Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, septyni iš dešimt gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio finansinę kontrolę, kai moteris yra su intelekto negalia, pusė – kai smurtą patiria moteris su psichosocialine negalia.

Apklausoje panaši tendencija matyti ir kalbant apie socialinę kontrolę – atitinkamai 51 proc. ir 38 proc. apklaustųjų sutinka, kad vyras gali nuspręsti, su kuo ir kada moteriai susitikti.

Tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų tiki, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. Daugiau nei trečdalis tokią pat nuomonę turi ir apie moteris su psichosocialine negalia. Netoli pusės apklaustųjų mano, kad moterys su šiomis negaliomis linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“, kuomet patiria smurtą.

„Matome, kad visuomenėje vis dar vyrauja stiprūs mitai apie intelekto ir psichosocialinę negalią. Klaidingai manoma, kad tie iš mūsų, kurie patiria šias negalias, yra iš esmės kitokie, tarsi, mažiau žmonės. Todėl ir pateisinamas akivaizdžiai nepriimtinas elgesys“, – pranešime cituojama nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė teigia, kad apklausos rezultatai susiję su bendra smurto artimoje aplinkoje situacija šalyje.

„Statistika rodo, kad smurtavimas prieš moteris yra paplitęs reiškinys, o kai prisideda negalia, jis tampa dar opesnis, kadangi prisidengiama rūpesčiu neva nesavarankišku žmogumi. Pavyzdžiui, draudimu dirbti, naudotis finansais, ribojama susitikimų ir kitos laisvės. Taip žmonės stumiami į dar didesnį visuomenės užribį. Ypač tai pasakytina apie intelekto ir psichosocialines negalias, kurios, kaip parodė apklausa, lyginant, pavyzdžiui, su klausos ar judėjimo negaliomis, Lietuvoje yra ypatingai stigmatizuojamos“, – sakė ji.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų kovo 15–23 dienomis. Apklausta 1 tūkst. vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.

The post Pusė gyventojų pateisina smurtą prieš moterį su psichosocialine negalia appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ekspertų, dažnas tik vienos lyties žodžių profesijoms apibūdinti vartojimas skatina stereotipus apie profesijų vyriškumą ar moteriškumą, nuo ko nukenčia tiek atlyginimai, tiek paslaugų kokybė.

Atlikdami šį tyrimą „Mediaskopas“ išnagrinėjo 750 įvairių šaltinių nuo pernai sausio 1 iki šių metų kovo 22 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su profesine atskirtimi pagal lytį.

„Inžinieriai“ ir „kosmetologės“

Analizė parodė, kad iš 412,4 tūkst. kartų, kai buvo kalbama apie vadovus, daugiau kaip du trečdalius paminėjimų sudarė vyriškoji giminė, o moteriška – trečdalį.

Kalbant apie prezidentus vyriška forma dominavo apie 93 proc. iš 236 tūkstančių kartų, kai buvo įvardyta. Direktoriaus pareigybė du trečdalius paminėjimų iš 192,4 tūkst. taip pat buvo vyriškoje formoje. Mero pareigos moteriška forma buvo įvardintos tik 5 proc. iš 92 tūkst. paminėjimų.

„Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.

Tarp profesijų dažniausiai minimi mokytojai – 57,2 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalį sudarė vyriška forma.  Tuo tarpu minint inžinierių profesiją tik 6 proc. iš beveik 12 tūkst. paminėjimų atspindėjo moterišką lytį.

Vadybininkai minėti 8,5 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalis moteriška forma. Kalbant apie chirurgus iš 5,2 tūkst. paminėjimų moteriškos lyties sudaro 8 procentus.

Pasak jos, pavieniai atvejai, kai minima, pavyzdžiui, elektrikė, straipsnio herojės buvo pasakojami kaip juokas, jog taip save vadino pasirinkusi energetikos studijas.

Tarp moteriškų profesijų žiniasklaidoje dominuoja kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė. 

„Jeigu vadinamą moterišką specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui – kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai – jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis“, – teigė duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Pasak „Mediaskopo“, žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: iš 2,3 tūkst. kartų, kai minėti programuotojai 61 proc. paminėjimų buvo vyriška gimine ir 39 proc. – moteriška gimine.

Didina skurdo lygį, neužtikrina dėmesio sąlygoms

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertės Vilmos Gabrieliūtės, ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai – mažesni. 

„Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta“, – teigė V. Gabrieliūtė. – Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms“.

V. Gabrieliūtė pastebi, kad, kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai vyriškos ir moteriškos profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją.

Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžiai naudojami, kai kalbama apie profesijas ir pareigas. 

„Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis“, – pastebi V. Gabrieliūtė.

Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojamos abiejų lyčių galūnės arba rašomi tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžiai. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis.

The post Anot tyrimo, kai kurios profesijos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos kažkuriai lyčiai appeared first on LAIKMETIS.

„Pagrindinis dalykas, jeigu mes žiūrėtume į tendencijas, tai pats lygybės indeksas, jis nėra blogas, bet jis yra įstrigęs ir nejudantis“, – BNS kalbėjo ministrė.

Šią savaitę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba parengė lyčių lygybės žemėlapį, jame matoma, jog 50-tyje iš 60-ties savivaldybių vyrų ir moterų padėties atotrūkis ekonominiais, socialiniais, švietimo ir kitais aspektais siekia per 20 proc., o atskirose srityse – 50 procentų.

Pasak tarnybos, žemėlapis matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus savivaldybėse, naudojant statistinius duomenis apie savivaldybės valdymą, valdžią ir sprendimų priėmimą, išsilavinimą bei švietimą, dalyvavimą darbo rinkoje, ekonominį aktyvumą, sveikatą ir sveikatos paslaugas, socialinę apsaugą ir saugumą, kultūrą bei sportą.

„Mes turime progresą. Jeigu kalbėtume apie užtikrinimą vadovavimo pareigose, moterų skaičių“, – teigė E. Dobrowolska.

Atsižvelgiant į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indeksą, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos šalyse, Lietuva surinko 68,6 balo iš 100 galimų ir yra 20-oje vietoje. 

„Bet pagrindinis dalykas, kurį reikėtų atsiminti, ypatingai akcentuojamas kolegų skandinavų – žmogaus teisių užtikrinimas kaip ir lyčių lygybė nėra procesas, kurį pabaigus turi faktinę situacija kai sakai, jog viskas yra gerai. Tai yra dinamiškas procesas (...) vadovybė visada gali paskiesti, lyčių balansas visada gali pasikeisti“, – pažymėjo ministrė.

Lyčių lygybės žemėlapyje pateikiamais duomenimis, silpniausia sritis – savivaldybių valdymas, kurį sudaro du aspektai: ar savivaldybė yra politiškai išreiškusi valią siekti lyčių lygybės ir ar renka bei naudoja statistiką pagal lytį teikiant paslaugas. 

Tuo metu geriausiai lyčių lygybės aspektu savivaldybės vertinamos išsilavinimo bei švietimo, dalyvavimo darbo rinkoje bei ekonominio aktyvumo srityse.

The post Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba parengė lyčių lygybės žemėlapį appeared first on LAIKMETIS.

B. Sabatauskaitė organizacijų atstovus supažindino su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) veikla, pristatė nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kuriais draudžiama diskriminuoti dėl šeiminės padėties, įteisintas lengvatų teikimas dėl šeiminės padėties bei draudimas diskriminuoti dėl tėvystės, vaiko priežiūros atostogų ir atostogų, skirtų slaugyti šeimos narį.

Kontrolierė pateikė konsultacijų dėl galimos diskriminacijos dėl šeiminės padėties pavyzdžių ir paragino patyrus netinkamą elgesį ar teisių pažeidimus, nebijoti kreiptis pagalbos į LGTK teisininkus. Patikino, kad Tarnyba yra pasiruošusi konsultuoti ir kiekvienu individualiu atveju padėti rasti geriausią sprendimą siekiant užtikrinti visų piliečių lygias galimybes bei teises ir drąsino šeimas nebijoti kreiptis pagalbos į Tarnybos specialistus.

NŠTA regionų koordinatorė Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad vis tik šeimos labai dažnai susiduria su lygių galimybių pažeidimais dėl šeiminės padėties, kuomet darbdaviai nenori priimti į darbą mamų, turinčių mažamečių vaikų ar ketinančių jų susilaukti, nenori suteikti tėvams pagal įstatymą priklausančių mamadienių ir tėvadienių, patiria emocinį ar psichologinį spaudimą iš darbdavių mažamečių vaikų ligos atvejais ir pan.

Taip pat NŠTA atstovė kėlė klausimus, susijusius su asmens teise į sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę; vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisių užtikrinimą gauti lygiavertį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose.

B. Sabatauskaitė, paklausta apie rugpjūčio 29 d. Tarnybos feisbuko paskyroje paskelbtą įrašą apie tai, kad mokyklų vidaus tvarka, pagal kurią mergaitės privalėtų dėvėti tik sijonus, o berniukai tik kelnes, būtų žalinga – stiprinanti lyčių stereotipus, kad moterys turi rengtis „moteriškai“, o kelnės skirtos tik vyrams, patikino, jog tuo norima pasakyti tai, kad mergaitės turi teisę dėvėti ir kelnes, nebūtinai sijoną. Todėl mokykla, Tarnybos manymu, galėtų rinktis neutralią privalomąją uniformos dalį, pavyzdžiui, tai galėtų būti megztinis ar džemperis.

Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, pastebėjusi visuomenėje kilusius nepasitenkinimus dėl neteisingai, anot kontrolierės, suprastų pasisakymų, turėtų patikslinti savo pateiktą informaciją, kad visiems būtų aišku, ką norima pasakyti.

Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė kalbėjo apie tai, kad jaunuolis, laikantis save translyčiu, mokykloje yra nepriimamas ir klausė, kaip jį būtų galima apginti. Psichoterapeutas prof. G. Vaitoška pastebėjo, kad šie klausimai yra labai aštrūs užsienio šalyse, kuriose taip pat susiduriama su lyties tapatybės sutrikimo neturinčių moksleivių teisėmis - pavyzdžiui, su mergaičių teise persirenginėti ne biologinio vyro („transmoters”) akivaizdoje. Į tai kontrolierė atsakė, kad tokiu atveju mokykloje turėtų būti sąlygos translyčiais save laikantiems moksleiviams persirenginėti atskiroje patalpoje.

Kovos su lyčių stereotipais mintis, kuri buvo paminėta LGKT pranešime apie vykusį susitikimą, taip pat buvo iškelta ir G. Vaitoškos, teigusio, kad rigidiški lyčių stereotipai skatina lyties disforiją ir translytiškumą. Todėl moksleiviams reikia padėti suvokti, kad tiek moteriškumas, tiek vyriškumas gali būti įvairaus pobūdžio ir nei viena mergina nėra „nevykusi" moteris, ar kitaip atrodantis vaikinas - „nevykęs" vyras.

Kontrolierė pastebėjo, kad lytinė tapatybė nepatenka į LGKTkompetencijų sritį.  LGKT teisininkė R. Vanagėlienė taip pat patvirtino, kad kol nepriimti atitinkami teisės aktai, mokyklose negali būti reikalaujama gender propagavimo.

Ir LGKT atstovės, ir susitikime dalyvavusios šeimų organizacijos sutinka, kad lytinės tapatybės klausimas reikalauja daug platesnės diskusijos, todėl reikėtų paieškoti būdų, kaip būtų galima toliau vystyti dialogą.

Susitikime taip pat dalyvavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio, Paramos vaikams centro „Tėvų linija“ atstovės bei LGKT visuomenės informavimo specialistė A. Smilgytė. LGKT kvietimai buvo išsiųsti ir Šeimų asociacijai, Daugiavaikių šeimų asociacijai „Mes" bei Šeimos institutui, tačiau šios organizacijos į susitikimą neatvyko.

The post Šeimų organizacijos susitiko su Lygių galimybių kontroliere appeared first on LAIKMETIS.

„Artėjant mokslo metams, tarnyboje sulaukiame užklausų apie uniformas mokyklose – ar gali mokykla nustatyti tvarką, pagal kurią mergaitėms leidžiama dėvėti tik sijonus, o berniukams – tik kelnes? Situacija, kai numatomas privalomas tam tikrų uniformos dalių, paskirtų pagal lytį, dėvėjimas galėtų būti laikoma lygių galimybių neužtikrinimu dėl lyties mokymosi procese”, - rašoma tarnybos feisbuko paskyroje.

Taip pat priduriama: „Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos moterų ir vyrų lygios teisės, būtina atlikti išsamų tyrimą. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar mokyklos dokumentuose tikrai nustatyta diskriminacinė tvarka ir rinktis norimą uniformos drabužį uždrausta“.

„Jei mokykloje pagal mokinių lytis paskirti uniformos drabužiai yra nurodyti kaip privalomi, kviečiame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, - teigia tarnyba.

LGKT rekomenduoja: „Lyčių atžvilgiu neutralios uniformos ar galimybė pasirinkti, kokias uniformos kombinacijas dėvėti, leidžia visiems mokiniams ir mokinėms rengtis neribojant jų lyties raiškos. Tai neabejotinai svarbu translyčiams ir nebinarinių tapatybių paaugliams (-ėms), kurie (-ios) gali jaustis nepatogiai dėvėdami (-os) jiems (-oms) priskirtą įlytintą aprangą“.

Tarnybos teigimu tvarka, „pagal kurią mergaitės privalėtų dėvėti tik sijonus, o berniukai tik kelnes, būtų žalinga – stiprinanti lyčių stereotipus, kad moterys turi rengtis ,moteriškai‘, o kelnės skirtos tik vyrams“.

Tuo tarpu teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė tokį tarnybos pareiškimą vertina kiek kitaip. Jos nuomone, tokia LGKT pareikšta pozicija prieš pat naujuosius mokslo metus skatina ideologines pažiūras mokyklose bei primeta jas mokyklos bendruomenėms. Kritiškai ji vertina ir kvietimą „skųsti“ mokyklas dėl reikalavimo dėvėti tam tikro tipo rūbus pagal lytį.

 „Dažnas klausimas diskusijose apie vienos lyties partnerystę, lyties keitimą ar pan. - kodėl priešinatės? Gi tai jūsų neliečia, niekas jūsų nevers sudarinėti partnerysčių, keisti lyties, neužkrės homoseksualumu ir kt. Tai štai mūsų mokesčiais išlaikoma LGKT pateikia atsakymą, kodėl (nuotraukoje tarnybos išaiškinimas apie lygybės principą pažeidžiančias mokyklų taisykles dėl mergaičių ir berniukų uniformų). Todėl, kad valstybėje oficialiai pripažįstama ideologija tampa privaloma visiems. Nesutinkantys su ja gali būti skundžiami, laikomi įstatymų pažeidėjais ir baudžiami“, - rašo K. Zamarytė-Sakavičienė savo feisbuko paskyroje.

Teisininkė priduria: „Įteisinus partnerystę, teisiškai ji būtų laikoma šeima, analogiška santuokinei vyro ir moters šeimai. Lytiškumo ugdymo, tikybos ar kitose pamokose mokyklos negalėtų išskirtinai traktuoti santuokinės šeimos, nes tai pažeistų lygybės principą. Mokykloms kiltų pareiga lygiais pagrindais ruošti vaikus visoms šeimos formoms. Priešingu atveju galima būtų konstatuoti pažeidimą ir taikyti sankcijas“.

K. Zamarytė- Sakavičienė įsitikinusi: „Tas pats grėstų ir mokykloms, kurios įteisinus lyties keitimą mokytų, jog lytis yra apsprendžiama genetikos ir visą gyvenimą nekinta“.

Ji teigia: „Tai tik vienas iš pavyzdžių, bet priemonių, kaip valstybės pagalba diegti visuomenei nepriimtiną pasaulėžiūrą bei bausti už jos nesilaikymą, yra daug ir įvairių“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla susideda iš kelių segmentų – tiriami skundai dėl diskriminacijos, vykdoma švietėjiška ir prevencinė veikla, prižiūrimas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.

2021 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė rekordinio kreipimųsi skaičiaus. Kaip ir anksčiau, dažniausiai kreiptasi dėl galimos lyties diskriminacijos, teigiama tarnybos ataskaitoje.

Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, „2021-ieji buvo įtempti visiems, dirbantiems žmogaus teisių srityje. Tam įtakos turėjo pandemija, išaugusi neapykantos kalba viešojoje erdvėje, migrantų krizė Lietuvoje. Nesaugumo jausmą kūrė ir dezinformacija, sąmokslo teorijos, paskatinusios pasipriešinimą Stambulo konvencijai“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Kontrolierius, Seimo Pirmininko teikimu skiriamas Seimo penkerių metų kadencijai, yra Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, atliekantis Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymų vykdymo priežiūrą.

The post Prieš naujuosius mokslo metus - raginimai skųsti mokyklas dėl reikalavimo dėvėti uniformas pagal lytį appeared first on LAIKMETIS.