Anot jo, tai, kaip mėginama šį klausimą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, rodo, jog klausimu nesirūpinama rimtai.

„Aš manau, kad tai dar viena eilinė provokacija, kuria bus pasiektas tik eilinis visuomenės erzinimas ir kiršinimas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Kai tai tampa kažkokia reklamine akcija, kad mes esame tokie ir nepamiršime klausimo, tai aš tai ir vertinu kaip reklaminę akciją, kuri nepasieks reikalingų rezultatų“, – pridūrė jis.

Pasak premjero, jeigu iniciatyva būtų rimta, projekto rėmėjai kreiptųsi į kitas frakcijas, ieškotų paramos, tačiau tai nevyko.

Jis pats sakė neketinantis telkti paramos tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių partnerystę įteisinančio Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, nes šio klausimo nėra Vyriausybės programoje, tačiau balsuojant Seime projektą palaikytų.

Kaip rašėme anksčiau naujojoje Seimo kadencijoje dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto galutinai apsispręsti parlamentarus ragina keli konservatoriai – Matas Maldeikis šią savaitę savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė su frakcijos kolegomis Jurgita Sejoniene ir Arūnu Valinsku siūlantys šį teisės akto projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Seimas prieš beveik dvejus metus po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Jis numato, kad sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Premjeras Gintautas Paluckas: siūlymas priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą - provokacija appeared first on LAIKMETIS.

„Mes frakcijoje tokios inventorizacijos nesame turėję, juo labiau, kad nebuvo galimybių šioje naujoje Seimo kadencijoje tuos klausimus aptarti“, – teigė konservatorius.

„Kai atsiras klausimas darbotvarkėje, bus aišku, kiek iš tiesų to palaikymo esama“, – kalbėjo jis.

Siūlymą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą į Seimo pavasario sesijos darbų programą teikia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Matas Maldeikis, Jurgita Sejonienė ir Arūnas Valinskas.

„Atsiuntė tokį siūlymą į frakciją, šiuo metu mes kaip tik renkame pasiūlymus pavasario sesijai, tai jie tiesiog siūlo šį klausimą įtraukti, kad darbų programoje būtų toks projektas“, – teigė M. Lingė.

„Frakcijoje dėl to dar nesame diskutavę, esame numatę kitą savaitę turėti tam aptarimui skirtą laiką, ką siūlysime nuo frakcijos įtraukti į darbų programą“, – sakė jis.

Pasak M. Lingės, siūlymas įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą į sesijos darbų programą gali būti teikiamas tiek frakcijos vardu, tiek pavienių parlamentarų.

Jis sakė su naujuoju partijos pirmininku Laurynu Kasčiūnu šio klausimo dar nespėjęs aptarti.

„Manau, kad tuoj pakalbėsime“, – sakė M. Lingė.

Naujasis TS-LKD pirmininkas BNS yra sakęs, jog pozicijos dėl partnerystės įteisinimo nekeičia ir šio įstatymo projekto nepalaikytų.

Socdemai pavasario sesijoje šio klausimo nesiruošia svarstyti

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas sako, kad partijoje dėl šio pasiūlymo palaikymo apsitarta nėra.

„Kol kas nesam apsitarę. Dar šios kadencijos Seimo sudėtyje, frakcijoje nesvarstėm kiek palaikytų (Civilinės sąjungos įstatymą – BNS)“, – BNS sakė R. Motuzas.

Anot R. Motuzo, abejonių kelią ir tai, jog apie pasiūlymą prabilta praėjus vos parai po to, kai partijos pirmininku buvo išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Ir mes žinom, kad konservatyvusis (...), krikščioniškasis sparnas nepritaria, ne visi pritaria tam įstatymo projektui“, – pabrėžė jis.

Politikas BNS patikino, jog socialdemokratai yra įsipareigoję savo rinkėjams per kadenciją išspręsti Civilinės sąjungos įstatymo klausimą, tačiau įtraukti jo į pavasario sesijos darbotvarkę neketina.

„Dabar negaliu pasakyti termino, kada mes imsimės svarstymo to projekto, bet esam įsipareigoję rinkėjams“, – teigė socialdemokratas.

„Jau intensyviai svarstėm ir per praeitą frakcijos posėdį, ir vakar koalicinėj taryboj kalbėjom apie pavasario sesijos darbų programą ir svarbiausius teisės aktus. Tai kol kas pavasario sesijoj nesam numatę įtraukti šio įstatymo projekto“, – kalbėjo jis.

Anot R. Motuzo pirmieji darbai, kuriems bus teikiamas prioritetas pavasario sesijos metu – Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimas, mokestinė reforma siekiant surinkti lėšas gynybos finansavimui, taip pat antra pensijų pakopa, mokyklų tinklo pertvarka.

Seimo pirmininkas nemato perspektyvų

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog frakcija tokiam projektui nepritartų.

Tačiau, anot jo, „aušriečiai“ galėtų palaikyti tokį įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžti tik bendro gyvenimo teisiniai aspektai.

„Mes esam kalbėję, mes nepritariam projektui, jeigu jis bus susietas su santuokos ir šeimos elemento atitikmenimis, tai tikrai tokiam dalykui nepritarsim“, – BNS antradienį sakė R. Žemaitaitis.

„Jeigu tai yra partnerystė arba kitaip vadinama ūkinė sutartis, kur čia daugelis ją traktuoja, tai yra dėl medicinos informacijos gavimo, dėl paveldėjimo, dėl paskolinių dalykų ir panašiai, tai tikrai tas projektas gali eiti ir čia kažkokių didelių klausimų, ko gero, nekils, – kalbėjo politikas. – Bet jeigu bus įdėti šeimos elemento dalykai, tai jam niekados nebus pritarta.“

Panašų projektą praėjusioje kadencijoje siūlė konservatorius Paulius Saudargas. Jis ragino įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir tvirtino, kad tokia iniciatyva neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Šiam projektui Seimas pritarė po pateikimo.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako tokiam projektui nematantis perspektyvos.

„(...) jeigu bus iniciatyvos atskirų Seimo narių, ko gero, bus svarstoma, kaip balsuoti. Mes šiuo klausimu frakcijoje nesvarstėme, nežinau, už kitas frakcijas irgi kalbėti negaliu“, – antradienį sakė S. Skvernelis, žurnalistų paklaustas, ar frakcija palaikytų projektą.

„Žiūrint, koks tas įstatymo projektas bus dar irgi. Jeigu bus tas pats, kas buvo bandoma įkišti praeitoje kadencijoje, tai nematau, kad jis turėtų perspektyvos“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad pagal koalicijos sutartį nei demokratai, nei socialdemokratai ar „Nemuno aušra“ rinkėjams nėra įsipareigoję išspręsti partnerystės klausimą.

„Aš negaliu kvestionuoti Seimo narių ir frakcijų siūlymo. Darbų programa bus užpildyta demokratiškai, visoms frakcijoms leidžiant pateikti savo projektus ir iniciatyvas“, – nurodė S. Skvernelis, klausiamas, ar mato klausimą parlamento pavasario darbotvarkėje.

Seimas prieš beveik dvejus metus po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Liko vienintelis balsavimas dėl šio projekto priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Konservatoriaus Mato Maldeikio siekis įteisinti homoseksualų partnerystę entuziazmo tarp kolegų nesukėlė appeared first on LAIKMETIS.

„Skaitant portalų antraštes galima susidaryti įspūdį, kad šitame Seime darbotvarkę diktuoja Žemaitaitis ir jo primesti klausimai. Lietuvoje gausu svarbių piliečiams klausimų, kurie dabar grūdami į stalčių.

Todėl su kolegomis Jurgita Sejoniene ir Arūnu Valinsku siūlome į Seimo pavasario darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos klausimą, kuris jau praėjo du balsavimus," - savo bendraminčius įvardijo parlamentaras.

„Yra likęs vienas balsavimas, o darbus reikia pabaigti, nes šio įstatymo priėmimo laukia tūkstančiai žmonių, užtikrinant jiems galimybę įteisinti meile pagrįstus bendrystės santykius - tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros. Viliuosi, kad prie mūsų iniciatyvos jungsis ir kiti kolegos ir iš kitų frakcijų.

Civilinė sąjunga, kaip ir kiekvienas žmogaus teisių klausimas negali būti siejamas su jokiais kitokiais pragmatiniais tikslais: geresniais rinkimų rezultatų siekiais, mainomas į palaikymą kitoms reformoms ar delsiamas todėl, kad bijoma atnaujinti debatą dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų," - pažymi M. Maldeikis.

Jis įsitikinęs, kad valdantieji neskubės imtis šio klausimo, todėl imasi iniciatyvos: „Kolegos socialdemokratai dėl sudėtingų santykių valdančiojoje koalicijoje šiandien nesiima lyderiauti Civilinės sąjungos klausime, sieja jį su įvairių kitų reformų palaikymu ir todėl atitolina itin svarbų balsavimą dėl Civilinės sąjungos priėmimo.

Tėvynės sąjunga, būdama moderni europinė politinė jėga, turi lyderiauti žmogaus teisių klausimuose. TS-LKD frakcija nuosekliai Civilinę sąjungą palaikė ir buvo jo iniciatorė praeitoje kadencijoje. Šioje kadencijoje frakcijoje yra ne mažiau, kaip 21 (75 proc.) narys, kuris yra balsavę už Civilinės sąjungos projektą arba atvirai deklaravo palaikymą šiam įstatymui. Todėl frakcijos pozicija Civilinės sąjungos įstatymo klausimu yra daugiau nei akivaizdi."

Kol kas neaišku, kaip kolegos iniciatyvą vertins naujoji jo partijos vadovybė. Pavasario Seimo sesija prasidės kovo 10 d.

The post Matas Maldeikis siūlo į Seimo pavasario darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos klausimą appeared first on LAIKMETIS.

„Gal apskritai reikėtų prezidentui nustatyti aptvarą, iš kurio jis išeiti negali. Apie Turniškes, pavyzdžiui, du kilometrai į vieną arba kitą pusę. Galėtų grybauti, bet išeit negalėtų“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Galima dar apykoję uždėti“, – pridūrė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo Vyriausybei pritarus konservatoriaus Mato Maldeikio siūlymui įpareigoti prezidentą ir premjerą apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jos įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse, uždaroje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Dabar šis klausimas vėl grįš į Seimą.

Pagal siūlomas M. Maldeikio pataisas, išrinkus minėtus pareigūnus ir jiems pradėjus eiti pareigas, persikelti pastarieji turėtų ne vėliau kaip per tris mėnesius.

„Kuomet pačiam negresia, tada gali reglamentuoti gyvenimo sąlygas kitiems“, – sakė perrinkimo siekiantis prezidentas.

Jis rinkimuose varžosi su dar septyniais kandidatais, įskaitant ir dabartinę premjerę, konservatorę Ingridą Šimonytę. Vis tik, rinkėjų apklausų duomenimis, G. Nausėda laikomas favoritu laimėti rinkimus.

Tuo metu vėliau šiemet vyksiančių Seimo rinkimų lyderiais laikomi šiuo metu opozicijoje esantys socialdemokratai.

Prezidentu 2019 metais išrinktas G. Nausėda į Turniškes kraustytis atsisakė ir liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.

Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.

M. Maldeikis tvirtina, kad toks politikų elgesys demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias jie išrinkti ar paskirti, be to, kyla sunkumų užtikrinti tinkamą jų apsaugą.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse gyventi persikėlė 2021 metų sausį.

Anksčiau komentuodama M. Maldeikio siūlymą, ji tvirtino, kad taip nusprendė ne dėl to, kad „labai patinka“, o dėl to, kad valstybinė rezidencija skirta palengvinti Vadovybės apsaugos tarnybos darbą.

Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.

The post Dabartinio prezidento nežavi iniciatyva įpareigoti šalies vadovus gyventi Turniškėse appeared first on LAIKMETIS.

Jis parengė Prezidento ir Vyriausybės įstatymų pataisas, kad pareigas pradėję eiti prezidentas ir premjeras ne vėliau kaip per tris mėnesius persikeltų gyventi į jiems skirtas rezidencijas.

Parlamentaro teigimu, dabar galiojantys teisės aktai nustato galimybę dviem svarbiausiems šalies pareigūnams turėti valstybės išlaikomas rezidencijas, tačiau nenumato prievolės jose apsigyventi įgaliojimų laikotarpiu.

„(...) todėl susiduriama su situacijomis, kai prezidentas ar ministras pirmininkas atsisako gyventi valstybės paskirtose rezidencijose. Tokia situacija demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias aukščiausi valstybės pareigūnai buvo išrinkti ar paskirti“, – aiškinamajame rašte teigia M. Maldeikis.

Anot jo, apsisprendimas gyventi ne rezidencijoje sukelia abejonių dėl aukščiausių šalies pareigūnų saugumo užtikrinimo.

„Rezidencijos įrengiamos užtikrinant maksimalų galimą saugumą, gyvenant kitose patalpose tokio pat lygio saugumo užtikrinimas objektyviai nėra galimas, nesant tinkamos infrastruktūros“, – tvirtina parlamentaras.

Be to, anot jo, aukščiausiems pareigūnams palikta galimybė pasirinktinai nuspręsti dėl gyvenamosios vietos reikalauja daug lėšų įrenginėjant papildomus apsaugos postus, stebėjimo kameras prie jų gyvenamųjų vietų, apsunkina Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo sąlygas. 

Politiko teigimu, ši prievolė turėtų būti nustatyta jau kitąmet išrinktam prezidentui ir paskirtam Vyriausybės vadovui.

Premjero ir prezidento rezidencijos yra įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse. Teritorija, kur jos stovi, yra aptverta, saugoma.

Prezidentu 2019 metais išrinktas Gitanas Nausėda atsisakė kraustytis į Turniškes. Jis liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.

Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų sausį persikėlė gyventi į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse. Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.

The post M. Maldeikis: reikia įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi tarnybinėse rezidencijose appeared first on LAIKMETIS.

P. Gražulis skunde prokuratūrai rašo: „2023 m. birželio 30 d. 08:32 Seimo narys Matas Maldeikis jo kaip politiko feisbuko puslapyje paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria paniekino ir pažemino mane, siekdamas pakirsti pasitikėjimą manimi tos visuomenės dalies, kuri palaiko mano politines pažiūras ir politinę veiklą.

M. Maldeikis šiame komentare dėl LRT tyrimo apie tinklapio 77.lt vadovą, teigia, kad Viktoras ir Blažytė, pasirodo, finansuoja Gražulio sugyventinį Dobilą – šie kartu jau geri 5 metai. Gražulio deklaracijoje nematau, kad jis būtų deklaravęs, kad jo vyras gauna algą iš Blažytės.

Tai nėra nuomonė – tai kategoriški, absoliučiai neteisingi ir šmeižikiški teiginiai! Nes neturiu jokio sugyventinio, su jokiu Dobilu ar Dobilu Sinkevičiumi, ar su kitu vyru negyvenau ir negyvenu. Esu heteroseksualus vyras, penkių vaikų tėvas, daug dešimtmečių viešai ginu heteroseksualių šeimų teises, kovoju prieš seksualinius iškrypimus ir LGBT sąjungas, santuokas ir tai darydamas savo poziciją viešai argumentuoju.

Esu heteroseksualus vyras, penkių vaikų tėvas, daug dešimtmečių viešai ginu heteroseksualių šeimų teises, kovoju prieš seksualinius iškrypimus ir LGBT sąjungas, santuokas ir tai darydamas savo poziciją viešai argumentuoju.

M. Maldeikis yra LGBT santuokų šalininkas. Neatlaikęs mano argumentų, nusprendė pereiti iš politinės kovos į manęs šmeižimą: Dobilą Sinkevičių, minimą LRT publikacijoje, viešai vadina „mano vyru“.

Tai absoliutus šmeižtas! M. Maldeikis tai daro sąmoningai, nes nori tyčia pakirsti rinkėjų pasitikėjimą manimi, neva aš kalbu viena, o darau priešingai.

Tai pats didžiausias, koks tik gali būti, mano pažeminimas! Todėl dėl aukščiau minėto mane žeminančio ir šmeižiančio M. Maldeikio įrašo prašau patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį“.“

P. Gražulis taip pat kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas pripažinti M. Maldeikį pažeidus Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nurodytus valstybės politiko elgesio principus ir įpareigoti jį viešai atsiprašyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje „Šmeižimas“ teigiama, kad: „1. Tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“

The post P. Gražulis prašo prokuratūros iškelti baudžiamąją bylą M. Maldeikiui appeared first on LAIKMETIS.