„Trys JAV Sausumos pajėgų kariai (...) rasti žuvę Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Anot vadavietės, pelkėje nuskendusiame šarvuotyje rastų karių tapatybės dar bus patvirtintos artimųjų, o ketvirto dingusio kario tebeieškoma.

DRONAI. Kariuomenei ir Šaulių sąjungai galimai nedraugiškose šalyse pagamintus dronus tiekė įmonė „Geodezija 3D“, remdamasis šaltiniais skelbia naujienų portalas „15min“. Anot jo, orlaiviai galėjo būti pagaminti Kinijoje.

Lietuvai galimai nusipirkus nedraugiškose šalyse pagamintų bepiločių orlaivių, dėl su tuo susijusių įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

PYKTIS. D. Trumpas pirmiausiai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip derybų partnerio, patikimumu, pareikšdamas, kad yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo.

Tačiau vėliau JAV lyderis sušvelnino toną V. Putino atžvilgiu ir išliejo pyktį ant V. Zelenskio, įspėdamas jį, kad Ukraina turės „didelių, labai didelių problemų“, jei jis susilaikys nuo susitarimo dėl teisių į naudingąsias iškasenas perdavimo Jungtinėms Valstijoms.

KONTAKTAI. Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas vis dar neatsisako kalbėtis su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) po to, kai JAV lyderis pareiškė esąs labai supykęs ant Rusijos prezidento dėl lėtos pažangos siekiant paliaubų Ukrainoje.

„Šis procesas užima daug laiko, tikriausiai dėl to, kad medžiaga yra sudėtinga. Prezidentas ir toliau neatmeta kontaktų su prezidentu Trumpu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad nėra suplanuoto lyderių pokalbio telefonu, tačiau „kai reikės, jų pokalbis bus skubiai surengtas“.

LE PEN. Prancūzijos teismas pirmadienį kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) uždraudė penkerius metus eiti viešąsias pareigas, nuteisęs ją dėl sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente.

GEDULAS. Mianmare pirmadienį paskelbtas savaitės trukmės nacionalinis gedulas dėl šalį sukrėtusio žemės drebėjimo, žuvusiųjų skaičius perkopė 2 tūkst., o viltys rasti daugiau išgyvenusiųjų pastatų griuvėsiuose blėsta.

SUTARTIS. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) pirmadienį pranešė, kad Lenkija pasirašė 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) vertės sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl logistinės paramos JAV sukurtoms oro gynybos sistemoms „Patriot“.

The post Naujienų telegrafas: žuvę JAV kariai, įsiutęs Trumpas, kinų dronai Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

PENTAGONAS. Pabradės poligone Švenčionių rajone antradienį radus ketvirtojo amerikiečio kario kūną, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) reiškia užuojautą mirusių karių artimiesiems ir dėkojo Lietuvai už paramą.

KINIJA. Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi (Vang I) antradienį vykusiose derybose su savo kolega iš Rusijos pažadėjo bendradarbiauti su Maskva taikos labui. Jis pridūrė, kad Kinija ir Rusija kelia savo santykius į naują lygį.

IŠKASENOS. Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.

MELONI. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) antradienį pasmerkė draudimą Prancūzijos dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) dalyvauti prezidento rinkimuose, teigdama, kad tai iš milijonų žmonių atima teisę rinktis.

LE PEN. Prancūzijos dešiniųjų lyderė Marine Le Pen antradienį pareiškė kovosianti, kad išsaugotų savo svajonę laimėti Prancūzijos prezidento postą, nors teismas jai penkeriems metams uždraudė kandidatuoti.

SAUDO ARABIJA. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad jau kitą mėnesį gali apsilankyti Saudo Arabijoje.

PAGARBA. Šimtai žmonių antradienį prie Jungtinių Valstijų ambasados Vilniuje susirinko pagerbti Pabradės poligone per pratybas nuskendusių amerikiečių karių.

PENSIJOS. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad įtvirtinus savanorišką kaupimą antrojoje pensijų pakopoje arba leidus iš jo pasitraukti, pensijų fondams teks užduotis įtikinti žmones toliau kaupti fonduose.

PADĖKA. Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pareiškė užuojauta dėl Pabradės poligone Lietuvoje pelkėje nuskendusių Jungtinių Valstijų karių ir padėkojo Lietuvai už pastangas juos rasti.

PAGALBINIS APVAISINIMAS. Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti buvusios Seimo narės iš Laisvės frakcijos Morganos Danielės ir grupės parlamentarų kreipimąsi dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms.

2 700. Mianmaro sostinėje antradienį gelbėtojai iš pastato griuvėsių ištraukė 63 metų moterį, tačiau blėsta viltys, kad pavyks surasti daugiau išgyvenusiųjų po stipraus žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 2,7 tūkst. žmonių ir kuris dar labiau pagilino pilietinio karo sukeltą humanitarinę krizę.

The post Naujienų telegrafas: rastas ketvirtas karys, JAV dėkoja Lietuvai, Le Pen kovos appeared first on LAIKMETIS.

„Je suis Marine (Aš esu Marine)!“ – prancūziškai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Vengrijos nacionalistų lyderis Viktoras Orbanas, perfrazuodamas šūkį „Je suis Charlie“, plačiai naudotą po 2015-aisiais islamistų įvykdyto išpuolio prieš prancūzų satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“, siekiant išreikšti solidarumą su šiuo leidiniu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis nuosprendis sustiprino Maskvos nuomonę, jog „vis daugiau Europos sostinių eina demokratinių normų pažeidimo keliu“.

Pirmadienį teismo nuosprendžiu M. Le Pen užkertamas kelias 2027 metais kandidatuoti į prezidento postą ir skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau ji nesės į kalėjimą: pusės bausmės vykdymas bus atidėtas, o kitus dvejus metus ji bausmę atliks su sekimo prietaisu.

Nors vėliau jos advokatas pareiškė, kad ji apskųs nuosprendį, M. Le Pen šalininkai šalyje ir užsienyje kritikavo teismo sprendimą.

„Sukrėstas“

Įskaitant M. Le Pen, devyni jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) nariai buvo nuteisti už schemą, pagal kurią jie pasinaudojo EP išlaidomis ir įdarbino padėjėjų, kurie iš tikrųjų dirbo partijai.

RN lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) „X“ pareiškė, kad M. Le Pen tapo neteisingo nuosprendžio auka, ir pridūrė, kad Prancūzijos demokratijai „vykdoma mirties bausmė“.

Nyderlandų dešiniųjų politikas Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) teigė esąs sukrėstas sprendimo.

„Esu sukrėstas neįtikėtinai griežto nuosprendžio (M. Le Pen) atžvilgiu. Palaikau ir tikiu ja visu 100 procentų ir tikiu, kad ji laimės apeliaciją ir taps Prancūzijos prezidente“, – „X“ sakė G. Wildersas.

Ispanijos dešiniųjų partijos „Vox“ lyderis Santiagas Abascalis (Santjagas Abaskalis) taip pat išreiškė savo palaikymą ir „X“ rašė: „Jiems niekada nepavyks nutildyti prancūzų tautos balso.“

Vasarį S. Abascalis Madride priėmė M. Le Pen, V. Orbaną ir kitus dešiniųjų lyderius.

Prilygino Rumunijos atvejui

Italijos vicepremjeras ir partijos „Lega“ („Lyga“) lyderis Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) teismo sprendimą pavadino „Briuselio karo paskelbimu“.

„Blogas filmas, kurį stebime ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje“, – socialiniuose tinkluose rašė M. Salvini.

„Mes nesileidžiame įbauginami, nesustojame: visu greičiu pirmyn, mano drauge!“ – sakė jis.

Kovo pradžioje Rumunijos rinkimų biuras atmetė dešiniųjų politiko Calino Georgescu (Kelino Džordžesku) kandidatūrą gegužę iš naujo vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Aršus Europos Sąjungos (ES) ir NATO kritikas išgarsėjo pernai lapkritį, kai netikėtai laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą. Vėliau Konstitucinis Teismas panaikino rinkimų rezultatus dėl įtariamo Rusijos kišimosi ir masinių C. Georgescu reklamų socialiniuose tinkluose.

C. Georgescu, kuris neigia bet kokius ryšius su Maskva, pirmojo turo rezultatų anuliavimą vadina „oficialiu valstybės perversmu“, o vėlesnį draudimą kandidatuoti – „tiesioginiu smūgiu demokratijai“.

The post Prancūzijos teismas pašalino Marin Le Pen penkeriems metams iš politikos appeared first on LAIKMETIS.

Tarp susirinkusiųjų buvo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Italijos vicepremjeras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis), Prancūzijos Nacionalinio sambūrio (RN) partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir kiti.

M. Salvini ir „Vox“ pirmininkas Santiagas Abascalis (Santjagas Abaskalis) nesureikšmino D. Trumpo grasinimų padidinti muitus iš Europos importuojamoms prekėms ir tvirtino, kad Europos Sąjungos mokesčiai ir taisyklės kelia didesnį pavojų Europos klestėjimui.

„Didysis muitas yra Žaliasis kursas ir Briuselio bei socialistų vyriausybių visoje Europoje taikomi konfiskacijai prilygstantys mokesčiai“, – sakė S. Abascalis.

M. Salvini užsiminė apie „istorinę galimybę“ prieš vasario 23 dieną Vokietijoje vyksiančius rinkimus: pagal apklausas dėl palaikymo, dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) užima antrą vietą ir atsilieka tik nuo centro dešiniųjų opozicijos lyderio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) bloko.

„Dėl katastrofiškiausios pokario laikotarpio vyriausybės Europos variklis sustojo“, – sakė M. Salvini, kalbėdamas apie Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybę.

Dar viena tema, apie kurią kalbėjo kiekvienas dvi dienas trukusio renginio pranešėjas, buvo Europos sienų apsauga nuo neteisėtos imigracijos, nors, remiantis Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūros „Frontex“ surinktais duomenimis, neteisėtų ES sienų kirtimo atvejų 2024 metais smarkiai sumažėjo.

M. Le Pen sakė, kad dėl D. Trumpo pergalės rinkimuose Europa atsidūrė prieš „tikrus pokyčius“, ir teigė, kad ES paliko žemyną dirbtinio intelekto ir kitose srityse vykstančių technologinių revoliucijų paribiuose.

Ji taip pat sakė, kad būtent susitikime dalyvavę Europos lyderiai, kurių frakcija „Patriotai už Europą“ turi 84 vietas Europos Parlamente, turi daugiausia galimybių bendrauti ir dirbti su D. Trumpu.

„Mes vieninteliai galime kalbėtis su naująja D. Trumpo administracija“, – pabrėžė M. Le Pen.

The post Europos dešiniųjų lyderiai Ispanijoje: Europa atsidūrė prieš tikrus pokyčius appeared first on LAIKMETIS.

M. Le Pen, kuri tris kartus nesėkmingai siekė prezidento posto, nuo pat savo tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno), pokario Prancūzijos tautinių dešiniųjų judėjimo įkūrėjo, mirties šiais metais laikėsi neįprastai santūriai. 

Satyrinis savaitraštis „Le Canard Enchaine“ pranešė, kad 56-erių M. Le Pen nusprendė, kad vyriausybei vadovautų ji, o ne 29-erių Jordanas Bardella (Žordanas Bardela), jei jos partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) laimėtų parlamento rinkimus.

„Visada sakiau, kad Jordanas Bardella bus ministras pirmininkas. Tai nesikeičia“, – vėlų trečiadienį LCI televizijai sakė M. Le Pen.

„Jau daug metų dirbame turėdami aiškų tikslą: man – prezidento postas, o jam – Matignon (ministro pirmininko postas)“, – pažymėjo ji. 

„Mes esame savotiškas duetas, kuris puikiai veikia kartu“, – pridūrė ji. 

M. Le Pen pabrėžė, kad neprašo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) atsistatydinti, tačiau neatmetė galimybės, kad jis gali būti būti priverstas tai padaryti politinės arba didelės ekonominės krizės atveju.

Analitikai mano, kad M. Le Pen šansai užimti Eliziejaus rūmus 2027-ųjų rinkimuose gana geri, atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje daugėja potencialių dešiniųjų sąjungininkų, tokių kaip Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Sieksiu vadovauti Prancūzijai“, – tvirtino M. Le Pen.

„Prancūzija yra ypatinga galia. Ji yra balansuojanti ir neprisijungusi galybė. Galia, kuri negali tapti pavaldi nei Jungtinėms Valstijoms, nei Europos Sąjungai (ES), nei Rusijai, nei jokiai kitai jėgai“, – kalbėdama apie savo tarptautinę viziją pareiškė M. Le Pen. 

„Prancūzija yra ypatinga galia. Ji yra balansuojanti ir neprisijungusi galybė. Galia, kuri negali tapti pavaldi nei Jungtinėms Valstijoms, nei Europos Sąjungai (ES), nei Rusijai, nei jokiai kitai jėgai“, – kalbėdama apie savo tarptautinę viziją pareiškė ji. 

Vis dėlto neaišku, ar jos ambicijos virs realybe – M. Le Pen ir kai kurie kiti RN nariai teisiami dėl kaltinimų sukūrus fiktyvias darbo vietas europarlamente, nors jie tai neigia.

Kovo 31 dieną turi būti paskelbtas nuosprendis, kuris gali žymėti lemiamą Prancūzijos politikos kryžkelę.

Jei M. Le Pen bus nuteista, bausmė gali apimti ne tik laisvės atėmimą, bet ir draudimą dešimtmetį eiti viešąsias pareigas, o tai sužlugdytų jos viltis 2027 metų rinkimuose pakeisti prezidentą E. Macroną, net jei apskųstų nuosprendį.

„Esu visiškai nekalta dėl šių kaltinimų. Jei būsiu nuteista, pateiksiu skundą. Pasinaudosiu visomis man prieinamomis priemonėmis, kad įrodyčiau savo nekaltumą“, – sakė M. Le Pen.

The post Sieksiu vadovauti Prancūzijai – M. Le Pen appeared first on LAIKMETIS.

„Patriotai už Europą“ susitiks vasario 7 ir 8 dienomis, renginį globos „Vox“ vadovas Santiagas Abascalis (Santjagas Abaskalis). Politinė jėga sieks nubrėžti savo ateinančių mėnesių strategiją, reporteriams teigė „Vox“ atstovas Jose Antonio Fusteris (Chosė Antonijus Fusteris).

Ši grupė pertvarkė Europos Sąjungos (ES) dešinę ir tapo trečia stipriausia jėga EP. Ji suburta pernai, su tikslu Briuselio politiką pastumti į dešinę, o prie jos sukūrimo prisidėjo pats V. Orbanas.

84 šiam blokui priklausantys Europos įstatymų leidėjai yra iš Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“, antiislamiškos Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) Laisvės partijos Nyderlanduose, Austrijos Laisvės partijos bei Portugalijos „Chega“.

Jam priklauso ir Lietuvos europarlamentaras Petras Gražulis.

Blokas aplenkė „Europos konservatorių ir reformistų“ frakciją, siejamą su Italijos premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) „Italijos brolių“ partija po praeitų metų rinkimų į EP, kuriuose stipriai pasirodė kelių šalių dešinės partijos.

J. A. Fusteris teigė, jog yra alternatyva koalicijai tarp Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lejen) Europos liaudies partijos ir EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos.

Kritikuodamas jų „klimato fanatiškumą bei atvirų durų politiką masinei imigracijai“, J. A. Fusteris teigė, jog jo grupė „atstovauja milijonams europiečių, norinčių, jog į Europos institucijas sugrįžtų sveikas protas“.

The post Dešiniųjų aljansas „Patriotai už Europą“ rinksis Madride appeared first on LAIKMETIS.

28 metų Jordanas Bardella (Žordanas Bardela), Marine Le Pen (Marin Le Pen) patikėtinis ir jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis, vadovaus naujam kraštutinių dešiniųjų blokui EP „Patriotai už Europą“, per viešą šios grupės pristatymą Briuselyje sakė prancūzų europarlamentaras Jeanas-Paulis Garraud (Žanas Polis Garo).

Naujojoje grupėje yra 84 nariai iš 12 šalių, o daugiausiai – 30 – narių yra iš RN. „Patriotai už Europą“ aplenkia Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) kraštutinių dešiniųjų bloką ir tampa trečia pagal dydį jėga EP.

„Mūsų ilgalaikis tikslas yra pakeisti Europos Sąjungos politikos formavimą“, – reporteriams sakė V. Orbano partijos „Fidesz“ narė Kinga Gal, paskirta J. Bardellos pirmąja vicepirmininke.

„Mūsų naujoji frakcija sieks išsaugoti Europos indo-krikščioniškąsias šaknis, sieks kuo griežčiau apsaugoti Europos išorės sienas [...] ir dirbs dėl stiprios ir konkurencingos Europos“, – pridūrė ji.

„Mūsų naujoji frakcija sieks išsaugoti Europos indo-krikščioniškąsias šaknis, sieks kuo griežčiau apsaugoti Europos išorės sienas [...] ir dirbs dėl stiprios ir konkurencingos Europos“, – sakė V. Orbano partijos „Fidesz“ narė Kinga Gal.

V. Orbano vos daugiau nei prieš savaitę įkurta grupė tapo trečiu pagal dydį bloku Parlamente po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) konservatyvios Europos liaudies partijos (EPP) ir socialistų ir demokratų frakcijos.

Naujosios grupės pristatymas įvyko kitą dieną po to, kai Prancūzijoje prieš imigraciją nusiteikusi RN parlamento rinkimų antrajame ture netikėtai buvo nustumta į trečią vietą, nors apklausos ir pirmasis balsavimo turas rodė, jog ši partija galėjo triumfuoti.

Prancūzijos kairiųjų Naujasis liaudies frontas užėmė pirmą vietą, tačiau absoliučiai daugumai jo gautų balsų neužtenka.

Vėlai sekmadienį J. Bardella pažadėjo, kad partijos įstatymų leidėjai „iki galo atliks savo vaidmenį didelėje grupėje, paveiksiančioje jėgų pusiausvyrą Europoje“.

RN praeityje palaikė finansinius ir ideologinius ryšius su Rusija, kurios atžvilgiu V. Orbanas ir toliau išlieka draugiškas.

The post Europos Parlamente - M. Le Pen ir V. Orbano susivienijimas appeared first on LAIKMETIS.

Europai dabar labai svarbus metas. Senasis žemynas susiduria su gausybe problemų: Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje ir pramonėje, kurią lemia JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia klimato kaitos situacija ir Vakarams tenkančia užduotimi prisitaikyti prie potencialaus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į valdžią JAV.

Sekmadienį vykstantis balsavimo maratonas užbaigia keturias dienas trukusį rinkimų ciklą, kuris ketvirtadienį prasidėjo Nyderlanduose.

Oficialūs rinkimų rezultatai negali būti paskelbti, kol neužsidarys paskutinės balsavimo apylinkės visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Italijoje jos užsidarys 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Nuo pastarųjų EP rinkimų 2019 metais populistinės arba kraštutinių dešiniųjų partijos vadovauja vyriausybėms trijose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, o kai kuriose kitose šalyse, įskaitant Švediją, Suomiją ir netrukus Nyderlandus, jos yra valdančiosios koalicijos dalis.

Apklausų rezultatai dešiniesiems suteikia pranašumą Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Ketvirtadienį atlikta neoficiali balsavusiųjų apklausa rodo, kad prieš imigraciją nusistačiusi Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) griežtoji dešinioji partija Nyderlanduose turėtų pasiekti didelių laimėjimų, nors proeuropietiškų partijų koalicija tikriausiai nustūmė ją į antrąją vietą.

Jei ši tendencija išliks, ES įstatymų leidėjams bus sunkiau priimti teisės aktus ir sprendimus.

Balsavimo rezultatai nulems būsimojo bloko parlamento ir netiesiogiai Europos Komisijos sudėtį, taigi padės formuoti ES politiką per ateinančius penkerius metus.

Nors prognozuojama, kad centristinės pagrindinės partijos užims didžiąją dalį iš 720 vietų būsimajame Europos Parlamente, apklausos rodo, kad jas susilpnins sustiprėjusios kraštutinių dešiniųjų, stumiančių bloką ultrakonservatizmo link, pozicijos.

Daugelį ES rinkėjų, kuriuos slegia didelės pragyvenimo išlaidos ir kurie mano, kad imigrantai didele dalimi atsakingi už socialines problemas, vis labiau įtikina dešiniųjų retorika.

Dešiniųjų ambicijos Prancūzijoje ir Vokietijoje

Daugybės stebėtojų akys krypsta į Prancūziją, kur varžosi skirtingos ideologijos.

Prognozuojama, kad Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), kurios lūkesčiai viršija 30 proc. balsų ribą, įveiks prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) liberalią partiją „Renesansas“, apklausose surinkusią 14–16 procentų balsų.

M. Le Pen tikisi Europos Parlamente suformuoti kraštutinių dešiniųjų koaliciją. Tačiau analitikai prognozuoja, kad nesutarimai su kitomis dešiniosiomis partijomis, ypač dėl karinės pagalbos Ukrainai, tai sužlugdys.

Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, rinkimai gali suduoti smūgį kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), kurio Socialdemokratų partija (SPD) apklausose atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD).

Apklausose pirmauja krikščionys demokratai.

Apklausose pirmauja krikščionys demokratai, surinkę 30 proc. balsų, tačiau 14 proc. balsų surinkusi AfD žengia koja kojon arba lenkia visas tris valdančiosios koalicijos partijas: SPD, žaliuosius ir liberaliąją Laisvąją demokratų partiją (FDP).

M. Le Pen, siekianti atsikratyti antisemitizmu ir ksenofobija paženklintos RN reputacijos, kreipėsi į Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerę Giorgia Meloni (Džordžą Meloni), siūlydama bendradarbiauti.

Tačiau G. Meloni, nors ir griežtai pasisakydama prieš nelegalių prieglobsčio prašytojų atvykimą į Europą, bendrai užima ES atžvilgiu palankią poziciją ir viešai mažai atsižvelgė į M. Le Pen pasiūlymą.

Pasipriešinimas Vengrijoje

Tačiau populistų banga sulaukė tam tikro pasipriešinimo.

Vengrijoje premjerui Viktorui Orbanui iššūkį metė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), šalies politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Budapešte dalyvavo jo sušauktame mitinge prieš V. Orbano vyriausybę.

„Manau, kad visuomenės nuotaikos pasikeitė; žmonės, kurie kišo galvas į smėlį, dabar atsistoja ir pasisako“, – sakė vengrė rinkėja Dorottya Wolf (Dorotja Volf).

„Politico“ surinkti apklausų duomenys rodo, kad centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) įstatymų leidžiamojoje valdžioje gaus 173 vietas, centro kairieji socialistai ir demokratai – 143, o centristai „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) – 75.

Prognozuota, kad pagrindinė kraštutinių dešiniųjų frakcija – Europos konservatoriai ir reformistai, kuriai priklauso G. Meloni partija „Italijos broliai“ – gaus 76 vietas, o mažesnė frakcija „Tapatybė ir demokratija“, kuriai priklauso M. Le Pen RN, iškovos 67 mandatus.

The post Šiandien - pagrindinė Europos Parlamento rinkimų diena appeared first on LAIKMETIS.

Jeanas Merckaertas (Žanas Merkertas), organizacijos „Advocacy France and Secours Catholique" direktorius, džiaugiasi, kad Marine Le Pen nelaimėjo. Apie tai praneša RCF radijas, kuriam J. Merckaertas sakė: „Jos kandidatūra buvo susiskaldymo fermentas, dalies gyventojų, ypač pažeidžiamiausių, gyvenančių mūsų žemėje, užsieniečių, atskirtis. Taip pat ji skatino susiskaldymą tarp religinių grupių."

Anksčiau „Secours Catholique" ragino balsuoti prieš kraštutinius dešiniuosius.

Prancūzijos katalikų vyskupų konferencija prieš rinkimus nenorėjo teikti jokių patarimų dėl balsavimo. Vis dėlto RCF radijas skelbia, kad ir Prancūzijos vyskupų konferencijoje jaučiamas palengvėjimas, kad Marine Le Pen pralaimėjo.

Protestantai taip pat reiškia „nedidelį palengvėjimą", kad Marine Le Pen nebuvo išrinkta. Tačiau Jungtinės Prancūzijos protestantų bažnyčios nacionalinės tarybos pirmininkė Emmanuelle Seyboldt (Emaniuelė Seiboldt) visų pirma išreiškia „didelį liūdesį dėl Prancūzijos visuomenės susiskaldymo". Taip ji sako RCF radijui.

Šiai nuomonei pritaria ir daugelis krikščionių, manančių, kad abu kandidatai nebuvo labai geras pasirinkimas. Prezidentas E. Macronas kėlė abejonių dėl savo požiūrio į bioetikos klausimus. Tuo pat metu Marine Le Pen buvo kritikuojama dėl jos pozicijos į emigrantus.

Prancūzų apklausos duomenimis, už E. Macroną balsavo apie 65 proc. prancūzų protestantų, praneša Evangeliques.info. Anksčiau keli krikščionių lyderiai ragino balsuoti prieš Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partiją. Vis dėlto apie 35 proc. respondentų mieliau rinktųsi Marine Le Pen prezidento poste. Apklausa taip pat rodo, kad apie 30 proc. susilaikė nuo balsavimo.

Iš Prancūzijos katalikų apie 45 proc. balsavo už Marine Le Pen. Tačiau labiau praktikuojantys katalikai vis dėlto palaikė E. Macroną. Iš ištikimų bažnyčios lankytojų tik 7 proc. susilaikė nuo balsavimo.

The post Dauguma krikščionių Prancūzijos prezidento rinkimuose palaikė E. Macroną appeared first on LAIKMETIS.

Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai.

E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.

Vis dėlto šįkart rezultatų skirtumas yra pastebimai mažesnis nei 2017 metais, kai už centristą balsavo 66,1 proc. rinkėjų, o už M. Le Pen – 33,9 procento.

E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai

Geriausias nuo politinės karjeros pradžios dešiniųjų lyderės pasirodymas sekmadienio vakarą aptemdė Prancūzijos lyderio šventinę nuotaiką.

Kreipdamasis į šalininkus prie Eifelio bokšto, jis pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę.

44 metų prezidento antrosios kadencijos pradžioje laukia birželį vyksiantys parlamento rinkimai, kuriuose bus labai svarbu išlaikyti daugumą, kad jis galėtų įgyvendinti savo užmojus.

Protestuodami prieš E. Macrono perrinkimą ir M. Le Pen rezultatą, kai kuriuose Prancūzijos miestuose į gatves išėjo keli šimtai ultrakairiųjų grupių demonstrantų.

Policija panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų susirinkusiuosius Paryžiuje ir vakariniame Reno mieste.

The post Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo E. Macronas, įveikęs M. Le Pen appeared first on LAIKMETIS.