„Yra jo prašymas ir jis bus svarstomas“, – BNS sakė LSA atstovė spaudai Indrė Vilūnienė.

LSA valdybą sudaro 23 nariai – įvairių miestų ir rajonų merai, jai vadovauja M. Sinkevičius.

Lapkričio 30 dieną teisėsauga pateikė M. Sinkevičiui įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo naudojant tarybos nario veiklai skirtas lėšas.

Anot prokuratūros pranešimo, atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019–2023 metų laikotarpiu M. Sinkevičius galimai įsigydavo už paskirtas lėšas asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. 

M. Sinkevičius galimai įsigydavo už paskirtas lėšas asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas

Politikas, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą. 

Sulaukęs įtarimų politikas iškart sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje ir pranešė stabdantis savo, kaip LSA prezidento, įgaliojimus. Tačiau pastarąjį sprendimą dar turi patvirtinti asociacijos valdyba, paskirti laikinąjį organizacijos vadovą.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes Specialiųjų tyrimų tarnyba iš viso atlieka 17 ikiteisminių tyrimų.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius yra trečias asmuo, kuriam pateikti įtarimai tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime.

The post LSA valdyba spręs dėl M. Sinkevičiaus nusišalinimo nuo prezidento pareigų appeared first on LAIKMETIS.

Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei.

„Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė. Teikėme tikrai nemažai pasiūlymų, kai kuriuos jų, tarkime, dėl didesnių skolinimosi galimybių, teikiame jau ne vienerius metus, šį kartą prašėme išlygos bent 2022 metams, tačiau nepanašu, kad jos sulauksime. Tiesa, prie šio klausimo dar grįšime dvišalės komisijos posėdyje, kur dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Anot LSA, Europos Sąjungos (ES) valstybėms šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis – fiskalinės drausmės taisyklės suspenduotos bent jau iki 2023 metų. Pasak M. Sinkevičiaus, išimtis taikoma visam valdžios sektoriui, neišskiriant savivaldos, tačiau Lietuvoje ji nuo 2020 metų taikoma tik valstybės biudžetui.

LSA siūlė Biudžeto įstatymo projekte nustatyti 15 proc. savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitą, išsamiai apibrėžiant, kokiems tikslams leidžiama skolintis. 

Pasak M. Sinkevičiaus, susitikime taip pat kalbėta apie tikslines dotacijas – jos skiriamos iš valstybės biudžeto ir nepanaudotas lėšas savivaldybės privalo grąžinti.

„Tarkime, yra tikslinė dotacija švietimo sričiai mokinio krepšelio pavidalu, tai kodėl tos savivaldybės, kurios imasi reformuoti savo švietimo įstaigų tinklą, atsisako kaimiškų mokyklų, jas prijungia prie miesto mokyklų, tai efektyvina savo veiklą ir sutapo dalį tos dotacijos lėšų, bent dalies jų negali pasilikti ir toliau naudoti tai pačiai konkrečiai sričiai“, – tvirtino M. Sinkevičius.

Jo teigimu, LSA taip pat siūlė savivaldybėms skirti papildomų lėšų būsto šildymo ir pandemijos suvaldymo išlaidų kompensacijoms, taip pat kompensuoti negautas žemės mokesčio pajamas dėl padidintų neapmokestinamų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų.

LSA taip pat prašo numatyti šimtaprocentinį valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų finansavimą, nes dėl ministerijų taikomų metodikų iki šiol savivaldybės iš dalies finansuodavo valstybines funkcijas savo lėšomis. Anot LSA, ypač trūksta lėšų žemės ūkio funkcijai finansuoti – 2022 metams pritrūks apie 8,6 mln. eurų.

Finansų ministerijos teigimu, savivaldybių pajamos kitais metais turėtų augti 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5  proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.

The post M. Sinkevičius: Finansų ministerija neišgirdo savivaldos prašymų dėl 2022 metų biudžeto appeared first on LAIKMETIS.

Į ministrės priekaištus, kad savivaldybės nesistengė į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivių, asociacija atsako, jog vaikų psichologine sveikata ir ugdymo spragomis ministerija susirūpino gerokai per vėlai.

„Bandymas atsakomybę dėl per ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymosi perkelti savivaldybėms primena nekorektiškus bandymus dangstyti pavėluotai priimtus sprendimus“, – teigiama LSA pranešime.

„5–11 klasių moksleiviai Lietuvoje vieni ilgiausiai Europoje mokėsi nuotoliniu būdu – tokį sprendimą priėmė ne savivaldybės, o Vyriausybė, nusprendusi daug anksčiau atlaisvinti ribojimus verslui ir kitiems sektoriams. Deja, bet šalies moksleiviai ir pats švietimas, kuris buvo deklaruojamas kaip Vyriausybės prioritetas, savo eilės laukė bene ilgiausiai“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak asociacijos, balandžio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradėjus kalbėti apie moksleivių grąžinimą, savivaldybės viešai paragino ministrę nežaisti visuomenės lūkesčiais, o vertinti realią situaciją ir praktines galimybes. Teigiama, kad į šiuos savivaldybių raginimus neatsižvelgta, vietoj to mokykloms pateikti su savivaldybėmis neaptarti reikalavimai, kuriuos įgyvendinti buvo labai sudėtinga arba neįmanoma.

Informacija dėl saugumo reikalavimų – pavyzdžiui, testavimo būdų ir galimybių ar ugdymo proceso organizavimo – ne kartą keitėsi, tai, LSA teigimu, neretai formavo nepalankią tėvų nuomonę dėl vaikų grįžimo į mokyklą.

„Šiame pandemijos valdymo procese Vyriausybė savivaldybes įvardija kaip partneres, juk būtent jos praktiškai įgyvendina esminius sprendimus. Todėl praėjus daugiau kaip metams, kai kasdien dedame visas pastangas grąžinti visuomenės saugumą ir stabilumą, tokie ministrės kaltinimai skamba labai nekorektiškai. Juo labiau, kad vyresniųjų klasių moksleivių grąžinimui reikėjo pasirengti gerokai iš anksto, diskusijose su savivaldybėmis įvertinus visus praktinius aspektus bei skyrus papildomų priemonių įgyvendinti saugumo reikalavimus. Jei tai būtų buvę padaryta, galbūt šiandien didžioji dalis moksleivių mokytųsi mokyklose, o ne namie“, – teigia LSA prezidentas.

Savivaldybės taip pat tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu metu priims konkrečius sprendimus ir algoritmus dėl tinkamo pasirengimo rugsėjo 1-ąjai, nes kol kas aiškumo, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas, nėra.

Švietimo ministrė antradienį pareiškė esanti nusivylusi savivaldybėmis dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į mokyklas, nes dauguma jų neįdėjo pakankamai pastangų.

„Ir čia tikrai mūsų laukia didelis nusivylimas, ypatingai manęs, kuomet paaiškėjo, kad beveik pusė savivaldybių nedėjo praktiškai jokių pastangų sugrąžinti 5–11 klases į mokyklas“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienės teigimu, savivaldybės netinkamai formulavo klausimus tėvams dėl vaikų grąžinimo į klases.

5–11 klasių mokiniai į klases grįžti galėjo nuo gegužės 10 dienos. Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės turėjo nuspręsti, ar šių moksleivių ugdymą organizuoti nuotoliniu, ar mišriu būdu, t. y. pakaitomis derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymąsi.

Būtina grįžimo sąlyga buvo tai, kad moksleiviai ir pedagogai turi periodiškai tikrintis dėl COVID-19.

Anksčiau leista į mokyklas grįžti pradinukams ir abiturientams.

The post Priekaištais dėl nuotolinio mokymo dangstomi per vėlai priimti sprendimai – savivaldybės appeared first on LAIKMETIS.