Izraelio aktorė Noa Cohen („Tylusis žaidimas“, „8200“) atliks Jėzaus motinos Marijos vaidmenį, o Izraelio aktorius Ido Tako („Dingęs kareivis“, „Dangus“) vaidins Marijos sužadėtinį Juozapą. Karalių Erodą vaidins amerikiečių aktorius Anthony Hopkinsas („Tėvas“, „Avinėlių tylėjimas“). Tai tik keletas talentingų aktorių, kurie dalyvauja filme apie Mariją, kaip praneša „Netflix“.

Filmą režisavo D. J. Caruso, kuris Peperdino universitete studijavo televizijos produkciją ir stažavosi „Disney“ studijoje. Keletas jo režisūrinių darbų: „Gyvenimo paėmimas" (2004), „Disturbia“ (2007) ir „Erelio akis“ (2008), rašoma IMDB.

Filmą prodiusavo „Aloe Entertainment“ prodiuserė Mary Aloe. Komanda „Aloe Entertainment“ prodiusavo ir (arba) finansavo 48 filmus (26 iš jų per pastaruosius aštuonerius metus) ir devynis serialus, teigia „Aloe Entertainment“.

M. Aloe išpažįsta krikščionybę ir mano, kad šio filmo dabar reikia labiau nei bet kada anksčiau, rašo „The Christian Post".

„Man, kaip moteriai, tikinčiam žmogui ir prodiuserei, Marijos istorija yra labai svarbi. Nors šis filmas skirtas šeimoms, mes visada orientavomės į pasaulio jaunimą, mūsų ateitį. Visada galvojau, o kas, jei galėtume sukurti jaudinantį filmą apie Mariją, jos šeimą, Juozapą ir Jėzų - išgyvenimo trilerį? Nuolat žaliuojantį filmą, kurį vaikai, paaugliai ir šeimos visame pasaulyje norėtų žiūrėti vėl ir vėl“, - sakė ji leidiniui „The Christian Post".

Ji tikisi, kad filmas įkvėps žmones daugiau domėtis Biblija ir savarankiškai ją studijuoti.

M. Aloe sakė, kad „Aloe Entertainment“ komanda labai kruopščiai stengėsi, kad filmas būtų kuo autentiškesnis. Dėl scenarijaus patvirtinimo buvo kreiptasi į daugybę religinių lyderių, įskaitant teologus, mokslininkus, rabinus ir kunigus.

„Scenarijus, kurį 2020 m. parašė rašytojas Timothy Michaelas Hayesas (Timotis Maiklas Hajesas), perėjo 74 juodraščius, kol buvo pateiktas mūsų filmavimo darbams. Svarbi išvada - niekada nepasiduoti, išlaikyti tikėjimą, viltį ir meilę širdyje“, - sakė Aloe „The Christian Post".

The post Advento pradžioje per „Netflix“ platformą bus galima žiūrėti biblinį epą apie M. Mariją appeared first on LAIKMETIS.

Mes, Palendrių Šventojo Benedikto vienuoliai, kasmet turime dvi didžiąsias iškylas, kuomet visa bendruomenė išvyksta aplankyti vieną kitą žymesnę Lietuvos vietovę ir sykiu, jei tik pavyksta suderinti, kokią nors pašvęstojo gyvenimo bendruomenę.

Tiesą sakant, tokią iškylą turime tik vieną metuose, kadangi antroji visuomet turi tą pačią programą – brolišką pikniką prie ežero. Šįmet mes nusprendėme aplankyti mūsų vienuolyno oblato Petro Janšausko sodybą bei joje įkurtus maldos namus Saugų kaime Šilutės rajone. Mūsų bičiulis Petras jau ne sykį mus ragino ir kvietė jį aplankyti, ir štai šių metų gegužės 21 dieną jam išsipildė Šventojo Rašto žodžiai: „Prašykite, ir gausite“.

Atvykusius mus šiltai pasitiko Petras su šeima bei keliais savo draugais, kurie drauge su juo meldžiasi šiuose namuose, kartu skaito ir aptarinėja Šventąjį Raštą. Pats Petras, nemaža laiko praleidęs nuodėmės ir nusikaltimo klystkeliuose, vieną gražią dieną Dievo malonės paliestas, dabar daug laiko skiria padėti vargšams bei atstumtiesiems ir savo gyvenimu liudija Dievo malonės stebuklą.

Jis mums papasakojo, kaip atsirado tie maldos namai. Nors kaip pastatas jie jau stovėjo anksčiau ir į juos ateidavo Petras ir kiti žmonės pasimelsti, tačiau nebus klaidos manyti, kad naujas etapas ar atgimimas prasideda tada, kai Dievas ypatingu būdu apsilanko ir patraukia prie savęs.

Taigi maldos namų atsiradimo data galima būtų laikyti 2019 metų gegužės 13 dieną, kada Petrui tos pačios dienos bėgyje paskambino trys tarp savęs nesusitarę asmenys ir ėmė jam kalbėti apie koplyčią bei pareiškė ketinimą atsiųsti jam liturginius drabužius, kryžių, Mergelės Marijos statulą bei tabernakulį. Petras paliudijo, kad visi tie pokalbiai apie koplyčią jam pasirodė svaičiojimai, todėl iš pradžių jis bandė ginti šalin tokias mintis, tačiau, jeigu iniciatyva kyla iš paties Dievo, tuomet Dievas praeis net per uždarytas iš baimės duris. Taigi dar tos pačios dienos vakare Petras savo širdyje ištarė Dievui: „Tebūnie Tavo valia“.

Po to kai pritarė koplytėlės įrengimui, Petras suko galvą, kokiam šventajam ją dedikuoti. Tačiau ir čia Dievo Apvaizda slėpiningai veikė ir atvedė prie Švč. Mergelės Marijos. Iš visų Jos titulų ir vardų, minimų Jos litanijoje, iškart išsiskyrė vienas – Paslaptingoji Rožė. Taip ir atsirado maldos namai „Paslaptingoji Rožė“.

Galima pasvarstyti, kaip labai tinka šis vardas. Abu žodžiai turi turtingą turinį. Pirmiausia, „paslaptingoji“. Arba „slėpiningoji“, lotyniškai – mystica. Tai paties Dievo veikimo būdas: jis kartu paslaptingas, o, kita vertus, ir regimas, tačiau ne retai išlieka mįslingas, gluminantis. Jau paties mus priėmusio į svečius Petro gyvenimo istorijoje yra apčiuopiamas paslaptingas Dievo veikimas, vedimas, o sykiu ir nepelnyta ir visus lūkesčius pranokstanti malonė. Jo bei panašių į jį žmonių gyvenimą ir atsivertimą galima būtų palyginti su muitininko Mato pašaukimu, apie kurį sužinome Evangelijoje (žr., Lk 5, 27s). Ta diena, kada muitininkas Matas sėdėjo muitinėje ir pro šalį praėjęs Jėzus jam ištarė: „Sek paskui mane“, nesiskyrė nuo kitų. Ir negana to, kad Jėzus tą dieną apsilankė Mato namuose – nes vien tik šis apsilankymas yra nepaprasta malonė – bet dar priedo padarė jį savo mokiniu ir evangelistu, t. y. Gerosios Naujienos skelbėju.

Toks susitikimas su Jėzumi ir iš to gimstanti misija savo gyvenimu liudyti šio susitikimo džiaugsmą, t. y. Gerąją Naujieną, nutiko ne tik muitininko Mato gyvenime, bet ir Petro, o kartu ir kitų, kurių širdis pakankamai atvira, kad išgirstų tylų Dievo kvietimą. Paslaptingas susitikimas su Jėzumi nutinka ir tiems, kurie atsitiktinai ar planuotai užklysta į šiuos maldos namus „Paslaptingoji Rožė“. Anot Petro, pas jį apsilanko įvairaus plauko žmonių: varguolių, baikerių, verslininkų, nusikaltėlių ir net vienuolių.

Išties šie maldos namai paslaptingi dar ir tuo, kad jie nepastatyti ant aukšto kalno, kad būtų iš toli matomi. Šalia jų neiškyla dangų siekianti statula, kaip Kristaus Atpirkėjo Rio de Žaneire. Nieko panašaus nėra, tie maldos namai labai paprasti ir kuklūs. Važiuotum pro šalį ir pravažiuotum, net nepagalvojęs, kad čia yra vieta, kur susirenka žmonės pasimelsti arba tiesiog sustoti kelioms akimirkoms.

Ir vis dėlto tokius maldos namus galima būtų sugretinti su tuo Nazareto nameliu, kuriame gyveno Šventoji Šeima. Be jokios abejonės tas namelis, kuriame gyveno Juozapas, Marija ir Jėzus, nesiskyrė nuo kaimynų ūkių, tad tikriausiai retas kaimynas nujautė, šalia kokių dangiškų slėpinių ir malonės šaltinio jis gyvena. Mat jeigu jie būtų žinoję, būtų dažniau į tuos namus užsukę ir paprašę gyvojo vandens atsigerti arba išgirsti gyvenimo žodį. Nežiūrint to, ar žmonės žinojo ar ne, kokie slėpiniai dedasi jų kaimynystėje, tas Nazareto namelis skleidė dieviškosios malonės kvapsnį ir vykdė žmonijos atnaujinimo darbą.

Tad jeigu šie maldos namai „Paslaptingoji Rožė“ aiškiai nekrinta į akis, kaip tuomet ten apsilanko žmonės? Kuomet Dievas pasirenka kokią nors vietą savo ypatingam buvimui ar apsireiškimui, jis pats patraukia ten žmones. Taip nutiko su piemenimis Betliejuje kai gimė Kristus. Dievas pakvietė žmones į tą vietą per angelus, arba per paslaptingąją žvaigždę trijų išminčių atveju. Taip ir dabar: žmonės apsilanko šiuose maldos namuose užklydę „atsitiktinai“, arba sužinoję per angelą, t. y. iš kito žmogaus, kuris čia jau lankėsi ir savo ruožtu pasidalino su kitais.

Koks apsilankymo „Paslaptingoji Rožė“ maldos namuose vaisius mums, vienuoliams? Čia nuolankumo dėlei reikia prisiminti senovės vienuolių pasakojimą. Kartą, abai Antanui besimeldžiant savo celėje, jį pasiekė balsas, kuris sakė: „Antanai, tu vis dar nepasiekei saiko to odininko, kuris gyvena Aleksandrijoje“. Taigi senolis pakilo anksti ryte, pasiėmė palmės lazdą ir nuėjo pas jį. Įėjęs vidun pasveikino žmogų, atsisėdo su juo ir jam sako: „Broli, pasakyk man apie savo darbus“. Tas atsakė: „Aš nežinau, aba, kad būčiau kažką gero padaręs, išskyrus tik šitai: kai atsikeliu anksti ryte ir sėduosi prie savo rankų darbo, sau sakau, kad visas šis miestas nuo mažiausio iki didžiausio, pateks į Karalystę dėlei jų teisumo darbų, tik aš vienas už savo nuodėmes paveldėsiu bausmę. O vakare prieš užmigdamas ir vėl sakau tuos pačius žodžius“. Tai išklausęs senolis tarė: „Iš tiesų, kaip geras auksakalys ramiai begyvendamas savo namuose tu paveldėjai Karalystę. O kas liečia mane, vis dar neturintį nuovokos, visą savo laiką gyvenantis dykumoje, tavęs dar nepasivijau“.

Išties jau daug metų vilkinčiam vienuolišką drabužį ir gyvenančiam vienuolyne gali atsėlinti savimi pasitenkinimo mintis, neva mano maldos šį tą reiškia ir kad esu arčiau Dievo. Kokia vis dėlto iliuzija taip manyti! Apsilankęs tokiuose maldos namuose kaip „Paslaptingoji Rožė“, pabendravęs su paprastais nuoširdžiais žmonėmis, kurie kaip ir visi paženklinti silpnumo, sužavėtas jų vaikiško santykio su Dievu, drauge su psalmininku Dievui pripažįsti: „Mažylių ir kūdikių lūpomis susikūrei šlovę … “ (Ps 8, 3)

Taigi metinė iškyla tikrai nusisekė, nes grįžome namo visokeriopai sustiprinti.

The post Įvyko kasmetė Palendrių Šv. Benedikto brolių išvyka appeared first on LAIKMETIS.

Šie Marijos žodžiai nėra vien jos pačios asmeniški, galbūt savavališki, žodžiai. Pasak šventojo Luko, Elzbieta, kupina Šventosios Dvasios, tarė: „Palaiminta įtikėjusi“. O Marija, irgi kupina Šventosios Dvasios, pratęsė ir užbaigė Elzbietos mintį patvirtindama: „Palaiminta mane vadins visos kartos“. Tai tikra, Šventosios Dvasios įkvėpta pranašystė, ir Bažnyčia, gerbdama Mariją, atsiliepia į Šventosios Dvasios įsakymą, daro tai, ką turi daryti. Pakankamai negiriame Dievo, jei nieko nesakome apie šventuosius, pirmiausiai apie Šventąją, tapusią jo buveine žemėje, – Mariją. Paprastos ir daugialypės Dievo šviesos įvairovė bei turtingumas pasirodo tiktai šventųjų, kurie yra tikri jo šviesą atspindintys veidrodžiai, veiduose. Ir būtent žvelgdami į Marijos veidą, galime geriau negu kitomis priemonėmis pamatyti Dievo grožį, jo gerumą, gailestingumą. Galime realiai pajusti jos veide dieviškąją šviesą.

„Palaiminta mane vadins visos kartos“. Galime Mariją girti, gerbti, nes ji yra „palaiminta“, palaiminta visiems laikams. Ir toks yra šios iškilmės turinys. Ji yra palaiminta, nes susivienijusi su Dievu, gyvena su Dievu ir Dieve. Viešpats, savo kančios išvakarėse atsisveikindamas su savaisiais, pasakė: „Einu jums paruošti buveinę dideliuose savo Tėvo namuose. Mano Tėvo namuose daug buveinių“. Marija, tardama: „Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“, paruošė Dievui buveinę čia, žemėje: ji tapo buveine kūnu ir siela, taip atverdama žemę dangui.

Šventasis Lukas ką tik girdėtame Evangelijos skaitinyje įvairiomis užuominomis leidžia suprasti, kad Marija yra tikroji Sandoros arka, kad Marijoje išsipildė šventyklos slėpinys – Dievas apsigyveno žemėje. Dievas realiai gyvena Marijoje, ateina čia, į žemę. Marija tampa jo palapine. Čia išsipildo tai, ko trokšta visos kultūros, – tai yra kad Dievas gyventų tarp mūsų. Šventasis Augustinas yra pasakęs: „Prieš pradėdama Viešpatį kūne, ji jau jį buvo pradėjusi sieloje“. Marija suteikė Viešpačiui vietos sieloje ir taip realiai tapo tikra Šventykla, kur Dievas tapo kūnu, atėjo į žemę. Ir taip, jai būnant Dievo buveine žemėje, joje jau yra paruošta jos amžinoji buveinė, ši buveinė paruošta visiems laikams. Šiais žodžiais išreiškiamas visas Marijos paėmimo į dangų su kūnu ir siela dogmos turinys. Marija „palaiminta“, nes tapo – kūnu ir siela ir visiems laikams – Viešpaties buveine. Jei šitai tiesa, tai Marija ne tik kviečia mus ja žavėtis, ją gerbti, ji taip pat veda, rodo mums gyvenimo kelią, rodo, kaip galėtume tapti laimingi, surasti kelią į laimę.

Dar kartą pasiklausykime Elžbietos žodžių, vainikuojamų Marijos Magnificat: „Palaiminta įtikėjusi“. Pirmutinis ir pagrindinis aktas, kad taptum Dievo buveine ir taip atrastum galutinę laimę, yra tikėti. Tai tikėjimas, tikėjimas į Dievą, tikėjimas į tą Dievą, kuris parodė save Jėzuje Kristuje bei padarė save girdimą dieviškaisiais Šventojo Rašto žodžiais. Tikėti nėra pridurti kokią nors nuomonę prie kitų. Įsitikinimas, tikėjimas, kad Dievas yra, tokia pat informacija kaip kita. Dažnai mums mažai svarbu, ar informacija teisinga ar klaidinga, mat ji nekeičia mūsų gyvenimo. Tačiau jei Dievo nėra, gyvenimas yra tuščias, ateitis – tuščia. O jei Dievas yra, viskas pasikeičia, gyvenimas yra šviesus, mūsų ateitis šviesi, ir mes turime kryptį, rodančią, kaip gyventi. Štai kodėl tikėjimas yra pamatinė mūsų gyvenimo kryptis.

Tikėti reiškia sakyti: „Taip, tikiu, kad Tu esi Dievas, kad įsikūnijusiame Sūnuje esi tarp mūsų“, kreipti savo gyvenimą į Dievą, skatinti save prisirišti prie Dievo, vienytis su juo ir taip surasti vietą, kur gyventi, ir būdą, kaip gyventi. Tikėjimas nėra vien tam tikra mintis, idėja; tai, kaip jau minėjau, elgsena, gyvensena. Tikėti reiškia žengti keliu, parodytu Dievo Žodžio. Marija prie šio pamatinio tikėjimo akto, egzistencinio akto, pasirinktos laikysenos visam gyvenimui dar pridūrė žodžius: „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo bijosi“. Ji kalba kartu su visu Raštu apie „Dievo baimę“. Tai galbūt žodis, kurį menkai pažįstame ir kurio nelabai mėgstame. „Dievo baimė“ nėra siaubas, tai visai kas kita. Būdami vaikai, nejaučiame siaubo Tėvo akivaizdoje, bet juntame Dievo baimę, rūpinimąsi nesugriauti meilės, kuria remiasi mūsų gyvenimas. Dievo baimė yra atsakomybės jausmas, kurį turime turėti, atsakomybė už mūsų gyvenimo metu mums patikėtą pasaulio dalį, atsakomybė gerai tvarkyti pasaulio ir istorijos dalį, kuria esame, bei tarnauti teisingam pasaulio statydinimui, tarnauti gėrio ir taikos pergalei.

„Palaiminta mane vadins visos tautos”: tuo norima pasakyti, kad ateitis priklauso Dievui, kad ji yra Dievo rankose, kad nugali Dievas. Nugali, kad ir koks stiprus, ne žaltys, minimas šiandien pirmajame skaitinyje ir simbolizuojantis visas pasaulio smurto galybes. Jos atrodo neįveikiamos, tačiau Marija mums sako, kad jos nėra nenugalimos. Moteris – kaip matėme pirmajame Evangelijos skaitinyje – stipresnė už jas, nes stipresnis Dievas. Tiesa, palyginti su žalčiu, taip gerai ginkluotu, Moteris, kuri yra Marija ir Bažnyčia, atrodo beginklė, pažeidžiama. Ir tikrai, Dievas pasaulyje pažeidžiamas, nes jis yra Meilė, o meilė pažeidžiama. Ir vis dėlto ateitis yra Jo rankose: nugali meilė, bet ne neapykanta, galiausiai nugali taika.

Štai kokia didžiulė paguoda glūdi Marijos paėmimo į dangaus šlovę su kūnu ir siela dogmoje. Dėkokime Viešpačiui už šią paguodą ir kartu laikykime šią paguodą įpareigojimu būti gėrio, taikos pusėje. Melskime Mariją, Dangaus Karalienę, kad jai padedant šiandien laimėtų taika: „Taikos Karaliene, melski už mus“.

Homilija Marijos Ėmimo į dangų iškilmės dieną Castelgandolfo parapinėje bažnyčioje, 2006 m. rugpjūčio 15 d.

The post Benediktas XVI. Apie Švč. M. Marijos Ėmimą į dangų appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius Pranciškus savo kalboje „Regina Caeli" paskelbė, kad maldos diena už Vyskupų sinodo 16-ąją eilinę generalinę asamblėją vyks gegužės 31 d., paskutinę Marijai skirto mėnesio dieną.

„Prašykime Mergelę Mariją, kad ji savo motiniška globa lydėtų šį svarbų sinodo etapą", - sakė popiežius.

Savo dalyvavimą patvirtino Fatimos Dievo Motinos šventovė Portugalijoje, Čenstakavos Dievo Motinos nacionalinė šventovė Lenkijoje, Noko šventovė Airijoje, Angelų Dievo Motinos bazilika Kosta Rikoje, Fourvière Dievo Motinos šventovė Prancūzijoje ir daugelis kitų Marijos šventovių.

Filipinuose 26 Marijos šventovėse ir mažosiose bazilikose vienu metu bus meldžiamasi už sinodą.

Nikaragva paskelbė, kad visos parapijos visą dieną dalyvaus maldose už sinodą.

Visos Indijos, Malaizijos bei Bosnijos ir Hercegovinos vyskupijos dalyvaus minint maldos dieną.

Popiežius Pranciškus taip pat kalbėjo apie būsimą Vyskupų sinodą per Sekminių Mišias Šv. Petro bazilikoje. Jis sakė: „Šventąją Dvasią laikykime sinodo darbo pradžia ir centru."

„Eikime kartu, nes Dvasia, kaip ir per Sekmines, mėgsta nusileisti, kai visi yra kartu, - pridūrė jis. - Todėl Dievo tauta, norėdama būti pripildyta Dvasios, turi vaikščioti kartu, rengti sinodą."

Po Sekminių iškilmės Mišių popiežius Pranciškus pasirodė Vatikano Apaštališkųjų rūmų lange ir pasakė kalbą Regina Caeli saulėtoje Šventojo Petro aikštėje susirinkusiai miniai.

Popiežius meldėsi už Mianmaro ir Bangladešo gyventojus, nukentėjusius nuo ciklono „Mocha". Jis taip pat paminėjo 150-ąsias italų rašytojo Alessandro Manzoni , vienos mėgstamiausių popiežiaus knygų „Sužadėtiniai" autoriaus, mirties metines.

Popiežius Pranciškus sakė, kad Šventoji Dvasia turi galią išlaisvinti žmones iš „baimės kalėjimų".

The post Pasaulio Marijos šventovės dalyvaus specialioje maldos dienoje už Sinodą appeared first on LAIKMETIS.

„Klaipėdos rajone, iš neveikiančiose Rudgalvių kaimo senosiose kapinėse stovėjusios koplytėlės pavogta medinė skulptūra ,Švč. M. Marija Sopulingoji'“, - rašoma jo pranešime.

Pasakojama, kad apie vagystę pastebėję Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojai apie įvykį informavo Policiją bei Kultūros paveldo departamentą. Dingusi XIX a. pab. sukurta skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“ yra registruota Kultūros vertybių registre bei turi didelę kultūrinę vertę.

Koplytėlė bei joje buvusi ilgapirščių pagrobta skulptūra 2005 m. buvo pripažinta valstybės saugoma.

Visuomenės prašoma pagalbos ieškant šios ir kitų dingusių vertybių, kurias galite rasti Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąraše. „Pastebėję dingusią skulptūrą, labai prašome pranešti Klaipėdos rajono policijos komisariatui ar Kultūros paveldo departamentui centras@kpd.lt", - rašoma Kultūros paveldo departamento feisbuko paskyroje.

„Paveldo apsaugos specialistai, atsižvelgdami į pastaruoju metu padažnėjusias kilnojamųjų kultūros vertybių vagystes, kreipėsi į daugelį savivaldybių, kuriose vagysčių mastai ypač dideli, ir rekomendavo vertingas skulptūrėles perkelti į muziejus, o jų vietoje patalpinti kopijas", - pasakojama įraše.

Kaip pranešė Klaipėdos policija, žala nustatinėjama, aplinkybės tikslinamos.

The post Klaipėdos rajone vėl pavogta Marijos skulptūrėlė appeared first on LAIKMETIS.

„Baigėsi didelis projektas, kuris užtruko trejus metus, atlikta gausiai įvairiausių darbų, kurie buvo skirti tarnauti žmonėms“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Šv. Teresės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža.

Anot jo, Vilniaus gynybiniame bokšte esanti Gailestingumo Motinos koplyčia tapo labiau prieinama piligrimams, kitiems lankytojams ir įdomesnė turistams.

„Piligrimai, maldininkai žino šią vietą, kas nežino, sužinokite, esate kviečiami, laukiami artintis prie Dievo, artintis prie šventųjų, prie Marijos“, – kalbėjo Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Skydas paveikslą uždaro lyg seife

Pasak klebono K. Latožos, didžiausias atradimas laukė sumanius sustiprinti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo apsaugą.

„Projekto metu įvairiai galvojome, kaip įrengti apsauginį stiklą. Matėme, kad kažkas viršuje (virš paveikslo – BNS) yra. Galvojome paprasčiausiai bus kokia nors metalinė plokštė, surūdijusi, kurią nuleisime ir ant to mechanizmo uždėsime stiklą“, – ketvirtadienį pasakojo klebonas.

Anot jo, dėl saugumo pirmiausia nuimtas paveikslas, kad jis nebūtų pažeistas.

„Nuleidę patys nustebome, kad tai yra nuostabiai gražiai dekoruotas skydas, jį vėliau restauravome“, – teigė K. Latoža.

„Iki tol nebuvo gyvų žmonių, kurie būtų matę, kaip šis skydas atrodo“, – tvirtino dvasininkas.

Pasak jo, skydas padarytas taip, kad per gaisrą, karo metu ar kilus kitam pavojui paveikslui nebūtų pakenkta.

„Kai nuleidžiamas šis skydas, paveikslas atsiduria tarsi seife“, – pasakojo K. Latoža.

Sveria apie 200 kilogramų

Anot jo, nuleidus skydą pagaliau pavyko pritaikyti ir turėtą seną raktą, kurio paskirtis iki tol nebuvo žinoma.

„Pamatėme, kad kai nuleidžiamas skydas, jis šituo raktu užrakinimas. Nors ir taip niekas nepakeltų ranka to skydo“, – teigė klebonas.

Jo duomenimis, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos paveikslą su aukso karūnomis saugantis skydas sveria apie 200 kilogramų.

Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos paveikslą su aukso karūnomis saugantis skydas sveria apie 200 kilogramų

Šis skydas pagamintas 1927 metais, nes tuomet koplyčios paveikslas karūnuotas dviem gryno aukso karūnomis, puoštomis brangakmeniais.

„Išlikęs originalus veikiantis mechanizmas, kuriuo nuleidžiame ir pakeliame skydą“, – pasakojo K. Latoža.

Jis apgailestavo, kad 1927 metais pagamintos brangios auksinės karūnos yra dingusios, tačiau 2018 metais laukiant popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje iš žmonių suaukotų votų (padėkos dovanų) pagaminta mažesnė gryno aukso karūna.

„Ją popiežius Pranciškus pašventino. Mes naudojome votus, žmonių suaukojimus. Didžiąją dalį šios karūnos sudaro sutuoktuvių žiedai. Žmonės dažnai į aukų dėžutę meta sutuoktuvių žeidus. Aišku, naudoti ir kiti votai. Karūna sveria apie kilogramą“, – pasakojo dvasininkas.

Lobyne – ir popiežių, ir prezidentų dovanos

Atnaujinant Aušros Vartų koplyčią buvusiame gynybinės sienos bokšte įrengtas lobynas, kuriame eksponuojami suaukoti votai, kitos dovanos.

Tarp jų yra ir abiejų Lietuvoje apsilankiusių popiežių – Jono Pauliaus II bei Pranciškaus – pijusės (kepuraitės), buvusių Lenkijos prezidentų dovanotos taurės, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo karūnos.

„Didžioji dalis yra moteriškos puošmenos, nes Marija yra karalienė, ji pati išrinkčiausia, pati gražiausia, pati nuostabiausia. Taigi Bažnytinio paveldo muziejininkė suskaičiavo, kad Aušros Vartų lobyne yra 365 prabangūs vėriniai“, – sakė Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Ji su kolegėmis inventorizavo ir eksponavo Aušros Vartų lobyną. Jame – apie 3,8 tūkst. eksponatų.

Žmonių suaukotos brangenybės, apdovanojimai eksponuojami vitrinose ir stalčiuose. Iki tol jie laikyti parapijos seifuose, Teresės bažnyčioje. Dabar atnešami votai kabinami koplyčios prieangyje.

Pasak S. Maslauskaitės-Mažylienės, seniausias votas paaukotas 1802 metais. Jį dar 1927 metais atnaujinant koplyčią darbams vadovavęs Ferdinandas Ruščicas panaudojo sukomponuodamas iš votų koplyčios sienos dekoraciją.

Norint apžiūrėti lobyną, lankytojams reikės iš anksto registruotis Piligrimų centre. Jis priklauso parapijai.

Rastas seniausias tinkas

Šalia Aušros Vartų esančioje Šv. Teresės bažnyčioje restauruotos freskos, vitražai, pakeisti radiatoriai, suolai, langai.

„Vitražai, langai jau net kėlė pavojų, kai kurios sekcijos net iškrisdavo, buvo jau nebe saugu“, – teigė bažnyčios klebonas.

Anot jo, tvarkant bažnyčios sienas nuimta daug sluoksnių, kol pasiektos autentiškos dalys.

„Nuimti įvairūs tinko sluoksniai ir atrasta ta pirminė danga, kai bažnyčia buvo statyta, vadinamasis dirbtinis itališkasis marmuras, kurį pavyko atkurti. Autentiškų jo fragmentų išlikę labai nedaug“, – tvirtino K. Latoža.

Pasak jo, restauruojant vieną prie bažnyčios durų esančią freską atkurtos dviejų vienuolių galvos, jų pastaruoju metu jau nebuvo matyti.

„Parapija galvoja ir didesnius šitos bažnyčios restauravimo darbus, tačiau, kaip matome, joje nėra lygių sienų, čia vien freskos, taigi reikia milžiniškų lėšų, kurių, be abejo, parapija pati neturi. Tačiau kai kuriuos dalykus darome“, – sakė klebonas.

Autentiškiausia koplyčia

Anot jo, jau restauruota viena iš bažnyčios koplyčių, kuri anksčiau klaidingai vadinta Marijos Sopulingosios koplyčia.

„Restauratorių teigimu, tai išlikusi, ko gero, autentiškiausia bažnyčios vieta. Ji išliko nuo pastatymo, dar prieš gaisrą, kuris buvo 1706 metais“, – pasakojo dvasininkas.

Anot jo, tyrinėjant koplyčią, atlikus istorinę analizę išsiaiškinta, jog pagal pirminį sumanymą tai buvo kūdikėlio Jėzaus su kančios ženklais koplyčia.

Senovėje čia buvo kūdikėlio Jėzaus statula, kuri judindavo rankas. Tai buvo stebuklas, kurio pažiūrėti žmonės atkeliaudavo iš įvairių kraštų

„XV amžiuje buvo populiaru vaizduoti Jėzų paauglį su įvairiais kančios simboliais (...) Šita koplyčia šiuo metu dar neturi savo pagrindinio meninio objekto. Senovėje čia buvo kūdikėlio Jėzaus statula, kuri judindavo rankas. Tai buvo stebuklas, kurio pažiūrėti žmonės atkeliaudavo iš įvairių kraštų. Vėliau, matyt, mechanizmas sugedo ir vienuolės karmelitės iš Krokuvos išsivežė šitą skulptūrą ir padovanojo kitą. Vėliau atsirado Marijos statulos“, – teigė K. Latoža.

Atnaujinant Aušros Vartus, po Šv. Teresės bažnyčia esančiame rūsyje, įrengtas šventovės piligrimų centras. 

„Anksčiau čia atvykę maldininkai neturėdavo, kur apsistoti, pailsėti, išgerti arbatos, pasistiprinti. Kad galėtume juos priimti, kad būtume svetingi, įrengtas Piligrimų centras“, – sakė klebonas K. Latoža.

Tvarkybos darbai kainavo apie 3 mln. eurų. Didžiąją sumos dalį skyrė Europos Sąjungos fondai, apie 150 tūkst. eurų – parapija.

The post Atnaujinta Aušros Vartų koplyčia: rastas senas apsaugos skydas, įrengtas lobynas appeared first on LAIKMETIS.

„Žengiame į didžiuosius mūsų tikėjimo slėpinius, perkeičiančius mūsų gyvenimą ir ruošiančius Dangaus karalystei“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas iškilmingų šventų Mišių pradžioje, kurios vidudienį buvo švenčiamos Šiluvos bazilikoje.

Likus valandai iki Mišių pradžios arkivyskupas sakė katechezę, skirtą pasirengti šeštajai sinodinių svarstymų temai apie atsakomybę ir autoritetą. Joje priminė Evangelijos pasakojimą apie Jėzaus pokalbį su Petru, kuriam tada patikėjo misiją ganyti Jo avis, tai yra vadovauti Bažnyčiai. Tikriausiai Petrui, paprastam žvejui, nebuvo lengva atsakyti Jėzui, bet Jis laukė jo atsakymo. Petras priima šį įpareigojimą. Panašiai ir pašauktieji dvasininkai kviečiami atsakyti „taip“.

„Įpareigojimas yra iš Viešpaties iniciatyvos. Jis ieško savo bendradarbių mūsų tarpe, nori, kad būtume Jo bičiuliai“, – kalbėjo ganytojas apie kiekvieno pašaukimą, misiją ir atsakomybę plėsti Jo karalystę. Tada, kai žmonės būna drąsūs atsiliepti, imtis atsakomybės, tai tampa dovana ir istorijai, kultūrai.

Autoriteto klausimas katechezėje buvo susietas su tarnavimu. Pats Jėzus parodė tarnavimo pavyzdį. To išmokstama, tačiau tai ilgas, laipsniškas kelias. Krikščionis turi atrasti savo tarnavimo būdą ir kartu džiaugsmą dalyvauti Bažnyčios misijoje, tam reikia nuolankaus įsiklausymo.

„Dėkojam už atsiliepimą ir norą būti Bažnyčioje, tarnauti“, – sakė arkivyskupas, užbaigdamas katechezę, o vėliau vadovaudamas Rožinio maldai su „Marijos radijo“ bendradarbiais.

Šventose Mišiose arkivyskupas pakvietė melstis už Kauno kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ jo kunigystės 60-mečio proga, už Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą OFM, švenčiantį vyskupystės 10-metį, taip pat už arkivyskupijos kunigus įvairių sukakčių proga.

„Nebuvo žemėje jėgos, kuri būtų galėjusi atskirti Mariją nuo Jėzaus. Motinos meilė neleido susvyruoti jos tikėjimui“, – kalbėjo homilijoje kardinolas Sigitas apie Mariją, kurią Jėzus buvo paskyręs būti apaštalų mokytoja. Bažnyčia visais amžiais per Mariją ieško Jėzaus artumo ir meilės, mokosi tikėjimo ir pasitikėjimo.

Kardinolas priminė, jog Marijai teko svarbi vieta mūsų palaimintųjų Jurgio Matulaičio ir Teofiliaus Matulionio bei Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės gyvenime. Tikėjimo persekiojimo metais jokia sovietinė prievarta nesustabdydavo piligrimų, keliaujančių į Šiluvą ar kitas Marijos šventoves Lietuvoje.

Liturgija užbaigta arkivyskupo Kęstučio palaiminimu ir Velykų malonės palinkėjimu, padėka giedojusiam Ukmergės Švč. Trejybės parapijos chorui, vadovaujamam Reginos Ališauskaitės, bei tą dieną Šiluvoje piligrimams patarnavusiems Ukmergės dekanato kunigams.

The post Bažnyčia visais amžiais per Mariją ieško Jėzaus artumo ir meilės - S. Tamkevičius SJ Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.

Paaukojimo Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai aktas

O Marija, Dievo Motina ir mūsų Motina, kreipiamės į tave šią sielvarto valandą. Tu esi mūsų Motina, tu mus myli ir pažįsti: niekas, kas mums svarbu, nėra nuo tavęs paslėpta. Gailestingumo Motina, daug kartų esame patyrę tavo švelnią globą, ramybę mums teikiantį tavo artumą. Tu visada vedi mus pas Jėzų, Taikos Kunigaikštį.

Tačiau mes nuklydome nuo taikos kelio. Pamiršome praėjusio šimtmečio tragedijų pamokas, milijonus žmonių, žuvusių pasauliniuose karuose. Nepaisome įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme kaip tautų bendrija, ir išduodame tautų taikos svajones bei jaunimo viltis. Susirgome godumu, užsisklendėme nacionalistiniuose interesuose, leidome, kad mus paralyžiuotų abejingumas ir savanaudiškumas.

Ėmėme nepaisyti Dievo, gyventi su savo melu, kurstyti agresiją, naikinti gyvybes ir kaupti ginklus.

Ėmėme nepaisyti Dievo, gyventi su savo melu, kurstyti agresiją, naikinti gyvybes ir kaupti ginklus, pamiršdami, kad esame savo artimo ir mūsų bendrų namų sergėtojai. Karu išdarkėme žemės sodą, nuodėme sužeidėme Tėvo, kuris nori, kad būtume broliai ir seserys, širdį. Tapome abejingi visiems ir viskam, išskyrus save. Su gėda sakome: „Atleisk mums, Viešpatie!”

Nuodėmės skurde, mūsų nuovargyje ir silpnume, blogio ir karo neteisybės slėpinyje tu, šventoji Motina, mums primeni, kad Dievas mūsų neapleidžia, bet ir toliau žvelgia į mus su meile, trokšdamas mums atleisti ir mus prikelti. Tai jis davė mums tave ir tavo Nekalčiausiojoje Širdyje suteikė prieglobstį Bažnyčiai ir žmonijai. Dėl Dievo gerumo tu esi su mumis ir švelniai mus vedi net per tamsiausius istorijos vingius.

Tad bėgame pas tave, beldžiamės į tavo Širdies duris, mes, tavo mylimi vaikai, kurių niekada neapleidi ir kuriuos ragini atsiversti. Šią tamsią valandą ateik mums į pagalbą ir mus paguosk. Kartok kiekvienam iš mūsų: „Štai aš, tavo Motina“. Tu žinai, kaip atitirpinti mūsų širdis ir išnarplioti mūsų laikų mazgus. Į tave sudedame savo viltis. Žinome, kad ypač išmėginimų metu tu nepaniekini mūsų prašymų ir ateini mums į pagalbą.

Tu Galilėjos Kanoje paankstinai savo sūnaus veiklos pradžią ir pasaulis pamatė pirmąjį Jėzaus stebuklą. Kai šventė virto liūdesiu, tu jam pasakei: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2, 3). O Motina, sakyk tai dar kartą Dievui, nes šiandien baigėsi vilties vynas, džiaugsmas išblėso, išskydo brolybė. Mes iššvaistėme žmogiškumą, praradome taiką. Išmokome smurto ir naikinimo. Mums skubiai reikia tavo motiniškos pagalbos.

Tad priimk, Motina, šį mūsų maldavimą.

Tu, Jūros Žvaigžde, neleisk mums nuskęsti karo audroje.

Tu, Naujosios Sandoros Skrynia, įkvėpk susitaikymo projektus, rodyk į jį kelius.

Tu, Dangaus Žeme, sugrąžink į pasaulį dieviškąją darną.

Užgesink neapykantą, numalšink kerštą, išmokyk mus atleisti.

Išgelbėk mus nuo karo, apsaugok pasaulį nuo branduolinės grėsmės.

Rožinio Karaliene, pažadink mumyse troškimą melstis ir mylėti.

Žmonijos Karaliene, parodyk žmonėms brolybės kelią.

Taikos Karaliene, išmelsk pasauliui taiką.

Tavo ašaros, Motina, teišjudina mūsų užkietėjusias širdis. Tegul dėl tavo ašarų vėl pražysta šis slėnis, kurį mūsų neapykanta pavertė dykuma. Ginklų žvangesiui dar netylant, tegul tavo malda mus nuteikia taikai. Tegul tavo motiniškos rankos švelniai paliečia tuos, kurie kenčia ir bėga nuo bombų. Tegul tavo motiniškas apkabinimas paguodžia tuos, kurie buvo priversti palikti savo namus ir šalį. Tegul tavo Sopulingoji Širdis mus paskatina atjausti, atverti duris ir rūpintis sužeistais bei atstumtais žmonėmis.

Šventoji Dievo Motina, kai tu stovėjai prie kryžiaus, Jėzus, matydamas šalia esantį mokinį, pasakė tau: „Štai tavo sūnus“ (Jn 19, 26): taip jis tau patikėjo kiekvieną iš mūsų. Paskui mokiniui ir kiekvienam iš mūsų jis tarė: „Štai tavo motina“ (27 eil.). Motina, mes norime priimti tave į savo gyvenimą ir istoriją. Šią valandą pavargusi ir nusiminusi žmonija kartu su tavimi stovi prie kryžiaus. Žmonija nori paaukoti save tau, o per tave – Kristui. Tave su meile gerbiančios ukrainiečių ir rusų tautos kreipiasi į tave, nes tavo Širdis plaka joms ir visoms karo, bado, neteisybės bei vargo draskomoms tautoms.

Todėl, Dievo Motina ir mūsų Motina, iškilmingai pavedame ir paaukojame save, Bažnyčią ir visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą, tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Priimk šį mūsų pasiaukojimą, kurio žodžius tariame su pasitikėjimu ir meile; suteik, kad liautųsi karas ir pasaulyje įsiviešpatautų taika. Iš tavo Širdies išsiveržęs „Taip“ atvėrė istorijos duris Taikos Kunigaikščiui; tikime, kad per tavo Širdį vėl ateis taika. Tau mes paaukojame visos žmonių šeimos ateitį, tautų poreikius ir lūkesčius, pasaulio nerimą ir viltis.

Tegul per tave žemėje išsilieja Dievo gailestingumas ir mūsų dienos vėl tegul slenka pagal švelnų taikos ritmą. Moterie, ištarusi „Taip“, ant kurios nužengė Šventoji Dvasia, sugrąžink į mūsų tarpą Dievo darną. Tu, kuri esi „gyvasis vilties šaltinis“, sudrėkink išdžiūvusias mūsų širdis. Tu, kuri savo įsčiose nuaudei Jėzaus žmogystę, padaryk mus bendrystės kūrėjais. Tu, kuri vaikščiojai mūsų keliais, vesk mus taikos takais. Amen.

The post Popiežius Pranciškus paaukojo Ukrainą ir Rusiją Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai appeared first on LAIKMETIS.

Paaukojimo aktas penktadienį, kovo 25 d., Vatikano bazilikoje, įvyks per atgailos apeigas, kurios prasidės 18 val. Lietuvos laiku.

Popiežius paprašė visų pasaulyje vyskupų ir kunigų, kad vienytųsi su juo paaukojimo maldoje, pažymėdamas, kad „tai bus visuotinės Bažnyčios gestas – Bažnyčios kreipimasis į Dievą šiuo dramatišku momentu, skausmo šauksmas visų, kurie kenčia, prašo smurto pabaigos ir paveda žmonijos ateitį Marijai, Taikos Karalienei“, – parašė vyskupams popiežius.

Popiežius Pranciškus priminė, kad praėjo beveik mėnuo nuo karo Ukrainoje pradžios: šis karas sukelia kasdien vis baisesnes kančias Ukrainos tautai, kelia grėsmę pasaulio taikai.

Patikinęs, jog Bažnyčia šią tamsos valandą yra pašaukta kreiptis į Taikos Kunigaikštį ir būti šalia visų, kurie savo gyvybėmis moka už šį konfliktą, Romos vyskupas paprašė, kad visi Bažnyčios vyskupai vienytųsi su juo Rusijos ir Ukrainos paaukojimo akto momentu, kad kovo 25 dieną suburtų savo kunigus, vienuolius ir visus kitus tikinčiuosius bendruomeninei maldai į savo šventoves, kad visa šventoji Dievo tauta vieningai ir galingai kreiptųsi į Taikos Kunigaikščio Motiną.

Popiežius taip pat išsakė viltį, kad kovo 25 dieną paaukojimo maldą, kurios tekstą pridėjo prie savo laiško, visi vyskupai broliškoje vienybėje sukalbės tos dienos eigoje.

Paukojimo Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai aktas

O Marija, Dievo Motina ir mūsų Motina, kreipiamės į tave šią sielvarto valandą. Tu esi mūsų Motina, tu mus myli ir pažįsti: niekas, kas mums svarbu, nėra nuo tavęs paslėpta. Gailestingumo Motina, daug kartų esame patyrę tavo švelnią globą, ramybę mums teikiantį tavo artumą. Tu visada vedi mus pas Jėzų, Taikos Kunigaikštį.

Tačiau mes nuklydome nuo taikos kelio. Pamiršome praėjusio šimtmečio tragedijų pamokas, milijonus žmonių, žuvusių pasauliniuose karuose. Nepaisome įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme kaip tautų bendrija, ir išduodame tautų taikos svajones bei jaunimo viltis. Susirgome godumu, užsisklendėme nacionalistiniuose interesuose, leidome, kad mus paralyžiuotų abejingumas ir savanaudiškumas.

Ėmėme nepaisyti Dievo, gyventi su savo melu, kurstyti agresiją, naikinti gyvybes ir kaupti ginklus, pamiršdami, kad esame savo artimo ir mūsų bendrų namų sergėtojai. Karu išdarkėme žemės sodą, nuodėme sužeidėme Tėvo, kuris nori, kad būtume broliai ir seserys, širdį. Tapome abejingi visiems ir viskam, išskyrus save. Su gėda sakome: „Atleisk mums, Viešpatie!”

Nuodėmės skurde, mūsų nuovargyje ir silpnume, blogio ir karo neteisybės slėpinyje tu, šventoji Motina, mums primeni, kad Dievas mūsų neapleidžia, bet ir toliau žvelgia į mus su meile, trokšdamas mums atleisti ir mus prikelti. Tai jis davė mums tave ir tavo Nekalčiausiojoje Širdyje suteikė prieglobstį Bažnyčiai ir žmonijai. Dėl Dievo gerumo tu esi su mumis ir švelniai mus vedi net per tamsiausius istorijos vingius.

Tad bėgame pas tave, beldžiamės į tavo Širdies duris, mes, tavo mylimi vaikai, kurių niekada neapleidi ir kuriuos ragini atsiversti. Šią tamsią valandą ateik mums į pagalbą ir mus paguosk. Kartok kiekvienam iš mūsų: „Štai aš, tavo Motina“. Tu žinai, kaip atitirpinti mūsų širdis ir išnarplioti mūsų laikų mazgus. Į tave sudedame savo viltis. Žinome, kad ypač išmėginimų metu tu nepaniekini mūsų prašymų ir ateini mums į pagalbą.

Tu Galilėjos Kanoje paankstinai savo sūnaus veiklos pradžią ir pasaulis pamatė pirmąjį Jėzaus stebuklą. Kai šventė virto liūdesiu, tu jam pasakei: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2, 3). O Motina, sakyk tai dar kartą Dievui, nes šiandien baigėsi vilties vynas, džiaugsmas išblėso, išskydo brolybė. Mes iššvaistėme žmogiškumą, praradome taiką. Išmokome smurto ir naikinimo. Mums skubiai reikia tavo motiniškos pagalbos.

Tad priimk, Motina, šį mūsų maldavimą.

Tu, Jūros Žvaigžde, neleisk mums nuskęsti karo audroje.

Tu, Naujosios Sandoros Skrynia, įkvėpk susitaikymo projektus, rodyk į jį kelius.

Tu, Dangaus Žeme, sugrąžink į pasaulį dieviškąją darną.

Užgesink neapykantą, numalšink kerštą, išmokyk mus atleisti.

Išgelbėk mus nuo karo, apsaugok pasaulį nuo branduolinės grėsmės.

Rožinio Karaliene, pažadink mumyse troškimą melstis ir mylėti.

Žmonijos Karaliene, parodyk žmonėms brolybės kelią.

Taikos Karaliene, išmelsk pasauliui taiką.

Tavo ašaros, Motina, teišjudina mūsų užkietėjusias širdis. Tegul dėl tavo ašarų vėl pražysta šis slėnis, kurį mūsų neapykanta pavertė dykuma. Ginklų žvangesiui dar netylant, tegul tavo malda mus nuteikia taikai. Tegul tavo motiniškos rankos švelniai paliečia tuos, kurie kenčia ir bėga nuo bombų. Tegul tavo motiniškas apkabinimas paguodžia tuos, kurie buvo priversti palikti savo namus ir šalį. Tegul Tavo Sopulingoji Širdis mus paskatina atjausti, atverti duris ir rūpintis sužeistais bei atstumtais žmonėmis.

Šventoji Dievo Motina, kai tu stovėjai prie kryžiaus, Jėzus, matydamas šalia esantį mokinį, pasakė tau: „Štai tavo sūnus“ (Jn 19, 26): taip jis tau patikėjo kiekvieną iš mūsų. Paskui mokiniui ir kiekvienam iš mūsų jis tarė: „Štai tavo motina“ (27 eil.). Motina, mes norime priimti tave į savo gyvenimą ir istoriją. Šią valandą pavargusi ir nusiminusi žmonija kartu su tavimi stovi prie kryžiaus. Žmonija nori paaukoti save tau, o per tave – Kristui. Tave su meile gerbiančios ukrainiečių ir rusų tautos kreipiasi į tave, nes tavo Širdis plaka joms ir visoms karo, bado, neteisybės bei vargo draskomoms tautoms.

Todėl, Dievo Motina ir mūsų Motina, iškilmingai pavedame ir paaukojame save, Bažnyčią ir visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą, tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Priimk šį mūsų pasiaukojimą, kurio žodžius tariame su pasitikėjimu ir meile; suteik, kad liautųsi karas ir pasaulyje įsiviešpatautų taika. Iš tavo Širdies išsiveržęs „Taip“ atvėrė istorijos duris Taikos Kunigaikščiui; tikime, kad per tavo Širdį vėl ateis taika. Tau mes paaukojame visos žmonių šeimos ateitį, tautų poreikius ir lūkesčius, pasaulio nerimą ir viltis.

Tegul per tave žemėje išsilieja Dievo gailestingumas ir mūsų dienos vėl tegul slenka pagal švelnų taikos ritmą. Moterie, ištarusi „Taip“, ant kurios nužengė Šventoji Dvasia, sugrąžink į mūsų tarpą Dievo darną. Tu, kuri esi „gyvasis vilties šaltinis“, sudrėkink išdžiūvusias mūsų širdis. Tu, kuri savo įsčiose nuaudei Jėzaus žmogystę, padaryk mus bendrystės kūrėjais. Tu, kuri vaikščiojai mūsų keliais, vesk mus taikos takais. Amen.

The post Paskelbtas Rusijos ir Ukrainos paaukojimo Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai akto tekstas appeared first on LAIKMETIS.

Pamaldos Šiluvoje mėnesio 13 – ąją dieną:

7.00 • Šv. Mišios (Bazilikoje);
8.00 • Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje);
9.00 • Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje);
10.00 • Šv. Mišios (Bazilikoje);
10.45 • Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje).

11.00 katechezė kun. Artūras Kazlauskas, „Eiti drauge. Kelionės į Emausą pamokos“ (Bazilikoje).

11.30 • Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje);
12.00 • Pagrindinės šv. Mišios, vadovauja kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ (Bazilikoje);
13.30 • Švč. Sakramento adoracija iki 16 val. (Bazilikoje);
14.00• Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje);
15.00 • Gailestingumo vainikėlis (Bazilikoje). 

Šiluvos šventovės informacija

The post Marijos diena Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.