Kviečiame dalyvauti.

The post Šiauliuose ir Tytuvėnuose - Baltijos kelio ir Laisvės dienoms paminėti skirti renginiai appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienio vakarą Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių garbės sargyba budės paskutine Lietuvos okupacijos auka vadinamo A. Sakalausko žūties vietoje prie paminklinio akmens netoli Seimo.

Vėliau tylos minute bus pagerbtas kario savanorio atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo ceremonija.

Ceremonijoje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, laukiama atvykstant pirmojo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio.

Metinių proga iki rugsėjo 2-osios Seimo II rūmų parodų galerijoje veiks fotografijų paroda „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris Artūras Sakalauskas (1963–1991)“, į ją įėjimas laisvas.

Tuo metu Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčioje trečiadienį bus laikomos šv. mišios, vėliau – pagerbimo ceremonija prie A. Sakalausko kapo.

Šeštadienį Alytuje rengiamas A. Sakalausko vardo futbolo turnyras, jame dalyvaus KASP, Lietuvos kariuomenės dalinių, Lenkijos kariuomenės atstovų komandos.

Būdamas 27 metų A. Sakalauskas 1991-ųjų sausį įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 metų rugpjūčio 19 dieną jis kartu su Alytaus rinktinės savanoriais vėl stojo ginti parlamento.

1991 metų rugpjūčio 21 dieną, žlungant pučui Maskvoje, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų specialiosios paskirties dalinio kariais.

Jie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu A. Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

The post Vilniuje ir Alytuje - kario savanorio A. Sakalausko žūties metinių minėjimo renginiai appeared first on LAIKMETIS.

Birželio 13-ąją, šv. Antano Paduviečio minėjimo dieną, į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedrą 12 val. Šv. Mišių aukai susirinko parapijiečiai ir svečiai. Šv. Antanas Paduvietis – Vilkaviškio vyskupijos globėjas. Šią jo minėjimo dieną melstasi prašant jo pagalbos ir užtarimo visai vyskupijai, kartu ir šiai parapijai, visiems joje susirinkusiems.

Šv. Mišioms vadovavęs vyskupas Rimantas Norvila, remdamasis italų brolio pranciškono mintimis, homilijoje pabrėžė vieną iš daugelio dovanų Dievo duotų šv. Antanui. Tai – ypatingas gebėjimas skelbti Dievo Žodį. „Šv. Antanas ypač brangino Šv. Raštą. Jis taip pat gebėjo nepaprastai įtikinamai skelbti Dievo Žodžio pamokymus visiems žmonėms. Tai buvo didelė jam Viešpaties duota malonė, kurią jis labai vaisingai panaudojo. Tad labai dažnai šis šventasis prisimenamas kaip garsus pamokslininkas. Šalia skelbiamo pamokslų turinio, Antanas labai kreipdavo dėmesį į klausančiuosius, jų gyvenimo aktualijas ir, skelbdamas išganymo žinią, kartu sugebėdavo juos paliesti gyvu žodžiu. Toks jautrus ir giliu tikėjimu persmelktas žodis nebuvo vien tik pamokantis, bet ir siekiantis kiekviename žmoguje uždegti dvasinio pakilimo troškimą. Kartu siekiant Dievo Žodį, padaryti suprantamą ir naudingą gyvenimui, skatinant atsiversti, vesti prie Jėzaus.”

2016 metais, švenčiant vyskupijos 90–metį, Vilkaviškio katedroje buvo įkurdinta vyskupijos globėjo šv. Antano Paduviečio relikvija. Šv. Mišių pabaigoje ji buvo išstatyta ant pagrindinio altoriaus ir buvo melstasi šv. Antano litanija. Vėliau vyskupas besimeldusiems suteikė palaiminimą šia relikvija.

The post Vilkaviškio vyskupija paminėjo savo globėjo dieną appeared first on LAIKMETIS.

Algirdo Martinaičio oratorija „Tikėjimo ir Vilties Invokacijos”.

Atlikėjai: skaitovas aktorius Dainius Svobonas Valstybinis choras „Vilnius”, vadovas Artūras Dambrauskas Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovas Egidijus Ališauskas Dirigentas Artūras Dambrauskas

The post Iškilmingas minėjimas Kryžkalnyje minint monsinjoro Alfonso Svarinsko dešimtąsias mirties metines appeared first on LAIKMETIS.

Renginys organizuojamas minint iškilaus Lietuvos dvasininko, disidento, politinio veikėjo, karo kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko dešimtąsias mirties metines.

Renginio organizatoriai ir iniciatoriai – Raseinių rajono savivaldybė, Raseinių rajono kultūros centras ir kompozitorius Algirdas Martinaitis.

Programa

12 val. šv. Mišios Stulgių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (Mišioms vadovaus vyskupas Eugenijus Bartulis)

13.30 val. Iškilmingas minėjimas

14 val. Kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Tikėjimo ir vilties invokacijos”

Atlikėjai:

Skaitovas aktorius Dainius Svobonas

Valstybinis choras „Vilnius”, vadovas Artūras Dambrauskas

Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovas Egidijus Ališauskas

Dirigentas Artūras Dambrauskas

Lietuvos partizanų memorialo lankytojų centre veiks nuotraukų paroda „Ukraina. Kova už laisvę”

Visus nuoširdžiai kviečiame dalyvauti. Pakvieskime atvykti ir savo bičiulius

The post Monsinjoro Alfonso Svarinsko dešimtųjų mirties metinių minėjimas appeared first on LAIKMETIS.

Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir pasakė homiliją jose.

Vėliau gausūs minėjimo dalyviai rinkosi pasidalinti savo atsiminimais ir liudijimais apie sesę Nijolę.

Tarp kalbėtojų buvo Laisvės premijos laureatas disidentas Petras Plumpa, Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, o susirinkusius savo dainomis šildė aktorius Gediminas Storpirštis. Taip pat susitikimo dalyviai galėjo pažiūrėti vaizdo medžiagą, skirtą kovotojai už Lietuvos ir Bažnyčios laisvę.

Atminimo popietės dalyviams buvo dalinamos trimis kalbomis išleistos s. Nijolės atminimo kortelės. Tai - tikinčiųjų pasauliečių iniciatyva, laukiant malonių jai užtariant.

Per mėnesį nuo sesers Nijolės išėjimo į Tėvo namus feisbuke sukurta jos asmeniui skirta grupė, kurioje dalinamąsi prisiminimais apie ją, archyvinėmis jos nuotraukomis.

The post Vilniuje buvo paminėta trisdešimt dienų nuo s. Nijolės Sadūnaitės išėjimo appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos tyrimo Vatikane – Romos fazės – postulatorius kunigas Andrius Končius, buvęs beatifikacijos bylos vyskupijos etapo vicepostulatorius kunigas dr. Nerijus Pipiras bei rektorato kunigas Vytenis Vaškelis.

Sakydamas homiliją, kun. N. Pipiras pažymėjo, jog Adelė, gyvendama Dievo ilgesiu, nepailsdama skelbė viltį.

Po šv. Mišių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpose vyko Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ organizuota konferencija.

Joje pristatyta bylos eiga Vatikane bei perspektyvos ir tai, kaip Adelė Dirsytė, tituluojama Vilties mokytoja, gali vilties deficitą išgyvenantį senąjį žemyną pastūmėti grįžti prie savo šaknų ir sielos.

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pristatė XXVII knygos mėgėjų draugijos narių Snieguolės (1932–2022) ir Domo (1938–2024) Akstinų asmeninę leidinių kolekciją – parodą apie Adelę Dirsytę, kurią renginiui maloniai sutiko paskolinti Žemaičių krašto muziejus.

The post Kaune paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės gimimo 115-osios metinės appeared first on LAIKMETIS.

Šiauliuose minint šią sukaktį pasikeis ir NATO oro policijos misijos Lietuvoje kontingentai. Simbolinį Baltijos oro erdvės raktą Belgijos ir Prancūzijos oro pajėgų kontingentų vadai perduos Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų kontingentų vadams, pranešė kariuomenė.

Pirmoji oro policijos misija pradėta vykdyti tuo pačiu metu, kai Lietuva tapo pilnateise NATO nare. 2004-ųjų kovo 29-ąją, 16.47 val. vakaro, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“.

Dabartinė Belgijos ir Prancūzijos kontingentų Šiauliuose vykdoma misija yra 64-oji nuo jos vykdymo pradžios. Iki šiol šioje misijoje Baltijos šalyse dalyvavo 17 valstybių.

Renginyje Šiauliuose dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininkas admirolas Joachimas Ruhle (Joachimas Riulė), Jungtinių pajėgų Briunsiume vado pavaduotojas generolas leitenantas Luisas Lancharesas.

Į ceremoniją taip pat atvyks Belgijos karinių oro pajėgų karininkas generolas majoras Haroldas Van Pee (Haroldas Van Pė), prieš 20 metų buvęs pirmosios NATO oro policijos misijos Lietuvoje vadu. Šiuo metu jis eina Jungtinio oro operacijų centro, iš kurio vadovaujama NATO oro policijai Baltijos šalyse, vado pareigas.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Baltijos šalims kurį laiką raginant NATO sustiprinti oro policijos misiją, Aljansas pernai birželį sutarė dėl rotacinės oro gynybos modelio.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Baltijos šalims kurį laiką raginant NATO sustiprinti oro policijos misiją, Aljansas pernai birželį sutarė dėl rotacinės oro gynybos modelio

Kovo pradžioje tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad rotacinė oro gynyba pradės veikti dar šiemet, Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“. Vis tik ministras neįvardino nei konkrečių šalių, nei terminų.

Seimas narystės NATO metines minės iškilmingame posėdyje.

Jame kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 1999−2003 metais NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas), NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmasis vicepirmininkas Oleksandras Kornijenka.

Kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.

1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui) laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. 

2004 metų kovo 29 dieną tuometis Lietuvos premjeras A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Colin Powellui (Kolinui Pauelui) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.

The post 20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 27 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks Vilniaus arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953) skirtas atminimo vakaras, kuriame dalyvaus arkivyskupo Mečislovo Reinio postulatorius kunigas dr. Mindaugas Sabonis ir kunigas dr. Nerijus Pipiras.

17.00 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

Šv. Mišiose giedos Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, bus skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.

Arkivyskupo Mečislovo Reinio laikysena šviečiant ir ugdant visuomenę bei ginant katalikų tikėjimą buvo bekompromisė: argumentuotai atrėmęs nacionalsocializmo idėjas, M. Reinys priešinosi ir bolševikinei ideologijai, žinodamas, jog visais atvejais tokia nelygi kova reiškia kankinystę.

Sovietiniai funkcionieriai didelę įtaką visuomenėje turintį Bažnyčios hierarchą stengėsi patraukti savo pusėn. 1945 m. birželio 19 d. arkivyskupas sovietinių funkcionierių buvo raginamas parašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis, tačiau atsisakė motyvuodamas tuo, kad Bažnyčia negali kištis į politinius reikalus.

1947 m. gegužės mėn. arkivyskupas išsiuntė Religinių kultų tarybos įgaliotiniui raštą, kuriame protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių suvaržymus. Tų pačių metų birželio 12 d. jis buvo sovietų valdžios suimtas, tardytas, o lapkritį Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams „už talkininkavimą tėvynės išdavikams, dalyvavimą antitarybinėje nacionalistinėje organizacijoje ir antitarybinę agitaciją“ ir įkalintas Vladimiro (Rusija) kalėjime. Mirė kalėjime 1953 m. lapkričio 8 d. Palaidotas bendrame kape.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1998 m. rugsėjo 14 d. pradėta arkivyskupo M. Reinio beatifikacijos byla. 2000 m. jis buvo įrašytas į XX a. tikėjimo liudytojų-kankinių martirologiją.

The post Vilniuje vyks arkivyskupui Mečislovui Reiniui skirtas atminimo vakaras appeared first on LAIKMETIS.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skambėjo šalies vadovų sveikinimo kalbos. Švęsti Kovo 11-osios sostinės centre susirinko tūkstančiai gyventojų. 

„Šiandien mes švenčiame, nes prieš 34 metus pasirinkome laisvę, pasirinkome drąsą veikti ir patiems rašyti savo istoriją. Pasirinkome beatodairiškai nerti į nepriklausomybę, nesidairydami į praeitį ir nebijodami dėl ateities“, – susirinkusiems sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Anot jo, anuomet Lietuvos apsisprendime sutilpo ne tik visas ryžtas, kurį turėjo tuometiniai tautos atstovai, bet ir visa susijusi rizika. 

„Kodėl šiandien, praėjus 34 nepriklausomybės metams, gaištame laiką spėliodami, kada būsime užpulti ir gąsdiname save? Kodėl leidžiame, kad būtų viešai abejojama mūsų sąjungininkais, kurie ne kartą žadėjo kovoti kartu su mumis? Kodėl leidžiamės valdomi baimės? Tai nėra laisvė. Laisvė nėra nuolatinis, nesibaigiantis, įkyrus išorinių garantijų ieškojimas. Laisvė yra ateiti ir padaryti tai, ką būtina padaryti“, – kalbėjo prezidentas. 

Jo teigimu, tą Kovo 11-ąją lietuviai buvo autentiškai, neabejotinai, drąsiai laisvi. G. Nausėda linkėjo ir toliau išlikti oriems, laisviems, susitelkusiems. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Nepriklausomybės aikštėje teigė, kad šalies istorija ne kartą parodė, kad turime jėgų susitelkti, kai to reikia.

„Turėjome pačiais sunkiausiais Lietuvai laikais, turime jų ir dabar  Ne kartą per pastaruosius kelis metus tai parodėme tiek artimam, tiek nepažįstamam. Dabar niekas nepasibaigė. Mums visiems reikės dar daug kantrybės, ryžto ir tuo pačiu ramaus nusiteikimo telktis svarbiausiems sprendimams ir darbams“, – sakė ji. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikindama Kovo 11-osios proga teigė, kad prieš 34 metus Lietuva atvėrė nepriklausomybės vartus, už kurių laukė išsiilgtas, bet nežinomas kelias.

„Buvo niurgzlių, buvo skeptikų, kurie sakė, kad mes esame nepasiruošę, buvo ir naivuolių, kurie sakė, kad tereikia prasiveržti ir visa kita savaime išsispręs. Žinoma, tikrovė, kaip paprastai būna, neįsipaišė į niekieno schemos ribas. Tikrovė, kaip ir laisvė, tai kelias, kuriuo tvirtai ir kantriai einame kasdien, o kiek pajudėsime į priekį priklausys, kiek stengsimės, kiek kelsimės suklupę. Kelią įveikia einantys, o net ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Anot jos, Lietuva myli laisvę ir liks jos kelyje. 

The post Švęsti Kovo 11-osios sostinės centre susirinko tūkstančiai gyventojų appeared first on LAIKMETIS.