Anksčiau premjerė teigė, jog šildymo, elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitąmet reikės nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų. 

„Didelių detalių pristatyti ilgai nebus galima, ypač sumų, nes per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos šoktelėjo iki beveik 350 eurų už megavatą ir buvo tokių savaičių, kada jos panašiu tempu nukrito. Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 metais, netgi reguliuojamų kainų, nebus labai lengva, bet kalbam apie sumas, kurioms biudžeto reikės tikrai artimo ir viršijančio milijardą eurų“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.  

Kompensacines priemones pirmadienį ji ketina aptarti su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau jų nedetalizavo. 

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai

„Šiandien su prezidentu apsitarsime, ar tos kryptys, apie kurias pagalvojusi Vyriausybė, atrodo panašiai ir prezidentui“, – sakė I. Šimonytė.  

Pasak I. Šimonytės, 1 mlrd. eurų reikės tik energetikos kainų kompensacijoms, tačiau taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių. 

G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė iš premjerės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

The post I. Šimonytė: kompensuoti energijos kainoms reikės milijardo eurų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė KAM, JAV ir Vokietija yra pagrindinės partnerės įsigyjant ginkluotę, per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.

Lietuvai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padidinus asignavimus gynybai, artimiausiu metu planuojama pradėti įsigijimų procedūras su kiekviena iš šių šalių dar už daugiau nei po 1 mlrd. eurų iki 2027 metų.

„Jau įgyvendinus ir įgyvendinant krašto apsaugos modernizavimo programą Lietuvos kariuomenės galimybės bus vis didesnės, kaip ir šalies apginamumas. Paraleliai bus plečiamas ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak KAM, iš strateginių partnerių įsigyjama įranga sudaro Lietuvos kariuomenės modernizacijos pagrindą: stiprinami kariuomenės manevro ir ugnies galios, oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo, prieštankinės kovos, karinės žvalgybos, logistiniai bei karinės medicinos pajėgumai.

Sausumos pajėgų manevro ir ugnies galios stiprinimui Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Tam perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir įgyvendinamas savaeigių haubicų „PzH2000“ projektas.

Be vykstančio pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.

Iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 kilometrų atstumu

Pasak pranešimo, Vokietija išlieka pagrindine partnere ir stiprinant Lietuvos kariuomenės logistinius gebėjimus – įsigyjamos reikalingos transportavimo platformos. Artimiausiu metu bus pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas.

Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 kilometrų atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio prieštankinės sistemos „Javelin“. Bus įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, perkami šarvuoti visureigiai, bepiločiai.

KAM pažymi, kad modernizuojant Lietuvos kariuomenę kitos svarbios partnerės yra Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Italija ir kitos NATO bei ES šalys. Oro gynyba plėtojama iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos pagrindu.

The post Lietuva iš JAV ir Vokietijos pirks ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų appeared first on LAIKMETIS.