„Prašiau paleisti Aung San Suu Kyi ir Romoje susitikau su jos sūnumi. Pasiūliau Vatikanui suteikti jai prieglobstį mūsų teritorijoje“, – nurodė pontifikas. 

Dienraštyje „Corriere della Sera“ išspausdintame italų kunigo Antonio Spadaro (Antonijaus Spadaro) straipsnyje pateikiamos ištraukos iš privačių popiežiaus susitikimų, vykusių rugsėjo 2–13 dienomis jam lankantis Indonezijoje, Rytų Timore ir Singapūre.

„Šiandien negalime tylėti dėl padėties Mianmare. Privalome kažką daryti“, – cituojamas popiežius. 

„Jūsų šalies ateitis turėtų būti taika, pagrįsta pagarba kiekvieno žmogaus orumui ir teisėms bei pagarba demokratinei sistemai, leidžiančiai kiekvienam prisidėti prie bendros gerovės kūrimo“, – sakė jis Azijos jėzuitams. 

78-erių Aung San Suu Kyi atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą nuteisus ją dėl virtinės kaltinimų – nuo korupcijos iki COVID-19 pandemijos metu galiojusių taisyklių pažeidimo.

2015 metais jos vadovaujama Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) laimėjo pirmuosius Mianmaro demokratinius rinkimus per daugiau nei du dešimtmečius.

2021-ųjų vasario mėnesį per žaibišką perversmą Mianmaro kariuomenė nuvertė Aung San Suu Kyi vyriausybę ir perėmė valdžią ir sulaikė ją. Vietos žiniasklaida pranešė, kad sulaikymo metu ji skundėsi sveikatos sutrikimais. 

1991-ųjų Nobelio taikos premijos laureatė kadaise buvo laikoma pavyzdžiu žmogaus teisių gynybos srityje. 

Tačiau 2017-asiais ji prarado tarptautinių rėmėjų palankumą po to, kai buvo apkaltinta nesiėmusi veiksmų, kad sustabdytų kariuomenę, persekiojančią šalies musulmonų rohinjų mažumą.

Į kaimyninį Bangladešą pasitraukę rohinjų pabėgėliai teigė, kad dėl šių veiksmų atliekamas Jungtinių Tautų genocido tyrimas, tačiau persekiojimas tęsiasi. 

Be to, nuo perversmo 2021-aisiais daugiausia budistinį Mianmarą krečia neramumai: chunta kovoja tiek su etninėmis sukilėlių grupėmis, tiek su naujomis prodemokratinėmis jėgomis.

The post Popiežius nušalintai Mianmaro demokratinei lyderei pasiūlė prieglobstį Vatikane - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Birželio pabaigoje JAV valstybės departamentas paskelbė metinę ataskaitą apie tarptautinės religijos laisvės padėtį, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pastebėjo, kad ataskaita „skatina mūsų ateities viziją, kurioje kiekvienas gali pasirinkti ir praktikuoti savo įsitikinimus, įskaitant teisę netikėti ar netikėti".

„Pagarba religijos laisvei sustiprina kitas teises, pavyzdžiui, teisę laisvai kalbėti, taikiai susirinkti, ar teisę dalyvauti politikoje", - kalbėjo A. Blinkenas. Šalia jo stovėjo JAV ambasadorius tarptautinei religijos laisvei Rashadas Hussainas (Rašadas Huseinas). „Šios visuotinės teisės apsauga suteikia žmonėms galimybę išreikšti save, išnaudoti visą savo potencialą ir visapusiškai prisidėti prie savo bendruomenės."

Ataskaita, kasmet teikiama JAV Kongresui pagal 1998 m. Tarptautinės religinės laisvės aktą, apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Naujausioje ataskaitoje 12 šalių - Birma (Mianmaras), Kinijos Liaudies Respublika, Kuba, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Iranas, Nikaragva, Pakistanas, Rusija, Saudo Arabija, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas - įvardijamos kaip ypatingą susirūpinimą keliančios šalys. Šis pavadinimas reiškia, kad šalis vykdo arba toleruoja „ypač šiurkščius religijos laisvės pažeidimus".

Kai kurie stebėtojai teigė, kad į sąrašą turėjo būti įtraukta dar viena šalis - Nigerija.

Štai keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių 12 šalių pateko į sąrašą:

Birma (Mianmaras)

Mianmaro, kurį JAV Valstybės departamentas vadina Birma, konstitucija garantuoja „teisę laisvai išpažinti ir praktikuoti religiją, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai, moralei ar sveikatai ir kitoms šios konstitucijos nuostatoms".

Tačiau 2023 m. pasirodė pranešimų apie grasinimus, sulaikymus ir smurtą, nukreiptą prieš religinių ir etninių mažumų grupes.

Kinijos Liaudies Respublika

Nors Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad piliečiai „naudojasi religinių įsitikinimų laisve", pamaldas leidžiama rengti tik religinėms grupėms, priklausančioms vienai iš penkių valstybės sankcionuotų „patriotinių religinių asociacijų", atstovaujančių oficialioms religijoms.

Taisyklėse reikalaujama, kad dvasininkai įsipareigotų būti ištikimi Kinijos komunistų partijai ir socializmui bei „priešintis neteisėtai religinei veiklai ir religinei ekstremistinei ideologijai, taip pat priešintis užsienio jėgų infiltracijai naudojant religiją".

2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos administracinės priemonės, pagal kurias vienuolynai, bažnyčios, mečetės, šventyklos ir kitos „religinės veiklos vietos" privalo remti partijos vadovavimą, įgyvendinti „Xi Jinpingo mintį apie socializmą su Kinijos bruožais" ir skatinti religijos sinizaciją. Priemonėse taip pat nustatyta, kad pamokslų turinys turėtų atspindėti „socialistines pagrindines vertybes" ir būti integruotas į „tradicinę kinų kultūrą". Kai kurios žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) pranešė, kad, nepaisant laikino Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimo dėl vyskupų skyrimo, vyriausybė toliau persekiojo, sulaikė, pradangino, areštavo, įkalino, o kai kuriais atvejais išbarė katalikų kunigus, kurie neprisijungė prie valstybės sankcionuotos Kinijos katalikų patriotinės asociacijos.

Kuba

Kubos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos dėl religijos laisvės ir draudžiama diskriminacija dėl religijos, tačiau baudžiamojo ir administracinio kodeksų nuostatos prieštarauja šiai apsaugai. Joje skelbiama, kad šalis yra pasaulietinė valstybė, ir numatomas religinių institucijų ir valstybės atskyrimas, tačiau Kubos komunistų partija per savo Religinių reikalų biurą ir Teisingumo ministeriją reguliuoja religinę praktiką. Pagal įstatymą visos religinės grupės turi kreiptis į biurą dėl oficialios registracijos.

Daugelis religinių grupių ir toliau teigė, kad, nepaisant konstitucinių nuostatų dėl sąžinės ir religijos laisvės, bei diskriminacijos dėl religijos draudimo, vyriausybė naudojo grasinimus, sulaikymus, smurtą ir kitas prievartos taktikas, kad apribotų kai kurių religinių grupių, vadovų ir pasekėjų veiklą, įskaitant kalinių teisę laisvai praktikuoti religiją. Šaltiniai minėjo nuolatinį valdžios stebėjimą, bauginimą ir kunigų, pasisakančių apie žmogaus teises, tardymą, taip pat valdžios spaudimą katalikų vadovybei, kad ši nutildytų atvirai kalbančius kunigus.

Šiaurės Korėja

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos Konstitucijoje numatyta religinių įsitikinimų laisvė. Tačiau 2022 m. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitoje teigiama, kad „teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę ... ir toliau yra paneigiama, o valdžios institucijos netoleruoja jokių alternatyvių tikėjimo sistemų".

Valstybės departamento ataskaitoje apie religijos laisvę teigiama: „Keli šaltiniai nurodė, kad padėtis iš esmės nepasikeitė nuo 2014 m., kai buvo paskelbta JT Tyrimo komisijos ataskaita dėl žmogaus teisių šalyje. Ji atskleidžia, kad valdžios institucijos beveik visiškai paneigė teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir nustatė, kad vyriausybė daugeliu atvejų vykdė žmogaus teisių pažeidimus, kurie laikytini nusikaltimais žmoniškumui. Pranešama, kad vyriausybė ir toliau vykdė mirties bausmes, kankino, suiminėjo ar fiziškai smurtavo prieš asmenis už jų religinę veiklą."

Eritrėja

Eritrėjos įstatymai ir Konstitucija, kuri vis dar nėra įgyvendinta, draudžia diskriminaciją dėl religinių priežasčių ir numato minties, sąžinės ir tikėjimo laisvę, taip pat laisvę praktikuoti bet kurią religiją. Vyriausybė pripažįsta keturias oficialiai įregistruotas religines grupes: Eritrėjos Stačiatikių Tevahedų Bažnyčią, sunitų islamą, Katalikų Bažnyčią ir Eritrėjos Evangelikų Liuteronų Bažnyčią.

Tačiau 2023 m. ataskaitoje teigiama, kad Eritrėjos vyriausybė areštavo asmenis dėl religijos. Krikščionių nevyriausybinė organizacija „Release International" pranešė, kad sausio-balandžio mėn. buvo suimti 177 neregistruotų krikščionių grupių nariai, susirinkę privačiuose namuose melstis ar įrašinėti garbinimo muziką. Liepos mėn. krikščionių NVO „Kankinių balsas Kanadoje" pranešė, kad du pastoriai nuo 2004 m. tebėra sulaikyti nepateikus kaltinimų. Informacijos apie šių sulaikytųjų laikymo sąlygas ar jiems pateiktus kaltinimus, jei tokių buvo, nėra. Nevyriausybinės organizacijos teigė, kad anksčiau valdžios institucijos kai kuriuos sulaikytus krikščionis laikė jūriniuose konteineriuose, mušė ir kankino, bandydamos priversti atsisakyti tikėjimo.

Vyriausybė toliau valdė anksčiau katalikams, stačiatikiams ir musulmonams priklausiusias mokyklas, kurios buvo konfiskuotos pagal Proklamacijos 73/1995 draudimą religinėms institucijoms teikti socialines paslaugas, įskaitant švietimą.

Iranas

Irano Konstitucijoje šalis apibrėžiama kaip islamo respublika, o oficiali valstybinė religija - dviejų atšakų Džafaro šiitų islamas. Joje teigiama, kad visi įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti grindžiami „islamo kriterijais" ir oficialiu šariato aiškinimu. Konstitucijoje teigiama, kad piliečiai naudojasi žmogaus, politinėmis, ekonominėmis ir kitomis teisėmis pagal islamo kriterijus". Baudžiamajame kodekse numatytos šariato numatytos bausmės, įskaitant amputaciją, nuplakimą ir užmėtymą akmenimis. Jame nurodyta mirties bausmė už „moharebeh" („priešiškumą Dievui") ir „sabb al-nabi" ("Pranašo įžeidimą"). Už kitų religijų, išskyrus islamą, skelbimą baudžiama iki 10 metų kalėjimo.

Nikaragva

Nikaragvos Konstitucija draudžia diskriminaciją dėl religijos, numato tikėjimo, religijos ir kulto laisvę ir teigia, kad niekas „negali būti verčiamas prievartos priemonėmis deklaruoti savo ideologiją ar įsitikinimus".

Tačiau, remiantis daugeliu žiniasklaidos, NVO ir tarptautinių organizacijų pranešimų, vyriausybė paspartino išpuolius prieš Katalikų Bažnyčią ir evangelikų krikščionių grupes. Per metus policija suėmė 27 katalikų kunigus ir du katalikų seminaristus, daugelį kitų katalikų kunigų trumpam sulaikė tardymo tikslais, iš šalies išsiuntė 18 Nikaragvos ir tris užsienio šalių kunigus.

Vasario mėn. teisėjas be teismo nuteisė vyskupą Rolando Alvarezą 26 metams kalėjimo ir panaikino jo pilietybę už išdavystę ir kibernetinius nusikaltimus. Tą patį mėnesį vyriausybė išsiuntė į Jungtines Valstijas 222 politinius kalinius, kuriems buvo priimtas humanitarinis lygtinis paleidimas, įskaitant šešis katalikų kunigus ir penkis kitus su Katalikų Bažnyčia susijusius asmenis. Buvusiems politiniams kaliniams atvykus į Jungtines Valstijas, Managvos apeliacinis teismas paskelbė šiuos asmenis „išdavikais" ir pareiškė, kad vyriausybė atėmė iš jų pilietybę.

Taip pat vasario mėn. apeliacinis teismas dar 94 Nikaragvos piliečius, įskaitant 10 katalikų kunigų, paskelbė „išdavikais" už „sąmokslą, kuriuo siekiama pakenkti nacionaliniam vientisumui" ir „melagingų žinių skleidimą", atėmė iš jų pilietybę ir nurodė konfiskuoti jų turtą. Kovo mėnesį Šventasis Sostas uždarė savo nunciatūrą Managvoje po to, kai Nikaragvos vyriausybė „sustabdė" diplomatinius santykius, reaguodama į tai, kad popiežius Pranciškus palygino Ortegos administraciją su nacių Hitlerio diktatūra.

Balandžio mėnesį prezidentas Danielis Ortega šalies katalikų hierarchus pavadino „šėtono vyskupais". Rugpjūčio mėn. vyriausybė uždarė jėzuitų valdomą Centrinės Amerikos universitetą, teigdama, kad jis yra terorizmo centras.

Pakistanas

Pakistano Konstitucijoje islamas įtvirtintas kaip valstybinė religija ir reikalaujama, kad visos įstatymų nuostatos atitiktų islamą. Konstitucijoje teigiama: „Laikantis įstatymų, viešosios tvarkos ir moralės, kiekvienas pilietis turi teisę išpažinti, praktikuoti ir propaguoti savo religiją." Baudžiamajame kodekse nustatytos bausmės už šventvagystę - nuo 10 metų kalėjimo iki mirties bausmės, nors vyriausybė dar niekam nėra įvykdžiusi už ją mirties bausmės.

Žiniasklaidos pranešimais, policija kartais nužudydavo religinių mažumų atstovus arba fiziškai prieš juos smurtaudavo, arba nesugebėjo apsaugoti asmenų nuo smurto, susijusio su religija. Dažnai policija, kaltinama piktnaudžiavimu, švelniai nubausdavo arba iš viso nebausdavo. Vienu atveju policija nesugebėjo apsaugoti suimtojo, kuriam buvo pateikti kaltinimai piktžodžiavimu Pendžabo Nankana Sahabo rajone; vasario 11 d. minia įsiveržė į policijos nuovadą ir jį nulinčiavo.

Rusija

Rusijos Konstitucijoje skelbiama, kad valstybė yra pasaulietinė, ir garantuojama religijos laisvė, lygios teisės nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, teisė garbinti ir išpažinti savo religiją. Įstatyme teigiama, kad valdžios pareigūnai gali uždrausti religinės asociacijos veiklą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ar užsiėmimo „ekstremistine veikla". Įstatymas leidžia vyriausybei kriminalizuoti platų spektrą veiklos kaip ekstremistinę, tačiau tiksliai neapibrėžia ekstremizmo. 2022 m. priimtu įstatymu leidžiama sukurti konfidencialią ekstremistine laikomos medžiagos duomenų bazę ir „vieningą registrą" asmenų, priklausančių teroristinėmis ar ekstremistinėmis laikomoms organizacijoms. Kitu 2022 m. įstatymu reikalaujama, kad tam tikros organizacijos, įskaitant religines grupes ir pavienius asmenis, viešai prisistatytų kaip užsienio agentai, o kritikai teigia, kad taip siekiama jas diskredituoti. Įstatyme krikščionybė, islamas, judaizmas ir budizmas įvardijami kaip keturios „tradicinės" šalies religijos ir pripažįstamas ypatingas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vaidmuo.

Rusijos karas prieš Ukrainą iškėlė daug religijos laisvės klausimų, ypač Rusijos pajėgų okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Šiose vietose Rusija neleido Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios, Ukrainos graikų apeigų katalikų, Krymo totorių musulmonų, Jehovos liudytojų, evangelikų, baptistų ir kt.

Saudo Arabija

Pagal 1992 m. Pagrindinį valdymo įstatymą oficiali Saudo Arabijos religija yra islamas, o Konstitucija - Koranas ir Suna (tradicijos ir praktika, pagrįsta pranašo Mahometo gyvenimu). Teisinė sistema daugiausia grindžiama šariatu, kaip jį aiškina sunitų islamo jurisprudencijos Hanbalio mokykla. Įstatymai nenumato religijos laisvės. Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę „kiekvienam, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai meta iššūkį karaliaus ar kronprinco religijai ar teisingumui". Įstatymas draudžia „bet kokios formos ateistinių ideologijų propagavimą", „bet kokius bandymus sukelti abejonių dėl islamo pagrindų", publikacijas, kurios „prieštarauja islamo teisės nuostatoms", ir kitus veiksmus, įskaitant neislamiškas viešas pamaldas, viešą neislamiškų religinių simbolių demonstravimą, musulmono atsivertimą į kitą religiją ir ne musulmono prozelitizmą.

Turkmėnistanas

Turkmėnistano Konstitucija nustato, kad respublika yra pasaulietinė valstybė, bei numato religijos laisvę bei asmenų teisę pasirinkti religiją, reikšti ir skleisti savo religinius įsitikinimus, dalyvauti religinėse apeigose ir ceremonijose. Konstitucija atskiria valdžios ir religijos vaidmenis ir nustato, kad religinėms organizacijoms draudžiama „kištis" į valstybės reikalus. Konstitucijoje numatyta piliečių lygybė prieš įstatymą, nepaisant jų religinių įsitikinimų.

Rugpjūčio 30 d. opozicinė žiniasklaida pranešė, kad Rusija deportavo Turkmėnijos pilietį Aširbajų Bekijevą į Turkmėnistaną už Rusijos migracijos įstatymų pažeidimą. Žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad Dašoguzo regioninis teismas nuteisė A. Bekijevą 23 metams kalėjimo dėl „sufabrikuotų kaltinimų" islamo ekstremizmu. Jehovos liudytojai pranešė apie 14 tokių atvejų, kai saugumo pareigūnai sulaikydavo jų narius, iškviesdavo juos atvykti į teisėsaugos institucijas, kelias valandas apklausdavo ir paleisdavo. Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo Turkmėnistano tarnyba pranešė, kad rugpjūčio viduryje Balkanų provincijoje policija surengė reidus į musulmonų namus ir konfiskavo religinę literatūrą

2023 m. metinėje ataskaitoje krikščionių nevyriausybinė organizacija „Open Doors" pažymėjo: „Musulmonų kilmės krikščionys patiria spaudimą tiek iš valstybės, tiek iš savo šeimos ir bendruomenės, kuri gali taikyti jiems namų areštą, priverstines santuokas ir mušimą, kad priverstų juos grįžti į islamą."

„Open Doors" taip pat pranešė, kad „musulmonų kilmės atsivertę krikščionys yra labiausiai pažeidžiami persekiojimo, ypač kaimo vietovėse. Jie gali patirti spaudimą, o kartais ir fizinį smurtą iš savo šeimų, draugų ir vietos bendruomenės, kad būtų priversti grįžti į islamą. Kai kuriuos atsivertėlius jų šeimos ilgam uždaro, muša ir galiausiai gali išvaryti iš bendruomenės. Vietos imamai skelbia prieš juos nukreiptus pamokslus ir taip dar labiau didina spaudimą. Dėl to atsivertėliai daro viską, kad nuslėptų savo tikėjimą - jie tampa slaptais tikinčiaisiais."

Kai kurios religinės grupės pranešė, kad per pastaruosius 30 metų šalyje padaugėjo to, ką vienas katalikų lyderis pavadino „religiniu smalsumu" - didesniu susidomėjimu religiniais klausimais. Vadovas teigė, kad požiūris į religiją pasikeitė dėl to, kad žmonės domėjosi krikščionybe, o kiti norėjo atkurti ryšius su savo šeimos protėviais, kurie buvo religingi. Religiniai vadovai sakė, kad jie nevykdė prozelitizmo, o atvirkščiai - atvėrė duris visiems žmonėms.

O kaip Nigerija?

Be šių šalių, ataskaitoje Alžyras, Azerbaidžanas, Centrinės Afrikos Respublika, Komorosas ir Vietnamas yra įtraukti į specialųjį stebėjimo sąrašą dėl to, kad šiurkščiai pažeidinėja arba netoleruoja religijos laisvės.

Tačiau nė viename iš šių sąrašų nėra Nigerijos, ir nemažai žmonių, įskaitant nigeriečius, toliau klausia, kodėl. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF), nepriklausoma, dviejų partijų JAV federalinės vyriausybės agentūra, įsteigta 1998 m. Tarptautinės religijos laisvės įstatymu, nurodė, kad Nigerija ne kartą atitiko teisinius reikalavimus, kad JAV būtų įtraukta į sąrašą.

„Skaudu girdėti, kad Bideno administracija vėl nutylėjo apie persekiojamą Bažnyčią Nigerijoje", - anksčiau šį mėnesį „Crux" sakė tėvas Moses Lorapuu, Makurio vyskupijos Nigerijoje, Benue valstijoje, komunikacijos direktorius ir generalinis vikaras.

The post Dvylika šalių, kuriose sąlygos religijos laisvei yra pačios blogiausios appeared first on LAIKMETIS.

Pastorius Nammye Hkun Jau Li iš Mogaungo miestelio pirmadienį patyrė šautines žaizdas galvoje ir pilve, pranešė "UCA News". Jo mirtis padidino susirūpinimą Kačino valstijoje, kurią ir taip niokoja smurtas nuo 2021 m. kariuomenės įvykdyto perversmo.

Li buvo ne tik religinis lyderis, bet ir žymus vietos antikarinių protestų ir bendruomenės iniciatyvų prieš piktnaudžiavimą narkotikais veikėjas. Jis dalyvavo kovos su narkotikais grupės "Pat Jasan" veikloje Kačine.

Incidentas įvyko miestelyje, kuriame vyko dideli neramumai, o vietos gyventojai patyrė didžiausią konflikto naštą.

Gedėdami dėl netekties, jo šeima ir vietos gyventojai reikalavo teisingumo, nors jie nenurodė jokios užpuolimą įvykdžiusios grupės, teigė "UCA News".

Nuo karinio perversmo Kačino valstijoje žuvo ir buvo perkelta daugybė žmonių. Šioje teritorijoje, kurioje gyvena daug krikščionių, religinė įtampa persipynė su politiniais nesutarimais.

The post Mianmare nužudytas baptistų pastorius appeared first on LAIKMETIS.

„Laikinai prezidento pareigas einantis Myint Swe (Mjint Svė) pranešė apie sprendimą dar pusmečiui pratęsti nepaprastąją padėtį (...) padėčiai nesant normaliai, kad būtų galima tęsti kovos su teroristais procesą“, – sakoma chuntos pareiškime.

Chunta įvedė nepaprastąją padėtį, kai 2021 metų vasarį generolai nuvertė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybę. Tai išprovokavo masinius protestus, o chunta pradėjo susidorojimą su kitaminčiais.

Nuo to laiko ji ne kartą pratęsė nepaprastąją padėtį, visoje šalies teritorijoje tęsiantis kovoms su ginkluotu pasipriešinimu ir atidėdama naujus rinkimus, kuriuos žadėjo surengti.

2008 metais Mianmaro kariškių parengtoje konstitucijoje, kuri, chuntos teigimu, tebegalioja, reikalaujama, kad pareigūnai surengtų naujus rinkimus per šešis mėnesius nuo nepaprastosios padėties atšaukimo.

Vietos stebėsenos grupės duomenimis, per chuntos susidorojimą su opozicija žuvo daugiau kaip 4 400 žmonių.

The post Mianmaro chunta dar pusmečiui pratęsė nepaprastąją padėtį, vėl atidėdama rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad sausio 15 d. atakos metu visiškai sunaikinta Ėmimo į Dangų bažnyčia Chan Taro kaime, Saigano provincijoje, patenkanti į Mandalajaus arkivyskupijos teritoriją. Tai buvo vienas iš senesnių provincijos istorinių paminklų – bažnyčia buvo pašventinta 1894 metais. Joje buvo pakrikštytas pirmasis vyskupas mianmarietis.

Chan Taro kaime jau keletą šimtmečių gyvena iš krikščionių portugalų kilusi bendruomenė, gerai sutarusi su aplinkiniais budistų kaimais. Krašto Katalikų Bažnyčiai jis davė tris vyskupus ir keliasdešimt kunigų bei vienuolių.

Per pastaruosius aštuonis mėnesius kaimas buvo pultas bent keturis kartus, sudeginti keli šimtai būstų – kone visas kaimas – kurių gyventojai, kariškių vertinimu, nusikalto simpatijos karinės chuntos valdymui trūkumu.

Pasak liudininkų, Ėmimo į Dangų bažnyčia ir jos prieigos buvo kelioms dienoms užimtos maždaug 150 kareivių, įsirengusių joje savo stovyklą. O kai jie gavo įsakymą vykti kitur, po savęs nepaliko nieko – nei bažnyčios, nei šalia buvusių kunigų namo ir moterų vienuolyno. Akivaizdu, kad šie pastatai neturėjo jokios karinės reikšmės, o jų sunaikinimas – karinio pagrindo.

Deja, ataka prieš Chan Taro bažnyčią, prieš katalikų ir kitų krikščionių mažumas nėra išskirtinis įvykis, tokių įvyko jau ne vienas. Vienas iš paskutinių – sausio 12-ąją, kai buvo surengti Mianmaro kariuomenės aviacijos antskrydžiai prieš Lay Waho gyvenvietę Kareno valstijoje, sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje.

Dviejų lėktuvų pilotai per daug nesitaikė – paleido raketas į gyvenvietės centrą ir sugriovė mokyklą, dvi bažnyčias, kelis aplinkinius pastatus, užmušė penkis civilius, tarp kurių buvo vaikas su motina, baptistų pastorius, katalikų katechetas ir dar vienas vyras.

Nuo didesnio aukų skaičiaus apsaugojo tai, kad mokykloje mokinių nebuvo – saugumo sumetimais pamokos vaikams vedamos gyvenvietės pakraštyje esančiose pamiškėse. Nuo karinio perversmo pradžios nuo tiesioginių smūgių, pasiklydusių kulkų ar skeveldrų žuvo šimtai civilių, tarp kurių – apie pustrečio šimto vaikų. 

The post Sudeginta dar viena itin svarbi Mianmaro bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Šis verdiktas reiškia, kad Aung San Suu Kyi turės iš viso praleisti  už grotų 17 metų.

77-erių buvusi lyderė yra sulaikyta nuo praėjusių metų vasario 1 dienos, kai generolai per pučą nuvertė jos vyriausybę ir nutraukė trumpą demokratijos laikotarpį Pietryčių Azijos šalyje.

Vėliau Aung San Suu Kyi buvo pareikšti įvairūs kaltinimai, įskaitant kaltinimus tarnybinių paslapčių įstatymo pažeidimais, korupcija ir rinkimų rezultatų klastojimu. Jeigu ji bus pripažinta kalta dėl visų nusikaltimų, jai grės keli dešimtmečiai kalėjimo.

Pirmadienį Aung San Suu Kyi buvo nuteista „kalėti šešerius metus dėl antikorupcinių kaltinimų“, pranešė šaltinis, pageidavęs likti anonimas, nes neturėjo leidimo bendrauti su žiniasklaida.

Šaltinis pridūrė, kad teisiamoji atrodo gerai besijaučianti ir nepadarė jokio pareiškimo apie naujausią verdiktą.

Su chuntos atstovu spaudai nepavyko susisiekti.

Nobelio taikos premijos laureatei anksčiau jau buvo skirti 11 metai nelaisvės už korupciją, telekomunikacijų įstatymo pažeidimus, kurstymą protestuoti prieš kariuomenę ir COVID-19 taisyklių pažeidimą.

Nobelio taikos premijos laureatei anksčiau jau buvo skirti 11 metai nelaisvės už korupciją, telekomunikacijų įstatymo pažeidimus

Žurnalistams uždrausta dalyvauti teismo posėdžiuose, o Aung San Suu Kyi advokatams neleidžiama bendrauti su žiniasklaida.

Perversmas sukėlė Mianmare plataus masto protestus ir neramumus, taip pat atnaujino kautynes su įsitvirtinusiomis etninių sukilėlių grupuotėmis.

Pasak analitikų, kovai su chunta taip pat susiformavo dešimtys „liaudies gynybos pajėgų“ būrių, savo veiksmingumu nustebinusių kariuomenę.

Vietos stebėtojų duomenimis, per chuntos susidorojimo kampaniją žuvo jau daugiau kaip 2 tūkst. civilių gyventojų, dar apie 17 tūkst. žmonių buvo sulaikyti.

Jungtinės Valstijos pirmadienį „nepagarba teisingumui ir teisės viršenybei“ pavadino naujausią verdiktą Aung San Suu Kyi byloje.

„Birmos karinio režimo įvykdytas neteisėtas Aung San Suu Kyi areštas, jos nuteisimas ir nuosprendžio jai paskelbimas yra nepagarba teisingumui ir teisės viršenybei“, – sakė Valstybės departamento atstovas, pavartojęs ankstesnį šalies pavadinimą.

The post Mianmaro karinė chunta buvusiai prezidentei Aung San Suu Kyi skyrė dar šešerius metus nelaisvės appeared first on LAIKMETIS.

Mianmaro laikraštis „Global New Light of Myanmar“ pranešė, kad keturiems asmenimis buvo įvykdyta mirties bausmė už vadovavimą „žiauriems ir nežmoniškiems teroro aktams“.

Leidinys teigė, kad egzekucijos buvo įvykdytos „pagal kalėjime galiojančią tvarką“, tačiau nenurodė, kada ir kaip vyrai buvo nužudyti.

Praėjusiais metais valdžią užgrobusi chunta pasmerkė myriop dešimtis prieš perversmą nusistačiusių aktyvistų, tačiau Mianmare mirties bausmė nebuvo vykdoma ištisus dešimtmečius.

Lapkritį suimtas buvęs Aung San Suu Kyi Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) įstatymų leidėjas Phyo Zeya Thawas (Phjo Zeja Tavas) sausį buvo nuteistas mirties bausme už nusikaltimus pagal kovos su terorizmu įstatymus.

Tokį patį nuosprendį karinis tribunolas skyrė iškiliam demokratijos aktyvistui Kyawui Minui Yu (Čavui Minui Ju), dar žinomam kaip Ko Jimmy (Ko Džimis).

Dar du vyrai buvo nuteisti mirties bausme už tai, kad Jangone nužudė moterį, kuri, kaip įtariama, buvo chuntos informatorė.

Paskelbus žinią apie egzekuciją, Phyo Zeyos Thawo ir Kyawo Mino Yu šeimos nariai susirinko prie Jangono Inseino kalėjimo, tikėdamiesi atgauti jų kūnus, pranešė vietos žiniasklaida.

Su chuntos atstovu spaudai susisiekti nepavyko.

Atsakydama į žiniasklaidos užklausas dėl pranešimų apie egzekucijas, chunta pareiškė, kad „viskas yra taip, kaip teigiama valstybinėje žiniasklaidoje“.

Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Mianmaro klausimais Tomas Andrewsas (Tomas Endriusas) sakė, kad žinia apie egzekucijas jį „papiktino ir sugniuždė“.

Atsakydama į žiniasklaidos užklausas dėl pranešimų apie egzekucijas, chunta pareiškė, kad viskas yra taip, kaip teigiama valstybinėje žiniasklaidoje

„Šie žiaurūs veiksmai turi tapti lūžio tašku... Ką dar turi padaryti chunta, kad tarptautinė bendruomenė ryžtųsi imtis griežtų veiksmų?“ – klausė jis.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pareiškė, kad Mianmaro chuntos įvykdytos mirties bausmės yra „nepaprasto žiaurumo aktas“.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ teigimu, tai yra „žiauri valstybės represijų eskalacija“. Be to, ji įspėjo, kad apie 100 kitų asmenų, kuriuos nuteisė chuntos teismai, šiuo metu laukia mirties bausmės.

Tarptautinė kritika

Praėjusį mėnesį chunta sulaukė griežtos tarptautinės kritikos, kai paskelbė apie ketinimą vykdyti egzekucijas.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasmerkė chuntos sprendimą ir pavadino jį „akivaizdžiu teisės į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą pažeidimu“.

JT teisių ekspertai teigė, kad jei mirties bausmės bus įvykdytos – pirmą kartą Mianmare nuo 1988 metų – tai gali reikšti egzekucijų pakariant pradžią.

Ekspertų teigimu, pagal chuntos karo padėties nuostatas mirties bausmė gali būti skiriama už 23 „neaiškius ir plačiai apibrėžtus nusikaltimus“, kurie praktiškai gali apimti bet kokią kariuomenės kritiką.

Mianmaro ekspertas Richardas Horsey (Ričardas Horsis) iš Tarptautinės krizių grupės (ICG) socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad egzekucijos yra „pasipiktinimą keliantis veiksmas“ ir kad „tai sukels politinį šoką dabar ir dar ilgam“.

Phyo Zeya Thaw buvo kaltinamas organizavęs kelis išpuolius prieš režimo pajėgas, įskaitant rugpjūtį įvykdytas įžūlias šaudynes priemiestiniame traukinyje Jangone. Tąsyk žuvo penki policininkai.

Šis NLD narys buvo išrinktas į parlamentą per 2015 metų rinkimus, nuo kurių prasidėjo perėjimas prie civilinio valdymo.

Kyawas Minas Yu, kuris išgarsėjo per 1988 metų Mianmaro studentų sukilimą prieš ankstesnį karinį režimą, buvo suimtas per naktinį reidą spalio mėnesį.

Generolai teisino sprendimą įvykdyti perversmą, tvirtindami, kad 2020 metais vykę rinkimai, kuriuos triuškinamai laimėjo  Aung San Suu Kyi NLD, buvo klastojami.

Perversmo dieną – 2021-ųjų vasario 1-ąją – chunta sulaikė civilinę lyderę ir tebelaiko ją suimtą. Chunta jai yra iškėlusi virtinę bylų, dėl kurių ji gali būti nuteista kalėti daugiau kaip 150 metų.

The post Mianmare karinė chunta įvykdė egzekucijas keturiems kaliniams, įskaitant buvusį parlamentarą appeared first on LAIKMETIS.

Šio sekmadienio liturgijoje skaitytas Evangelisto Luko pasakojimas apie penkių duonos kepalėlių ir dviejų žuvų padauginimo stebuklą (žr. Lk 9) yra tarsi ženklas, kalbantis apie tai, kokia bus Eucharistija, įsteigta Paskutiniosios vakarienės metu.

Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į Luko pastabą, jog visi „valgė ir pasisotino“. Valgyti ir būti pasotintiems: tai du esminiai poreikiai, į kuriuos atsiliepia ir Eucharistija.

Atėjus vakarui, mokiniai paskui Jėzų sekusią ir jo žodžio klausiusią minią siūlo paleisti, kad jie galėtų pasirūpinti valgiu. Bet Mokytojas nori pasirūpinti ir tuo: duoti maisto tiems, kurie klausėsi jo žodžių. Tačiau, kaip ir Kanos vestuvėse, duonos padauginimo stebuklą jis padarė ne įspūdingu, o santūriu būdu: duonos daugėjo ją laužant, leidžiant iš rankų į rankas. Toks yra Eucharistijoje esantis Viešpats: jis kviečia mus būti dangaus piliečiais, bet tuo pat metu atsižvelgia į mūsų žemišką kelionę. Jei krepšelyje turiu mažai duonos, jis žino ir rūpinasi tuo. Aplink Jėzų buvę žmonės tai gerai suprato.

Viešpats rūpinasi visais mūsų poreikiais - popiežius

„Kartais kyla pavojus manyti, kad Eucharistija priklauso abstrakčiam matmeniui, galbūt šviesiam ir kvepiančiam smilkalais, bet esančiam toli mūsų kasdienio gyvenimo sunkumų. Iš tikrųjų Viešpats rūpinasi visais mūsų poreikiais, pradedant nuo pačių elementariausių“, – sakė popiežius. 

Iš tikrųjų Viešpats rūpinasi visais mūsų poreikiais, pradedant nuo pačių elementariausių.

„Jūs duokite jiems valgyti“, – paragina savo mokinius Viešpats. Mūsų eucharistinė adoracija patvirtinama tada, kai rūpinamės artimu, kuris alksta ne vien duonos, bet ir draugijos, paguodos, draugystės, geros nuotaikos, dėmesio. Eucharistinė duona atspindi Jėzaus dėmesį mūsų poreikiams ir tuo pat metu kvietimą atsiliepti į šalia esančiųjų poreikius. Reikia valgyti ir duoti valgyti.  

Tačiau valgymą turi lydėti ir sotumas. Jėzų lydėjusią minią pasotino ne tik maisto gausa, bet ir džiaugsmas bei nuostaba. Turime pavalgyti, bet taip pat turime būti pasotinti žinojimu, kad šis maistas duodamas iš meilės. Kristaus Kūne ir Kraujyje randame jį patį, jo gyvenimą, atiduotą už kiekvieną iš mūsų. Jis ne tik padeda mums eiti pirmyn, bet ir duoda mums save: jis tampa mūsų kelionės palydovu, įsitraukia į mūsų reikalus, aplanko mūsų vienatvę, sugrąžina prasmę ir entuziazmą. Tai mus pasotina, tai suteikia mums tą kažką daugiau, kurio visi ieškome: Viešpaties buvimą! Viešpaties artumo šiluma keičia mūsų gyvenimą: be jo jis būtų labai pilkas.

„Adoruodami Kristaus Kūną ir Kraują prašykime jį širdyje: „Viešpatie, duok man kasdienės duonos, kad galėčiau eiti pirmyn, ir pasotink mane savo buvimu!". Tegul Mergelė Marija moko mus garbinti gyvąjį Jėzų Eucharistijoje ir dalytis juo su savo broliais ir seserimis“, – birželio 19 d. vidudienio susitikime sakė popiežius Pranciškus. 

Mianmaras, Ukraina ir nauji palaimintieji

Sekmadienio vidudienį popiežius savo klausytojų dėmesį atkreipė į dramas Mianmare ir, dar kartą, Ukrainoje, kalbėjo apie Pasaulinį šeimų susitikimą ir 27 naujus palaimintuosius.

Pranciškus pakvietė paploti šeštadienį Sevilijoje palaimintaisiais paskelbtiems dominikonams, dominikonei vienuolei ir dominikonų tretininkui pasauliečiui, Ispanijos pilietinio karo aukoms, drąsiems kankiniams Šventasis Tėvas prisidėjo prie Mianmaro ganytojų skausmo šauksmo dėl deginamos žemės, bažnyčių, ligoninių, mokyklų griovimo, dėl žmonių kančių, taip pat humanitarinės pagalbos poreikio.

„Norėčiau, kad visi išsineštumėte vieną klausimą: ką šiandien darau dėl Ukrainos žmonių? Ar meldžiuosi? Ar padedu jiems? Ar stengiuosi suprasti? Ką darau dėl Ukrainos žmonių? Kiekvienas teatsako savo širdyje“, – pridūrė popiežius.

Šventasis Tėvas pasveikino visus, kurie nuo birželio 22 dienos dalyvaus Pasauliniame šeimų susitikime Romoje ir kitur. Dėkojo ganytojams ir sielovados darbuotojams, kurie prisidėjo prie šios šventės, taip pat pačioms šeimoms, kurios liudys meilę kaip pašaukimą ir kelią į šventumą. „Gero susitikimo!“

The post Popiežius - apie Ukrainą, Šeimų susitikimą, Mianmarą ir naujus palaimintuosius appeared first on LAIKMETIS.

Kariai kurį laiką neleido maldininkams palikti katedros, jie taip pat įsiveržė į kitus jai priklausančius pastatus.

Arkivyskupas Marco Tin Win (Markas Tinas Vinas) ir arkivyskupijos darbuotojai taip pat buvo nuvesti į katedrą ir priversti sėdėti suoluose kartu su maldininkais. CNA korespondentas buvo sulaikytas maždaug trims valandoms, paskui jam buvo leista išeiti. Kiti sulaikytieji buvo paleisti po kelių valandų.

„Aš taip bijojau", - sakė viena pagyvenusi Švenčiausiosios Širdies katedros parapijietė, saugumo sumetimais nepasakiusi savo vardo. - Kariai visada buvo bepročiai, bet jie niekada anksčiau taip nesielgė. Kai tik mus išleido iš bažnyčios, bėgome namo".

„Kariai reikalavo pasakyti, kur paslėptas auksas, pinigai ir ginklai", - paaiškino jos sūnėnas, kuris taip pat pageidavo likti nežinomas. - Aš jiems sakiau, kad jų nėra. Visi surinkti pinigai skirti vargingai gyvenančioms šeimoms paremti".

Kariams įžengus į katedrą, visai katalikų bendruomenei buvo išsiuntinėti perspėjimai nesiartinti prie katedros.

Išgirdęs apie įsibrovimą, arkivyskupijos generalinis vikaras monsinjoras Dominicas Jyo Du (Dominykas Jo du) atėjo aiškintis su pareigūnais. Kariai jį kartu su arkivyskupu nusitempė į katedrą.

Apie 30 jų išdėstė suolus, kad padarytų sau vietos, ir per naktį miegojo katedroje. Ankstyvą šeštadienio rytą jie vis dar buvo katedroje.

Žinios apie ginkluotą katedros užėmimą valstybės kontroliuojama žiniasklaida nepranešė.

Šventosios Širdies katedra yra darbininkų klasės, daugiausia indų tamilų, rajone, kuriame nebuvo didelio atviro pasipriešinimo kariniam perversmui, tačiau tai netrukdo kariškiams reguliariai įsiveržti į įtariamų lyderių namus ir persekioti.

Tamiliai yra katalikai arba musulmonai, juos įtariai vertina kariaii ir karingai nusiteikę budistai, įskaitant kelis garsius radikalius vienuolius, tokius kaip Ashinas Wirathu (Ašinas Viratu), kurio ugninguose pamoksluose daugiausia dėmesio skiriama rasistinėms diatriboms prieš musulmonus ir krikščionis.

A. Wirathu ne kartą atvirai ragino išnaikinti musulmonų mažumą, vadinamą rohinjais. Pastarieji jau mažiausiai 10 metų atvirai konfliktuoja su centrine valdžia.

Šalies budistų dvasininkų mažuma, gal 10 %, atvirai remia kariuomenę ir jos išpuolius prieš etnines ir religines mažumas.

Nuo perversmo pradžios šalyje buvo suimta daugiau kaip 12 000 žmonių, o per konfliktą žuvo apie 1 600 žmonių, iš jų 50 vaikų. Žiniasklaidos pranešimais, karinė chunta sąmoningai taikosi į bažnyčias, kitas institucijas ir civilius gyventojus. Kovo mėnesį kariniai lėktuvai atakavo šalies rytuose esantį miestą ir smarkiai apgadino katalikų vienuolyno stogą, lubas ir langus.

Chuntos susidorojimas tęsia daugiau nei šimtmetį trunkantį karių išpuolių prieš katalikus ir kitas religines bei etnines mažumas visoje Birmoje modelį. Šie degina bažnyčias, įkalina tuos, kurie įvardijami kaip disidentai, ir apskritai riboja katalikų judėjimą ir veiklą visoje šalyje.

Katalikų bendruomenė ir karingi budistai jaučia didelį priešiškumą nuo pat 1945 m., kai baigėsi Britų Radžos valdžia. Du pirmuosius Birmos vietinius šventuosius nukankino radikaliai ksenofobiškai nusiteikę budistų vienuoliai, nors dauguma šalies vienuolių labai vertina katalikus, kunigus ir vienuolius dėl jų labdaringos veiklos.

Popiežius Pranciškus 2015 m. lapkričio mėn. lankėsi šalyje. Po perversmo jis ne kartą ragino palaikyti taikų dialogą ir nutraukti persekiojimą šalyje.

The post Mianmaro kariai, įsiveržę į katalikų katedrą, sulaikė joje tikinčiuosius ir arkivyskupą appeared first on LAIKMETIS.

Pehonos vyskupijos kunigas t. Johnas Paulas Lvelas ir Taundžio arkivyskupijos kunigas t. Johnas Bosco, kartu su dviem vairuotojais ir studentu važiavę padėti pabėgėliams, vasario 21 d. buvo sustabdyti kontrolės punkte ir suimti kareivių.

Abu kunigai yra Mianmaro Šv. Teresės Mažojo kelio misionierių instituto nariai. Dvasininkai vežė humanitarinę pagalbą perkeltiesiems asmenims į kaimą Pehono vyskupijoje. Tuomet jie ketino labiausiai skurstančius ir vargstančius pabėgėlius, ypač moteris, pagyvenusius žmones ir vaikus, palydėti į provinciją, kur kol kas nevyksta rimti susirėmimai ir gyvenimas yra palyginti saugus.

Šaltinių teigimu, vietos Pehono dvasininkai jau seniai patiria nuolatinius grasinimus ir smurtą. Pavyzdžiui, Mobai savivaldybėje kareiviai įsilaužė į katalikų kunigo namus ir atėmė iš jo bažnyčios pinigus, skirtus Mišių stipendijoms ir pagalbai pabėgėliams.

Tūkstančiai žmonių, tarp jų daug krikščionių, buvo priversti palikti namus dėl Mianmare vykstančių kovų ir smurto. Daugelis Pehonos vyskupijos katalikų paliko savo namus ir ieško prieglobsčio Taundžios arkivyskupijos bažnyčiose ir miestuose.

Pilietinio karo Mianmare kovos tęsiasi jau kelerius metus ir per tą laiką daugiau kaip 15 katalikų kaimų Pehono arkivyskupijoje patyrė mirtinus smūgius ir buvo visiškai nuniokoti. „Fides" šaltinių duomenimis, per susirėmimus su kariuomene žuvo mažiausiai 70 jaunų katalikų.

Tūkstančiai katalikų tikinčiųjų paliko savo namus Pehono vyskupijoje ir rado prieglobstį Taundžios arkivyskupijos bažnyčiose. 2021 m. buvo suimti mažiausiai devyni katalikų kunigai iš įvairių vyskupijų, įtariami slapta rėmę sukilėlių pajėgas.

The post Mianmaro kariuomenė suėmė du katalikų kunigus appeared first on LAIKMETIS.