GRASINIMAS. Maskva prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono komentarus apie galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams laiko grasinimu, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

RUBIO. JAV Valstybės sekretorius Marco Rubio, trečiadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, sakė, kad ši invazija yra „karas per trečiąsias šalis tarp branduolinių galybių – Jungtinių Valstijų, padedančių Ukrainai, ir Rusijos – ir jis turi baigtis“.

MILIJARDAI. JAV Aukščiausiasis Teismas, priimdamas pirmą svarbų D. Trumpo administracijai nepalankų sprendimą penkiais balsais prieš keturis paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, pagal kurią reikalaujama atlikti 2 mlrd. mokėjimus į užsienį pagal jau įvykdytas pagalbos sutartis.

AT teisėjų dauguma sakė, kad federalinis teisėjas, nurodęs atnaujinti mokėjimus pagal sutartis su JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) ir Valstybės departamentu, „turėtų paaiškinti, kokius įsipareigojimus vyriausybė turi įvykdyti“.

PALIAUBOS. Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su laikinomis paliaubomis Ukrainoje, ir atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) siūlymus sustabdyti kovas vienam mėnesiui arba nutraukti oro ir jūrų atakas.

STEPUKONIS. Buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis iš fondo įmonių, įtariama, pasisavino apie 42 mln. eurų, pranešė ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras.

KAZINO. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų skyrė beveik 8,4 mln. eurų baudą.

SUMAIŠTIS. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį atšaukė ankstesnį sprendimą dėl M. Sinkevičiaus mandato panaikinimo, priimtą dar tada, kai politiką nuteisė Lietuvos apeliacinis teismas, kartu su bausme pritaikęs draudimą eiti viešąsias pareigas.

Po šio sprendimo Jonavos rajono savivaldybės taryba turės atšaukti į pareigas laikinai iki kovą numatytų rinkimų paskirtą merą Povilą Beišį. Tuo metu Seimas rengiasi svarstyti VRK prašymą atšaukti pačius pirmalaikius rinkimus, kurie buvo numatyti kovo 16 dieną.

VIZITAS. Aplinkos ministras Povilas Poderskis ketvirtadienį patvirtino pernai kovą kalėjime lankęs keliasdešimties milijonų eurų pasisavinimu įtariamą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.

The post Naujienų telegrafas: smūgis Trumpui, Macrono retorika, Stepukonio milijonai appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvai tenkanti dalis tokiu atveju būtų apie 158 perkeliamus asmenis arba finansine išraiška būtų 3,16 mln. eurų“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

Vėliau ji patikslino, kad tiek finansų skirti arba migrantų priimti šaliai reikėtų kasmet.

Taip ministrė kalbėjo trečiadienio vakarą EP ketinant balsuoti dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketo. 

Priėmus paketą atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas. Tai reikštų tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis. Jei kuri nors bloko narė atsisakytų priimti migrantus, ji turėtų skirti finansinį ar materialinį indėlį priimančioms šalims.

Priėmus paketą atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas. Tai reikštų tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis

„Valstybė galėtų pasirinkti vieną arba kitą alternatyvą ir tas procesas atrodytų taip, kad bus sudaryta komisija, kuri ir priims sprendimą dėl vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo“, – kalbėjo ministrė.

„Lietuva nuosekliai nuo pat pradžių laikėsi tokios pozicijos, kad negali būti primetama valstybei prievarta, ką jinai turi priimti ar priimti atitinkamą skaičių žmonių, ar finansiškai prisidėti“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kurį variantą rinktųsi Lietuva, nes sprendimą turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.

The post Patvirtinus ES migracijos reformą, Lietuvai tektų 158 migrantai arba 3 mln. eurų mokestis appeared first on LAIKMETIS.

„Investiciniai arbitražai nėra kažkas naujo. Lietuva yra jų turėjusi ir net neabejoju turės tikrai daug. Tai yra normali procedūra, jeigu kažkuri šalis atsižvelgiant į tarpvyriausybinius susitarimus skundžia vieną ar kitą nuostatą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Skuodis. 

Motyvuodamas arbitražų procesų konfidencialumu susisiekimo ministras „Belaruskalij“ skundo detaliau nekomentavo. 

„Iš kitų arbitražų įvairiausių patirties mes matome, kad net neaiškūs politikų elektroninio pašto laiškai kartais  naudojami tokiose procedūrose, tai tiesiog geriau yra susilaikyti nuo komentarų ir bendrai priimti tą kaip normalią procedūrą“, – teigė M. Skuodis. 

Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius

Baltarusijos bendrovė investicinio arbitražo procesą pradėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė pernai sausį negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Pirmasis apie „Belaruskalij“ skundą antradienį pranešė naujienų portalas tv3.lt. Pasak jo, Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius. 

Vyriausybė pernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta. 

Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.

The post Lietuvai gresia milijardinė bauda? M. Skuodis ragina nesijaudinti appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu šimtų milijonų eurų paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami. 

„Procesas toks, kad iki spalio pabaigos (28 dienos – BNS) mes turime oficialiai pasakyti, parodyti tą pateikimą (NT įstatymo projekto – BNS), paaiškinti įstatymo logiką, kokio tikslo siekiame, koks bus efektas, pagrįsti, kad tas pokytis atitinka reformos esmę – turime pateikti oficialų dokumentą. (...) Po to dokumento pateikimo Komisija vertins ir priims sprendimą (...) Iš esmės iki spalio 28 dienos užtenka pasakyti, kad įstatymas jau yra pateiktas Seimui“, – BNS sakė viceministrė Vaida Markevičienė.

Pasak jos, Europos Komisija, priimdama sprendimą suspenduoti dalį lėšų įvardijo, kad kryptis yra teisinga – akcizų, aplinkos taršos mokesčių pakeitimai padaryti, tačiau tų pokyčių reikia ir daugiau, įskaitant NT mokestį.

„26 mln. lėšų suspendavimas kyla iš vadinamųjų tarpinių rodiklių, kurie įpareigoja Lietuvą pateikti įstatymų projektus“, – aiškino viceministrė.  

Tačiau, jos teigimu, rodikliai, už kuriuos Lietuva turės atsiskaityti Komisijai vėliau, kalba jau apie teisės aktų įsigaliojimą – Komisija vertins, ne koks pateikto įstatymo turinys, o koks priimtų įstatymų rezultatas. Jų nevykdant Lietuva, tikėtina, negautų šimtų milijonų eurų.  

„Mes turime ir įstatymų įsigaliojimo rodiklius, ir Dombrovskis (EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis – BNS) būtent jau kalba apie sekančius žingsnius, būtent įsigaliojimą. (...) Vėlesniuose mokėjimo prašymuose bus jau tie sekantys žingsniai (...) Manau, kas yra sakoma – jeigu jūs nieko nedarysite, tai tas efektas gali būti daug rimtesnis“, – BNS sakė V. Markevičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Vilniuje susitikęs su V. Dombrovskiu teigė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.  Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas. 

EK vicepirmininko teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

V. Markevičienė teigia, kad EK nenurodo konkrečių mokesčių lengvatų, kurių Lietuva turi atsisakyti. 

„Viena iš krypčių yra atsisakyti tam tikrų neefektyvių lengvatų. Tą esam įsipareigoję atlikti plane („Naujos kartos Lietuva“ – BNS), bet turbūt ir patys matote – pakete yra tam tikrų lengvatų atsisakymas, naujų įvedimas, kurios efektyvesnės“, – sakė finansų viceministrė.

„Komisija nesako, kad turime A, B, C lengvatos atsisakyti ar įvesti – tai yra kryptis, turime įvertinti, kurios lengvatos neefektyvios, neatitinka valstybės strateginių siekių, žaliojo kurso, ir jų atsisakyti. Bet tai nėra išsamus sąrašas, kad tai A, B, C lengvata, kuri turėtų išnykti ar atsirasti. Tai bendros kryptys, pagal tai, kokios tikslo siekiame“, – pridūrė ji.

V. Dombrovskis interviu BNS teigė, kad mokesčių reforma yra svarbi RRF paramos Lietuvai dalis. 

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Vieną iš pirmojo ES paramos paketo – „žaliųjų“ akcizų įstatymą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, kurios Seimui jau pateiktos, tačiau kelia daug diskusijų ir gali būti keičiamos. Jei EK teigiamai įvertins dokumentą dėl pastarojo įstatymo, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Europos Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. eurų. Pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – šį rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų. Su šiuo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių. 

Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

The post Viceministrė: šimtų milijonų RRF paramos Lietuva negautų, jei neįgyvendintų įstatymų appeared first on LAIKMETIS.

Keithas Johnsonas (Kitas Džonsonas), teigiantis, kad investicijos „Dogecoin“ buvo nesėkmingos, save pavadino „Amerikos piliečiu, kuris buvo apgautas“, kai buvo įtrauktai į tai, ką jis pavadino „Dogecoin“ kriptopiramidės schema“.

Savo ieškinyje, pateiktame Niujorko teismui, jis prašo ieškinį laikyti grupiniu ieškiniu, pateiktu vardu tų piliečių, kurie patyrė nuostolių nuo 2019 metų investuodami į kriptovaliutą.

K. Johnsono skaičiavimais, nuo tada, kai E. Muskas pradėjo reklamuoti virtualiąją valiutą, investuotojai prarado apie 86 mlrd. JAV dolerius.

Ieškovas siekia, kad verslininkas sumokėtų investuotojams šią sumą bei atlygintų dvigubai didesnę žalą – papildomus 172 mlrd. JAV dolerių.

Ieškovas siekia, kad verslininkas sumokėtų investuotojams šią sumą bei atlygintų dvigubai didesnę žalą – papildomus 172 mlrd. JAV dolerių

2013 metais sukurtos „Dogecoin“ kūrėjai teigia, kad valiuta sukurta kaip ironiškas atsakas į daug dėmesio sulaukusius internetinius reiškinius: kriptovaliutas, tokias kaip bitkoinas, ir Šiba Inu veislės šuns memą.

Didžiąją egzistavimo dalį „Dogecoin“ kaina siekė vos kelias cento dalis.

Tačiau 2021 metų pradžioje valiutos vertė šoktelėjo, o tų metų gegužę išaugo iki 0,73 JAV dolerio, kilus pirkimo ažiotažui, susijusiam su bendrovės „GameStop“ akcijų brangimu bei E. Muskui paskelbus humoristinių žinučių.

Ketvirtadienį „Dogecoin“ vertė nesiekė 6 centų.

K. Johnsonas teigė manantis, kad E. Muskas padidino „Dogecoin“ kainą, rinkos kapitalą ir prekybos apimtį“, reklamuodamas šią kriptovaliutą.

Investuotojas ieškinyje pacitavo E. Musko, turtingiausio pasaulio žmogaus, turinčio daugiau nei 98 mln. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“, žinutes, įskaitant vieną, žadančią, kad „SpaceX“ „pakels „Dogecoin“ į Mėnulį“.

K. Johnsonas tarp atsakovų nurodė „Tesla“ , nes bendrovė priima virtualią valiutą mokėjimams už tam tikrus išvestinius produktus.

„SpaceX“ įtraukta dėl to, kad vieną iš savo palydovų pavadino „Dogecoin“ vardu.

The post Amerikiečių investuotojas sieks prisiteisti iš E. Musko 258 mlrd. JAV dolerių appeared first on LAIKMETIS.

Tokią išvadą padarė Suomijoje veikiančio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai – jų ataskaita „Putino karo finansavimas: iškastinio kuro importas iš Rusijos per pirmąsias 100 invazijos dienų“ paskelbta birželio 13-ąją.

Tyrimo duomenimis, Europos Sąjunga tebėra didžiausia Rusijos gamtinių dujų ir naftos pirkėja – nuo vasario 24-osios iki birželio 3 dienos jai teko 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto (57 mlrd. eurų).

Kalbant apie atskiras valstybes, svarbiausia importuotoja buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų),  Italija (7,8 mlrd. eurų).

Didžiausią dalį iškastinio kuro eksporto pajamų Rusija gavo iš žaliavinės naftos tiekimo (46 mlrd. eurų), beveik perpus mažiau – iš dujų tiekimo vamzdynais (24 mlrd. eurų), o likusią dalį – iš naftos produktų (13 mlrd. eurų), suskystintų gamtinių dujų (5,1 mlrd. eurų) ir, galiausiai, anglies (4,8 mlrd. eurų) tiekimo.

Kol ES svarstė sankcijų Rusijai griežtinimą, Bendrijos narė Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia pasaulyje rusiškų SGD pirkėja

CREA analitikas Lauri Mullivirta pabrėžė, kad kai kurios valstybės (pavyzdžiui, Lenkija, Suomija ir Baltijos šalys) nuo karo Ukrainoje pradžios sumažino šį importą sumažino, tačiau kitos – Kinija, Indija ir Prancūzija – padidino.

„Kol ES svarstė sankcijų Rusijai griežtinimą, Bendrijos narė Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia pasaulyje rusiškų SGD pirkėja. Paryžiaus veiksmai turėtų sutapti su jo pareiškimais“, – pareiškė Suomijos ekspertas.

Šio mėnesio pradžioje ES priėmė sprendimą dėl dalinio naftos importo iš Rusijos uždraudimo, tačiau embargas jos gamtinėms dujoms, nuo kurių yra labai priklausomos kai kurios Bendrijos narės, kol kas nenumatytas.

The post Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios uždirbo 93 mlrd. eurų, Prancūzija padidino dujų pirkimą iš Rusijos appeared first on LAIKMETIS.