Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, ši informacija aktuali planuojantiems tvarkyti želdinius.

„Tai, kad medis auga privačiame sklype, nereiškia, kad to sklypo savininkas gali su juo daryti, ką nori. Medžiai teikia naudą visiems miestiečiams – gamina deguonį, sugeria lietaus vandenį ir vėsina aplinką karštomis dienomis, todėl miestas stengiasi  apsaugoti vertingus medžius ir privačiuose sklypuose“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius. 

Jis pabrėžia, kad leidimai kirsti saugotinus medžius išduodami tik išimtiniais atvejais ir dėl svarių priežasčių. Sklypo savininkas už nukirstą medį turi atsodinti atitinkamą medžių kiekį pagal kamieno diametrą. Sklypo savininkas taip pat turi sumokėti miestui kompensaciją, kuri inventorizuotiems saugotiniems medžiams, dar didesnė nei yra nustatyta Aplinkos ministerijos. 

Pasak savivaldybės, daugiau nei 110 tūkst. saugotinų medžių jau yra pažymėti interaktyviame žemėlapyje, tarybos sprendimu jiems priskirta didesnė atkuriamoji vertė, taip pat ir augančių privačiuose sklypuose. 

Pasitikrinti, ar sklype yra saugotinų medžių, kuriems taikomi didesni atkuriamosios vertės įkainiai, galima pagal unikalų  sklypo numerį arba želdynų žemėlapyje pagal adresą.

Apie pasikeitusius atkuriamosios vertės įkainius laiškais informuojami visi sklypo, kuriame auga medžiai, savininkai. Pabrėžiama, kad Vilniuje kai kurie daugiabučiai namai pastatyti taip pat ant privataus sklypo, kurio valdytojai yra butų savininkai. 

Nuo gegužės įsigaliojus naujam Želdynų įstatymui, savivaldybės pačios gali nustatyti, kokia kompensacija būtų mokama už pažeistus ar nukirstus dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus medžius.

Birželį Vilniaus taryba patvirtino saugotinų medžių, kuriems taikomas didesnis atkuriamosios vertės įkainis, sąrašą. Suinventorizavus naujus vertingus medžius, sąrašas kelis kartus papildytas ir patvirtintas tarybos posėdžiuose. 

Anot savivaldybės, šiuo metu inventorizuotas trečdalis miesto želdinių teritorijos – apie 50 ha. Per ateinančius metus pasitelkus dronus, planuojama inventorizuoti ir likusius želdinius. Saugotinų medžių, kuriems taikomas didesnis atkuriamosios vertės įkainis, sąrašas turėtų pasipildyti dar trigubai. 

Pagal atkuriamosios medžių vertės įkainius skaičiuojama kompensacija, kurią turi sumokėti sklypo savininkas už nukirstą ar pažeistą saugotiną medį. Nukirsti medį galima tik gavus savivaldybės leidimą.

Be leidimo nukirtus ar kitaip pakenkus saugotinam medžiui, pažeidėjui tenka mokėti dešimt kartų didesnę nei atkuriamoji medžio vertė baudą.

Atkuriamosios vertės įkainiai netaikomi nesaugotiniems medžiams: vaismedžiams, invaziniams medžiams, tokiems kaip baltažiedės robinijos, uosialapiai klevai, ar avarinės būklės medžiams. Leidimo kirsti jiems nereikia, tačiau prašoma informuoti savivaldybę apie planuojamus darbus.

Saugotiniems miesto medžiams taikomas Aplinkos ministerijos nustatytas atkuriamosios vertės įkainis. Minėtiems 110 tūkst. medžių, įtrauktiems į Vilniaus savivaldybės saugotinų medžių sąrašą,  taikomas Vilniaus savivaldybės nustatytas įkainis.

The post Vilniuje tęsiasi saugotinų medžių inventorizacija, sklypų savininkams išsiųsti laiškai appeared first on LAIKMETIS.

„Nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai naudojosi tarnybine padėtimi išduodamas kirtimo leidimus dėl asmeninio intereso, duomenys apie šį nusižengimą užvakar jau perduoti prokuratūrai“, – ketvirtadienį pranešime sakė ministras Simonas Gentvilas.

Miško gynėjai praėjusią savaitę ėmė trukdyti iškirsti medžius Šimonių girioje, sužinoję, kad leidimai tą daryti išduoti sklypui, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Į situaciją sureagavo Aplinkos ministerija, sustabdžiusi du leidimus tą daryti.

„Taip pat paaiškėjo, kad jokiame viešame registre informacija apie naujos saugomos buveinės teritorijoje „Natura 2000“ atsiradimą nebuvo įtraukta, todėl miško savininkai negalėjo žinoti, kad planuojamame kirsti sklype yra vertinga įstatymais apsaugota gamtinė teritorija, t.y. Vakarų taiga“, – sakė S. Gentvilas.

Ministro įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį

Ministro įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį.

S. Gentvilas paragino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybę imtis priemonių, kad privačių miškų savininkai būtų informuojami apie naujų saugotinų teritorijų atsiradimą iš karto.

Jis taip pat pavedė Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 vidurio detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo procesą, peržiūrėti kiekvieną atvejį.

Ketvirtadienį įvykusiame Šimonių girios kirtimo atvejo aptarimo susitikime Aplinkos ministerijoje dalyvavo Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai ir miško savininkas, įmonė „Silvestika green forest Lithuania“.

The post Dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje ministerija kreipėsi į prokuratūrą appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sako, jog skaičiavimas jau prasidėjo, jį tikimasi užbaigti iki 2025 metų. 

„Želdinys yra krūmas ir medis, jie ir bus suskaičiuoti. Sutartis jau pasirašyta, tikimės suskaičiuoti per 2024 metus“, – BNS sakė R. Jievaitienė.

Gegužę savivaldybė ir Klaipėdos valstybinė kolegija pasirašė sutartį dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo – jis miestui kainuos apie 160 tūkst. eurų (su PVM). 

Gegužę savivaldybė ir Klaipėdos valstybinė kolegija pasirašė sutartį dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo – jis miestui kainuos apie 160 tūkst. eurų

Sutartis numato, kad maždaug 17 hektarų ploto želdynai atskirai bus skaičiuojami pietinėje ir šiaurinėje Klaipėdos dalyse. 

Paskutinį kartą želdynų inventorizacija uostamiestyje atlikta 2011-2012 metais. Klaipėdos savivaldybės geodezijos ir GIS skyriaus duomenimis, tuomet miesto teritorijose suskaičiuota apie 40 tūkst. medžių ir krūmų.

Želdynų įstatymas numato, kad tokie skaičiavimai savivaldybėse atliekami nuolat, jų metu paaiškėja ne tik augalų skaičius, bet ir jų rūšys, būklė, pagal šiuos duomenis planuojami jų tvarkymo darbai, žaliųjų plotų plėtra.i

The post Klaipėdoje bus suskaičiuoti visi medžiai ir krūmai appeared first on LAIKMETIS.

„Yra daug prasmės sodinti mišką, po kurio laiko matyti, kaip jis auga, įsivaizduoti, kaip po jį vaikščios mūsų vaikai. Ne tik miškai, bet ir žalesni miestai daro mūsų šalį stipresnę ir atsparesnę klimato pokyčių iššūkiams. Kiek reikia, kad Lietuva būtų žalesnė? Pasodinti medžių daugiau! Jei per metus kiekvienas Lietuvos žmogus pasodintų bent po vieną medį, po dešimt metų Lietuvos miškuose oštų kokiais 30 milijonų medžių daugiau".

Prezidentas savo feisbuko paskyroje kvietė ir kitus „žalinti mūsų šalį".

The post Prezidentas G. Nausėda: atstumai tarp žmonių, bet ne tarp medžių appeared first on LAIKMETIS.