Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad grūdų kainos pašoko 6,3 proc. ir augo antrą mėnesį iš eilės bei pasiekė aukščiausią per keturis mėnesius lygį, nes padidėjo visų pagrindinių grūdų pasaulinės eksporto kainos, o labiausiai – kviečių kainos. 

Be to, pieno produktų kainos pakilo 1,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trylika mėnesių, rašo portalas „Trading Economics“.

Kita vertus, augaliniai aliejai atpigo 2,4 proc., nes palmių aliejaus kainų sumažėjimas su kaupu atsvėrė sojų, rapsų ir saulėgrąžų aliejaus kainų pakilimą.

Mėsos kainos smuktelėjo 0,2 proc., nes sumažėjo tarptautinės paukštienos ir galvijienos kainos, o kiaulienos ir avienos kainos padidėjo. 

Be to, cukraus kainos sumažėjo 7,5 proc. ir smuko trečią mėnesį iš eilės bei pasiekė žemiausią nuo 2023 metų sausio lygį, daugiausia dėl geros naujojo derliaus sezono pradžios Brazilijoje, kurią paskatino palankios oro sąlygos.

FAO pasaulio maisto kainų indeksas rodo penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių aliejų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėse rinkose.

The post Pasaulio maisto kainos - aukščiausios per šešis mėnesius appeared first on LAIKMETIS.

Šios kenksmingos medžiagos, siejamos su vyrų nevaisingumu ir didesne diabeto bei nutukimo rizika, egzistavimas buvo nustatytas atliekant Vokietijos sveikatos tyrimą.

Toksikologė Marika Kolossa leidiniui "Die Welt" sakė, kad metabolitas MnHexP iki šiol rastas 28 proc. šlapimo mėginių.

Plastifikatoriaus di-n-heksilftalato (DnHexP) skilimo produktas MnHexP nuo 2013 m. yra griežtai reglamentuojamas ir iš esmės uždraustas Europos Sąjungoje. Kūnuose jis buvo aptiktas 2023 m.

"Tokia medžiaga neturėtų būti randama organizme - o mes ją radome", - sakė Kolossa. "Tai didelė problema, - dabar sakė Kolossa.

Tokia medžiaga neturėtų būti randama organizme - o mes ją radome

Plastifikatoriaus kilmė kol kas nežinoma. Viešai paskelbti rezultatai gauti atlikus Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje paimtų mėginių tyrimą.

"Tai tikra detektyvinė istorija. Dabar Vokietijoje atliekame išsamų tyrimą", - sakė Kolossa.

Vokietijos agentūra taip pat glaudžiai bendradarbiauja su ES institucijomis.

Kolossa paaiškino, kad atliekant eksperimentus su gyvūnais nustatyta, jog šis metabolitas kenkia reprodukcijai. Daugiausia jis veikia vyriškos lyties vaisiaus įsčiose reprodukcinius organus, tačiau eksperimentai su gyvūnais taip pat parodė, kad suaugusiesiems jis gali padidinti diabeto, hipertenzijos ir nutukimo riziką. Atskirų žmonių organizmuose aptikta tokia didelė koncentracija, kad negalima atmesti pavojaus sveikatai, - pridūrė Kolossa.

Chemijos ekspertas Larsas Tietjenas iš UBA sakė, kad nors DnHexP jau daugelį metų beveik visiškai uždraustas ES, šios medžiagos vis dar galima rasti ES importuojamuose produktuose ir senuose ES pagamintuose produktuose.

"Neturiu jokios informacijos apie didesnius perdirbtų produktų kiekius, tačiau to negalima atmesti", - taip pat perspėjo jis.

Atliekant Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vykstantį tyrimą, Valstybinės gamtos, aplinkos ir vartotojų apsaugos tarnybos (Lanuv) ekspertai retrospektyviai ištyrė senus darželinukų šlapimo mėginius. Jie nustatė, kad 2017-2021 m. MnHeP užterštų mėginių dalis padidėjo nuo 26 iki 61 proc. Lanuv pareiškime teigiama, kad to priežastis visiškai neaiški.

Pasak "Lanuv", nuo 2013 m. plastifikatorius DnHexP Europos Sąjungoje įtrauktas į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. Jo nebeleidžiama naudoti kaip sudedamosios dalies kosmetikos gaminiuose, su maistu besiliečiančiose medžiagose ar žaisluose.

Nors nuo 1960-ųjų gimstamumas Europoje gerokai sumažėjo, neaišku, kokį vaidmenį atlieka nevaisingumas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje neseniai pareiškė, kad šiandien viena iš keturių prancūzų porų, norinčių susilaukti vaikų, negali pastoti.

1992 m. atlikta metaanalizė (įvertinant ankstesnius tyrimus) parodė, kad per pastaruosius 50 metų spermatozoidų skaičius Jungtinėse Valstijose, Europoje ir Australijoje gerokai sumažėjo, tačiau ne Vakarų šalyse tokio sumažėjimo nebuvo.

Neseniai, 2017 m. metaanalizėje nustatyta, kad vidutinė spermatozoidų koncentracija apskritai sumažėjo 32,5 proc. ir teigiama, kad nors "aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip profesinis ir aplinkos poveikis, vaistai ir lytiškai plintančios ligos" gali turėti įtakos, tikrosios priežastys ir jų ryšys su spermos koncentracijos mažėjimu Europos gyventojų populiacijoje per pastaruosius 50 metų vis dar neišaiškintos.

The post Vokietija: europiečių kūnai teršiami nevaisingumą sukeliančiais chemikalais appeared first on LAIKMETIS.

V. Putinas sakė, kad šis maištas kelia mirtiną grėsmę valstybingumui, ir pažadėjo griežtus atsakomuosius veiksmus. „Visi tie, kas rengė šį maištą, neišvengiamai bus nubausti. Ginkluotosios pajėgos ir kitos vyriausybinės agentūros gavo būtinus nurodymus“, – sakė V. Putinas.

J. Prigožino, kurio pavardės nepaminėjo, veiksmus V. Putinas pavadino išdavyste. Jis paragino „tuos, kas yra tempiami į šį nusikaltimą, nedaryti lemtingos ir tragiškos, nepaprastos klaidos [ir] priimti vienintelį teisingą sprendimą nebedalyvauti nusikalstamuose veiksmuose“.

V. Putinas kalbėjo „Wagner“ bosui paraginus prisidėti prie jo ginkluoto maišto ir su savo kovotojais pasiekus svarbų Rusijos pietuose esantį miestą.

J. Prigožinas pareiškė, kad jo pajėgos kontroliuoja karinius objektus Rostove prie Dono.

Pasak V. Putino, Rusijos vienybę skaldantys veiksmai yra „dūris į nugarą mūsų šaliai ir mūsų liaudžiai“, kai Rusija Ukrainoje kovoja „sunkiausią mūšį dėl savo ateities“. „Su mumis kariauja visa karinė, ekonominė ir informacinė Vakarų mašina“, – sakė jis.

„Šiai kovai, kai sprendžiamas mūsų žmonių likimas, reikia visų jėgų suvienijimo, vienybės, konsolidacijos ir atsakomybės“, – kalbėjo V. Putinas.

„Tie, kas surezgė ir organizavo ginkluotą maištą, kas pakėlė ginklą prieš savo ginklo draugus, išdavė Rusiją. Ir jie už tai atsakys“, – sakė jis.

Padėtis Rostove prie Dono išlieka sudėtinga, pripažino V. Putinas.

„Bus imtasi ryžtingų priemonių dėl padėties Rostove prie Dono stabilizavimo, – sakė jis. – [Padėtis] išlieka sunki, civilinės ir karinės valdžios darbas faktiškai blokuojamas.“

The post Maištas Rusijoje, V. Putinas prabilo apie išdavystę appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė sako, kad tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką. 

„Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (...) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln. eurų per metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Aušrinė Armonaitė. 

Anot ministrės, toks siūlymas yra tik maisto švaistymo problemos sprendimo pradžia ir pirmas veiksmas. Jos teigimu, šiuo metu tik dešimtadalis tokio maisto yra paaukojama. 

„Iš tiesų reikia problemą sprendžiant pradėti nuo kažko ir jeigu mes nepradėsime nuo šito žingsnio, jeigu sakysime, kad jis nepakankamas, tai dėl to reikia nepradėti, mes nieko nepadarysime. Mes siūlome startuoti su šiuo pasiūlymu“, – sakė A. Armonaitė.

„Pradėdami gilintis į problemą pastebėjome, kad čia tik ledkalnio viršūnė, o maisto išnaudojama (iššvaistoma – BNS) 10 kartų daugiau (nei  paaukojama – BNS) (...), bus ir ką paaukoti, ir ką parduoti“, – pridūrė ministrė. 

A. Armonaitės teigimu, prognozuoti, kada toks sprendimas galėtų įsigalioti, dabar sunku. 

„Man sunku prognozuoti, kada tai įsigalios, bet kad vien apie tai kalbame, yra ženklas, kad žmonėms tai yra geri produktai“, – sakė A. Armonaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad dar nėra išspręsta dalis tokio pasiūlymo techninių klausimų, tačiau tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką.

„Techninius klausimus dar reikia aptarti, yra keletas variantų. Bent jau mes Maisto ir veterinarijos tarnyboje manome, kad turėtų būti ribojamas laikas (...) Kiek ilgai dar galima vartoti, turbūt negalėsime pasiekti tokio vieningo sprendimo, dabartinė praktika su labdarai atiduodamu maistu tai yra maždaug nuo 5 dienų, tarkim, duonos produktams iki metų laiko, tarkim,  gėrimams gazuotiems. Mūsų siūlymas būtų kalbėti apie fiksuotą trumpą pardavimo laiką“, – spaudos konferencijoje teigė I. Drulytė. 

Jos teigimu, tokių produktų pardavimą turės riboti ne tik įstatymai, tačiau ir patys žmonės.

Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (...) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau

„Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (...) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau“, – sakė I. Drulytė.

Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad jei prekė bus netinkama vartoti, pirkėjai turės teisę ją grąžinti arba kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

„Tikrai galės gražinti, tikrai galės kreiptis į prekybininką, tos prekės bus prilyginamos visoms kitoms prekėms ir nusipirkus, jeigu bus negera kokybė, rekomenduojama kreiptis į prekybininką“, – pasakojo R. Vainienė.

Ji taip pat pridūrė, kad bus taikomi papildomi prekybos apribojimai – tokių produktų nebus galima parduoti pirkėjui jų prieš tai neapžiūrėjus, taip pat jų negalės naudoti parduotuvės savo gaminiuose.

„Prekybininkams šių prekių nebus galima naudoti pačių gaminiuose ir tokių prekių negalėsite nusipirkti internetinėse parduotuvėse, kad pirkėjas galėtų ir pats įsivertinti jų kokybę, tai saugiklių yra“, – teigė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pristatė iniciatyvą, kuria siekiama mažinti maisto švaistymą. Pakeitus Maisto įstatymą ir prekybos maistu tvarką siūloma sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Žymuo „geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl iš tikrųjų tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai. 

The post Parduodant gerą maistą pasibaigus jo galiojimui kasmet būtų sutaupoma 148 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Dabar siūloma kitokia išeitis – įpareigoti prekybos tinklus pirmiausia informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus ir tik jiems atsisakius galės juos sunaikinti.   

„Dabar privalės būti pasiūlyta (labdarai – BNS), o jeigu niekas nepaims, galima bus deginti. Jeigu „Maisto bankas“ pasakys, kad paims, prekybos įmonės niekaip negalės maisto išmesti“, – BNS teigė pakeitimų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. 

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius BNS teigė, kad organizacija pasirengusi priimti bet kokį besibaigiančio galiojimo maisto produktų kiekį.  

„Prekybininkai labai dažnai naudoja tokį pasakymą, kad labdaros organizacijos nepajėgs paimti visko, ką jie siūlo, bet mes labai aiškiai sakome, kad vertiname bet kokias iniciatyvas, kad būtų kuo daugiau išsaugota maisto. Mes turime infrastruktūrą ir pajėgsime paimti viską“, – teigė S. Gurevičius.  

Pasak T. Tomilino, pataisos įsigaliotų 2024-aisiais, todėl iki tol prekybininkai ir labdaros gavėjai pasiruoš.  

„Kai tu turi universalią prievolę ir didelį spaudimą iš įstatymo atiduoti ar bent pasiūlyti, tai natūraliai skatins galvoti, kad turi leisti kainas, ant tokios produkcijos dėti didelę nuolaidą ir vietoj atidavimo parduoti. Šis įstatymas skatins kainas mažinti  kad ir iki 90 proc., nes vis tiek geriau parduoti, o ne atiduoti veltui“, – svarstė parlamentaras. 

S. Gurevičius sako, kad būtina išspręsti dar vieną klausimą – kad tokio maisto prekybininkai nelaikytų iki paskutinio momento, nes paramos gavėjai užtrunka, kol jį pasiima ir paskirsto žmonėms.  

„Kad būtų uždėtas draudimas paskutinę produktų galiojimo dieną juos dar pardavinėti. Kad viskas, kas turi būti suvartojama iki..., būtų atiduodama prieš dieną iki to termino pabaigos, nes dauguma prekybininkų pradeda nuolaidas daryti prieš keturias dienas, o paskui, paskutinei dienai ištiksėjus, likusius neparduotus produktus mums atiduoda. Gerai, kad (atiduoda – BNS) bent ryte tos paskutinės dienos, bet reikia tai padaryti iš vakaro“, – aiškino S. Gurevičius.   

Prekybininkai kritikuoja 

Jeigu Seimas pakeitimus priimtų, naujos taisyklės galiotų prekybininkams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų. Tokios yra visos „Lidl Lietuvos“ tinklo parduotuvės, „Norfos“ tinkle jų „absoliuti dauguma“, „Iki“ tinkle –  70 proc. „Rimi“ – 72, o „Maximos“ – 205, BNS pranešė tinklų atstovai. 

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė, be kita ko, pastebėjo, kad įpareigojus visus rinkos žaidėjus atiduodi maisto produktus, tikėtina, jų kiekiai padidės tris ir daugiau kartų.

„Ar neatsitiks taip, kad nepajėgiant pilnai priimti viso prekybos tinklų siūlomo kiekio, būtų įvesti kokie nors apribojimai tinklams“, – BNS sakė V. Budrienė. Ji taip pat pabrėžė, kad tinklas negali iš anksto tiksliai numatyti, kiek paskutinę dieną liks neparduotų produktų.

„Todėl, ką reiškia formuluotė „prieš tai nepasiūlius“. Prieš kiek laiko reikia pasiūlyti? Kiek laiko reikia laukti atsakymo? Kokiu būdu fiksuoti tą pasiūlymą ar atsakymą, kad užtikrintų įstatymo įvykdymą? Ar tie terminai skirsis trumpo (kelių dienų) ir ilgo (kelių mėnesių) galiojimo prekėms? Ar sugebės organizacijos, pavyzdžiui, tą pačią dieną parašius, kad turime x kiekį maisto, iš karto suorganizuoti visus savo pajėgumus ir paimti. Kadangi jų galiojimo laikas baigiasi, tuos produktus jie turės priimti itin operatyviai“, – kalbėjo V. Budrienė.

Ji pabrėžė, kad dažnai labdaros organizacijos neatvažiuoja paimti produktų, nes tuo metu neturi savanorių, sugenda transportas ar neturi kam jų atiduoti. 

„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius pabrėžė, kad pataisose paliekama landa prekybininkams išvengti maisto atidavimo paramai: „Gali paskambinti labai mažai labdaros organizacijai, kuri atsisakys priimti“. 

„Jeigu dabar ne visi prekybos tinklai mums atiduoda besibaigiantį galioti maistą, vadinasi, yra paskatų jį kažkur kitur atiduoti“, – pridūrė „Maisto banko“ vadovas.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis abejoja, ar toks įpareigojimas būtų aktualus jo valdomiems restoranams, iš kurių didesnių nei 400 kv. metrų yra apie 10 proc. 

„Pas mus nėra toks maistas, kaip parduotuvėje, – pas mus jau išfasuoti produktai ir jeigu jų galiojimas baigiasi, jie sunaikinami, nes nėra kaip atiduoti. Kaip atidarytą grietinę atiduoti labdarai? Pas mus ir fasavimai kitokie, ne mažmeniniai“, – BNS teigė jis.  

2022-ųjų rudenį registruotą pirminį pataisų dėl maisto švaistymo mažinimo variantą sukritikavo Seimo teisininkai, nes, pasak jų, projektas galėjo prieštarauti Konstitucijai.

Naujame įstatymo variante, be kita ko, numatoma ir valstybės finansinė pagalba maisto nešvaistymo sistemos sukūrimui. Tam būtų naudojamos biudžeto arba Europos Sąjungos paramos lėšos. 

Naujas pataisas siūlo T. Tomilinas, komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, „valstietė“ Ligita Girskienė, liberalas Romualdas Vaitkus bei socialdemokrtatas Linas Jonauskas. 

Dabar „Maisto bankui“ visą laiku neparduotą maistą atiduoda „Iki“ ir Rimi“, šiemet prie jų prisijungė „Maxima“. „Lidl“ atiduoda viską, išskyrus šaldytuvuose laikomus produktus, o „Norfa“ skelbia produktus atiduodanti kitiems paramos gavėjams. 

„Maisto bankas“ dar tinkamus naudoti maisto produktus dabar surenka iš 502 parduotuvių 83 šalies miestuose ir miesteliuose. Organizacija skelbia pernai išgelbėjusi virš 6 tūkst. tonų maisto.  

The post Siūloma prekybos tinklus įpareigoti informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus appeared first on LAIKMETIS.

„Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka. Ypatingai maisto kainų infliacija – ji yra labai aukšta ir sąlygoja bendrą infliacijos lygį ir vis dar išlieka būtent maisto kainų infliacija laipsniško intensyvėjimo trajektorijoje“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

Pasak jos, infliacija nemažės itin greitai, todėl Vyriausybė turėtų „giliau ir kompleksiškiau padirbėti su maisto produktų sektoriumi“.

I. Segalovičienės teigimu, nors pažeidžiamiausių gyventojų pajamos didinamos, verta galvoti apie tikslines priemones, kurios „įneštų daugiau konkurencijos, daugiau galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui, veikiančiam būtent maisto srityje“.

„Tikrai maisto produktų infliacija turėtų būti ateinančių 2023 metų vienas iš darbų“, – pridūrė prezidento patarėja.

Kaip galimas priemones ji įvardijo administracinės naštos smulkiajam verslui mažinimą, paramą steigti smulkias prekybos vietas, sprendimus, trumpinančius maisto tiekimo grandines, nesąžiningų verslo santykių prevenciją ir kitas.

„Neišnaudotas specializuotų, tikslinių priemonių potencialas, kaip antai šeimos kortelė, kuri galėtų būti panaudota didinant maisto produktų prieinamumą šeimoms“, – vardijo I. Segalovičienė.

Kalbėdama apie anksčiau svarstytą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, ji teigė, jog ši priemonė galėtų būti įgyvendinama tik numačius saugiklius, kad visa nauda, kurią ji suteiktų, atitektų vartotojams.

„Jeigu institucijos parengtų tokius saugiklius, sutartų su visuomene, su maisto produktų pardavėjais ir gamintojais, tikrai būtų galima svarstyti, bet saugikliai yra būtina priemonė. Mes negalime leisti, kad dėl lengvatos biudžeto netekimai nueitų ne pagal paskirtį“, – pabrėžė patarėja.

Lietuvos bankas praėjusią savaitę paskelbė, kad kitąmet keisis infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turėjo energijos kainos, o kitąmet labiausiai veiks maisto produktų kainos. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog Vyriausybė neketina reguliuoti šios rinkos, bet sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią.

The post Vyriausybė turėtų padirbėti, reikia mažint maisto prekių kainas – prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis.

Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Nors situacija, anot jų, nėra tragiška ir kol kas išgalima padėti visiems, juntamas tvyrantis nerimo debesis, ar paramos pakaks ir ateityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šį sezoną apie 60 proc. išaugo kompensacijų gavėjų skaičius. 

Skurdą patiria kas penktas

Kaip BNS sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, organizacijos paramą vidutiniškai per mėnesį gauna 170 tūkst. žmonių. 

„Šiais metais „Maisto bankas“ remia 17 tūkst. žmonių daugiau nei praėjusiais metais ir beveik 32 tūkst. daugiau nei dar ankstesniais metais. Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai jokiais būdais nerodo skurstančiųjų, veikiau jie rodo mūsų organizacijos galimybes padėti“, – BNS sakė vadovas.

Anot jo, žmonių, kuriems reikia pagalbos, yra dar kelis kartus daugiau – skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas devintas sako, kad stokoja lėšų ne tik vaistams ar komunaliniams mokesčiams, bet ir maistui.

„Kasmet atėjus šaltajam laikotarpiui paramos prašymų skaičius suintensyvėja. Dalis besikreipiančiųjų pagalbos prašo laikinai – pavyzdžiui, kol praeis šildymo laikotarpis, kitiems pagalba reikalinga ilgesnį laiką. Šiais metais šį šaltojo laikotarpio suintensyvėjimą jaučiame labai stipriai. Jeigu kasmet tokiu laikotarpiu pagalbos prašydavo daugiau senjorų, šiuo metu šalia jų rikiuojasi ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys du ar daugiau vaikų“, – BNS sakė S. Gurevičius. 

Anot jo, taip pat kreipiasi skyrybas išgyvenantys žmonės, net ir dirbantys asmenys – dažniau nekvalifikuoti darbininkai bei minimalų atlygį gaunantieji.

„Jeigu jie augina vaikų, kuriuos reikia išleisti į mokyklą, jeigu neturi nuosavo būsto ir šį reikia nuomotis, išgyventi be „Maisto banko“ paramos yra labai sudėtinga. Dar viena grupė – sergantys žmonės, kurie net ir gaudami šiek tiek pajamų, dalį jų privalo išleisti vaistams, todėl kitiems poreikiams lėšų beveik nelieka“, – sakė „Maisto banko“ vadovas. 

Jo teigimu, šie skaičiai atskleidžia Lietuvos gyventojų poreikius, pagalba ukrainiečiams skaičiuojama atskirai.

Pajuto kainų šuolį

Pasak S. Gurevičiaus, palyginti su praėjusiais metais, dėl padidėjusių kainų ir veiklos apimčių, komunalinės išlaidos „Maisto bankui“ išaugo 118 proc., kuro išlaidos – 70 procentų.

„Tai tikrai rekordiniai skaičiai, kurie mums kelia nerimą ir verčia vis priminti apie save ir prašyti verslo įmonių bei visuomenės finansinės paramos“, – sakė vadovas. 

Anot jo, sunku prognozuoti, kokiam kiekiui naujų žmonių organizacija galės padėti, tačiau yra pasiryžusi dėti maksimalias pastangas, kad „Maisto bankas“ padėtų kiekvienam stokojančiam valgio ir „niekada netektų rinktis, kuriam sergančiam senjorui šiandien pavalgyti reikia labiau“.

„Todėl mes labai prašome visuomenės pagalbos – paremkite organizacijos veiklą. Net ir keli eurai „Maisto bankui“ reiškia galimybę padėti dar vienam žmogui“, – sakė jis.   

Tūkstančiai paramos gavėjų

Organizacijos „Lietuvos Caritas“ vadovė Deimantė Bukeikaitė BNS teigė, jog pernai organizacija padėjo maždaug 40 tūkst. žmonių, šiemet dar nesibaigus metams pagalba teikta apie 35 tūkst. Lietuvos žmonių ir apie 20 tūkst. ukrainiečių. 

Teikiama įvairiausia pagalba – maistu, drabužiais, kietu kuru, psichologinė-emocinė parama, teisinė pagalba, padedama pildyti dokumentus kompensacijoms gauti ir palydint į įstaigas, kt. 

„Mes, kaip „Carito“ organizacija, stebime bangą dėl energetinio skurdo grėsmės padidėjimo. Lietuva nebuvo Europoje pavyzdys – vienas didžiausių energetinis skurdas Europos Sąjungoje. Tikėtina, šie metai, jei nepasinaudos kompensacijomis, su energetiniu skurdu susidurs daugiau žmonių“, – sakė D. Bukeikaitė. 

Anot jos, kol kas nerimo yra daug daugiau nei sudėtingų situacijų, tačiau šildymo sąskaitos žmonių dar nepasiekė, todėl tikroji padėtis paaiškės artimiausiu metu.

„Nerimo debesis virš visuomenės pakibęs, o kiek jiems realiai sunku ir gresia, kad valgyti neturės, to dar nejaučiame, pasimatys po mėnesio“, – teigė vadovė. 

Kol kas norinčiųjų pagelbėti skurdžiai gyvenantiesiems taip pat pakanka. Anot D. Bukeikaitės, bendras sumažėjimas ir motyvacija aukoti, „nežinant kas laukia manęs pačio“, juntamas, bet rėmėjų rasti kol kas pavyksta.

Ragina naudotis kompensacijomis

Anot jos, savivaldybių informacija apie išaugusį besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičių rodo, kad žmonės ieško sprendimo. 

„Reikia tuo naudotis, paimti pagalbą ir nekristi į energetinio skurdo glėbį. Dalis nedrįsta imti tos paramos, nenori būti „pašalpiniais“, bet reikia eiti ir paimti kompensaciją, tai ne pašalpa“, – pabrėžė D. Bukeikaitė. 

Anot jos, regionuose „Caritas“ sulaukia klausimų, ar bus galima tikėtis pagalbos iš organizacijos iškilus sunkumams, teiraujamasi, ar į ją galima pretenduoti, jei parama šeimai jau buvo teikiama prieš kurį laiką. Vadovė pabrėžė, kad organizacija žmonių bėdoje nepalieka, o negalėdama pati padėti ieško partnerių. 

„Mes pirmiausia visų klausiame, ar susitvarkė kompensacijas, nes galima gauti ir kietam kurui, tad atėjus prašyti pagalbos tai pirminis klausimas“, – sakė organizacijos vadovė. 

Ji ragino pagelbėti kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, kuriems kompensacijos priklauso.

Didesnis duonos poreikis

Didesnį poreikį dėl maisto padalijimo fiksuoja ir organizacija „Maltiečiai“. 

Kauno grupės vadovė Jurgita Dovalcovienė tvirtino, kad šiuo metu maistu remiami 52 asmenys. Palyginti su pernai, sauso maisto davinių poreikis, vežamų kartą per mėnesį, išaugo keturis kartus, o tiekiamų – du kartus per metus, Kalėdų, Velykų šventėms – beveik du kartus. Pasak jos, Kauno grupė daugiausiai susilaukia skambučių ir pagalbos prašymų maistui.

Telšių vaikų dienos centro atstovai tvirtina, kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurie ateina alkani, nes namie maistas taupomas, jo nepakanka, todėl dažnai vaikai prašo likusį maistą parsinešti į namus.

Anot organizacijos, padaugėjo ir norinčiųjų lankyti dienos centrą, kadangi vaikai čia ne tik ruošia pamokas, bet ir gauna šiltus pietus. 

Pakilus maisto kainoms, regionuose išaugęs didelis duonos poreikis. Anot „Maltiečių“ atstovės, išvežiojami 605 kepaliukai per savaitę.

„Matome, kad maisto poreikis yra padidėjęs, todėl ieškome galimybių, paramos, kaip aptarnauti ir suteikti pagalbą daugiau senelių“, – BNS pranešė organizacija.

„Maltiečiai“ stebėdami šių dienų tendencijas prognozuoja, kad besikreipiančiųjų pagalbos tik daugės.

„Artėjant žiemai Ukrainos karo kontekste sąlygos tik sudėtingės, todėl tikėtina, kad žmonės migruos, ieškodami saugaus prieglobsčio. Šiuo metu manoma sulaukti 25–30 tūkst. asmenų iš Ukrainos. Ruošiamės šiam antplūdžiui ir masiniam apgyvendinimui“, – informavo organizacija. 

Anot jos, taip pat matoma, kad kai kurios įmonės, palyginti su pernai ar užpernai, šiuo laikotarpiu organizacijai aukoja mažesnėmis sumomis. 

„Netrukus startuos kasmetinė maltiečių paramos akcija „Maltiečių sriuba“, kurios metu rinksime aukas seneliams, ir, tikimės, turėsime galimybę užtikrinti jiems nuolatinę paramą visus metus“, – informavo „Maltiečiai“, globojantys 2800 senelių. 

Auga kompensacijų gavėjų skaičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų – 5,5 proc. visų šalies gyventojų, tai yra 114,8 tūkst. šeimų – 9,4 proc. visų namų ūkių.

Bendras (unikalus) kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. asmenų arba 175 tūkst. šeimų arba 14,4 proc. visų namų ūkių šalyje. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gavėjų skaičius vidutiniškai išaugo 60,5 proc.,  pranešė ministerija. 

Ministerija prognozuoja, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų daugės maždaug ketvirtadaliu, o atsižvelgiant į dujų ir elektros kainų augimą gali ūgtelėti ir iki trečdalio.

SADM primena, kad net ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis –  nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas. 

Kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų galima ir neskubėti, –  tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, tai yra, kitų metų balandžio. 

Gyventojai dėl piniginės socialinės paramos, taip pat ir dėl kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS sistemą.

The post Lietuvoje padaugėjo paramos prašytojų, jų tik daugės, teigia NVO appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti Petro Gražulio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kuria jis siūlė nustatyti nulinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą patvirtintų Vyriausybė.  

Pataisas Seimas atmetė: prieš balsavo 68 Seimo nariai, o tobulinti siūlė 56. 

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM. 

The post Seimas atmetė P. Gražulio siūlymą dėl nulinio PVM tarifo būtiniausiems produktams appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai Seimo kancleris Modestas Gelbūda trečiadienį informavo Seimo Sveikatos reikalų komitetą, svarsčiusį klausimą dėl sveikatai palankios mitybos organizavimo Seimo patalpose.

„Dabar esame paskelbę pirkimą maitinimo paslaugų, kur numatytas 1 euro mokestis už patalpų nuomą“, – sakė kancleris ir pabrėžė dedantis „visas pastangas rasti maitinimo paslaugos tiekėją, kuris atitiktų visos Seimo bendruomenės lūkesčius“.

Pasibaigus sutarčiai su bendrove „Taurakalnis“, Seimo kavinė neveikia nuo vasaros vidurio.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad neturint galimybės pavalgyti šviežio maisto ir net įsigyti vandens butelio, Seime kuriama „ne visai sveika aplinka“. 

Prašė medikų paaiškinimo

Pasak jo, šiuo metu sudaryta galimybė Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams iš anksto užsisakyti maistą, tačiau atvežami patiekalai esą būna atvėsę.

Į komiteto posėdį pakviestų medikų A. Matulas prašė paaiškinti maitinimosi poveikį žmogaus sveikatai.

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas teigė, kad maždaug 30 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo mitybos.

Į komiteto posėdį pakviestų medikų A. Matulas prašė paaiškinti maitinimosi poveikį žmogaus sveikatai

Anot jo, sveikiausias yra ką tik pagamintas, šviežias maistas, o ne atvežamas.

„Pavyzdys, jeigu išverdame bulves, vitamino C koncentracija jose nelabai ir sumažėja. Jeigu bulvės atvėsta, vitamino C koncentracija sumažėja 50 proc., jeigu bulvių nesuvalgėme, įdėjome į šaldytuvą, kitą dieną vitamino C ten lieka pėdsakai“, – sakė medikas.

„Jeigu valgome tokį atvežamą maistą, kalorijų tai ten yra, riebalų yra, mineralinės medžiagos išlieka, bet tos medžiagos, kurios ypač reikalingos, jų kiekis sumažėja, ir maistas tampa nebe toks biologiškai vertingas“, – aiškino specialistas.

Jis ragino Seime gaminti maistą, juoba, kad tam reikalinga įranga ir patalpos yra.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė taip pat teigė, kad reguliarus valgymas bei įvairus maistas svarbus žmogaus sveikatai. 

Kita vertus, medikė sakė, kad nesant galimybės nusipirkti šviežio maisto, juo reikėtų pasirūpinti patiems, kaip tai daro ligoninėse dirbantys medikai.

„Mes irgi ligoninėje tai darome (...), nes ne visada turime galimybę nueiti iki valgyklos“, – sakė E. Gavelienė.

Verslui dirbti neapsimoka

Seimo kancleris savo ruožtu tikino suprantantis parlamentarų ir visos Seimo bendruomenės susirūpinimą dėl maitinimosi situacijos, tačiau, anot jo, ekonominė padėtis lemia, kad verslui neapsimoka teikti paslaugas Seimo rūmuose.

Kancleris atmetė „valstiečio“ Aurelijaus Verygos siūlymą Seimo kanceliarijoje įdarbinti keletą virėjų, kad jie gamintų maistą politikams ir kanceliarijos darbuotojams.

Pasak M. Gelbūdos, tai suduotų smūgį parlamento reputacijai.

„Seimas visuomenei turėtų paaiškinti, kodėl Seime dirbantiems žmonėms maistas yra subsidijuojamas. Nes jeigu rinka tokių paslaugų neteikia, ir Seimo nariai, kanceliarijos darbuotojai negali pagrįsti, kad jie perka maisto produktus ir patiekalus rinkos kainomis, manau, kad tai būtų didžiulis iššūkis Seimo reputacijai“, – tvirtino jis.

„Tuomet atidarytume Pandoros skrynią, ir visų kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai galėtų prašyti ir tikėtis (tokios paslaugos – BNS), arba reikėtų įtvirtinti ypatingą Seimo statusą“, – sakė kancleris.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė negalinti patikėti, kad toks klausimas išvis svarstomas Seimo komitete ir ragino kolegas išeiti pietauti už parlamento sienų.

„Man atrodo, kad išeiti iš šio pastato ir pravėdinti galvą, nėra jokio problema“, – tvirtino ji.

Nuo 2019 metų rugpjūčio Seime maitinimo paslaugas teikė dvi konkursus laimėjusios bendrovės – „Taurakalnis“ ir „Palūšės turas“, tačiau po metų, prasidėjus koronaviruso pandemijai, pastaroji bendrovė nutraukė sutartį. Sutartis su „Taurakalniu“ baigėsi šių metų vasarą.

Rugpjūčio pradžioje paskelbus naujo maitintojo konkursą, nesulaukta nė vieno pasiūlymo. 

Pagerinus konkurso sąlygas naujų paraiškų laukiama iki rugsėjo 30 dienos.

The post Seimas skubiai ieško naujo maitintojo, prašo vos 1 euro nuomos mokesčio appeared first on LAIKMETIS.

Toks kovojančios šalies gyventojų įvardijimas suponuoja sunkiai nupasakojamą, lietuvio sielai artimą kaimietišką žavesį, kurio nustelbti neišgali net karas. Ypač po to, kai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) patvirtino barščius saugomu Ukrainos kultūros paveldu. Ši Kyjivo iniciatyva labai erzino kaimynę rusiją ir neretai buvo vadinama „barščių karu“. Ačiūdie, laimėjo mūsiškiai...

Ukrainos pavadinimas savaime nusako jos geografinę padėtį ir tam tikras valstybingumo tendencijas. U kraja, verčiasi „prie krašto“. Šiai valstybei visada buvo lemta būti kraštine: iš pradžių LDK, paskui rusijos, dabar Europos Sąjungos. Pakraščio sindromas gana giliai įaugęs ukrainiečio sąmonėje.

Mitologiškai Ukraina asocijuojasi su sala. Gi rusija — tai neišmatuojamos platybės. Tai bene pagrindinis „plyšys“ skiriantis hoholo ir ruso mąstysenos trajektorijas. Ukrainietis savo šalyje gali gerai gyventi, o rusui reikia rūpintis pasaulio likimu. Nuo neatmenamų laikų rusai serga šia liga. Istorijoje būta daug precedentų, kai toks rūpestis kaimynams kėlė daug nepatogumų. Ukrainiečiai papuola į „rūpesčio zoną“. Mes, beje, taip pat.

Ukrainietis savo šalyje gali gerai gyventi, o rusui reikia rūpintis pasaulio likimu. Nuo neatmenamų laikų rusai serga šia liga.

Sąlygiškai ukrainietį ir rusijos gyventoją galima pavadinti intravertu ir ekstravertu. Psichologiškai tokia situacija gali išsivystyti dvejopai: arba jie papildys viens kitą ir gyvens labai draugiškai, arba taps nesutaikomais priešais. Regis, pastaruoju metu išgyvenamas užaštrintas priešiškumo etapas.

Tęsiant psichologinio rytinių slavų paveikslo tapymą pažymėtina, kad baltarusiai rusams yra kur kas artimesni nei ukrainiečiai. Visai ne dėl to, kad yra romesni ar batkos vadovaujami patys veržiasi tapti draugais. Tiesiog jų savimonė yra beveik tokia pat. Ukrainiečiai — kitokie.

Iš esmės Ukraina yra sumažintas rusijos modelis. Šioje šalyje rasite praktiškai viską, ką turi rusai: kalnus, lygumas, gana margą tautinę sudėtį, religijų nevienalytiškumą ir t.t. Nėra nieko, kas ukrainietį priverstų jaustis nepilnaverčiu ruso atžvilgiu. Veikiau priešingai — Senovės Rusia prasidėjo Kijive.

Tačiau būtent čia slypi keistas paradoksas kylantis iš minimų valstybių kolektyvinės sąmonės. Kai rusai nuo seno siekia valstybę regėti kaip visatą, ukrainiečiai savąją regi kaip gerai sutvarkytą ūkį. Mano galva, būtent čia slypi visų nesutarimų tarp šių dviejų šalių priežastys.

Šią tezę grindžiu konkrečiais pavyzdžiais.

Etimologiškai vakarietiškiausi slavai, ko gero, yra kaimynai lenkai, o rytietiškiausi — rusai. Atitinkamai ukrainiečiai yra patyrę daug Lenkijos įtakos. Ypač Vakarų Ukraina. Tuo tarpu rusiškoji savimonė yra gavusi didelę finougrišką „injekciją“. Konkretus pavyzdys — pirtis. Neverta aiškinti ką ji reiškia rusui. (Nors tikslumo dėlėi verta pastebėti, kad rusiška pirtis yra visai kas kita, nei suomiška. Bet ši tema verta atskiro straipsnio) Tikram hoholui pirtis bereikšmė. Rusiškai sąmonei medinis namas yra archetipinis, kai tuo tarpu ukrainiečiai neabejotinai pirmenybę teikia mūriniam.

Kulinarijoje rasime dar daugiau skirtumų. (Atsiprašau tų, kurie nesupranta rusiškai, kadangi jiems vargu ar pavyks suvokti, ką noriu pasakyti) Vareniki vs pelmeni (virtinukai), povidlo vs varenije (uogienė), boršč vs ščji (barščiai). Ukrainietiškas ir rusiškas to paties patiekalo pavadinimas suponuoja visai skirtingas asociacijas. Pirmu atveju turime gerokai skalsesnę, riebesnę, sotesnę virtuvę. Hoholai mėgsta pavalgyti ne tik sočiai, bet ir skaniai. Malonumo aspektas šios šalies virtuvėje siekia prancūziškosios valgymo kultūros viršūnes. Savaip, bet siekia.

Kulinarija išryškina dar vieną ukrainiečio ir ruso sąmonę skiriantį dalyką: pirmu atveju vertinamas individualumas, antru — kolektyvizmas. Iš to vėl galima daryti išvadas, kurios siekia nūdienos aktualijas.

Tačiau ukrainiečiams šiame kare lengviau, nes jų priešas realus, civlilizaciškai kitoks, barbariškas. Jį norisi, būtina įveikti. Tuo tarpu rusams priešus tenka išradinėti. Dėl to jie neabejotinai prakiš.

The post Dr. Valdas Kilpys. Profaniškas žvilgsnis į tautų savastį arba kodėl rusai pralaimės appeared first on LAIKMETIS.