„Jei tai neteisinga, turėsi man parodyti kitą kelią, nes aš jo nematau“, – būdama devyniolikos metų sušnabždėjau šią maldą Dievui, užverčiau Bibliją ir nusukau žvilgsnį. Turėjusi santykių su lesbietėmis, abejojau krikščionių mokymu apie tos pačios lyties asmenų seksualinį elgesį. Daugelis krikščionių vadovų – nuo katalikų sinodo dalyvių iki evangelikų didžiųjų bažnyčių pastorių – dabar kelia panašius klausimus. Tačiau ar nėra taip, kad visi šie svarstymai apie išspręstus reikalus kyla atsietai nuo tikėjimo? Pernelyg dažnai klausiame, nes mums nepatinka jau duotas atsakymas. Mūsų „klausimai“ tarsi pasitelkiami kaip priemonė pareikalauti kitokio atsakymo.

Pirmą kartą potraukį tos pačios lyties asmeniui patyriau per jaunimo grupės susitikimą baptistų bažnyčioje. Sėdėjau ant grindų, nugara atsirėmusi į sofą. Viena iš mūsų vadovių –  jauna, ištekėjusi moteris – nekaltai ėmė žaisti su mano plaukais, siekiančiais juosmenį. Giliai manyje kilo jausmų antplūdis. Sutrikau, nes mano emocijos veržėsi į ją. Šie jausmai buvo šokiruojantys ir nelaukti, tačiau tuo pat metu stiprūs bei įtikinantys. Būdama dvylikos metų nenutuokiau, kad mano seksualumo ir tikėjimo konfliktas taps giliausia bei intensyviausia mano gyvenimo kova.

Nors potraukio tai pačiai lyčiai etiologija ne visada akivaizdi, savo patirtą potraukį sieju su dviem neigiamomis vaikystės patirtimis – giliomis žaizdomis. Pirma – dar kūdikystėje buvau atskirta nuo savo biologinės šeimos. Nors mano įtėviai buvo geri ir mylintys, šis gilus lūžis paliko „pirminę žaizdą“. Nuo pat ankstyvųjų prisiminimų ilgėjausi savo biologinės mamos ir mane traukė bet kuri moteris, kuri mane globojo ar suteikė gerumą. Antra – kai buvau dešimties metų, per  vasaros atostogas mane ne kartą seksualiai išnaudojo dėdė. Šių dviejų ankstyvų sužeidimų pėdsakai padarė didelę įtaką mano raidai: seksualinei ir ne tik.

Kai po dvejų metų atsirado potraukis tos pačios lyties asmenims, nusiminiau ir to gėdijausi, todėl stengiausi savo jausmus palaidoti. Vidurinėje mokykloje jaučiausi sutrikusi, kentėjau ir galvojau apie savižudybę – tai dažna istorija, kuri laikui bėgant kartojasi ne rečiau, net ir didėjant mokyklų bei visuomenės pastangoms „sveikinti“. Tyliai pūliuojančios žaizdos tada ėmė atvirai kraujuoti. Būdama penkiolikos į mokyklos šokius ėjau su smokingu, buvau nusikirpusi plaukus ir norėjau į pasimatymą pakviesti merginą. Su šiuo lytį keičiančiu debiutu mano kova oficialiai iškilo į viešumą. Visa mokykla nusprendė, kad esu lesbietė. Nerimaudama, kad jie gali būti teisūs, sugalvojau susirasti vaikiną ir su juo permiegoti, siekdama įrodyti jog tai netiesa. Ši desperatiška ir klaidinga strategija baigėsi nuspėjamais rezultatais: siaubingais išgyvenimais, kaltės jausmu ir dar didesne gėda. Praradau bet kokią viltį. Atitinkamai, ką taip pat rodo mokslinių tyrimų duomenys, mano paaugliškas seksualinis aktyvumas skatino mane nusižudyti labiau nei bet kada anksčiau.

Tačiau šiuo beviltiškiausiu metu prasiveržė Dievo meilė. Jėzus atėjo ieškoti ir gelbėti pražuvusiųjų, Jo gailestingumo dėka tarp jų buvau ir aš. Likus vienuolikai dienų iki mano šešioliktojo gimtadienio, nuoširdžiai atsiverčiau bei norėjau sekti Kristų, kad ir kur Jis vestų. Dar niekada nebuvau tokia laiminga. Jėzus mane mylėjo ir ketino perkeisti mano gyvenimą. Buvau naujas kūrinys – „kas buvo sena praėjo, štai atsirado nauja“ (2 Kor 5, 17). Kadangi buvau Kristuje, maniau, kad mano potraukis tai pačiai lyčiai ir su juo susijusios problemos bus „panaikintos“ – tų dalykų tiesiog nebeliks. Tik, žinoma, taip nenutiko. Iš tikrųjų, kaip Šventajame Rašte sakoma, prasidėjo tapimo nauju kūriniu procesas. Mano potraukis ir žaizdos tebebuvo, kur buvusios, ir laukė, kol jomis bus pasirūpinta. Nežinojau, ką dar galėčiau daryti, apart slopinimo. Tikrai nenutuokiau, kaip viską atnešti Viešpačiui.

Po ilgų metų vienišos kovos, besimokydama koledže, pasidaviau. Atsitraukiau nuo Dievo ir įpuoliau tiesiai į moters rankas. Nustojau slėpti potraukį tai pačiai lyčiai nuo aplinkinių ir pradėjau kurti gyvenimą pagal savo lesbietišką tapatybę. Turėjau merginą ir jaučiausi laiminga – tiesa, įmanoma tik „laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais“ (Žyd 11, 25). Ir, kaip sūnų palaidūną, Tėvas mane paleido. Jis man nemelavo. Jis nesakė, kad galiu tuo pat metu patirti gyvenimo Jo namuose džiaugsmą bei tolimos šalies malonumus. Taigi palikau Jo namus ir keliavau toli.

Nustojau slėpti potraukį tai pačiai lyčiai nuo aplinkinių ir pradėjau kurti gyvenimą pagal savo lesbietišką tapatybę.

Atsitraukimas nuo Dievo buvo skausmingas, bet sąmoningas žingsnis – žinojau, kad krikščioniškasis mokymas, kurį atmečiau, buvo nedviprasmiškas. Tačiau išvengti sąžinės buvo sunku. Giliai širdyje žinojau, kad tai, ką dariau, buvo amoralu. Nors niekada nebuvau girdėjusi, kaip apibūdinamas prigimtinis įstatymas, instinktyviai žinojau, kad pažeidžiu kažką esminio. Mano kūnas nebuvo sukurtas seksualinei veiklai, kuria užsiiminėjau, nepaisant stipraus potraukio bei malonumo. Tačiau nenorėjau atgailauti ir pateisindama savo veiksmus gyniau save nuo nuteisimo. Nebuvau pasirinkusi patirti tokį potraukį. Iš tiesų jis man atrodė kaip „natūralus“.

Ar aš tokia gimiau? Buvo 1989-ieji ir „gėjų geno“ paieškos buvo vis intensyvesnės. Ėmiau įrodinėti, kad tokia esu, bet iš tikrųjų tuo netikėjau. Tai buvo plona, bet lengva priedanga. Tuo metu dar nežinojau, kad asmenų, patiriančių potraukį tai pačiai lyčiai ir besielgiančių homoseksualiai, gyvenimo istorijose dažniau pasitaiko neigiami vaikystės išgyvenimai, ypač seksualinė prievarta, ir vėliau tai taps pagrįsta moksliniais tyrimais. Psichologija visada pripažino, kad sudėtinga genetikos, gyvenimo aplinkybių ir patirčių sąveika neabejotinai atlieka tam tikrą vaidmenį, o pastaraisiais metais atlikti įspūdingi didelės apimties tyrimai pateikė galutinių įrodymų, kad seksualinė orientacija nėra nei genetiškai nulemta, nei paveldima savybė. Net jei tokie polinkiai būtų įgimti, kaip tai panaikintų mano atsakomybę moraliai juos vertinti ir vykdyti savo valią atsižvelgiant į Dievo tiesą? Bet man buvo smagu ir aš nenorėjau galvoti apie tokius dalykus, todėl toliau gyvenau pagal savo lesbietišką tapatybę.

Tuo metu pradėjau ryžtingai ieškoti savo biologinės motinos ir galiausiai gavau teismo nutartį paviešinti mano įvaikinimo dokumentus. Naktį prieš tai, kai turėjau jį pristatyti valstijos sostinėje, su draugėmis lankiausi lesbiečių baruose. Vaikščiodama po Ostino centrą, aš audringai ir iššaukiančiai pareiškiau: „Myliu šį gyvenimą ir niekas manęs neprivers jo atsisakyti!“. Kitą rytą valstijos tarnautojas įteikė man originalų gimimo liudijimą. Man drebėjo rankos, kai atplėšiau voką, kuriame buvo nurodytas mano motinos vardas. Pagaliau atsirado galimybė ją rasti.

pastaraisiais metais atlikti įspūdingi didelės apimties tyrimai pateikė galutinių įrodymų, kad seksualinė orientacija nėra nei genetiškai nulemta, nei paveldima savybė.

Nenorėdama pernelyg išsiplėsti, turiu judėti prie šios istorijos pabaigos. Nesulaukiau tokio šilto sutikimo, apie kokį svajojau. Mano gražuolė mama neapsidžiaugė, kai su ja susisiekiau, ir prisipažino, kad su baime laukė šios akimirkos. Buvau visai nepasiruošusi patirti iš jos atmetimą, tad šios patirties sukeltas skausmas tiesiog sukrėtė. Kelias dienas verkiau nuo tos akimirkos, kai tik prabusdavau, iki kol naktį užvaldydavo miegas. Ir maždaug po savaitės tokių dienų ėmiau suprasti, kad šios ašaros ne užtemdė mano regėjimą, o jį apvalė. Kaip sūnus palaidūnas, aš atėjau į protą.

Pirmą kartą per daugelį mėnesių turėjau pokalbį su Dievu, kuris skambėjo maždaug taip: „Dieve, nežinau, kaip čia atsidūriau, bet negaliu gyventi be Tavęs. Ir jei yra koks nors būdas, kuriuo Tu gali mane parvesti namo, prašau, padaryk tai“. Man reikėjo grįžti į Tėvo namus. Ir, kaip palyginime, Tėvas bėgo manęs pasitikti.

Tačiau mano jausmai išliko nepakitę. Nenorėjau palikti lesbietiško gyvenimo, bet žinojau, kad Jėzus mane kviečia jį nutraukti. Buvau giliai susipriešinusi ir jaučiausi atsidūrusi aklavietėje. „Aš esu lesbietė. Jei esu lesbietė, kaip galima atgailauti už tai, kas esu“? Kai kovojau su šiuo klausimu, Apvaizdos dėka patekau į televizijos laidą apie gėjų teises. Tarp homoseksualumą patvirtinančių pranešimų buvo trumpai parodytas krikščionių, kurie palieka homoseksualumą ir seka Kristumi, paveikslas. Buvau sukrėsta. Niekada nebuvau girdėjusi apie tokius žmones. Nenuostabu, kad jie buvo vaizduojami kaip kvailiai. Interviu vedėjas tapo nekantrus vienai moteriai, kai ji prisipažino, kad nuolat kovoja: „Nagi, visi tie Dievo dalykai, sakykite mums tiesą. Jei dabar galėtumėte rinktis, ką pasirinktumėte? Ar rinktumėtės būti su vyru, ar su moterimi?“ Jos atsakymas buvo: „Aš renkuosi Jėzų“.

Sulig  tais žodžiais į mano sielą plūstelėjo šviesa. Pagalvojau: „Aš galiu tai padaryti. Štai ką galiu padaryti. Aš renkuosi Jėzų. Nes negaliu sakyti, kad pasirinkčiau vyrą. Šimtu procentų pasirinkčiau moterį. Bet galiu pasirinkti sekti Kristumi iš klusnumo. Mano seksualiniai jausmai neturi manęs apibrėžti. Aš renkuosi Jėzų“.

Taigi atidaviau savo seksualumą Dievui ir susitelkiau į sekimą paskui Jį. Tai darydama visai nesitikėjau, kad mano potraukis moterims sumažės. Priešingai – buvau įsitikinusi, kad visą likusį mirtingąjį gyvenimą būsiu vieniša, gyvensiu celibate ir galimai kovosiu su troškimais. Tačiau buvau pasiryžusi tai padaryti, nes žinojau, Kas to prašo. „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 68).

Tomis pirmosiomis dienomis mano kova su pagundomis iš tiesų buvo arši ir nuolatinė. Anksčiau niekada nebuvau kovojusi su geismu, bet dabar tai vyko. Nuoširdžiai maniau, kad man nepavyks, ir mano pasiryžimas eiti kitu keliu buvo beviltiškas. Iš nevilties pradėjau medituoti Jėzų ir Jo gundymus dykumoje. Svarsčiau, kaip po keturiasdešimties dienų Jėzus teisėtai jautė alkį, tačiau Jis nepiktnaudžiavo savo galia, kad patenkintų savo poreikius. Jis atsisakė akmenis paversti duona. Būtent po to, kai Jis atsispyrė Šėtono pasiūlymams, angelai pradėjo jam tarnauti. Tai dažnai prisimindavau, kai stengiausi laukti Dievo.

Mano atgaila buvo dar šviežia, kai paštu atėjo didžiausia pagunda – buvusios merginos atvirutė. Žinoma, kad dabar ji sugrįš į mano gyvenimą. „Patiriu išmėginimus žemiškajame gyvenime, – pasakiau vienai savo draugei, – štai aš bandau sekti Kristumi, o tai yra vienintelė moteris, kuriai negaliu atsispirti.“ Baigiau savo mąstymą pareikšdama: „Bet aš to nedarysiu. Neiškeisiu šių akmenų į duoną“ (pagal Mt 4, 3)

Ištarusi šiuos žodžius, užverčiau atvirutę. Taip greitai atsiverčiau žinutę, kad neatkreipiau dėmesio į viršelį. Jame buvo vienintelis paveikslėlis – akmenų krūva stambiu planu. Kitoje pusėje buvo užrašyta: „Akmenys paplūdimyje“. Dieviškoji žinia negalėjo būti aiškesnė: „Aš žinau, kad esi alkana. Tai ne duona.“ Mano alkis buvo teisėtas, tačiau jo malšinimui tos pačios lyties santykiams – ne. Turėjau laukti Dievo ir pasitikėti, kad Jis duos man duonos savo laiku. Juk Jėzus sakė: argi atsiras iš jūsų tėvas, „kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?“ (Mt 7, 9).

Akmenys nėra nei maistingi, nei skirti virškinimui. Tos pačios lyties lytiniai santykiai nėra nei vienijantys, nei papildantys ir niekada negali būti vaisingi. Turėjau seksualinį apetitą dalykams, kurie negalėjo išpildyti Dievo plano ar ketinimų, skirtų mano moteriškam kūnui. Kaip nebuvau sukurta valgyti akmenų, taip nebuvau sukurta tos pačios lyties santykiams. Dievas nesukūrė manęs būti „lesbiete“. Nepaisant mano potraukio tai pačiai lyčiai, aš nesu trečios kategorijos žmogus ir mano kūnas bei reprodukcinė sistema nėra kitaip sukurti. Mano Tėvas nesakė, kad mano lytiškumo atveju akmenys man tarnaus kaip duona. Jis neiškraipytų dėl manęs prigimtinio įstatymo, bet padėtų man gyventi darnoje su juo. Dievas prašė manęs pasitikėti Juo, nes Jis yra geras ir tik Jo valioje galiu klestėti ir būti laisva.

Tos pačios lyties lytiniai santykiai nėra nei vienijantys, nei papildantys ir niekada negali būti vaisingi.

Studijuodama magistrantūroje atradau tikinčią evangelikų bažnyčią ir buvau palaiminta dvasiškai brandžių mentorių, kurie už mane meldėsi. Sužinoję, kad buvau lesbietė ir vis dar jaučiu potraukį tos pačios lyties asmenims, jie niekada neįrėmino manę seksualinę tapatybę. Jie niekada nesakė: „Amy yra lesbietė.“ Kaip mus kviečia Gerasis Ganytojas? Jis kviečia mus vardu. Jie pagerbė mane darydami tą patį.

Daugiau nei dešimt metų jie laikė mane savo draugystės ir maldų glėbyje. Aš brendau kaip mokinė, nes jie ėjo kartu su manimi, tvirtindami mano tapatybę Kristuje, padėdami man atsikelti po kiekvieno kritimo ir kiekviename žingsnyje rodydami man kelią pas Jėzų. Su šiais nuostabiais globėjais vis dar mielai bendrauju ir jie iki šiol meldžiasi už mane.

Per šį dešimtmetį mano potraukis moterims iš tikrųjų sumažėjo. Sulaukusi trisdešimties, netgi pradėjau jausti pabudimą vyrų atžvilgiu. Tačiau niekada to nesiekiau ir nesitikėjau: mano orientacija man atrodė pastovi, o kultūra skatino manyti, kad ši savybė niekada nesikeičia. Vėliau sužinojau, kaip pasakojimas apie nekintamumą buvo panaudotas politinio tikslingumo sumetimais. Pagrindinės gėjų teisių organizacijos vykdė kampaniją, kad paneigtų pokyčių galimybę ir sukurtų socialines normas, draudžiančias keistis. Nepaisant jų pastangų, žmogaus lytiškumas išlieka kintantis. Galimybė keisti savo troškimus yra reali ir šią tiesą įrodo nesuskaičiuojama daugybė tyrimų bei liudijimų.

Mano nuostabai, būdama trisdešimt septynerių ištekėjau ir buvau apdovanota dviem vaikais. Tačiau, jei būčiau likusi vieniša, kaip visada maniau, irgi būčiau patenkinta. Pasirinkau Jėzų, ir, iš tiesų, Jis yra daugiau nei pakankamas. Mano džiaugsmas ir gyvenimo pilnatvė kyla ne iš mano seksualumo ar šeimyninės padėties, bet iš mano Kūrėjo ir buvimo santarvėje su Jo valia.

Kaip jau rašiau anksčiau, jaučiuosi labai dėkinga besirūpinantiems aktyvesniu pastoraciniu palydėjimu tų, kurie patiria kovas lytiškumo srityje. Tačiau man didelį susirūpinimą kelia tie, kurie į šią kovą reaguoja pasisakydami už pasidavimą nuodėmei. Priėmimo ir įtraukimo vardan pernelyg daug žmonių skelbia, kad krikščionių moralinis mokymas per tūkstantmečius kažkaip neatitiko tikrovės. Iš tikrųjų Dievo įsakymai yra meilės dovanos ir Jis draudžia tik tai, kas mums kenkia. Kas skatina šį pražūtingą kompromisą dėl to, kas ne tik patvirtinta visame Bažnyčios mokyme, bet ir deklaruojama kūno teologijoje? Galbūt didžiausias veiksnys yra klaidinga užuojauta ir klaidingas (bei klaidingai pavadintas) gailestingumas.

Jau dešimtmečius žinoma, kad seksualinių mažumų atstovai patiria daugiau neigiamų psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimų, lyginant su heteroseksualiais asmenimis. Šių skirtumų atpirkimo ožiu ilgą laiką buvo laikoma „mažumų streso“ našta, kylanti dėl visuomenės atmetimo ir Bažnyčios nepritarimo. Mūsų užuojauta kenčiantiems mus klaidina. „Jei tik tos pačios lyties asmenų intymūs santykiai būtų laikomi geru dalyku, tai ir šiems žmonėms būtų gerai. Jei suteiksime pakankamai pritarimo ir priėmimo, šie žmonės daugiau nebekentės“. Tiesa ta, kad rekordiškai didelis visuomenės pritarimas, įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos ir didžiulis kultūrinis pasikeitimas šių skirtumų nesumažino, kaip rodo vienas po kito atliekami tyrimai.

Kartu su dešimtmečius kauptais duomenimis iš Nyderlandų, pirmosios šalies pasaulyje, įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas, naujausi JAV atlikti gyventojų tyrimai rodo tą patį: didėjantis visuomenės pritarimas nepanaikina psichinės ir fizinės sveikatos skirtumų kiekio skirtumų tarp heteroseksualių asmenų ir tų, kurie save laiko lesbietėmis ar gėjais. Australijoje 2010-aisiais atliktos keturios gyventojų apklausos, kuriose dalyvavo jaunos moterys, parodė panašius rezultatus. Autoriai išreiškė savo nusivylimą ir nuostabą, kad, nepaisant to, jog tyrimas buvo atliktas tuo metu, kai „pritarimas tos pačios lyties asmenų seksualumui buvo palyginus didelis“, duomenys parodė, kad „neheteroseksualios tapatybės priėmimas vis tiek buvo susijęs su dideliu ir reikšmingu psichologinio distreso padidėjimu“.

Per tris dešimtmečius, per tris kartas, trijuose skirtinguose žemynuose, nebuvo jokių pastebimų pokyčių. Kodėl? Todėl, kad yra „įstatymas, įrašytas širdyje“ – prigimtinis įstatymas – ir alternatyvūs seksualiniai santykiai pažeidžia šį įstatymą. Mūsų kūnai tam nesukurti, vadinasi, ir mes tam nesukurti. Technologinė pažanga gali sukurti buferius, o politinė „pažanga“ gali pasiūlyti naujų teisių. Nė vienas iš jų negali pakeisti paprastos tikrovės, kad neheteroseksualūs lytiniai santykiai yra žalingi ir nevaisingi.

Susidūrę su šia tiesa, pernelyg daug progresyvistų – tiek bažnyčioje, tiek už jos ribų – padvigubina savo klaidas. Australijos tyrėjai siūlo, kad, norint sušvelninti kentėjimus, reikės „reformuoti heteronormatyvias socialines struktūras“ ir „(iš)naikinti socialines struktūras, kurios ir toliau lemia šiuos skirtumus“, siekiant „palaikyti jaunų moterų psichikos sveikatą ir gerovę“. Tačiau Dievo sukurta tvarka ir planas nėra žmogaus rankomis sukurta slegianti „socialinė struktūra“. Tie, kurie nori pakeisti krikščioniškąjį mokymą, kad palengvintų LGBTQ+ identifikuotų asmenų kančias, lygiuojasi į šią pasaulietišką išmintį. Tam jie neturi kito pasirinkimo, kaip tik pasipriešinti Dievui ir bandyti sugriauti pačią tikrovę. Taip jie pasmerkti žlugti ir dar labiau pagilinti kančias, kurias, kaip jie teigia, nori sumažinti. Ko mums dabar labiausiai reikia, tai atjaučiančio atliepo LGBTQ bendruomenei – tokio, kuris būtų tiesoje apie žmogaus asmenį bei jo lytiškumą.

Ištikimi klebonai, kunigai ir prelatai, tai ne lydėjimas, o apleidimas. Tikra pastoracinė globa LGBTQ tapatybę turintiems asmenims reiškia sutikti juos ten, kur jie yra, mylėti ir priimti juos bei lydėti pas Jėzų, kuris yra pilnas malonės ir tiesos. Nepamirškite, kad siūlote duoną kultūroje, kuri normalizavo akmenų valgymą.

Kas iš jūsų, jei jo sūnus prašytų duonos, duotų jam akmenį?

Geras tėvas neduos savo vaikui akmens. Geras tėvas duoda duonos. Prašau Jūsų, kaip Jo kaimenės ganytojų, elgtis taip pat.

The post Amy E. Hamilton. Mano tėvas duoda man duonos: ko LGBTQ+ bendruomenei reikia iš Bažnyčios? appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas Justinas Welby'is (Džastinas Velbis) savo podkaste „The Rest is Politics“ buvusiam leiboristų atstovui Alistairiui Campbellui (Alisteriui Kempbelui) teigė, kad jo požiūris į seksualumą pasikeitė. Dabar jis mano, kad „visi lytiniai santykiai turėtų būti susiję su įsipareigojusiais santykiais ir nesvarbu, ar tai būtų heteroseksualūs, ar homoseksualūs santykiai“.

„Kitaip tariant, mes neatsisakome idėjos, kad lytiniai santykiai yra santuokoje ar civilinėje partnerystėje. Pateikėme pasiūlymą, kad tais atvejais, kai žmonės yra sudarę civilinę partnerystę arba tos pačios lyties asmenų santuoką, lygiavertę santuoką pagal 2014 m. įstatymą, jie turėtų galimybę ateiti į savo vietos bažnyčią ir surengti maldos ir palaiminimo pamaldas už jų bendrą gyvenimą. Taigi mes tam pritariame. Manau, kad iki bažnytinės tos pačios lyties asmenų santuokos dar toli“, - aiškino jis.

Interviu arkivyskupas taip pat teigė, kad anglikonai, kurie laikosi tradicinio požiūrio į santuoką ir lytiškumą, turi „visišką ir neabejotiną vietą Anglijos Bažnyčioje“.

Arkivyskupo pozicijos pasikeitimas prieštarauja oficialiai Anglikonų Bažnyčios doktrinai, kuri teigia, kad kad seksas priklauso heteroseksualiai santuokai, o šie komentarai paskatino kai kuriuos evangelikus paraginti jį atsistatydinti.

Arkivyskupo pozicijos pasikeitimas prieštarauja oficialiai Anglikonų Bažnyčios doktrinai, kuri teigia, kad kad seksas priklauso heteroseksualiai santuokai, o šie komentarai paskatino kai kuriuos evangelikus paraginti jį atsistatydinti.

J. Welby laikosi savo požiūrio, nors ir sulaukė neigiamų atgarsių. Po interviu Lambeto rūmų paskelbtame pareiškime sakoma: „Arkivyskupas Justinas išsakė asmeninę nuomonę, kuri atspindi poziciją dėl seksualinio intymumo, kurios dabar laikosi jis pats, Jorko arkivyskupas, ir daugelis kitų vyskupų."

„Jis atvirai pasakė, kad jo mąstymas per daugelį metų išsivystė per daugybę maldų ir teologinių apmąstymų, ypač per procesą „Gyvenimas meile ir tikėjimu“, ir dabar jis nuoširdžiai laikosi šios nuomonės. Tai atspindi jo įsipareigojimą toliau priimti, mylėti ir visapusiškiau įtraukti LGBTQ+ asmenis į Bažnyčios gyvenimą.“

Ragindamas Welby atsistatydinti, organizacijos „Christian Concern“ atstovas Timas Dieppe'as (Timas Dipas) teigė, kad arkivyskupo pažiūros rodo „akivaizdų Anglikonų Bažnyčios doktrinos nepaisymą“, o jo įsipareigojimą tradicionalistiškai nusiteikusiems anglikonams pavadino „nuolaidžiavimu“.

„Welby'io logika iš tikrųjų yra visiškai atvirkštinė. Būtent tie, kurie laikosi „tradicinių pažiūrų“, tvirčiausiai priklauso Anglikonų Bažnyčiai. Jie palaiko doktriną taip, kaip ji buvo priimta ir suprasta“, - mano jis.

„Tie vyskupai, kurie nukrypsta nuo aiškaus nedviprasmiško Bažnyčios mokymo, turėtų atsistatydinti. Būtent jiems ne vieta Anglikonų Bažnyčioje, kad ir kokie nuoširdūs būtų jų įsitikinimai. Nuoširdus ateistas vargu ar gali būti vyskupu. Netikėjimo Bažnyčios doktrina nuoširdumas niekaip nepateisina pasilikimo vyskupo pareigose.“

The post Kenterberio arkivyskupas raginamas atsistatydinti po pasisakymų už homoseksualų lytinius santykius appeared first on LAIKMETIS.

Tyrėjai akcentuoja, jog ankstyvas nėštumas dažnai yra susijęs su socialiai rizikinga aplinka, žemesnėmis pajamomis, augimu iširusioje šeimoje, daugiausia pasireiškia periferiniuose Lietuvos regionuose. Būtent tokioje aplinkoje vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio, neretai mato besikeičiančius tėvo ar motinos sugyventinius, alkoholio vartojimą ir pan.

Socialiai rizikingoje aplinkoje gyvena ir minėta 11-metė – jos šeima jau buvo sulaukusi socialinių tarnybų dėmesio, taip pat ir pagalbos. Šis konkretus atvejis signalizuoja apie socialinio pobūdžio problemas jauno asmens gyvenime, o pastojimo faktas turėtų būti traktuojamas kaip kraštutinis, o ne tipinis įvykis visų moksleivių mastu.

Tuo pat metu, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šį atvejį taiko visam paauglių segmentui. Pasak jo, 11-metės atvejis rodo, kad moksleiviams trūksta žinių apie lytiškumą. Paradoksalu, bet toliau Dulkys teigia, jog mokyklose dėstomos lytiškumo pamokos matomai prisideda prie stebimos tendencijos – gimdančių ir abortą atliekančių nepilnamečių skaičius šalyje mažėja. Kitaip tariant, ministras sako, jog iki šiol veikusios lytiškumo programos buvo efektyvios. Nušviesdama šį atvejį, žiniasklaida taip pat akcentuoja, jog dėl visko yra kaltas lytinio švietimo trūkumas, o naujai parengta Gyvenimo įgūdžių programa problemą esą kaip mat išspręs.

pastojimo faktas turėtų būti traktuojamas kaip kraštutinis, o ne tipinis įvykis visų moksleivių mastu.

Pasigendu nuoseklumo. Jeigu senoji lytiškumo programa buvo efektyvi, kodėl reikia ją keisti kita, nuo senosios smarkiai nutolusia ir visuomenės kontroversiškai vertinama programa? Antra, mažamečiu vaiku buvo pasinaudota. Mažametis, net ir turėdamas pakankamai žinių apie savo teisę sakyti „ne“, neapgins savo interesų prieš vyresnį paauglį. Atsakomybė visada tenka vyresniam. Tikiuosi, kad teisėsauga deramai atliks savo darbą.

Pažvelkime, kaip siūlo apie lytinius santykius kalbėtis su paaugliais prie visų Gyvenimo įgūdžių lytiškumo programos kūrimo etapų prisidėjusio VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ kolektyvo leidinys, kuris įtrauktas ir į mokytojams rekomenduojamą programos metodinę medžiagą – „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams“. Akcentuojama, jog leistis į seksualinių tyrinėjimų kelionę svarbu su asmeniu, su kuriuo gera ir jauku leisti laiką, tas žmogus kelia artumo ir saugumo jausmus. Pabrėžiama abipusio sutikimo santykiams svarba, apsaugos priemonių būtinybė, lytiniams santykiams saugi aplinka bei malonumo patyrimas. Tik paskutiniuose leidinio puslapiuose užsimenama, jog nėra apibrėžto tinkamo laiko pradėti seksualinio gyvenimo, pats asmuo turi jaustis tam subrendęs. Tiesa, seksualiniai partneriai įvardinami neutraliai, žmogus Nr. 1, žmogus Nr. 2. Bet šį kartą ne apie tai.

Ar nieko nepasigedote reziumuotoje metodinėje medžiagoje? Nėra kalbama apie būtinybę valdyti savo geismus, nepateikiami patarimai, kaip kurti ilgalaikius santykius, o lytinių santykių pradžią atidėti iki vyresnio amžiaus; nieko nekalbama apie meilę, kaip ją atskirti nuo trumpalaikio susižavėjimo ir pan. Nieko nepasakoma ir apie ankstyvų lytinių santykių žalą psichikai.

Tik paskutiniuose leidinio puslapiuose užsimenama, jog nėra apibrėžto tinkamo laiko pradėti seksualinio gyvenimo, pats asmuo turi jaustis tam subrendęs.

Tyrimai rodo, jog tokie santykiai dažnai sąlygoja nelaimingumo jausmą, pykčio ir agresijos potyrius, mintis apie savižudybę, sumažėjusią savivertę. Nepateikiama informacija apie tai, jog įvairios paauglių problemos (rūkymas, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai, prasta psichoemocinė būsena) turi bendras ištakas ir yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Rūkantys, alkoholį ir narkotikus vartojantys paaugliai lytinius santykius pradeda anksčiau nei to nedarantys bendraamžiai. Vakarėliuose, kur vartojamos šios medžiagos, didėja tikimybė užsiimti lytiniais santykiais prieš savo valią ir pan. Galų gale, neprimenama, jog lytiniai santykiai su pilnametystės nesulaukusiojo sutikimu teisėtai galimi tik nuo 16 metų.

Ne, metodinėje medžiagoje viso to nėra, kadangi į saugų seksą orientuoto lytinio švietimo (o naujoji programa būtent tokia ir yra) tikslas yra suteikti informaciją apie apsisaugojimo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo priemones. Kitaip tariant, siaurai mokoma, jog lytiniam aktui užtenka abiem partneriams sutarti ir naudojantis kontraceptinėmis priemonėmis siekti malonumo, eksperimentuojant su bet kokiu asmeniu. Santykiams tinkamas amžius taip pat yra labai takus.

Grįžkime prie pastojusios mažametės atvejo. Sekant išdėstyta naujosios programos rekomenduojamos metodinės medžiagos logika, tarkime, jeigu buvo abiejų partnerių sutikimas, blogai yra tik tai, kad įvyko pastojimas. Apsaugos priemonių galimai nenaudojo todėl, kad neturėjo už ką jas įsigyti. Toliau sekant minėta logika, tariamai kiltų kontraceptinių priemonių prieinamumo jaunimui klausimas ir tikėtina, jog valstybė išsikeltų sau uždavinį nepilnamečiams jas kompensuoti. Taip pavyzdžiui, daroma Belgijoje, kurioje asmenims iki 25 metų kontracepcija yra nemokama. Pirmieji žingsniai ta linkme jau yra žengti. A. Dulkys 2022 m. pasirašė įsakymą, kuriuo nepilnametėms kompensuojamos hormoninės spiralės. Sarkastiškai priminsiu ir vienos partijos siekius dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą. Puikus naujas malonumų pasaulis paaugliams?

Visgi yra ir kita nuomonė. Nei vienuolikmetis, nei pora metų vyresnis paauglys apskritai neturi užsiimti seksu – tai savaime nėra priimtina praktika. Šokiruoti turi ne pats pastojimo faktas, o būtent seksualiniai santykiai nepasiekus brandesnio amžiaus. Paauglys dar nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų atsakingai priimti tokius sprendimus. Tačiau šiuo atžvilgiu žiniasklaida tyli, viešumoje nevyksta jokia rimtesnė diskusija. Jeigu naudosi sargį ir nepastosi, gali mylėtis kaip triušis?

Mano nuomone, turėtume veikiau padėti rizikingoms šeimoms pakilti iš socialinės duobės, užtikrinti tokių šeimų vaikams normalią vaikystę ir auklėti/aiškinti visiems moksleiviams, kad lytiniai santykiai nėra laukas eksperimentams, o nepilnamečiams ne laikas pasiduoti aistroms – priešingai, reikalingas valios ugdymas, o savęs dovanojimas yra didžiulė vertybė, kuria negali būti dalinamasi į visas puses.

Būtent apie susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių iki pasiekiamas brandesnis amžius, meilę ir savęs tausojimą, apie atsakomybės jausmą ir valią suvaldyti savo geismus, vaisingumą ir pasirengimą šeimos kūrimui buvo kalbama senojoje lytiškumo ugdymo programoje. Tiesa, programai įgyvendinti tikslingai skirtų lėšų nebuvo, taigi jos realizavimas priklausė nuo ugdymo įstaigos. Tuo tarpu ją pakeitusioje naujojoje privalomoje Gyvenimo įgūdžių programoje regima vertybinė slinktis toliau nuo brandžios ir atsakingos asmenybės ugdymo bei orientacija į saugius lytinius santykius, paremtus abiejų asmenų sutikimu ir kontracepcija. Nepavykus išvengti nėštumo – reprodukcinės sveikatos terminu pridengta aborto procedūra.

Prieš keletą dienų LRT publikavo Jeilio universiteto soc. mokslų tyrėjos M. Verner, studijuojančios Klimato kaitos komunikaciją straipsnį apie tai, kokios neefektyvios yra susilaikymu nuo ankstyvų lytinių santykių grįstos lytiškumo ugdymo programos. Ponia Verner kažkodėl nusprendė remtis keliomis lokaliomis studijomis, tačiau nė žodžiu neužsiminė apie ne per seniausiai atliktą didelės apimties tyrimą, kuris vertino tiek susilaikymu, tiek ir „saugaus sekso“ paradigma grįstas programas, taikytas JAV ir kitose šalyse.

Didesnės dalies tyrimų rezultatai parodė, jog „saugaus sekso“ programos nesumažino ar net padidino paauglių nėštumą; nepadidino arba sumažino prezervatyvų naudojimą; nepadidino susilaikymo atvejų; padidino rizikingo seksualinio elgesio atvejų; iki programos jau buvusių lytiškai aktyvių paauglių aktyvumas po programos dar labiau padidėjo; padidėjo seksualinių partnerių skaičius; padidėjo oralinio sekso atvejų, o prezervatyvų naudojimas tokio sekso metu – sumažėjo ir t.t.

Tyrėjai daro išvadą, jog didelė dalis į saugų seksą orientuotų švietimo programų padidino rizikingo lytinio elgesio tikimybę, o susilaikymu grįstos programos pasiekė geresnius rezultatus siekiant padėti paaugliams išvengti rizikingo lytinio elgesio (Ericksen, Weed, 2019).

M. Verner taip pat teigia, jog „paauglių seksualinį ugdymą grįsti tik valios susilaikyti principu yra tiesiog neatsakinga ir neapdairu“. Pilnai pritariu. Autorės nuomone, „jauni, bręstantys ir smalsūs žmonės turi teisę į įvairiapusį lytinį švietimą, kuriame būtų kalbama ne tik apie susilaikymą, bet ir apie asmens ribas, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas“. Čia sutinku su išsakyta nuomone. Tik vienas esminis pastebėjimas: galbūt autorei tai bus naujiena, bet lietuviškos susilaikymu nuo ankstyvų santykių grįstos įvairių NVO parengtos programos, tarp kita ko, pristato paaugliams ir kontracepciją. Dar daugiau, pateikiami ne tik jos privalumai, bet ir trūkumai – poveikio ribotumas, kylančios rizikos ir šalutiniai poveikiai. Kalbama ir apie netinkamo elgesio atpažinimą, gebėjimą pasakyti „ne“, apie lytiškai plintančias ligas ir pan.

Pabaigai: atrodo, kad nors apie psichinę sveikatą yra kalbama vis daugiau, ankstyvų lytinių santykių žala ir poveikis paauglių psichoemocinei būklei nesulaukia atitinkamai didelio viešo dėmesio. Užsibrėžus tikslą visapusiškai šviesti jaunimą, jokiu būdu negalima nutylėti ir šio svarbaus aspekto.

Pastojusios mažametės atvejis rodo, kad socialinėms problemoms spręsti yra būtinos kompleksinės priemonės – vien žinios apie apsaugos priemones norimos naudos neduos. Lytiškumo ugdyme, greta žinių kaip išvengti lytiškai plintančių ligų ir nėštumo, turi būti nurodomas ir kelias, kuriuo derėtų eiti – tai valios ir asmenybės ugdymas. Būtent šių, ypatingos svarbos dėmenų ir nėra naujojoje Gyvenimo įgūdžių programoje.

The post Dr. Asta Katutė. Nežinantys lyčių skaičiaus mokys gyvenimo? appeared first on LAIKMETIS.

Deja, ne visi tėvai tokiomis temomis drįsta kalbėti, ne visi žino ir ką pasakyti, nes jiems stinga žinių, o mokymų šiomis temomis labai trūksta - todėl į pagalbą tėvams atėjo ugdymo įstaigos.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 patvirtino Sveikatos lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą (SLURŠ).

Kodėl SLURŠ programa nesusilaukė tokio tėvų pasipriešinimo taip, kaip naujai patvirtinta, Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP)? Kokias grėsmes tėvai įžvelgia nuo šio rugsėjo pradėtoje dėstyti GĮP?

Pabandysiu paaiškinti. Organizuojamose viešose diskusijose dažnai nukrypstama nuo esmės ir imama diskutuoti ar reikia su vaikais kalbėti apie seksą (taip paprastai įvardijami pokalbiai lytiškumo temomis). Tokia diskusija - bevertė. Kad reikia su vaikais kalbėti apie lytiškumą sutinka didžioji dauguma tėvų.  

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa yra parengta įvairių savo sričių specialistų. Programa žmogų vertina kaip kūno ir sielos vienovę, lytiškumą ir vaisingumą. Moko vertinti tai kaip brangią dovaną, o juk brangių dovanų nedaliname į kairę ir dešinę, jas gavę saugome. Kalbama apie pagarbą sau ir kitam, mokoma kaip kurti stabilius santykius -  taigi viso to, kas ateityje padėtų sukurti stabilią bei tvirtą šeimą. To nori tėvai - tai pabrėžiama ir LR Konstitucijoje, pagal kurią, santuoka grįsta moters ir vyro sąjunga yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tvirtas pagrindas – tvirta ir valstybė.

Tai kodėl, atnaujinant programas, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos neliko? Nors buvo žadama, kad ji bus sėkmingai integruota į GĮP?

Programa įvertinta kaip neefektyvi, nes kaip galima vertinti programos efektyvumą, jei jos vykdymui nebuvo skirtas finansavimas. Vis tik pažymėta, kad per tą laikotarpį, kai buvo vykdoma SLURŠ programa paauglių nėštumų ženkliai sumažėjo, o paauglių lytinis aktyvumas buvo vienas žemiausių Europoje.

Netiko programos turinys? Švietimo ministro negebėjimas atsakyti į žurnalisto užduotą klausimą apie tai kiek yra lyčių tik parodo, kad gerbiamas ministras su minėta programa net nebuvo susipažinęs (kitaip jis lengvai rastų atsakymą į šį klausimą). Tai kaip galima tvirtinti, kad programa pasenusi, jei nežinai jos turinio?

Šioje naujai patvirtintoje GĮP į žmogaus lytiškumą žiūrima per vartojimo prizmę. Pasak šios naujos programos rengėjų, - mokykime vaikus vartoti savo kūną, nes teisingai jį vartojant patiriamas malonumas. Tik svarbu atsikratyti kūnui duoto vaisingumo ir išvengti lytiniu keliu plintančių ligų, o tai sėkmingai galim padaryti kontraceptikų ir barjerinių priemonių pagalba.

Kam naudingas toks mokymas? Mūsų vaikams? Tėvams? 

Dažnai pabrėžiama, kad susilaikymo nuo ankstyvų lytinių santykių idėjos jau pasenusios, kad reikia vadovautis mokslu. Tačiau mokslas, kuris skatina savo kūno vartojimą malonumui pasiekti, neabejotinai naudingas tik saujelei žmonių susijusių su kontraceptikų platinimu ir naudojimu. Nes tai didelis ir užtikrintas pelnas. Ir tas žadamas programos  gėris – jiems, bet ne mūsų vaikams

Bet kokį medikamentą skiriant reikia vadovautis principu - svarbiausia nepakenkti. Naujausi neuromokslininkų tyrimai atskleidė, kad kontraceptinių priemonių vartojimas (ypač jauniems žmonėms) keičia smegenų struktūrą. Kaip tai paveiks mūsų organizmą ateityje – didelis klaustukas. Be to, kontraceptinės priemonės nuo nėštumo, šimtaprocentinės apsaugos neduoda – taigi ir neplanuoto nėštumo tikimybė išlieka. Kaip nėra ir šimtaprocentinės apsaugos nuo lytinių keliu plintančių ligų.

Net jeigu būtų sukurta šimtaprocentinė kontraceptinė priemonė sauganti nuo nėštumo, vis tiek ji žalotų mūsų vaikų sveikatą, nes ne neplanuotas nėštumas yra didžiausias blogis, o ankstyvi lytiniai santykiai! Mokant vaikus, kaip saugiai vartoti savo kūną, visuomet kenčia siela, o tuo pačiu ir žmogus. Tik abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįsti lytiniai santykiai leidžia asmenybei augti.

Dar daugiau - moksliniais tyrimais įrodyta, kad tie jauni žmonės, kuriems buvo suformuota nuomonė, jog ankstyvi lytiniai santykiai nėra blogai, o pagrindinis blogis yra neplanuotas nėštumas, jaunus žmones neskatina turėti vaikų ir ateityje. Taigi šalyse, kurios įgyvendina tokias programas gimstamumas ženkliai krenta. Ar tikrai tokios programos įgyvendinimo reikia išmirštančiai Lietuvai?

Pasaulis pavargo nuo vartojimo. Planeta miršta. Vis dažniau imame kalbėti apie tvarią ekonomiką, žalią energetiką, maisto švaistymo ribojimą. Tai gal nekopijuokime ir Vakarų šalyse susilaukiančių tėvų pasipriešinimo bei kritikos pasenusioms lytinio švietimo programoms, nepristatinėkime jų kaip neabejotinos pažangos, kurią kuo skubiau reikia įdiegti ir Lietuvoje.

šalyse, kurios įgyvendina tokias programas gimstamumas ženkliai krenta.

Mūsų jauni žmonės protingi – manau jie pajėgūs suvokti tokio neatsakingo kūno vartojimo pasekmes. Tai kodėl tiek metų (SLURŠ) programai, paremtai jaunų žmonių sąmoningumo ir valios ugdymu (pirminė prevencija) finansavimas nebuvo skirtas? Tuo tarpu abejonių keliančiai, žalos mažinimo (nėštumo vengimo ir lytiniu keliu plintančių ligų) programai (antrinė prevencija), lėšų staiga atsirado? Juk moksliniais tyrimais  įrodyta, kad programos, pagrįstos pirmine prevencija, ženkliai efektyvesnės. Todėl švietimo ministrui siūlau atidžiai perskaityti (SLURŠ) rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą ir nepadėti jos į stalčių, o parengus tinkamą metodinę medžiagą įtraukti į GĮP.

Pagal LR Konstitucijos 38 straipsnį, užtikrinama tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Tėvai sukilo prieš GĮP, nes nori, kad jų vaikai mokykloje jaustųsi saugūs, kad jie gautų tokį ugdymą, kuris neprieštarautų šeimoje diegiamoms vertybėms ir įsitikinimams. Jie nori, kad niekas jų vaikų neskatintų tapti savo kūno vartotoju, o ateityje jų vaikai sugebėtų kurti tvarius santykius šeimoje ir norėtų susilaukti vaikų. Todėl Tėvams ir turi būti suteikta teisė rinktis, kokios lytiškumo ugdymo programos jie nori savo vaikams.

The post Jolita Pukelienė. Ugdyti nereikia, svarbiau šviesti appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu tokių planų nėra“, – BNS trečiadienį informavo ŠMSM. 

Ministerijai antrina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Jis BNS teigė, jog dėl šį rudenį startavusių gyvenimo įgūdžių pamokų komitetą pasiekė Šeimų sąjūdžio laiškas, daugiau jokių kreipimųsi negauta.

„Jokių stabdymų. Mes, nemanau, kad bandysime kažką stabdyti. Visuomet yra politinių jėgų, kurios nieko nenori keisti, bet tai čia nėra priežastis stabdyti“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seime. 

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių. 

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“. 

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad savivaldybės įstaigų gyvenimo įgūdžių pamokų objektu „nebus nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas“, tačiau bus koncentruojamasi į sveikos gyvensenos, higienos, žalingų įpročių ir smurto prevencijos problemas, mokiniams aktualius klausimus.

Tuo metu Prezidentūra ragina vengti politikavimo vertinant ugdymo programų turinį ir palikti tai specialistams, kartu siūlo nukelti programos pradžią, jei jai įgyvendinti šiuo metu nėra kompetentingų pedagogų.

Ministerija kritiką atmeta, sakydama, kad viešojoje erdvėje sklando klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis. 

Platinama neteisinga informacija

Anot A. Žukausko, antradienį apie gyvenimo įgūdžių pamokas ir platinamą iškreiptą informaciją politikams situaciją paaiškino švietimo ministras Gintautas Jakštas. 

„Vienas dalykas, platinama kažkokia feikinė programa, kliedesiai apie oralinio sekso mokymus ir panašiai, ko visiškai nėra. Čia viena, kad daugelis nematęs, neskaitęs, tiki piktybiškai platinama propaganda. Įtariu, iš kur yra, nenoriu čia sakyt. Yra šalis, net Europos Tarybos atliktas tyrimas, kad bando rast plyšių ir kiršinti visuomenes Europoje, tik išgirsta ką nors apie lytiškumą ir pradeda generuoti feikus“, – sakė A. Žukauskas. 

Jis teigė į programą žiūrintis pozityviai, nepastebėjęs  „kažkokių baisių dalykų“, o iš šeimų, su kuriomis bendrauja, girdėjęs teigiamus atsiliepimus – tiek vaikų, tiek tėvų.  

Antradienį Seime G. Jakštas politikams teigė, kad gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma bu­vo ren­gia­ma dau­giau nei dve­jus me­tus. Į jos ren­gi­mą įsi­trau­kė tos sri­ties moks­li­nin­kai, pe­da­go­gai, bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si ir su tė­vais.

„Šei­ma yra la­bai svar­bi. Tai at­si­spin­di ir pa­čio­je pro­gra­mo­je, tai yra per ug­dy­mą. Nė­ra pro­pa­guo­ja­mos jo­kios sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos (...). Kas yra svar­bu, tai su­pras­ti, kad esa­me skir­tin­gi, ir gerb­ti vi­sų mū­sų skir­tin­gumą. Tai yra vie­na iš ver­ty­bių, ku­rią mes vi­si tu­rė­tu­me tu­rė­ti. Ta­čiau ko­kio nors pro­pa­ga­vi­mo, kaip jūs įvar­di­jo­te, pro­gra­mo­se nė­ra“, – Seimo nariams antradienį sakė G. Jakštas. 

Neramina lytiškumo temos

Kai kuriuos tėvus neramina lytiškumo temos, kurios integruotos į Gyvenimo įgūdžių pamoką. 

Anot ŠMSM, 5-10 klasėse bus paliečiamos skirtingos su tuo susijusios temos. Pavyzdžiui, penktoje klasėje bus nagrinėjama, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu, bus aptarinėjami paauglystėje vykstantys fiziologiniai – poliucijų ir menstruacijų atsiradimas. 

Šeštoje klasėje numatyta nagrinėti, kas kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos. Bus aiškinamasi, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį.

Septintokai analizuos, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą, analizuos abipusio sutikimo santykiuose principų laikymosi svarbą, diskutuos apie meilę ir lytinį potraukį, susipažins su kontracepcijos sąvoka, prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu. 

Aštuntoje klasėje numatyta dėstyti, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu. Bus analizuojama, kas yra nėštumo planavimas, planuotas ir neplanuotas nėštumas. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

Devintokai analizuos įvairius santykius ir išskirs jų ypatumus, santykių intymumą ir apibūdins, koks intymumas yra tinkamas skirtingiems santykiams. Taip pat bus nagrinėjama, kaip siejasi lytinis potraukis su hormonų kiekio svyravimais organizme, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai, aiškinsis lytiškai plintančios infekcijos sąvoką, lytiškai plintančių ligų simptomus, kaip išvengti šių ligų.

Gyvenimo įgūdžių programos dalyviai dešimtoje klasėje aiškinsis, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, ankstyvųjų lytinių santykių poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Palies nėštumo planavimo temas, kontracepcijos priemones. Moksleiviai taip pat aiškinsis, į ką kreiptis iškilus klausimams dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos.

Mokytojai rengiami universitete

Prezidentūra teigia, kad mokyklinės bendrojo ugdymo programos „neturi tapti politikavimo objektu“, o jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti jį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes.

„Taip pat reikia įsiklausyti ir į specialistų argumentus – prievartos ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus statistika primena, kad į prevenciją ir ugdymą investuojama nepakankamai“, – komentare BNS trečiadienį nurodė Prezidentūra. 

Anot jos, prielaidos bet kurios ugdymo programos kokybei – ugdymo programų įgyvendinimui tinkamai pasirengę mokytojai.

„Jei neturime kompetentingų mokytojų Gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti, reikėtų vėlinti šios programos startą ir investuoti į mokytojų rengimą“, – pabrėžia Prezidentūra. 

Ministras G. Jakštas Seimo nariams antradienį teigė, kad pamokas dėstyti mokytojai gali ir dabar, taip pat esama pedagogų, kurie tobulinasi. 

„Mo­ky­to­jai ren­gia­mi, yra su­kur­ta uni­ver­si­te­tų pro­gra­ma, jau star­ta­vo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­gra­ma Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mos mo­kan­tiems pe­da­go­gams, ne­tru­kus tu­rė­tų star­tuo­ti ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te, – sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, pas­ta­raisiais me­tais vy­ko kon­sul­ta­ci­jos ir mo­ky­to­jai bu­vo pa­reng­ti, nes tai „nė­ra kaž­kas vi­siš­kai nau­jo“, nes programos dalykai buvo integruoti į ugdymo procesą.

„Tie­siog da­bar jie yra su­kur­ti ir su­dė­ti į at­ski­rą pa­mo­ką, nes tam mo­kyk­lo­se iki šiol bu­vo ski­ria­ma ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio“, – tvirtino ministras.

Turinys nėra naujas

Kaip BNS informavo ŠMSM, gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias moksleiviams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Ministerija tvirtina, kad, pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse. Integruotai nuo 2017 mokslo metų pradžios dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos, tačiau tam nebuvo numatyta atskiro pamokų laiko.

„Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus. Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos. Taigi, tokių parengtų specialistų mokyklose jau yra, ir reikia jais pasitikėti“, – sakoma ŠMSM komentare.

Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas, anot ministerijos, mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį.

Programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse ji bus dėstoma integruotai, 5, 7 klasėse vyks po vieną savaitinę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

„Tai yra palaipsninis programos diegimas, tad šiemet ir mokytojų reikės mažiau“, – nurodo ŠMSM.

The post Švietimo ministerija nesitraukia: gyvenimo įgūdžių pamokų neatšauks appeared first on LAIKMETIS.

Seime registravus Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą, jog norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas, 56,6 proc. apklaustųjų teigė, kad pakanka dabartinės formuluotės dėl privertimo lytiškai santykiauti.

12,5 proc. gyventojų manė, kad toks Baudžiamojo kodekso pakeitimas reikalingas, o 30,9 proc. neturėjo nuomonės.

Pataisai labiau linkusios pritarti moterys, jaunesnio amžiaus ir Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų gyventojai, o skeptiškiausi – regionų gyventojai. Tarp neturinčių nuomonės išsiskyrė moksleivių ir studentų grupė – 54,8 procentų.

Kontrolierė: apsauga turėtų būti didinama

Apklausa rodo, kad pataisas labiau reikalingomis mano esant moterys – už jas pasisakė 15,9 proc. moterų, palyginti su 8,9 proc. vyrų.

Tuo tarpu 58,6 proc. vyrų laikėsi nuomonės, kad sutikimui reguliuoti pakanka dabartinio Baudžiamojo kodekso formuluočių. Taip manančių moterų skaičius buvo 54,7 procento.

Pataisas labiau linkę paremti jaunesnio amžiaus gyventojai – jas reikalingomis įvardijo 20,2 proc. respondentų iki 29 metų amžiaus, o kitose amžiaus grupėse šis skaičius svyravo tarp 10–13 procentų.

Analogiškai už dabartinį reguliavimą pasisakė 50,8 proc. respondentų iki 29 metų, o vyresnio amžiaus grupėse tokių buvo apie 60 proc., tik pačios vyriausios amžiaus grupės, 70 metų ir daugiau, 51,5 proc. pasisakė už dabartinę tvarką.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė komentuodama apklausos rezultatus sako, kad nukentėjusių nuo seksualinio smurto apsauga turėtų būti didinama nepriklausomai nuo visuomenės nuomonės.

„Jau trylika Europos Sąjungos valstybių turi panašų į siūlomą reglamentavimą – jose ilgainiui buvo identifikuota, kad esamos apsaugos nepakanka. Esamo reguliavimo keitimas tuo pačiu prisidėtų prie visuomenės požiūrio keitimo, mažesnio aukų kaltinimo“, – BNS sakė B. Sabatauskaitė.

Ji taip pat pastebėjo, kad apklausos rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad pristačius pataisas kai kurie politikai ir kiti vieši asmenys iš jų šaipėsi.

Beveik trečdalis neturi nuomonės

Beveik trečdalis gyventojų klausiami, reikalingi ar nereikalingi siūlomi pokyčiai, apie tai neturėjo nuomonės – 30,9 procento.

Tarp neturinčių nuomonės išsiskyrė moksleivių ir studentų grupė – 54,8 proc., kai tuo tarpu kitose amžiaus, išsimokslinimo, socialinės padėties, pajamų grupėse šis skaičius svyravo tarp 26–35 procentų.

Pasak lygių galimybių kontrolierės, baudžiamąją teisę Lietuvoje išmano palyginus nedidelis skaičius žmonių, todėl neturint specifinių teisinių žinių daugumai atrodė saugu ir paprasta atsakyti, kad esamo reguliavimo pakanka.

„Tai, kad trečdalis Lietuvos gyventojų neturi nuomonės, šią hipotezę tik patvirtina – didžioji dalis visuomenės nėra teisės ekspertai ir tai normalu“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.

Ji taip pat teigė, kad kita priežastis, paaiškinanti, kodėl tokia didelė visuomenės dalis mano, kad pataisos yra nereikalingos, gali būti ir tai, jog apie pokyčius pradėta komunikuoti nepateikus konkretaus projekto.

Tuo tarpu pataisas sukritikavusios Generalinės prokuratūros vienas vadovų Saulius Verseckas teigia, jog prieštaringų vertinimų siūlymas sulaukė dėl to, kad neaiškios sąvokos užprogramuoja problemines situacijas.

„Matyt, ta diskusija ir visuomenėj dėl to kilo, nes esant normaliems santykiams visi žmonės viena skitą supranta ir jiems nekyla kažkokių klausimų, ar jie nori tuo užsiimti, ar nenori, o visais kitais atvejais, jei asmuo tokio sutikimo neišreiškė, kai yra tokie dalykai daromi prieš asmens valią, ir dabar yra kriminalizuoti“, – BNS sakė S. Verseckas.

Į BK būtų įtraukta sutikimo sąvoka

Pataisas dėl sutikimo lytiškai santykiauti registravo Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė su grupe skirtingų frakcijų parlamentarų. Iniciatorė sako jomis siekianti efektyvesnės seksualinių nusikaltimų aukų apsaugos, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, kad joje atsispindėtų sutikimas.

Įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavaduotojas S. Verseckas tvirtina, jog būtent formuluotė dėl aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo taps didžiąja problema, nes nėra aiški.

„Čia mes matome didžiąją grėsmę, kuri sukeltų didžiules diskusijas teisme, įrodinėjant tarp kaltinimo ir gynybos, kada tas aiškiai išreikštas sutikimas turėtų būti. Klausimas tada – o jei sutikimas buvo, bet jis nebuvo aiškiai išreikštas, taip pat bus nusikaltimas?“ – pabrėžė S. Verseckas.

Tuo tarpu principas, kad lytiniai santykiai galimi tik asmeniui sutinkant, pasak S. Versecko, įtvirtintas dabartiniuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, o lytiniai santykiai prieš asmens valią yra kriminalizuoti.

„Dabar yra Baudžiamajame kodekse gana aiškiai pasakyta, kad jei yra sutikimas – viskas gerai, jei sutikimo nėra – tokių santykių negali būt. Traktavimas to „aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas“ irgi gali būti labai įvairus, vienai pusei gali atrodyti, kad tas aiškiai išreikštas sutikimas matėsi akyse, kitas sakys – aš aiškiai nepasakiau“, – kalbėjo prokuroras.

BK 151 straipsnio pirma dalis už privertimą lytiškai santykiauti numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už tokią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė, jų nuomone, ar reikalinga, ar nereikalinga Baudžiamojo kodekso pataisa, jog būtų baudžiama už lytinį santykiavimą, kai nėra kito žmogaus aiškiai išreikšto sutikimo.

Atsakymai: Taip, reikalinga – 12,5 proc., užtenka Baudžiamajame kodekse jau esančios formuluotės dėl privertimo lytiškai santykiauti – 56,6 proc., neturiu nuomonės – 30,9 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gruodžio 8–15 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų 26 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

The post Lietuvos gyventojai nepritaria, kad būtų griežčiau reglamentuojami lytiniai santykiai appeared first on LAIKMETIS.

Kritikai šį įstatymą vadina laisvių suvaržymu.

Po to, kai dauguma parlamentarų per plenarinę sesiją pritarė prieštaringai vertinamam baudžiamajam kodeksui, parlamento pirmininko pavaduotojas Sufmi Dasco Ahmadas (Sufmis Daskas Ahmadas) paskelbė, kad įstatymas priimtas.

„Atėjo laikas mums priimti istorinį sprendimą dėl baudžiamojo kodekso pataisų ir palikti praeičiai paveldėtą kolonijinį baudžiamąjį kodeksą“, – parlamentui sakė teisės ir žmogaus teisių ministras Yasonna Laoly (Jasona Laolis).

„Atėjo laikas mums priimti istorinį sprendimą dėl baudžiamojo kodekso pataisų ir palikti praeičiai paveldėtą kolonijinį baudžiamąjį kodeksą“

Teisių gynimo grupės protestavo prieš pataisas ir smerkė pilietinių laisvių varžymą bei posūkį fundamentalizmo link daugiausiai gyventojų turinčioje musulmoniškoje pasaulio valstybėje.

Pagal vienus iš prieštaringiausiai vertinamų naujojo baudžiamojo kodekso straipsnių kriminalizuojami priešvedybiniai ir nesantuokiniai lytiniai santykiai, nesusituokusių porų bendras gyvenimas.

Taip pat nuogąstaujama, kad šios taisyklės turės didelį poveikį LGBTQ bendruomenei Indonezijoje, kur gėjų santuokos negalimos.

Tuo metu Teisės ir žmogaus teisių ministerijos komandos, prisidėjusios prie įstatymo projekto, atstovas Albertas Ariesas prieš balsavimą sakė, kad įstatymu bus ginamos santuokos institucijos.

Pasak jo, apie priešvedybinius ir nesantuokinius lytinius santykius galės pranešti tik sutuoktinis, tėvai ar vaikai, todėl pataisos veikimas bus ribotas.

Tačiau teisių gynimo grupės įstatymo projektą vadina moralės kontroliavimu ir pilietinių bei politinių laisvių varžymu.

Dėl Indonezijos baudžiamojo kodekso, siekiančio olandų kolonijinio valdymo laikus, peržiūrėjimo buvo diskutuojama dešimtmečius.

Pirmadienį prieš įstatymo projektą protestavo maždaug šimtas žmonių. Kitas protestas planuojamas antradienį, priešais parlamento pastatą.

The post Indonezijos parlamentas pritarė nesantuokinių lytinių santykių draudimui appeared first on LAIKMETIS.

Laisvės partijos narė Morgana Danielė parengė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri reikalauja, kad prieš lytinį aktą asmenys vienas kitam duotų aiškiai išreikštą laisvanorišką sutikimą. Priešingu atveju „sekso dalyviams“ grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Visi sveiko proto žmonės Lietuvoje supranta, kad prievartauti negalima ir kad už seksualinę prievartą yra baudžiama. „Laisviečiai" gi papildomai siekia įvesti sutikimo aiškumo reikalavimą. Prokurorai sutrikę komentuoja, kad tai sukeltų painiavą baudžiamajame procese.

Ką gi reiškia aiškiai išreikštas sutikimas? Kam jis turi būti aiškus? Kaip fiksuoti žodinį sutikimą? O kokie konkliudentiniai veiksmai būtų pakankami? Kaip surinkti įrodymus? Raštu, vaizdo įrašu ar garso formatu?

Ir pagaliau - jeigu nei vienas iš partnerių aiškiai sutikimo neišreikštų, ar būtų laikoma, kad abu vienas kitą išprievartavo? Jei abu pasiskųstų, abiem būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas? Ar tik tam, kuris pasiskundė pirmas?

Jeigu nei vienas iš partnerių aiškiai sutikimo neišreikštų, ar būtų laikoma, kad abu vienas kitą išprievartavo?

„Pažangos" keliu pasistūmėjusiose valstybėse išties galima išgirsti interpretacijų, kad taip, tai yra dvigubas išprievartavimas. Pasitaiko ir siūlymų tėvams gauti kūdikio sutikimą prieš keičiant jo sauskelnes. Kadangi kūdikis kalbėti nemoka, sutikimą turėtų išreikšti konkliudentiniais veiksmais ir pritariančiu žvilgsniu.

Laisvės partija neturi savo idėjų. Tai tik politinės marionetės, įgyvendinančios tarptautinę programą, kuri mūsų laike ir vietoje skamba kaip kosminių kelionių laiko kilpomis atradimai.

Kai kuriose valstybėse ši alternatyvi realybė sėkmingai įsigali, tačiau „atsilikusioje" Lietuvoje propaganda nespėja su itin progresyviomis teisėkūros iniciatyvomis. Propagandos neapšviesti lietuviai jų nesupranta, pasimeta, ima tyčiotis ir juoktis.

Todėl nepanikuojam, nieko rimto iš M. Danielės siūlymo neišeis – neužteks tautos atstovų balsų jam priimti. Bet jei jau kalbame apie laisvanoriško sutikimo svarbą, leiskite paklausti - ar Laisvės partijos ministrė A. Armonaitė nediegė galimybių paso? Ar Laisvės partija nebuvo apdovanota už šią pandemijos (ne)valdymo priemonę? Ar visi kartu valdantieji nevykdė galimybių politikos, kuria, kaip buvo išsireikšta vienoje LRT laidoje, siekta sukurti pragarą nepasiskiepijusiems asmenims? Tuomet aiškus ir laisvanoriškas asmens sutikimas buvo pamirštas.

Priminsiu, kad ne tik seksualinėje sferoje, bet ir medicinoje prievarta seniai draudžiama. Laisvas sutikimas bet kokiai medicininei intervencijai griežtai privalomas pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę.

Ai, tiesa, juk galimybių pasas nebuvo prievarta, visi skiepijosi savo noru ir laisvu sutikimu. Laisvą sutikimą išreiškė tiesiog atvykimas į vakcinacijos centrą, pavyzdžiui, įlipimas į skiepobusą. Tik bakst, ir naudokis savo galimybėmis. O be bakst nei į didesnę parduotuvę, nei į teatrą, nei į universitetą eiti nevalia.

Jei galimybių politikos skiepijimosi „laisvės" logiką pritaikytume M. Danielės siūlomai sureguliuoti sekso sričiai - tai sekso negavęs vyras ar žmona galėtų neišleisti sutuoktinio į darbą, parduotuvę, mokslus… O gal atimti kitokias „galimybes" - nesidalinti pinigais, maistu, riboti jos ar jo susitikimus su draugais... Vadovaujantis galimybių politikos logika, tai galėtų būti traktuojama ne kaip prievarta, bet kaip seksas už tam tikras galimybes. Kitaip sakant, seksas už laisvę („petys už laisvę").

Jei galimybių politikos skiepijimosi sekso negavęs vyras ar žmona galėtų neišleisti sutuoktinio į darbą, parduotuvę, mokslus…

O po visko - cepelinas už seksą! Tereikia dar viešai kalbančių kelių ekspertinių galvų, aiškinančių, kaip seksas teigiamai veikia sveikatą, kaip prisideda prie visuomenės gerovės, kokie neatsakingi yra tie, kurie nesutinka su šiuo nekvestionuotinu gėriu.... Ir voilà – jokios prievartos, viskas gražu ir ramu dėl asmens apsisprendimo laisvės.

Sakysite taip nebūna ir nėra įmanoma? Buvo ir yra įmanoma. Metus, jei ne daugiau, gyvenome tokiame laisvo apsisprendimo suvokimo lygmenyje.

Ne, M. Danielei ir jos partijai iš tiesų nerūpi asmens autonomija, jo laisva valia. Jiems nerūpi laisvas sutikimas privačiausiose - intervencijų į kūną - srityse. Jų nuoširdumu niekada nepatikės žmonės, kurie pandemijos metu liko už universitetų, darboviečių, parduotuvių, socialaus gyvenimo durų, kai kiti (taip pat galintys užsikrėsti bei užkrėsti) linksminosi koncertuose, kino teatruose ir mados šou...

Nepatikės ir tie, kurie skiepijosi, norėdami išsaugoti savo šeimos pajamas, galimybę mokytis, parduotuvėje nusipirkti ar vaikui nupirkti tinkamo dydžio batus.

Nepatikės ir tie, kurie skiepijosi, norėdami išsaugoti savo šeimos pajamas, galimybę mokytis, parduotuvėje nusipirkti ar vaikui nupirkti tinkamo dydžio batus.

Ne, valdžiai iš tiesų nerūpi asmens apsisprendimo laisvė. Tai patvirtina ir tos pačios M. Danielės su grupe Seimo narių registruotas siūlymas, kurį priėmus bus laikoma, kad kiekvienas asmuo pritaria jo organų donorystei po mirties, jei tik gyvas būdamas nespės tam paprieštarauti. Tai apverčia donorystės idėją aukštyn kojomis, nes donorystė reiškia gerumo aktą - savo organo dovanojimą kitam žmogui. O dovana gali būti dovanojama tik laisva valia, bet ne valdžios sprendimu.

Visa tai yra perteklinis valstybės kišimasis į mūsų visų privatų gyvenimą - siekis „nusavinti" mūsų sveikatą, lytiškumą, kūnus, lyg jie priklausytų valstybei. Tai grįžimas į totalitarinį valdymą, kai sovietinė sistema veikė nepaisydama asmens autonomijos, žmogaus teisių ir laisvių.

Sovietmečiu ir Lietuvoje vyravo paternalistinė nuostata, kai sprendimą dėl medicininės intervencijos priima valstybės paskirtas gydytojas, veikiantis „paciento labui". Buvo įprastas prievartinis gydymas nuo užkrečiamųjų ligų, psichikos sutrikimų ir priklausomybių. Kaip žinia, tuo buvo ir piktnaudžiaujama, siekiant politinių, susidorojimo ar kitų su sveikata nesusijusių tikslų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę iš tarptautinių dokumentų buvo perimtas ir įstatymuose išplėtotas paciento autonomijos principas, išreiškiamas per besąlygišką pagarbą laisvam asmens sutikimui dėl visų medicininių intervencijų. Šis sutikimas, jei procedūra yra invazinė, turi būti ne tik aiškus, bet ir pasirašytinai fiksuotas dokumentuose.

Toks formalizavimas seksualinėje sferoje yra neįmanomas, todėl aiškaus sutikimo reikalavimas smurto ir prievartos problemų niekaip nespręstų. Vienintelis pokytis, kurio pasiektų M. Danielės pataisa – ji įkaltų pleištą tarp vyrų ir moterų, įneštų nepasitikėjimą tarp jų, sudarytų sąlygas persekioti, šantažuoti, šmeižti ir susidoroti su nekaltais asmenimis, kurie niekaip negalėtų apsiginti, nes neįrodytų to, ką žino tik ji(s) ir jo(s) skundikė(as).

Žmogui, skiriančiam, kas yra gera, kas bloga, kas gėdinga, kas skaudina ir žeidžia, ir dabar klausimų nekyla. O prievartautojui, smurtautojui, asmeniui, apsvaigusiam tegul ir nuo savo reikmėms įsigytų narkotinių medžiagų, net ir notariškai patvirtinto sutikimo reikalavimas nepadės.

Tačiau apie tarpusavio pagarbos ugdymą, smurtautojo elgesio korekcijos, socializacijos programas ar kovą su priklausomybėmis Laisvės partija nekalba. Priešingai – ji ardo visuomenėje seksualinę moralę puoselėjančias pasaulėžiūrines šaknis, stumia į utopinių „laisvių" paspęstus spąstus, o narkotinių medžiagų turėjimą siekia dekriminalizuoti.  

The post Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Sutikimo seksui reikia, o skiepui – ne? appeared first on LAIKMETIS.

„Siūlomas papildomas būtinas reikalavimas bei sąvoka „aiškiai išreikštas sutikimas“ šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje, prokuratūros manymu, neduos tos naudos, kurios tikisi jo autoriai, tačiau gali sukurti naujų problematiškų situacijų“, – teigiama penktadienį feisbuke prokuratūros paskelbtame komentare.

Pasak prokuratūros, kyla klausimų, kaip, kokia forma – veiksmu, žodžiu, raštu, patvirtintu dokumentu, įrašu, kokiu turiniu, kokiu intymių santykių momentu, kokiu dažnumu tų santykių eigoje, dėl kokių konkrečių lytinių santykių formų, jų ribų ir pan. turi būti gautas nurodytas „aiškiai išreikštas sutikimas“.

Pasak prokuratūros, priėmus siūlomos redakcijos pataisą baudžiamoji atsakomybė kiltų ir tuo atveju, kai nebuvo smurto, grasinimų, bejėgės būklės, tačiau partneriai neturi kaip įrodyti, kad lytiniai santykiai tarp jų vyko esant aiškiai išreikštam kito asmens sutikimui, ir tokiu atveju „auka“ gali tapti tas, kas pirmas kreipiasi su pareiškimu.

Komentare taip pat pastebima, kad nėra retas atvejis, kai laisvanoriškai sutikę ar net inicijavę intymius santykius žmonės vėliau sukonfliktuoja ir praėjus tam tikram laikui buvusius lytinius santykius ima traktuoti jau kaip „vykusius be aiškaus sutikimo“.

„Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti. Prievartos samprata tokioje situacijoje tampa visiškai neaiški“, – pažymi prokuratūra.

Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė su grupe parlamentarų praėjusią savaitę įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, jomis norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.

M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.

Įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

BK 151 straipsnio pirma dalis už prievartą lytiškai santykiauti numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

The post Pataisos dėl lytinių santykių sukels daug problemų, teigia prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Tokiu būdu buvo atsikratyta kolonijinių laikų teisės akto, ilgą laiką kritikuoto dėl diskriminuojančio ir LGBTQ bendruomenę stigmatizuojančio pobūdžio.

Įstatymo 377A skyrius numatė laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes už vyrų lytinius santykius, tačiau nebūdavo uoliai vykdomas.

„Džiaugiuosi, kad tai pagaliau įvyko,“ – naujienų agentūrai AFP sakė LGBTQ bendruomenės narys Justinas (Džastinas), nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė.

Sumažėjo priežasčių slėpti savo tikrąjį „aš“, sakė jis ir pavadino panaikintą įstatymą archajišku.

„Tačiau tai tik pirmas žingsnis siekiant panaikinti socialinę ir religinę stigmą bendruomenei dėl pasenusių įsitikinimų ir žiniasklaidos cenzūros,“ – teigė jis.

Vis dėlto parlamentas taip pat iš dalies pakeitė konstituciją, kad būtų išlaikytas tradicinis santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimas

Vis dėlto parlamentas taip pat iš dalies pakeitė konstituciją, kad būtų išlaikytas tradicinis santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimas. Tai užkirto kelią santuokų lygybei.

Naujausi žingsniai žengti po kelių nesėkmingų bandymų panaikinti homoseksualių asmenų lytinių santykių draudimo įstatymą per teismų procesus.

Vasarį viena teisėjų kolegija nusprendė, kad įstatymas turi simbolinę reikšmę, tačiau negali būti aktyviai vykdomas.

Parlamentas už panaikinimą nubalsavo 93 balsais. „Prieš“ balsavo tik trys parlamentarai, niekas nesusilaikė.

The post Singapūras atšaukė homoseksualių lytinių santykių draudimo įstatymą appeared first on LAIKMETIS.