„Sveikiname kardinolą Audrį Juozą Bačkį, švenčiantį vyskupystės 35-erius metus!" - rašoma Vilniaus arkivyskupijos pranešime feisbuke.

1988 metų spalio 4 dieną Šv. Petro bazilikoje Romoje A. J. Bačkį vyskupu pašventino popiežius Jonas Paulius II.

„Dėkodami už ištikimos tarnystės Bažnyčiai metus, melskime kardinolui stiprios sveikatos ir gausių Viešpaties malonių!", - tikinčiuosius kviečia arkivyskupija.

Apie kunigystę

„Kunigystės šventimai yra reikšmingiausias įvykis mano gyvenime. Būtent jie uždėjo galutinį, neatšaukiamą antspaudą ant viso mano gyvenimo, suteikė aiškią kryptį. Šventimus priėmiau kaip dovaną, kartu ir šventą įsipareigojimą ištikimai tarnauti Dievui ir Bažnyčiai ten, kur būsiu pašauktas”, - viename interviu yra sakęs kardinolas A. J. Bačkis.

Kunigiškoje tarnystėje svarbu išlikti patikimam ir ištikimam, visada tarnauti ir gyventi Dievo akivaizdoje, kalbėjo jis kunigų seminarijoje.

Kardinolas A. J. Bačkis, 2021 m. kovo 18 d. minėdamas 60 metų kunigystės metines, kalbėjo: „Po 60 metų tarnystės aš dėkoju Dievui už tą pašaukimą, už tą dovaną, kuri buvo man duota. Dėkoju Dievui, kad Jo malonė mane lydėjo per visus tuos 60 metų.

Dėkojant nereikia užmiršti Jėzaus žodžių antros sakinio dalies: „Aš jus išsirinkau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų“ (plg. Jn 15, 16). Esame išrinkti, kad eitume, eitume į visą pasaulį ir skelbtume Evangeliją".

„Ta gauta dovana tampa užduotis, įsipareigojimas. Dovanos negalima laikyti sau, kaip muziejuj uždarius ar kaip brangią knygą bibliotekoj. Ta dovana turim dalintis. Ji yra mums duota tam, kad mes dalintumės su visa Bažnyčia, kad augtų Bažnyčia, kad statytume ją ant Eucharistijos pagrindo, o ne tūpčiotume vietoj” - sakydamas pamokslą tądien kalbėjo kardinolas.

Apie krikščionis

„Mes esame krikščionys, ir kas mums yra svarbiausia? Mūsų kasdienis gyvenimas su Jėzumi. Tokį paprastą gyvenimą 33-ejus metus gyveno ir pats Jėzus. Dėl to man mielesni yra paprasti žmonės, pvz., sutrikusio intelekto negalią turintys asmenys. Jėzus gyvena jų tarpe. Jėzus pats pasirinko kelią būti su žmonėmis“, – sausio 29-ąją Atsinaujinimo dienoje dalijosi kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dar 1992 metais tapęs pirmuoju „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės kapelionu Lietuvoje.

Apie meilę

„Meilė yra tai, be ko žmogus negali gyventi. Tačiau meilė nėra tik gražus jausmas. Ji yra dovana ir įpareigojimas, užduotis ir veiksmas", - kalbėjo kardinolas per Almos Adamkienės laidotuves.

Apie migrantus

Kardinolo teigimu „visų mūsų, krikščionių, pareiga atvirai priimti ir suteikti pagalbą kiekvienam Lietuvoje šiuo metu esančiam asmeniui".

„Lietuvoje atsiradę žmonės yra mūsų broliai ir seserys, kurie ne iš gero gyvenimo paliko savo kraštą. Bažnyčios socialinis mokymas labai aiškiai sako: „Jau daug metų Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje rūpinasi migrantais, ypač vadinamaisiais nelegalais. Savo veikloje ji vadovaujasi atsigręžimo į vargšus nuostata ir tuo, kad Jėzus tapatinosi su atstumtaisiais ir užmirštaisiais“ (DOKAT, 250).

Kardinolas A. J. Bačkis 2021 m. lankėsi Pabradėje esančiame palapinių miestelyje, bendravo su ten tuo metu gyvenusiais žmonėmis, darbuotojais ir savanoriais.

„Šventasis Jonas Paulius II griežtai pabrėžia: „Neteisėtumo statusas nepateisina migranto orumo menkinimo, migrantas turi neatimamas teises, kurių nevalia nei pažeisti, nei nepaisyti“ (Žinia migrantų dienos proga 1995 m.).

Niekas nebuvo pasirengęs priimti tiek daug prieglobsčio prašytojų, todėl suprantama, kad kilo sunkumų ir nesusipratimų, nerimo ir priešiškumo. Tačiau visų bendrų pastangų dėka galime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie yra mūsų Respublikos teritorijoje. Yra daug gražių pavyzdžių: „Caritas“ darbuotojai, savanoriai, seselės, parapijų klebonai su savo tikinčiaisiais ir pareigūnai bei valdžios žmonės lanko žmones, mėgina jiems padėti suteikdami  būtiniausią pagalbą, pakalbinti", - apie migrantus A. J. Bačkis kalbėjo „Vatican News".

Kardinolas 2022 m. duotame interviu dar kartą priminė, kad Bažnyčia visada rūpinosi emigrantais – pirmasis Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną paskelbė popiežius Benediktas XV.

Apie šeimą

2021 m. rugpjūčio 12 d. kardinolas „Vatican News" sakė: „Kalbėdami apie meilę, negalime neaptarti ir šeimos. Ji yra nuostabi vieta, kurioje įsikūnija Dievo meilė ir kur mokomasi mylėti. Šiandien daug kalbama apie santuokos ir šeimos reikšmę".

Jo nuomone, „jeigu norime išsaugoti sveiką šeimą ir visuomenę, visų pirma turime kreipti dėmesį į savo šeimas. Rūpinkitės tarpusavio meile ir sutarimu, ugdykite dorus vaikus, padėkime vieni kitiems padrąsindami ir pagelbėdami ten, kur galime."

„Ne maršais ir politine kova išgelbėsime šeimą, bet oriu susitelkimu, pagarbiu dialogu ir, visų pirma, krikščioniško gyvenimo liudijimu", - teigė kardinolas.

Apie pyktį

Tave pačiame interviu kardinolas pastebėjo: „Pyktis niekuomet neatnešė nieko gero, o tik destabilizavo visuomenę ir kraštą. Lietuvos laisvė buvo iškovota oriu žmonių susitelkimu, malda, giesme ir daina, o ne akmenimis ir kartuvėmis".

Biografija

Gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune diplomato Stasio Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje.

1955 m. baigęs Saint-Marie de Monceau tėvų maristų vadovaujamą institutą, įstojo į Saint-Sulpice a Issy-les-Molineux kunigų seminariją, kur baigė filosofijos kursą. Vėliau teologijos studijas tęsė Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1961 m. kovo 18 d. įšventintas kunigu.

Kurį laiką dirbo lietuvių sielovadoje Jungtinėse Valstijose. Grįžęs į Romą, įstojo į Popiežiškąją bažnytinę akademiją, kur buvo rengiami kunigai Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai. Kartu Popiežiškajame Laterano universitete studijavo bažnytinę teisę ir įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį.

1964 m., baigęs studijas, pradėjo diplomatinę tarnybą. Pirmiausia buvo paskirtas Apaštalų Sosto nunciatūros sekretoriumi Filipinuose (1964–1965), Kosta Rikoje (1965–1967), Turkijoje (1968–1970) ir Nigerijoje (1970–1973). Iš čia buvo grąžintas į Vatikaną dirbti Vatikano valstybės sekretoriate Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų taryboje, kur rūpinosi tarptautinių organizacijų, taikos ir nusiginklavimo klausimais. Kaip Vatikano delegacijos narys, 1975 m. dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje Vienoje tarptautinių organizacijų santykiams svarstyti. 1979 m. paskirtas Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų tarybos vicesekretoriumi, kartu pakeltas tikruoju Apaštalų Sosto prelatu.

1988 m. spalio 4 d. popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu, tais pačiais metais pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Olandijoje.

1991 m. gruodžio 24 d. paskirtas Vilniaus arkivyskupu.

2001 vasario 21 d. priimtas į Šventąją kardinolų kolegiją.

1993–1999 m., 2002-2005 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, 1999–2002 m., 2005-2013 m. - Lietuvos Vyskupų Konferencijos vicepirmininkas.

2011 - 2017 m. - LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas.

The post Kardinolas Audrys Juozas Bačkis mini vyskupystės metines appeared first on LAIKMETIS.

Gimęs 1920 m. Vadovicuose, Lenkijoje, Karolis Józefas Wojtyła (Karolis Jozefas Voityla), Jono Paulius II, popiežiaus pareigas ėjo nuo 1978 m. iki mirties 2005 m. Per beveik 27 metus trukusį pontifikatą jo mokymas pakeitė Katalikų Bažnyčią. Bene labiausiai jis prisimenamas dėl savo charizmatiškos prigimties, meilės jaunimui, kelionių po pasaulį ir vaidmens žlugdant komunizmą Europoje.

Šventuoju jis buvo kanonizuotas praėjus mažiau nei 10 metų po mirties, 2014 m.

Pateikiame 13 į Amžinybę iškeliavusio Romos popiežiaus citatų apie jo meilę Eucharistijai:

„Eucharistija yra mano dienos paslaptis. Ji suteikia jėgų ir prasmės visai mano tarnystės Bažnyčiai ir visam pasauliui veiklai… Tegul Jėzus, esantis Švenčiausiajame Sakramente, kalba jūsų širdims. Būtent Jis yra tikrasis gyvenimo atsakymas, kurio jūs ieškote. Jis pasilieka čia su mumis: Jis yra Dievas su mumis. Ieškokite Jo nepailsdami, priimkite Jį be išlygų, mylėkite Jį be pertraukos: šiandien, rytoj, per amžius!" - Kreipimasis į Bolonijos jaunimą, 1997 m. rugsėjo 27 d.

Eucharistija yra mano dienos paslaptis.

„Su Eucharistija artumas tampa visiškas; Dievo ir žmogaus susiliejimas pasiekia viršūnę." - Bendroji audiencija, 2000 m. spalio 11 d.

„Eucharistija, Kristaus Paschos atminimas, savo prigimtimi yra amžinybės ir begalybės nešėja žmonijos istorijoje". - Bendroji audiencija, 2000 m. spalio 25 d.

„Į susitikimą su Jėzumi, paslėptu Eucharistijoje, atsineškite visą savo amžiaus entuziazmą, visas viltis, visą troškimą mylėti." - Mane nobiscum Domine, 2004 m. spalio 7 d.

„Priimti Eucharistiją reiškia įžengti į gilią bendrystę su Jėzumi. „Pasilikite manyje, ir Aš jumyse" (Jn 15, 4). Šis gilaus ir abipusio „pasilikimo" santykis leidžia mums patirti tam tikrą dangaus žemėje nuojautą. Argi tai nėra didžiausias žmogaus troškimas? Argi ne tai turėjo omenyje Dievas, istorijoje įgyvendindamas savo išganymo planą? Dievas įdėjo į žmonių širdis savo žodžio „alkį" (plg. Am 8, 11), alkį, kuris bus patenkintas tik visiškai susivienijus su Juo. Eucharistinė bendrystė buvo duota tam, kad galėtume „pasisotinti" Dievu čia, žemėje, laukdami visiško išsipildymo danguje." - Mane nobiscum Domine, 2004 m. spalio 7 d.

„Nes net kai Eucharistija švenčiama ant kuklaus kaimo bažnyčios altoriaus, ji visada tam tikru būdu švenčiama ant pasaulio altoriaus. Ji sujungia dangų ir žemę. Ji apima ir persmelkia visą kūriniją." - Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.

„Nuolankiuose duonos ir vyno ženkluose, paverstuose Jo kūnu ir krauju, Kristus eina šalia mūsų kaip mūsų stiprybė ir maistas kelionėje, Jis leidžia mums visiems tapti vilties liudytojais." - Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.

„Jėzus laukia mūsų šiame meilės sakramente." - Dominicae Cenae, 1980 m. vasario 24 d.

„Jėzus nėra idėja, jausmas, prisiminimas! Jėzus yra ,asmuo', visada gyvas ir esantis su mumis! Mylėkite Jėzų, esantį Eucharistijoje. Jis pasiaukojamai yra Šventosiose Mišiose, kurios atnaujina Kryžiaus auką. Eiti į Mišias reiškia eiti į Kalvariją susitikti su Juo, mūsų Atpirkėju. Jis ateina pas mus šventojoje Komunijoje ir lieka esantis mūsų bažnyčių tabernakuliuose, nes yra mūsų draugas." - Kreipimasis į Italijos jaunimą, 1978 m. lapkričio 8 d.

„Jei nepaisytume Eucharistijos, kaip galėtume įveikti savo trūkumus?" - Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.

„Ir argi Marijos sužavėtas žvilgsnis, kai ji kontempliavo naujagimio Kristaus veidą ir glaudė jį prie savęs, nėra tas neprilygstamas meilės pavyzdys, kuris turėtų mus įkvėpti kiekvieną kartą, kai priimame eucharistinę Komuniją?" - Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.

Jei nepaisytume Eucharistijos, kaip galėtume įveikti savo trūkumus?

„Marija visu savo gyvenimu yra ,Eucharistijos moteris'. Bažnyčia, žvelgianti į Mariją kaip į pavyzdį, taip pat yra pašaukta mėgdžioti ją santykiuose su šiuo švenčiausiu slėpiniu". - Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.

„Bažnyčia gavo Eucharistiją iš Kristaus, savo Viešpaties, ne kaip vieną dovaną - kad ir kokią brangią - tarp daugelio kitų, bet kaip dovaną par excellence, nes ji yra jo paties, jo asmens, jo šventosios žmogystės dovana, taip pat jo išganomojo darbo dovana." - Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.

The post Jono Pauliaus II mintys apie savo meilę Eucharistijai appeared first on LAIKMETIS.

Motina Teresė 1979 m. gavo Nobelio taikos premiją, o 1985 m. - JAV Prezidento laisvės medalį bei kitų apdovanojimų. Tačiau bene labiausiai ji žinoma kaip Gailestingumo misionierių - vienuolinės bendruomenės, skirtos tarnauti „vargingiausiems iš vargšų" - įkūrėja.

Motina Teresė mirė 1997 m. rugsėjo 5 d., sulaukusi 87 metų. Po mažiau nei 20 metų, 2016 m., ji buvo paskelbta šventąja. Žemiau dalinamės jos įsimintinomis mintimis.

Apie meilę

„Darykite paprastus dalykus su didele meile". (pasak ją pažinojusio kunigo Briano Kolodiejčiuko).

„Svarbu ne tai, kiek daug darome, bet kiek meilės įdedame". (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)

„Tokia yra tikros meilės prasmė - duoti tol, kol skauda". (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)

„Kaip gali mylėti Dievą, kurio nematai, jei nemyli savo artimo, kurį matai, lieti, su kuriuo gyveni?" (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)

„Visada sutikime vienas kitą su šypsena, nes šypsena yra meilės pradžia". (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)

Apie kančią

„Neturime priežasties būti nelaimingais, nes net ir kančioje esame mylimi paties Dievo". (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

„Girdime, kad vyksta tiek daug baisių dalykų. Tačiau niekada nenuleiskite rankų. Visada - ačiū Dievui - galime šypsotis. Jūs bent jau galite šypsotis, jei jau nieko kito negalite padaryti." (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

„Vieną dieną sutikau moterį, kuri mirė nuo vėžio, ir mačiau, kaip ji kovoja su savo baisiu skausmu. Aš jai pasakiau: ,Tu žinai, kad tai tėra Jėzaus bučinys, ženklas, kad tu ant kryžiaus priartėjai prie Jo taip arti, jog Jis gali tave pabučiuoti'. O ji susikibo rankomis su manimi ir tarė: ,Motina Terese, prašau, pasakyk Jėzui, kad nustotų mane bučiuoti". Tai kančios džiaugsmas, Jėzaus bučinys". (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

Apie prasmę

„Mes nesame tik skaičiai. Esame Dievo vaikai. Esame sukurti tikslui, didesniems dalykams: mylėti ir būti mylimiems". (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

„Mes patys jaučiame, kad tai, ką darome, tėra lašas vandenyne. Bet jei to lašo nebūtų, manau, kad dėl jo stygiaus vandenynas būtų mažesnis". (Labdaros misionieriai)

„Nebijokite. Nebijokite mylėti. Net kai ateina kančia, pažeminimas, skausmas, sėkmė, džiaugsmas. Atminkite, kad esate Jam brangūs. Jis jus myli." (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

„Iš kur žinome, kad Dievas mus myli? Šventajame Rašte, Izaijo knygoje, yra labai gražūs žodžiai, kur sakoma: ,O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: „Nebijok, nes aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano. Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs neprarys, nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti" (Iz 43,1-3) (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

„Laikykitės Kristaus, nes Jis yra vienintelis atsakymas". (1974 m. interviu Airijos televizijai)

Apie tarnystę

„Štai ko reikia mūsų žmonėms. Jiems reikia jūsų rankų, kad jiems tarnautumėte, ir jūsų širdies, kad juos mylėtumėte". (Labdaros misionieriai)

„Ką galiu padaryti aš, jūs negalite. Ką galite padaryti jūs, aš negaliu. Bet kartu mes galime padaryti kažką gražaus vardan Dievo". (Labdaros misionieriai)

„Jei darome kažką su Jėzumi, jei darome tai dėl Jo ir jei darome tai Jam, tuomet žinome, kad esame su Juo, nes Jis taip pasakė." (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

Apie neturtinguosius

„Noriu, kad mylėtumėte vargšus ir niekada neatsuktumėte jiems nugaros, nes atsukę nugarą vargšams, atsukate ją Kristui." (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)

„Prašykime Dievo Motinos, kad ji duotų mums savo širdį, tokią gražią, tokią tyrą, tokią nesuteptą, tokią kupiną meilės ir nuolankumo, kad galėtume priimti Jėzų Gyvybės duoną, mylėti Jį taip, kaip mylėjo Ji, ir tarnauti Jam, padedant vargšams." (Šv. 1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

„Vargšai vis labiau ir labiau tampa žmonijos išganymo viltimi. Nes būsime teisiami pagal tai, ką jiems padarėme, kokie jiems buvome, kaip juos priėmėme". (1974 m. interviu Airijos televizijai)

„Yra dvi skurdo rūšys. Turime materialinio gyvenimo skurdą… Tačiau yra daug gilesnis, daug didesnis alkis - tai meilės alkis ir ta baisi vienatvė, kai esi nepageidaujamas, nemylimas, visų apleistas". (1974 m. interviu Airijos televizijai)

Apie gyvybės apsaugą

„Visi meldžiamės, kad turėtume drąsos palaikyti dar negimusį vaiką ir suteikti jam galimybę mylėti ir būti mylimam, ir manau, kad su Dievo malone galėsime atnešti taiką pasaulyje." (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)

„Kaip įtikinti moterį nedaryti aborto? Kaip visada, turime įtikinti ją meile." (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)

Apie šeimą ir maldą

„Meilė prasideda namuose." (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)

„Šeima, kuri meldžiasi kartu, lieka vieninga." (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)

„Jei išmokote melstis, tai dabar yra jūsų stiprybė ir džiaugsmas." (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)

The post Motina Teresė - 25 mintys, įkvepiančios prasmingam gyvenimui appeared first on LAIKMETIS.