Komisija trečiadienį paskelbė Lietuvai skirtą ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitą ir rekomendacijas.

„Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ypač mažais nekilnojamojo turto, kapitalo, transporto priemonių mokesčiais. Savo ruožtu mažos biudžeto pajamos ir nepakankamas finansavimas turi neigiamą įtaką viešųjų paslaugų kokybei“, – rašoma rekomendacijose.

Anot Komisijos, neadekvatus finansavimas lemia, kad socialinės apsaugos sistema yra mažiau efektyvi apsaugant žmones nuo skurdo, sveikatos apsauga yra mažiau prieinama, trūksta gydytojų ir slaugytojų, tuo metu nepatenkintų medicinos paslaugų poreikių lygis ir pacientų priemokos Lietuvoje yra vienos aukščiausių ES.

Komisija ragina Lietuvą skirti daugiau dėmesio vėluojančioms reformoms, ypač mokesčių reformos įgyvendinimui.

Pasak EK, pagal paskutinį Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimą, Lietuva iki 2026 metų pabaigos gali gauti 3,8 milijardų eurų ES subsidijų ir paskolų.

„Norint pasinaudoti visomis numatytomis lėšomis ir pasiekti planuotus tikslus, svarbu sparčiai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas“, – nurodė Komisija.

Be to, Lietuva raginama užtikrinti adekvatų sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį ir į mažas lietuvių pensijas, rekomenduoja didinti senatvės pensijas, tuo pat metu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą.

„Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių ES, o vidutinė pensija 2023 metais, nepaisant didėjimo pastaraisiais metais, išliko žemiau skurdo rizikos lygio“, – skelbia Komisija.

EK taip pat ragina Lietuvą mažinti skirtumus tarp regionų, skatinti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą.

„Viešojo susisiekimo sistema Lietuvoje dėl koordinavimo trūkumo išlieka fragmentuota, trūksta transporto jungčių ir bazinių paslaugų keleiviams – tai lemia žemiausią naudojimąsi viešuoju transportu ES ir dar labiau apsunkina prieigą prie viešųjų paslaugų ir darbo vietų, ypač kaimiškose ir nutolusiose vietovėse“, – teigia EK.

Komisija siūlo Lietuvai stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti ligų prevenciją.

„Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje taip pat vis dar nepakankamai remiasi ankstyva ligų diagnostika ir pirmine priežiūra, prevencinių programų, ligų tyrimų, sveikos gyvensenos propagavimo programų apimtys išlieka nepakankamos, o prieiga prie jų ribota, todėl žmonių mirtingumas nuo išvengiamų ir išgydomų ligų išlieka aukštas“, – rašoma rekomendacijoje.

EK taip pat rekomenduoja Lietuvai didinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams.

„Nepaisant vienos didžiausių aukštąjį mokslą įgijusių asmenų dalies, Lietuvos įmonėms trūksta darbuotojų su rinkai reikalingais įgūdžiais“, – tvirtina Komisija.

Šie kasmet visoms ES valstybėms narėms skelbiami dokumentai yra analitinė pagalba bei ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo instrumentas, kuris, anot EK, padeda siekti tvaresnio, pažangesnio ir įtraukesnio ekonomikos augimo visose Bendrijos šalyse.

The post Europos Komisija: Lietuva ES išsiskiria ypač mažais kai kuriais mokesčiais appeared first on LAIKMETIS.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus. 

„Jeigu norime didinti gynybos finansavimą, nėra kito būdo kaip koreguoti mokesčius. (...) Jeigu esame sąžiningi, tikrai rasime tuos sprendimus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Vyšniauskas. 

Jo teigimu, bet koks mokestinis pakeitimas vienaip ar kitaip paliestų galutinius vartotojus: „Dėl to mes čia galime ilgai ginčytis, kuris mokestis yra socialiai teisingas, o kuris ne, bet visi mokesčiai galų gale paliečia vartotoją“.   

Valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad ginčytis dėl Gynybos fondo detalių jo pateikimo stadijoje nereikia. 

„Filosofinė diskusija, kiek sąžininga akcizus už degalus, kurie yra skirti kelių būklei, infrastruktūrai, dabar skirti gynybai, nes ir kelių infrastruktūra Lietuvoje nėra tokia gera. Bet man atrodo, kad pateikimui čia verta pritarti, o po to žiūrėsime“, – LRT radijui sakė V. Mitalas.

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teigė Gynybos fondo paketą vertinanti kaip valdančiųjų bandymą įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą. 

„Dabar sugalvojus, kad reikia sukurti labai teisingu tikslu (...) fondą, kuriuo prisidengus ir kuris labai gerai, patriotiškai, teisingai, sąžiningai skamba, padaryti tuos dalykus, kurių valdantiesiems nesisekė ir nepavyko padaryti“, – LRT radijui sakė R. Budbergytė. 

Jos teigimu, Gynybos fondo pakete yra gana daug vartojimo mokesčių, pavyzdžiui, didesni akcizai ar siūlymas didinti dalies smulkių verslininkų apmokestinimą: „Jie visi bus tie, kurie galutinėje išdavoje persikels ant mūsų žmonių, kurie yra vartotojai ir kurie sumokės“. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė Gynybos fondo pakete taip pat įžvelgianti kai kurių mokesčių reformos elementų perkėlimą. 

„Matome, kad dabar kai kurie punktai perkeliami į dabartinį vadinamąjį Gynybos fondo paketą ir šitaip pavadinti“, – LRT radijui sakė A. Norkienė. 

Jos teigimu, „valstiečiai“ pritartų siūlymams didinti akcizus alkoholiui ar tabakui, taip pat diskutuotų dėl didesnio pelno mokesčio. Tačiau, pasak A. Norkienės, dalis pasiūlymų yra nepalankūs smulkiajam verslui.

„Iš dalies jis yra žlugdomas“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė. 

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

The post Opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia strigusios mokesčių reformos šešėlį appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius. 

„Tam tikra prasme 2023 metai Lietuvoje – tai stabilizacijos metai, nes nebuvo nė vieno naujo įvykio, reikšmingai sukrėtusio visą šalį. Nebuvo nei naujos pandemijos, kaip 2020 metais, nei naujo karo Europos pasienyje, kaip 2021 metais, nei naujos energinės krizės ir su ja susijusios infliacijos, kaip 2022 metais. Kita vertus, pastarieji veiksniai tebedarė įtakos Lietuvai, nors vis mažiau“, – teigė Vilniaus universiteto mokslininkas Nerijus Černiauskas.

„Šiemet didžiausios įtakos ekonomikai darė išorės veiksniai – mažėjanti paklausa eksporto rinkose bei sparčiai didėjusios Europos Centrinio Banko bazinės palūkanų normos. Lietuvoje didelę įtaką ekonomikai dariusių ar labai nustebinusių vietos įvykių šiais metais buvo nedaug – tai, matyt, atspindi ir stagnaciją ekonomikoje“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Iš įsimintinesnių įvykių paminėčiau apskritai augusias investicijas į energetiką ir, žinoma, įvykusį pirmojo jūrų vėjo parko konkursą, kuris žada milijardines investicijas Lietuvoje. Taip pat šie metai kuriam laikui investuotojų gretose atsimins ir kaip pavyzdys, kaip valdžia gali greitai papildomai apmokestinti vieno sektoriaus įmonių pelną – solidarumo mokestis“, – kalbėjo jis.

Dešimt apklaustųjų mano, kad didžiausią reikšmę ekonomikai turėjo neįgyvendinta mokesčių reforma. Septyni prie svarbiausių įvykių priskyrė Baltijos šalių energetikos ministrų sutarimą siekti sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasarį.

Šeši tarp svarbiausių nurodė ir šiemet įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą, penki – pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą, trys – augusias palūkanų normas. 

Po du ekspertus prie svarbiausių įvykių priskyrė skelbimų portalus Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Baltic Classifieds Group“ tapimą trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ bei teismo sprendimą įkalinti visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (buvusi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.

Po vieną ekspertą mano, kad svarbiausias įvykis buvo nutrauktas jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ rangovo konkursas bei svarstymai jį pakeisti jungtimi sausumoje, Stokholmo arbitražo sprendimas Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus savivaldybės ginče, investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ biurų komplekso „Technopolis“ Vilniuje įsigijimas.

Taip pat po vieną ekspertą išskyrė Trišalės tarybos susitarimą dėl minimalios algos ir neapmokestinamų pajamų dydžio didinimo, Petro Gražulio pašalinimą iš Seimo narių, pasirašytą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą, Lietuvos politinius sprendimus Kinijos atžvilgiu.

Neįvykusi reforma stabdys viešųjų paslaugų plėtrą

Svarbiausiu metų įvykiu įstrigusią mokesčių reformą įvardinę analitikai sako, kad tai trukdys viešųjų paslaugų ir verslo plėtrai, be to, įneš neapibrėžtumo investuotojams.

Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka 2023-iuosius pavadino verslo organizacijų ir valstybės galynėjimosi metais. 

„Mokesčių reforma – laimi verslas, bankų mokestis ir politinės korupcijos byla – valstybė. Taigi, nors 2:1 ir laimėjo valstybė, tačiau tas pralaimėtas vienas taškas svaresnis, jis toliau stabdys viešųjų paslaugų plėtrą, kuri, savo ruožtu, ilgainiui stabdys verslų plėtrą dėl silpnos darbo jėgos, jos nesaugumo, dėl valstybės tarnybų silpnumo“, – komentavo R. Lazutka.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys taip pat pastebėjo, kad neįvykusi mokesčių reforma įneša neapibrėžtumo investuotojams, kuriems neaišku, kokie mokesčiai bus ateityje, kaip tai veiks investicijų atsiperkamumą.

Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad pakeitimai buvo reikalingi didinti mokesčių sistemos teisingumą bei efektyvumą, rasti papildomų biudžeto pajamų šaltinių.

„Antra, prarasta galimybė gauti dalį Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, galėtų būti reikšminga ne tik biudžetui, bet ir pačios ekonomikos gyvybingumui“, – pabrėžė ji. 

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva mano, kad pakuodama visus pakeitimus į bendrą paketą Vyriausybė nuskriaudė ne tik verslą, bet ir save.

„Juk jau būtume sulaukę vaisių, jei pelno mokestis nuo pirmųjų kadencijos metų būtų perkeltas ant dividendų, visiškai neapmokestinant investicijų. Paaiškėjus, kad Vyriausybei trūksta ryžto šiai reformai, pažadėta pagerinti ir pratęsti investicinio projekto nuostatą, įgyvendinti momentinį nusidėvėjimą. Tačiau iki metų pabaigos tvyrojo nežinia, ar bus pratęsta investicinio projekto nuostata, o jos biurokratiniai apsunkinimai nebuvo panaikinti, kaip žadėta“, – sakė ji.

Energetiniai sprendimai – strategiškai būtini

Dalis analitikų pastebi, kad šių metų įvykiai energetikoje – sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais spartinimas, įvykęs pirmasis jūrinio vėjo parko konkursas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką – būtini, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę.

„Kelerių pastarųjų metų geopolitikos pokyčiai ir energetikos kainų pokyčiai Europoje bei Baltijos regione aiškiai rodo, kad Europai būtina investuoti į energetikos tinklų sinchronizavimą ir į atsinaujinančią energetiką“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog sinchronizacija, energetinė transformacija atsiribojant nuo iškastinio kuro ir vietinė energijos gamyba yra tos kryptys, kur būtina siekti lyderystės ir kuo skubesnio progreso.

„Delsimas tiesiogiai kainuoja Lietuvos ekonomikos konkurencingumo taškus. Tai ypač aktualu siekiant išlaikyti tvarią ir sparčią į išorę orientuotą Lietuvos ekonomikos plėtrą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

V. Gaidelys pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje turės teigiamos reikšmės Lietuvos apsirūpinimu žaliąja energija bei  stabilizuos kainas, didins ekologiškos elektros gamybą, o sinchronizavimo spartiniams turės esminės įtakos Baltijos valstybių energetiniam saugumui ir investuotojams siųsti teigiamą žinutę apie Lietuvos perėjimą prie Vakarų energetikos sistemos.

J. Kaledienė vertino, kad energetikos ministrų sutarimas dėl sinchronizavimo 2025 metų vasarį gali pagerinti Lietuvos investicinę aplinką, sumažinti rizikas ir didinti saugumą.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas atkreipė dėmesį, kad energijos kainų šuolis buvo vienas didžiausių pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos iššūkių, tai, be kita ko, lėmė didelė šalies energetinė priklausomybė nuo kitose valstybėse išgaunamo iškastinio kuro ir nepakankama energijos gamyba Lietuvoje.

„Dėl šių priežasčių reikšmingi sprendimai, kurie padeda užtikrinti Lietuvos ekonomikos atsparumą panašaus tipo šokams ateityje, turėtų būti įtraukti tarp svarbiausių ekonominių įvykių“, – teigė D. Imbrasas.

Solidarumo įnašas, „vienaragis“, augusios palūkanų normos

Šeši iš penkiolikos ekspertų prie svarbiausių įvykių priskyrė Seimo šiemet įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą jo lėšas skiriant gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

„Tai pirmasis toks atvejis, kai papildomai apmokestinamos tam tikro sektoriaus įmonės. Iki šiol politikai būdavo labiau linkę daryti mokesčių nuolaidas, juos mažinti, o ne didinti. Kadangi pati bankų rinka Lietuvoje yra stipriai koncentruota, nuolatos kalbama apie naujo banko atėjimo į Lietuvą svarbą, sprendimas, kuris neprisideda prie bankų verslo aplinkos gerinimo, yra diskutuotinas. Kaip ir tai, kokį poveikį turės Lietuvos ekonomikai“, – svarstė J. Kalendienė.

„Staigus it žaibas iš dangaus solidarumo mokesčio įvedimas apeinant teisines procedūras sudrebino Lietuvos investicinį klimatą. (...) Precedentas yra pavojingas visiems – bet kuris kitas sektorius gali būti apmokestintas papildomai, jeigu rodo išskirtinius rezultatus“, – sakė E. Leontjeva.

Du ekonomistai tarp svarbiausių įvykių priskyrė ir „Baltic Classifieds Group“ tapimą trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“. Ekspertų vertinimu, toks pripažinimas svarbus esant nepalankiai makroekonominei aplinkai.

„Šis įvykis atkreipė mano dėmesį labiausiai dėl to, kad 2023 metais makroekonominė aplinka vienaragiams buvo labai nepalanki – agresyvus centrinių bankų atliekamas palūkanų didinimas reiškia pinigų brangimą, kas yra nepalanku vienaragiams“, – teigė A. Izgorodinas.

„Tačiau dar svarbiau yra tai, kad dar vieno vienaragio atsiradimas Lietuvoje rodo didelį Lietuvos verslo progresą, tiek vadybos, tiek verslo plėtros, tiek ir finansavimo pritraukimo srityse. Lietuvos verslo paveikslas tampa vis labiau modernesnis, veržlesnis, įmonės sugeba surasti naujų pridėtinės vertės generavimo būdų, ir tai džiugina“, – pridūrė jis.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Asta Klimavičienė sakė, kad tai, jog įmonės rinkos kapitalizacija viršijo 1 mlrd. eurų, yra reikšmingas pripažinimas tarp investuotojų.

„Buvo įdomu stebėti diskusiją, ar tikrai šį atvejį galima laikyti vienaragiu. Šiuo terminu įprasta vadinti startuolius, pritraukusius 1 milijardą JAV dolerių privačių investicijų. Įmonę, įkurtą 1999 metais, nelabai išeina priskirti startuoliams. Bet kol vienaragius Lietuvoje skaičiuojame vienos rankos pirštais, kiekvienas pripažinimas tampa įvykiu“, – sakė ji.

Šiemet rekordiškai didėjusias Europos Centrinio Banko bazines palūkanų normas dalis ekspertų taip pat priskyrė prie reikšmingiausių įvykių.

E. Leontjevos teigimu, toks sprendimas daugeliui sujaukė veiklos planus, o prisitaikyti prie staigaus palūkanų pakėlimo beveik neįmanoma – investicijų atsiperkamumas planuotas itin žemų palūkanų terpėje.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė tarp svarbiausių įvykių įvardijo pasirašytą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Anot jos, tai ir kitos su nacionaliniu saugumu susijusios viešos investicijos atvers daug galimybių tiek statybų, tiek paslaugų, tiek pramonės įmonėms. 

Žvelgiant į ateities perspektyvas, KTU mokslininkas Rytis Krušinskas pastebi, kad geopolitinės situacijos akivaizdoje, vykstant karui Ukrainoje, Europos ir pasaulio ekonomikoms žvalgantis į Kinijos perspektyvas ir atsargiai planuojant savo ateitį, Lietuvai reikės ieškoti geriausių sprendimų savo konkurencingumui išlaikyti.

„Verslui tikriausiai tikėtinas nuosaikus sekančių metų gyvavimo scenarijus, tuo tarpu valstybei reikės ieškoti galimų viešojo sektorius išlaidų subalansavimo ir efektyvumo didinimo kelių, apie pastaruosius jau kalbama ne pirmą dešimtmetį“, – teigė R. Krušinskas. 

The post Svarbiausiu metų įvykiu analitikai įvardina įstrigusią mokesčių reformą appeared first on LAIKMETIS.

„Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių. Svarbiausia būtų dabar tiesiog pabaigti, įžeminti, paleisti į gyvenimą tuos sprendimus, kurie priimti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

„Diskusija dėl mokesčių tęsis, visiškai pritariu Algirdui Sysui – vienas ar kitas Seimas tuos sprendimus turės priimti. Galim diskutuoti ir metus, dvejus, penkis, bet su tokiu mažu perskirstymu kokybiško viešojo sektoriaus proveržio jokia Vyriausybė negalės pasiekti, tas vis tiek turės apsispręsti“, – kalbėjo ji.

Komentuodama LRT užsakymu atliktą apklausą, pagal kurią visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, premjerė sako, kad tokia apklausa yra manipuliatyvi.

„Galima visokius klausimus užduoti, pavyzdžiui, galėčiau portalo paprašyti padaryti apklausą, ar jūs norite gerų viešųjų paslaugų ir manau, kad atsakymo „ne“ turbūt būtų dar mažesnis procentas negu trys, nes visi nori to, kas finansuojama už mokesčius, o kad patys mokesčiai žmonėms nepatinka, nėra čia kaži ko nenatūralaus. Atrodo, kad čia gal manipuliatyvi apklausa, nes reikėtų dėti ant stalo visus argumentus ir aiškinti, kas yra kitoje pusėje“, – teigė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad pagal Seimui pateiktą projektą NT mokestis nebūtų visuotinis, nes du trečdaliai žmonių jo nemokėtų. 

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektas įstrigo Seime dar iki 2024 metų biudžeto priėmimo. 

Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė yra pateikusi siūlymą apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą. Projektas buvo kelis kartus taisomas, galiausiai pasiūlyta pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc.  tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – nustatyti apleistiems, neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Prezidentas Gitanas Nausėda lapkritį teigė, kad naujo NT mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų. 

Dabar NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. 

The post Premjerė I. Šimonytė: mokesčiai žmonėms nepatinka, natūralu appeared first on LAIKMETIS.

„Mokesčių reforma yra reikalinga ne Europos Komisijai, ne dar kažkam kitam išorėje. Mokesčių reforma yra mūsų pačių interesas, bet ji turi būti įgyvendinta protingai, racionaliai, nepažeidžiant mūsų konkurencingumo ir pirmiausia tarnauti mūsų gerovei, mūsų labui“, – po susitikimo su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda. 

Šalies vadovas teigė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų. 

„Mes juk patys – nevertė kažkas iš išorės – prisėmėme tam tikrus kriterijus RRF lėšų srautams gauti ir dabar jau nebegali būti atsiprašymo, kad štai mes nepagalvojome, kad viskas taip staiga užtruks. Viskas buvo Seimo ir Vyriausybės rankose ir mokesčių reforma buvo pradėta diskutuoti jau gerokai anksčiau ir galėjo būti iki šio laikotarpio įgyvendinta – to neatsitiko“, – sakė G. Nausėda. 

„Kuomet mes kalbame, kad vienas ar kitas pasiūlymas gali kainuoti mūsų biudžetui keliolika ar keliasdešimt milijonų eurų, reikia galvoje turėti kontekstą, kad jeigu neįgyvendinsime šio reikalavimo ir nesusitarsime su Europos Komisija, mes galime prarasti arba netekti galimybės šiuo metu naudotis šimtais milijonų eurų“, – pridūrė šalies vadovas. 

Vis dėlto, jo teigimu, „kažkokios mokesčių reformos tikrai nereikėtų“. Pasak G. Nausėdos, ji turi būti efektyvi, socialiai teisinga ir padidinti mokestinę bazę. 

The post Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokesčių reforma pirmiausia yra Lietuvos interesas appeared first on LAIKMETIS.

„Mokesčių pertvarkos Lietuvai reikia kaip niekad, nes nieko nedaryti tiesiog negalima ir dalis mūsų Seimo narių palaikė pateikimo procedūrą, teiksime savo siūlymus ir labai tikimės, kad valdantieji į juos atsižvelgs, nes be bendro politinio kompromiso priimti šituos siūlymus dėl mokesčių Seime tikrai nepavyks“, – penktadienį Žinių radijui sakė V. Blinkevičiūtė.

Pasak V. Blinkevičiūtės, jeigu į socialdemokratų siūlymus nebus atsižvelgta, jie nepritars pertvarkai. 

„Bet kokiu atveju nepalaikome ir nesutiksime su siūlymu, kad uždirbantiems tikrai labai daug – šimtus tūkstančių per metus, kad jų mokesčių tarifas pamažintas, kaip dabar siūloma“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.  

„Nesuprantama, kodėl mažinami mokesčiai turtingiausiems. Kodėl kapitalo mokesčiai tokie Lietuvoje maži – bent dvigubai didesni yra kitose šalyse, kai žiūrime Europos Sąjungos vidurkį“, – pridūrė politikė.  

Anot jos, ketinimai dėl individualiai dirbančių žmonių apmokestinimo taip pat kelia nerimą – jiems augs mokesčiai.  

Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką.

Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje. 

Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

The post Mokesčių pertvarkos Lietuvai reikia kaip niekad - V. Blinkevičiūtė appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu yra kažkaip tikimasi palaikymo, tai koalicijoje būtina aptarti šituos projektus. Dabar pagal tai, kas yra pateikta, aš nematau Laisvės partijos balsų už tą paketą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. 

Vyriausybės planuojamą teikti mokesčių reformos paketą ekonomikos ir inovacijų ministrė pavadino „Finansų ministerijos projektu“, kurį būtina plačiau aptarti valdančiojoje koalicijoje.

„Kiekvienas žmogus žiūri žinias ir galvoja: kaip keisis mano mokesčiai, kiek man reikės atiduoti iš savo kišenės – juk aš dar leisiu vaiką į stovyklą, juk aš moku padidėjusią buto paskolą ir taip toliau. Reikia daugiau prognozuojamumo, ir man atrodo, koalicijoje pirmiausia apsitarus būtų tiesiog sklandžiau“, – teigė A. Armonaitė. 

„Kai tu judini mokesčių sistemą, savarankiškai dirbančius ir visa kita, tai atsiprašau, bet tai yra tiesiog per daug rimti projektai, kad juos paskubomis ir be sutarimo neštum“, – pridūrė ministrė. 

Pasak A. Armonaitės, mokesčių pertvarkos pakete yra ir gerų pasiūlymų, kuriuos „priimti reikia ir norisi“.

„Bet dar kartą sakau – mokesčiai yra labai rimtas klausimas ir tiesiog taip rutiniškai planuoti, kad (Finansų – BNS) ministerija parengė ir dabar visas paketas praeis, visi sukels rankas už – to negalima tikėtis, tai būtų ne visai adekvatu“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė. 

Kito koalicijos partnerė  – Liberalų sąjūdžio frakcija birželio pradžioje skelbė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos.

Liberalų sąjūdžio frakcija birželio pradžioje skelbė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos

Dvi savaites Lietuvoje dirbusiai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijai palankiai įvertinus Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, finansų ministrė G. Skaistė pirmadienį teigė besitikinti, kad diskusijos dėl jos pateikimo bus baigtos dar šioje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė birželio pradžioje pareiškė, kad Vyriausybė nekeis savo planų ir teiks mokesčių reformą Seimui nepaisant tuo metu buvusių iniciatyvų skelbti pirmalaikius rinkimus ir atsistatydinti Ministrų kabinetui. 

G. Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, lėšų „įšaldymo terminas yra nuo balandžio 28-osios plius šeši mėnesiai“. Per tą laiką, ministrės teigimu, reikia priimti kai kurių mokesčių pataisų įstatymus.

Vieną iš jų – „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti nekilnojamojo turto mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.  

The post A. Armonaitė mokesčių reformos paremti neplanuoja appeared first on LAIKMETIS.

„Taip pat buvo išreikštas palaikymas ir krypčiai, kurią diktuoja mokesčių paketas. Tai reiškia, kad Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šis paketas atliepia ilgametes rekomendacijas ir eina sėkminga kryptimi. Tikimės šį paketą Seimui pateikti dar pavasario sesijoje ir užbaigti šias diskusijas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Skaistė. 

TVF misijos vadovas Borja Gracia (Borchas Grasija) pirmadienį teigiamai įvertino Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kaip judančią nuo per didelio darbo jėgos apmokestinimo link didesnių kapitalo, turto ir aplinkos mokesčių.  

„Kalbant apie mokesčių reformą, mes sveikiname akcizų paketą, kuris ne tik padidins pajamų surinkimą, bet taip pat turi CO2 komponentą, kuris teigiamai prisidės prie žaliosios transformacijos ir padės pasiekti CO2 emisijų sumažinimo tikslus“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė B. Gracia.

Pasak G. Skaistės, TVF palankiai įvertino ir kitas Vyriausybės reformas.

„Diskutuojant su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais (...) buvo pastebėtos ir Vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos, išreikšta parama tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, tiek viešojo sektoriaus reformoms“, – teigė G. Skaistė.

Kalbant apie mokesčių reformą, mes sveikiname akcizų paketą, kuris ne tik padidins pajamų surinkimą, bet taip pat turi CO2 komponentą, kuris teigiamai prisidės prie žaliosios transformacijos

„Tikimės, kad jos bus įgyvendintos sėkmingai ir praeis derinimus institucijose, tame tarpe ir Seime, kurios yra dar likusios“, – kalbėjo finansų ministrė. 

Ministrės teigimu, nepaisant prastesnių rezultatų, Lietuvos darbo rinka vis dar išlieka „pakankamai stipri“. 

„Tarptautinis valiutos fondas konstatuoja, kad Lietuvos ekonomika demonstruoja išskirtinį atsparumą, tame tarpe ir darbo rinka, kuri taip pat matome, kaip ir visa ekonomika, demonstruoja šiek tiek silpnėjantį rezultatą pastaruoju metu, tačiau vis dar atrodo pakankamai stipri. Tai reiškia, kad nedarbo lygis šiek tiek išaugo, tačiau vis dar yra žemame lygyje“, – teigė G. Skaistė. 

B. Gracia pirmadienį prognozavo, jog Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks apie 9–10 proc. Pasak jo, Lietuvos ekonomika turėtų atsigauti antroje šių metų metų pusėje kartu atsigaunant ir vartojimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė birželio pradžioje pareiškė, kad Vyriausybė nekeis savo planų ir teiks mokesčių reformą Seimui nepaisant iniciatyvų skelbti pirmalaikius rinkimus ir atsistatydinti Ministrų kabinetui. 

G. Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, lėšų „įšaldymo terminas yra nuo balandžio 28-osios plius šeši mėnesiai“. Per tą laiką, ministrės teigimu, reikia priimti kai kurių mokesčių pataisų įstatymus.

Vieną iš jų – „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti nekilnojamojo turto mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.  

The post Finansų ministrė G. Skaistė tikisi iki liepos baigti diskusijas Seime dėl naujos mokesčių reformos appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad vis tiek Vyriausybė pateiks (mokesčių reformą – BNS) taip, kaip yra susiplanavusi, kadangi praktiškai visi įstatymų projektai, kuriuos spėjame parengti iki Sesijos pabaigos ir kurie buvo suplanuoti iki sesijos pabaigos pateikti, jie yra teikiami Seimui nepaisant nieko, Vyriausybė dirba. Ir manau, kad taip pat bus su mokesčių reformos projektais“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė Ingrida Šimonytė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketvirtadienį pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos – jie žada „besąlygiškai remti tik tas mokesčių reformos dalis“, kurios būtinos gauti Europos Komisijos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansavimą.

Pasak pranešimo, liberalai laikosi nuostatos, kad susipažinę su projektais pritars mokesčių reformos paketui po pateikimo.

Tačiau liberalų požiūrį, pasak frakcijos, koreguoja tai, kad reformai nėra pritarusi pati Vyriausybė, yra neaiški jos perspektyva po NATO viršūnių susitikimo liepos 12 dieną, nes premjerė yra paskelbusi apie ketinimą atsistatydinti.

„Manau, kad tai, ką pasakė Liberalų sąjūdis, yra teisingas požiūris ta prasme, kad valstybės interesas, jog RRF lėšos būtų gautos pilna apimtimi, yra svarbesnis turbūt už kitus mažus politinius nesutarimus. Dėl to iš esmės visas mokesčių paketas, išskyrus PVM įstatymo pakeitimus, yra susijęs su RRF lėšų atlaisvinimu ar atrakinimu tų lėšų, kurios yra atidėtos. Tai tikiuosi, kad Liberalų sąjūdis savo žodžio laikysis ir palaikys visą paketą atitinkamai“, – kalbėjo premjerė.

Pasak I. Šimonytės, diskusijos dėl mokesčių reformos vyko dar prieš savivaldos tarybų narių išmokų skandalą, todėl tarp šių dviejų klausimų tiesioginio ryšio ji teigė nematanti.  

„Su mokesčių reforma, kaip ir visada, su mokesčiais Lietuvoje diskusijų yra labai daug. Įsitikinimas, kad mokesčiai gali tik mažėti, bet tuo pačiu metu galima žadėti tris su puse procento BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS) gynybai ir visokiausius kitokius dalykus, kuriuos neaišku, kas turėtų finansuoti, tai čia, atrodo, kad žmonėms logika tokioje vietoje netrūkinėja“, – teigė I. Šimonytė.

„Nors ji tikrai trūkinėja, nes valstybė nieko, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus, tiesiog neturi“, – kalbėjo premjerė.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, lėšų „įšaldymo terminas yra nuo balandžio 28-osios plius šeši mėnesiai“. Per tą laiką, ministrės teigimu, reikia priimti kai kurių mokesčių pataisų įstatymus.

Vieną iš jų – „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti nekilnojamojo turto mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.  

The post Vyriausybė pateiks mokesčių reformą taip, kaip susiplanavusi, sako I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

„Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad nepaisant įvairių suinteresuotų grupių ir institucijų teiktų pasiūlymų ir pastabų, mokesčių reforma nuo pirminio siūlymo beveik nepasikeitė. 

„Suinteresuotos grupės, institucijos viešojo sektoriaus ir mes, irgi matome, kad labai ilgai buvo vykdoma konsultacija, virš 70 pasiūlymų mokesčių reformai, bet kas nugulė į patikslintą variantą, tai tų pokyčių nelabai daug nuo pradinio varianto“, – sakė prezidento patarėja. 

„Biudžeto ir finansų komitetui Seime teks labai reikšminga rolė viską suvairuoti ir pasirinkti tą kryptį, kuri būtų teisingiausia“, – pridūrė ji. 

Pasak I. Segalovičienės, prezidento nuomone, esant recesijai neturėtų būti didinami mokesčiai vidutinei klasei. 

„Šiuo atveju prezidentas nepritaria bazinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo nuo 15 iki 20 proc. padidinimui, tačiau lygiagrečiai sveikina siekį aukštų pajamų rėžyje įvesti progresyvius tarifus, kas atitinka teisingumo principus ", – sakė ji. 

„Nerimo kelia ir nedarbo draudimo pasiūlymas, nes tarifas įvedamas taip, kaip ir pagal darbo sutartį dirbantiems. Tačiau pradirbęs 12 mėnesių galėsi gauti vieną išmoką, tuo tarpu darbo santykiuose gali gauti devynis mėnesius išmoką“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad reformą svarstant Seime didelis dėmesys turėtų būti šešėlio rizikų įvertinimui.

„Nematome rimto vertinimo, koks bus poveikis šešėliui. Yra požymiai, kurie rodo, kad gali būti, nes nepaisant visko, mažas ir vidutines pajamas uždirbantiems ir dirbantiems savarankiškai vis tiek mokesčiai didės“, – sakė I. Segalovičienė.

„Įvairūs skaičiavimai rodo, kad gali atsirasti pagunda tam tikruose pajamų rėžiuose, tam tikrose veiklose, turint omenyje, kad perkamoji galia mažėja, infliacija yra aukšta, turime su recesija susijusių dalykų, kaip užsakymų mažėjimai, tai gali būti rizikos veiksnys labai rimtas“, – pridūrė ji.

Mokesčių sistemos pakeitimus Vyriausybė planuoja svarstyti šią savaitę.

The post Tikimasi, kad bus sutarta dėl mokesčių reformos - prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.