Pasak projekto iniciatorių, projektas stabdomas, nes lankyti grupėmis tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietas tampa nebeįmanoma dėl koronaviruso pandemijos bei toliau prastėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių.

Projekto komanda taip pat tvirtina, jog pirminis projekto tikslas buvo įgyvendintas – užaugo nauja pilietiškumo karta, kuri tremties laikotarpį supranta „ne vien kaip liūdną bei skaudų, bet ir kaip istorinį etapą, kuris jaunąją kartą skatina didžiuotis savo praeitimi“.

„Pasaulį tebekaustant sudėtingai epidemiologinei situacijai ir toliau blunkant Lietuvos-Rusijos dvišalių santykių gerėjimo perspektyvai, projektas „Misija Sibiras“ ryžtasi skausmingam, tačiau neišvengiamam sprendimui. Pagrindinis projekto tikslas – grupėmis lankyti ir tvarkyti tremtinių ir politinių kalinių amžinosios atminties vietas Sibiro žemėje tampa neįmanomu. Prieš 15 metų sukūrę šį projektą, giliai širdyse jautėme, kad tokia diena gali išaušti“, – pranešime spaudai sako vienas iš projekto iniciatorių, „Misija Sibiras“ Patarėjų tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas.

Anot jo, nepaisant to, per projekto gyvavimo tuos metus „nuveikta tiek, kad šiandien tvirtai ir užtikrintai galime teigti, jog šis žingsnis tėra formalumas“.

„Mes išliekame tvirta vertybinė bendruomenė, sutelkusi šimtus jaunų, aktyvių žmonių. „Misija Sibiras“ Lietuvoje gyvuos tol, kol puoselėsime istorinį teisingumą, jusime pasididžiavimą „Nenugalėta Lietuva“ ir jaunąją kartą ugdysime meilės ir patriotiškumo vertybėmis“, – teigia V. Ušackas.

Projekto finalas numatytas Gedulo ir vilties dieną – birželio 14-ąją. Būtent šią dieną, prieš 15 metų, išvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija, todėl projekto užbaigimui pasirinkta ši simbolinė diena, kuri įprastai pažymima jau tradicija tapusia akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.

Nuo 2006 m. „Misija Sibiras“ suorganizavo 18 ekspedicijų, kuriose dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, o norą tapti ekspedicijos dalimi išreiškė daugiau nei 14 tūkst. jaunų žmonių. Per šį laiką „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai aplankė ir sutvarkė daugiau nei 170 tremtinių bei politinių kalinių kapinių Rusijos Federacijoje, Kazachstane bei Tadžikistane.

Projekto vadovė Aistė Eidukaitytė tvirtina, kad nors pagrindinė iniciatyvos veikla visuomet vyko Lietuvoje, bet ekspedicijos buvo svarbus pagrindas.

„Per 15 metų suorganizavome tūkstančius susitikimų su moksleiviais, studentais, bendruomenėmis, dešimtis parodų, žygių ir tvarkymo darbų Lietuvoje, sukūrėme per 15 dokumentinių filmų, išleidome knygą-albumą. Visų šių veiklų sėkmė stipriai priklauso nuo ekspedicijų, nuo to, kokias emocijas, istorijas dalyviai parsiveš iš Sibiro ir kitų tautiečių tremties vietų,“ – teigia projekto vadovė Aistė Eidukaitytė.

Pasak „Misijos Sibiras“ atstovų, „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų žino ar yra girdėję apie projektą bei tvirtino, kad tokie projektai yra svarbūs ir reikalingi, daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad tai paskatino juos domėtis šalies istorija.

Projekto organizatoriai dėkoja partneriams, ekspedicijų, bandomųjų žygių bei kitų renginių dalyviams ir pabrėžia, kad be piliečių, prisidėjusių prie projekto įgyvendinimo, tokie rezultatai nebūtų pasiekti.

Baigiant veiklą, „Misija Sibiras“ birželio 14-ąją šeštąjį kartą pakvies jungtis prie Visuotinės tylos minutės bei tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymo akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kuri truks visą parą.

Šios iniciatyvos šiemet paženklins ir 80-ąsias masinių gyventojų areštų ir trėmimų į Sibirą metines, prasidėjusias 1941-ųjų  birželio 14-ąją ir trukusias iki pat 1953 metų.

Po 1941-ųjų teroras vėl atsinaujino sovietams iš naujo okupavus Lietuvą 1944 metais. Iš viso per sovietinę okupaciją iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.

The post Projektas „Misija Sibiras“ nutraukia veiklą appeared first on LAIKMETIS.