Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasmerkė tą balsavimą kaip „cinišką farsą“ ir paragino jį boikotuoti.

Beveik 30 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis esą planuojant po vasario 25 dieną įvyksiančio balsavimo bandyti panaudoti „naujus dirgiklius, kad destabilizuotų visuomenę“.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, kuriuose gali dalyvauti tik A. Lukašenkos režimą palaikantys asmenys.

Dauguma kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms, kurios visos remia A. Lukašenkos politiką. Tai „Belaja Rus“ („Baltoji Rusija“), Komunistų, Liberalų demokratų ir Darbo ir teisingumo partijos.

Dauguma kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms, kurios visos remia A. Lukašenkos politiką

Tai pirmieji rinkimai Baltarusijoje po prieštaringai vertinamų 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose ilgametis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, taip sukeldamas precedento neturinčius protestus. 

Šalyje kelis mėnesius vyko protestai, į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai buvo sumušti policijos areštinėse, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.

Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.

Prieš šį mėnesį įvyksiančius rinkimus Baltarusijoje toliau dorojamasi su kitaminčiais. Šioje šalyje už grotų tebėra daugiau nei 1,4 tūkst. politinių kalinių, tarp jų – opozicinių partijų lyderiai ir garsus žmogaus teisių gynėjas, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ antradienį pranešė, kad Baltarusijos kalėjime mirė 64-erių politinis aktyvistas Iharis Lednikas iš opozicinės Socialdemokratų partijos, nuteistas kalėti tris metus už prezidento A. Lukašenkos „šmeižtą“. Valdžia skelbia, kad jis mirė sustojus širdžiai po operacijos.

„Viasna“ teigė, kad I. Ledniko mirtis – tai penktoji politinio kalinio mirtis areštinėje per pastaruosius trejus metus.

Ragina boikotuoti rinkimus

Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų rinkimuose ir po balsavimo buvo priversta išvykti iš Baltarusijos ir apsigyventi Lietuvoje, paragino boikotuoti rinkimus.

„Raginame boikotuoti šį cinišką farsą, nes ši rinkimų imitacija neturi nieko bendra su demokratija, – naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja. –Baltarusiai šalies viduje nekenčia šio režimo, tačiau dėl žiaurių represijų negali to atvirai pasakyti.“

Antradienį per susitikimą su aukščiausio rango Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad ypač Lenkijos valdžios institucijos gali šantažu ir grasinimais bandyti įtikinti aukštus Baltarusijos pareigūnus pakeisti savo pažiūras.

Baltarusijos policija pranešė, kad prieš balsavimą visoje šalyje sustiprino patruliavimą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškime teigė, kad blokas smerkia „besitęsiančius beprasmiškus žmogaus teisių pažeidimus ir precedento neturinčias represijas prieš artėjančius rinkimus“ Baltarusijoje, ir pridūrė, kad „atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“.

Baltarusijos pareigūnai pirmadienį sakė nekviesiantys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-ąją vyksiančių šalies parlamento ir vietos valdžios rinkimų.

Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos atstovai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Nepriklausomas baltarusių analitikas Valerijus Karbalevičius pastebėjo, kad A. Lukašenka rinkimus traktuoja kaip karinę operaciją.

„Tai yra rinkimų kaip karo, karinės operacijos, kurioje Baltarusijos lyderis kovoja su vidaus ir išorės priešais, koncepcijos tęsinys, – sakė V. Karbalevičius. – Baltarusijos valdžia bet kokius rinkimus vertina kaip grėsmę ir pretekstą sustiprinti represijas ir stipriau prisukti varžtus.“

The post A. Lukašenka kaltina Vakarų šalis mėginant kurstyti protestus prieš rinkimus Baltarusijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, mūsų valdžios sistema yra griežtesnė. Aš net neatmetu žodžio „autoritarinė“, – sakė A. Lukašenka išskirtiniame interviu naujienų agentūrai AFP Minske.

Jis atmetė „kalbas apie šimtus“ įkalintų žmonių.

„Šie žmonės pasisakė prieš valstybę. Ne prieš valdžią, o prieš valstybę ir savo tautą“, – sakė jis, turėdamas omenyje žmones, kurie dalyvavo protestuose po ginčijamų rinkimų 2020 metais.

Šie žmonės pasisakė prieš valstybę. Ne prieš valdžią, o prieš valstybę ir savo tautą

Nuo 1994 metų šaliai vadovaujančio A. Lukašenkos režimas brutaliai numalšino visas nepaklusnumo apraiškas, kai Baltarusiją 2020 metais po prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais, apėmė beprecedenčių protestų banga.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad šiuo metu Baltarusijoje laikomi 1 259 politiniai kaliniai.

The post A. Lukašenka: Baltarusija yra autoritarinė šalis, bet jokių politinių kalinių pas mus nėra appeared first on LAIKMETIS.

Bendraudamas su karo mokyklų absolventais ir karininkais, A. Lukašenka atskleidė, kad šį numanomą Vakarų sąmokslą jis pirmadienį aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Rengiami strateginiai planai, kaip pulti Rusiją“, – sakė A. Lukašenka, teigdamas, kad Vakarai sieks atakuoti Rusiją „per Ukrainą ir per Baltarusiją“.

„Istorija kartojasi“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Napoleono kariuomenės įsiveržimą į Rusiją 1812 metais ir nacistinės Vokietijos invaziją 1941-aisiais.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.

Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį.

Vakarų šalys niekada nėra viešai pareiškusios, kad planuoja pulti Rusiją.

Tačiau A. Lukašenka atkreipė dėmesį į besitęsiančią NATO plėtrą ir tvirtino, kad „naujai iškepti kryžiuočiai“, ruošdamiesi užpulti Rusiją, „formuoja šarvuotą kumštį“.

A. Lukašenka atkreipė dėmesį į besitęsiančią NATO plėtrą ir tvirtino, kad „naujai iškepti kryžiuočiai“, ruošdamiesi užpulti Rusiją, „formuoja šarvuotą kumštį“

„Šiandien aplink Baltarusiją ir Rusiją vykstantys įvykiai reikalauja mūsų didžiausio budrumo ir susitelkimo“, – perspėjo A. Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad Vakarai stumia pasaulį „plataus masto karo“ link, ir paragino kariuomenę „savo paraką laikyti sausą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį išreiškė panašią nuomonę.

Ji apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes provokuojant Ukrainos krizę ir rizikuojant „atvira karine konfrontacija su mūsų šalimi“.

„Akivaizdu, kad toks susidūrimas sukeltų branduolinio eskalavimo pavojų“, – pareiškime nurodė URM atstovė.

The post A. Lukašenka: vakariečiai rezga sąmokslą, kaip užpulti Rusiją ir Baltarusiją appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, ES Tarybai pirmininkausianti Čekija žada išskirtinį dėmesį migracijos politikai.

Pasak A. Bilotaitės, akivaizdu, kad būtinas specifinis teisinis reguliavimas, kuris leistų ES valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą atsaką migracijos instrumentalizavimo ir hibridinės atakos atvejais.

Ji atkreipė dėmesį, kad jau beveik metus apie tai kalbama, o ES teisė dar nesudaro galimybės šalims narėms apsiginti nuo Baltarusijos režimo hibridinių atakų prie išorinės ES sienos ir neužkerta kelio piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema.

jau beveik metus apie tai kalbama, o ES teisė dar nesudaro galimybės šalims narėms apsiginti nuo Baltarusijos režimo hibridinių atakų prie išorinės ES sienos ir neužkerta kelio piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema

„Priemonės, kurių ėmėmės nacionaliniu lygiu, buvo vienintelis veiksmingas būdas Lukašenkos planui sužlugdyti. Visada dėl savo sprendimų konsultavomės su Europos Komisija ir tai darysime toliau“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Migrantų srautą sustabdyti pavyko pernai rugpjūčio pradžioje pradėjus taikyti vadinamąją apgręžimo politiką, tačiau ji sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.

Birželio 30 dieną šis teismas paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms. 

Vidaus reikalų ministrė savo ruožtu sakė, kad Lietuva turi gintis ir neatsitrauks nuo savo sprendimų dėl migrantų.

ES vidaus reikalų ministrai Prahoje taip pat aptars regiono saugumo, pagalbos Ukrainai ir Moldovai, vaikų seksualinio išnaudojimo internete užkardymo klausimus, bus ieškoma būdų stiprinti pastangas tiriant karo nusikaltimus, išminuojant Ukrainos teritorijas.

Prahoje A. Bilotaitė pasirašys susitarimą su Slovakija dėl bendradarbiavimo pasienyje su Ukraina, siekiant užkirsti kelią neteisėtam ginklų patekimui į ES.

The post Lietuva Prahoje kels klausimus dėl ES migracijos politikos peržiūrėjimo appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis ne kartą kaltino Baltarusijos režimą dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą, o Aliaksandras Lukašenka daug kartų, ypač Kremliaus karinės invazijos į provakarietišką kaimynę pradiniame etape, grasino pasiūsiąs savo karius link Kyjivo, tačiau šie grasinimai, kaip vėliau paaiškėjo, veikiau tebuvo retoriniai.

A. Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius

Baltarusijos autoritarinis lyderis A. Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius.

Baltarusijos prezidentūra skelbė, esą A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, kuriuos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

The post V. Zelenskis atmeta grūdų tranzito per Baltarusiją galimybę appeared first on LAIKMETIS.

„Per pokalbį aptartos labiausiai aktualios šio laikotarpio temos, ypatingą dėmesį skiriant grūdų eksportui iš Ukrainos teritorijos. Valstybės vadovas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl to: Baltarusija pasirengusi ukrainietiškų grūdų tiekimui link Baltijos šalių uostų per savo teritoriją. Baltarusija taip pat yra pasirengusi teikti visokeriopą pagalbą juos gabenant Baltarusijos geležinkelių transportu, suteikiant tam reikalingus pajėgumus“, – teigiama pranešime.

Skelbiama, jog A. Lukašenka pasiūlė JT generaliniam sekretoriui dėl tokio tiekimo surengti derybas, kuriose dalyvautų Baltarusijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių atstovai.

„Tuo metu svarbiausia, kaip buvo pasakyta pokalbio metu, kad šie uostai (Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje) turėtų būti atviri ir baltarusiškoms prekėms. Kitaip sakant, sukuriant sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui, uostuose, kuriuose jie būtų kraunami, turėtų būti galimybė krauti ir prekes iš Baltarusijos“, – sakoma pranešime.

buvo pasakyta pokalbio metu, kad šie uostai (Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje) turėtų būti atviri ir baltarusiškoms prekėms. Kitaip sakant, sukuriant sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui, uostuose, kuriuose jie būtų kraunami, turėtų būti galimybė krauti ir prekes iš Baltarusijos

Anot jo, A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė, kad raginimai vežti grūdus iš Ukrainos į Lietuvą per Baltarusiją yra nesuderinami su Europos Sąjungos sankcijų Minskui politika. Šalies vadovas teigė nemanantis, kad šiuo metu Baltarusijos režimas turėtų būti vertinamas pozityviau, o sankcijų jo atžvilgiu būtina laikytis. 

Klaipėdos uosto atstovai teigia, kad grūdų vežimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln. tonų. 

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS teigė, kad gūdus vežti per Baltarusiją politiškai neįmanoma, nes niekas negali garantuoti, jog iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste. 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, kad pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.  

Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos. Šiuo metu dalis jų į Klaipėdos uostą vežami per Lenkiją.

The post A. Lukašenka su JT vadovu aptarė grūdų tranzitą iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka.

„Lukašenka ir vėl apgavo Putiną. A. Lukašenka per susitikimą Kremliuje davė fašistiniam Rusijos Federacijos diktatoriui pažadą užpulti Ukrainą ne vėliau kaip kovo 21 d. Štai kodėl Baltarusijos diplomatinės atstovybės likučiai buvo visiškai evakuoti iš Kijevo“, – rašė jis.

Geraščenka pabrėžė, kad šis incidentas įsiutino Putiną, nes Baltarusijos kariuomenė turėjo pradėti Lvovo puolimą per Voluinę, kuri užblokuotų kelius, vedančius iš Ukrainos į ES, tai yra tuos, kurie tiekia ginklus iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Europos šalių.

„Tai tapo ypač svarbu Putinui po to, kai JAV Kongresas patvirtino 13,6 mlrd. paramą Ukrainai“, – sakė Geraščenka.

Rusijos Federacija svarsto galimybę priverstinai nušalinti Baltarusijos prezidentą iš šalies valdymo

Dėl to, kad Lukašenka neįvykdė savo pažado, Rusijos Federacija svarsto galimybę priverstinai nušalinti Baltarusijos prezidentą iš šalies valdymo. Taigi, šalies agresorės specialiosios tarnybos ir jų agentai KGB bei Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose gali planuoti surengti perversmą.

„Ukraina yra suinteresuota, kad toks perversmas neįvyktų, o Lukašenka ir toliau tempia gumą ir nesiveržia į Ukrainą. Lukašenka jau žino apie Putino planus ir gali pradėti „valyti" savo aplinką nuo Putino agentų", - sakė A. Geraščenka.

Publikacijos pabaigoje Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Putinui ir Lukašenkai parašė palinkėjimą: „Valgykite vienas kitą“. Ko mes jums linkime, apgaudinėkite vienas kitą“, – rašė jis.

The post Ukrainos specialiosios tarnybos: A. Lukašenka akivaizdžiai apgavo V. Putiną appeared first on LAIKMETIS.

„Aleksandrai Grigorjevičiau, man kaip savo šalį mylinčiam žmogui, kurioje jau žuvo per 14 tūkst. žmonių nuo Rusijos karinių pajėgų ir rusų samdinių rankų, svarbiausia yra, kad pasienis su Baltarusija liktų saugus. Kad pasienį tarp Baltarusijos ir Ukrainos saugotų Baltarusijos pasieniečiai, Baltarusijos karinės pajėgos, o ne rusų. Ar jūs galite dar kartą šiandien patvirtinti, kad iš Baltarusijos teritorijos rusai Ukrainos niekada nepuls?

„Niekada", - į ukrainiečių žurnalisto klausimą 2020 m. atsakė A.Lukašenka.

Dimitrijus Gordonas paviešino šią ištrauką sakydamas, kad A. Lukašenka yra „melagis ir žudikas". „Jūs esate Ukrainos piliečių žudikas, jūs vaikžudys, kuris leidžiate vykti tokiems siaubingiems dalykams. Istorija jums niekada neatleis", - sakė žurnalistas.

The post Ukrainiečių žurnalistas Dimitrijus Gordonas: Lukašenka mus apgavo, teigdamas, kad Baltarusija niekada nepuls Ukrainos appeared first on LAIKMETIS.

„Baltarusija jau ten yra. Manau, kad [metų pradžioje vykę neramumai] Kazachstanui buvo gera pamoka. Jeigu kalbate apie 15 metų terminą, esu įsitikinęs, kad ten bus ir Ukraina, jeigu mes nepridarysime klaidų. O kur atsidurs likusieji palei visą perimetrą, susijungus visai šiai galybei?“ – klausė A. Lukešanka, kalbėdamas su Rusijos žurnalistu Vladimiru Solovjovu.

Tai bus nepriklausomų valstybių sąjunga. Ne, ne nepriklausomų, o suverenių. Nepriklausomybė yra santykinė sąvoka

„Armėnijai nėra kur eiti. Galvojate, kad jie kam nors reikalingi? Jie jau tai pamatė. Azerbaidžanas iškrenta iš šios kohortos todėl, kad mes taip pat padarėme daug klaidų. Čia jau atskira kalba. Ten, žinoma, Azerbaidžaną labai rimtai palaiko Turkija. Per Turkiją eina dujos, nafta... O Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikistanas, manau, taip pat prisijungs dėl savo poreikių, pirmiausia – ekonominių“, – sakoma pirmadienį paskelbtame interviu.

„Pavyzdžiui, dabar jau matosi bendra gynybos erdvė. Mes ją matome. Ir Kazachstanas, ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija) tai jau įrodė. Dirbs ir specialiosios, ir kitos  tarnybos“, – pabrėžė A. Lukašenka, turėdamas galvoje Maskvos vadovaujamo bloko surengtą taikos palaikymo misiją Kazachstane.

Pasak jo, ateityje Sąjunginėje valstybėje gali atsirasti bendra valiuta.

„Tai bus nepriklausomų valstybių sąjunga. Ne, ne nepriklausomų, o suverenių. Nepriklausomybė yra santykinė sąvoka. Kaip galiu būti nepriklausomas, jei visos dujos ir nafta atkeliauja [iš Rusijos], o dabar ir Rusijos rinka (Baltarusijos eksporto pagrindas)“, – pareiškė A. Lukašenka.

The post A. Lukašenka prognozuoja SSRS politinės erdvės atgimimą appeared first on LAIKMETIS.

„Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

R. Haloučanka taip pat pareiškė, kad Baltarusija Lietuvai pasiūlė dialogą šiuo klausimu.

„Pateikėme pasiūlymą surengti konsultacijas teisinėje srityje ir apibrėžti mūsų tolesnius santykius“, – pridūrė jis.

Premjeras žurnalistams Minske patvirtino, kad Lietuva nebepriima baltarusiškų sąstatų, kuriais į Klaipėdos uostą gabenamos „Belaruskalij“ trąšos.

„Taip, iš tikrųjų. Jie [Lietuva] nebepriima mūsų sąstatų su kalio chloridu, kurie vyko į Klaipėdos uostą, kad būtų iškrauti“, – pareiškė jis.

The post Lietuvai nutraukus trąšų tranzitą, Minskas žada neįleisti traukinių iš Lietuvos appeared first on LAIKMETIS.