų bangas. Tai buvo tik pirmoji banga, trukusi apie penkerius metus.

The post Autoritetingi tyrimai tvirtina: dvasinės praktikos padeda siekti psichinės gerovės appeared first on LAIKMETIS.

„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. Editos Kazėnaitės. Docentė buvo ypatingai atsakinga, sąžininga, pareiginga, darbšti – toks komandos narys, kurios prasmingą darbą tiek aš, tiek kiti bendruomenės nariai jautėme kiekvieną dieną. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms, pacientams, Santaros klinikų bendruomenei. Žinau ir tikiu, kad doc. Editos Kazėnaitės atminimą pagerbsime tęsdami jos darbus, siekdami įgyvendinti puoselėtas idėjas,“ – su liūdesiu sako VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Doc. dr. Editos Kazėnaitės vaidmuo Lietuvos medicinoje

Doc. Edita Kazėnaitė VUL Santaros klinikose dirbo nuo 1997 m. Nuo 2011 m. dirbo direktorės valdymui pavaduotoja farmacijai ir visuomenės sveikatai, nuo 2021 m. – Biomedicininių tyrimų vykdymo skyriaus vedėja, o nuo 2021 m. – Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadove. 2003 m. apgynė daktaro disertaciją.

Docentė buvo uždegiminių žarnų ligų ir lėtinių virusinių B ir C hepatitų diagnostikos ir gydymo ekspertė Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Paskelbė keliasdešimt mokslinių publikacijų tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir kituose recenzuojamuose periodiniuose bei tęstiniuose Lietuvos prestižiniuose medicinos mokslo leidiniuose, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, buvo mokslinių pranešimų tezių medicinos kongresuose autorė. Daug dėmesio skyrė mokomajai literatūrai: išleido 2 originalias knygas, parengė 2 mokomąsias knygas, 1 vadovėlį (su bendraautoriais). Aktyviai dalyvavo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MPTEP) veikloje, pripažintoje Lietuvos mokslo tarybos: vadovavo daugiau nei 40 biomedicininių tyrimų, projektų. 2012 metais drauge su tyrėjų ir koordinatorių komanda pirmą kartą Lietuvoje atliko Ib fazės vaistų klinikinį tyrimą (lėtinio virusinio C hepatito indikacija, pagrindinė tyrėja), o 2018 m. pirmą kartą Lietuvoje ir I fazės vaistų bioekvivalentiškumo tyrimą su sveikais savanoriais.

Doc. Editos Kazėnaitės profesinio domėjimosi sritys apėmė racionalią infekcinių ir neinfekcinių ligų farmakoterapiją, gliuteninės enteropatijos ir kitų plonosios bei storosios žarnos ligų, kepenų ligų, mitybos nepakankamumo patogenezę, diagnostiką, gydymą ir prevenciją.

Docentė buvo aktyvi įvairių Lietuvos ir pasaulio organizacijų bei draugijų narė: Jungtinės Europos ir  Pasaulio gastroenterologų organizacijų, Europos mikrobiologų ir infekcinių ligų draugijos, Lietuvos klinikinės farmakologijos draugijos, Vaistininkų grupės, Šiaurės šalių vaikų hematologijos ir onkologijos draugijos, Amerikos ir Europos kepenų ligų tyrimo asociacijos, Europos Krono ir kolito organizacijos. Nuo 2018 m. iki 2022 m. buvo Lietuvos gatsroenterologų draugijos viceprezidentė, o nuo 2023 m. lapkričio – tos pačios draugijos atsakingoji sekretorė.

Jos nuopelnai įvertinti LR Sveikatos apsaugos  ministerijos: 2022 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir tais pačiais metais apdovanota Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.

Mišias balandžio 13 d. 9:00 val. Dievo Gailestingumo šventovėje (Dominikonų g. 12, Vilnius) aukos rektorius-kunigas Povilas Narijauskas.

Atsisveikinti su doc. dr. E.Kazėnaite bus galima balandžio 14 d. nuo 9 val. iki 14 val. „Nutrūkusioje stygoje"  1 salėje (adresas Ąžuolyno g. 10 , Vilnius). 

Urna išnešama balandžio 14 d. 14:00 val. 

Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse. Šeima prašo ją palydėti vienu baltos gėlės žiedu. 

The post Santaros klinikų bendruomenė gedi kolegės doc. dr. Editos Kazėnaitės appeared first on LAIKMETIS.

Mokslininkai ragina užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę. 

„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma  pranešime.

Po kreipimusi pasirašo keliolika humanitarinės pakraipos mokslininkų iš šalies universitetų ir institutų. 

Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams vasario pabaigoje svarsčiusi vadinamoji desovietizacijos komisija nusprendė, kad S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

Komisija skelbė, kad S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) direktorių Arūną Bubnį mokslo bendruomenė kviečia priimant sprendimus nesiremti „tendencingais ir nekompetentingais“ vertinimais ir atsisakyti juos teikiančių autorių paslaugų.

Keliamas klausimas ir dėl LGGRTC profesionalumo.

„Tokių išvadų  pateikimas kelia didelių abejonių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklos kokybe ir tokių „ekspertizių“ nauda visuomenei. Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – rašoma kreipimesi.  

Anot mokslininkų, priimtos išvados pagrindžiamos vieninteliu dokumentu, pavadintu „Galutine ekspertine istorine išvada apie Salomėją Nėrį“. Jį parengė žurnalistė Daiva Vilkelytė. 

Deja, desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslinių ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti

Pabrėžiama, kad nepriklausomybės laikotarpiu buvo atlikti nuoseklūs S. Nėries biografijos ir kūrybos moksliniai tyrimai, publikuota iki tol neskelbta archyvinė medžiaga, pateikti nauji istoriniai ir literatūrologiniai vertinimai.

„Deja, desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslinių ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti. Suvokiant S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, viešus debatus dėl jos vertinimo, tai turėjo būti ir komisijos pareiga. Tik toks kelias galėjo užtikrinti komisijos sprendimų objektyvumą“, – pabrėžiama pranešime. 

Mokslininkai teigia, kad parengta išvada „tai tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės“, taip pat neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio.

Mokslo bendruomenė teigia, kad išvadoje nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais, parengtais mokslininkų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjų darbais. Taip pat nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų ir manipuliacijų kontekstas.

„Toks nekompetentingas rašinys, atvirai ignoruojantis Lietuvos mokslininkų darbuose sukauptas žinias, negali būti laikomas ekspertiniu vertinimu, pagrindžiančiu valstybės institucijų sprendimus. Šie sprendimai sukels teisinius ir finansinius padarinius šimtams Lietuvos savivaldybių gyventojų vykdant S. Nėries vardo gatvių ir jų adresų keitimą“, – skelbiama pranešime.

Dėl priimtos išvados jau pradėtos iniciatyvos keisti Salomėjos Nėries vardu esančių ugdymo įstaigų pavadinimus. 

The post Mokslininkai ragina desovietizacijos komisiją iš naujo svarstyti S. Nėries vertinimą appeared first on LAIKMETIS.