Anot savivaldybės trečiadienį išplatinto pranešimo, rekonstruojant Liuteronų sodą siekta sukurti erdvę ramiam poilsiui senų medžių paunksmėje ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį informuojant apie čia buvusias kapines.

„Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems geros valios žmonėms, kad senosios evangelikų kapinės, sovietmečiu išniekintos, dabar atgijo kaip Liuteronų sodas. Šiuo darbu grąžiname skolą čia besiilsintiems Vilniaus kūrėjams. Nutiesėme dar vieną tiltą tarp jų ir ateities kartų, kurios mūsų miestą mylės, jame kurs ir melsis“, – per sodo atidarymo ceremoniją kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai.

Be to, į teritoriją sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių. Penkių paminklų pastatymo vietos identifikuotos pagal pateiktą 1938 metų kapinių planą ir jie grįžo į senąsias vietas, o likusieji pastatyti arčiau Niškovskių koplyčios.

Atnaujinant teritoriją įrengti paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas. Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.

Liuteronų sodą projektavo „ID Vilnius“ (anksčiau „Vilniaus planas“).

Ateityje planuojama restauruoti rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikusius kapinių tvoros fragmentus, į atkurtas nišas grąžinti restauruotas senąsias antkapines plokštes, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, bus įrengtos granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Liuteronų sodas įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII amžių. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII amžiuje pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 metais, iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 metų – ir evangelikams reformatams (kalvinistams).

Kapinės uždarytos 1958 metais, likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. 1972 metų pabaigoje – 1973 metų pradžioje prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai, nugriauta didžioji koplyčia. Išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

Liuteronų sodo rekonstrukcijai kainavo beveik 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos Sąjungos, valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų.

The post Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas appeared first on LAIKMETIS.

„Archeologiniai tyrimai baigėsi, - rašo R. Šimašius, - ir atėjo svarbi diena – čia rastų palaikų perlaidojimo ceremonija kartu su liuteronų Bažnyčia. Po to bus pratęsti parko tvarkybos darbai – iki pat jų pabaigos 2023 m. rudenį".

Jis tęsia: „Kodėl reikėjo atlikinėti archeologinius tyrimus? Ruošiantis Nacionalinės koncertų salės statybai buvo proga padaryti ir šį darbą – deramai sutvarkyti prieš 60 metų sunaikintas kapines. Tam ruoštasi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, bet vis pritrūkdavo arba valios, arba lėšų. Sovietmečiu kapines uždarius, daugybė kryžių nukeliavo į metalo laužą, o antkapių akmenys – ne naujiena – buvo naudojami statybose".

Jis užtikrina: „Baigus parko tvarkymo darbus ateinančiais metais, radikalių pokyčių nepastebėsite – išsaugosime visus senuosius parko medžius, simboliškai pažymėsime palaidojimų teritoriją, sugrąžinsime antkapius ir tuo pačiu sutvarkysime paviršines nuotekas. Erdvė bus parengta glaudžiai kaimynystei su Nacionaline koncertų sale".

R. Šimašius taip pat savo įraše pridūrė: „Vienas esminis pokytis – tai nebeturėtų būti augintinių vedžiojimo ne takais (ant palaidojimų) vieta. Bet augintiniams tikrai liks vietos ant Tauro kalno“.

The post  Liuteronų sode rasta masinė Napoleono karių kapavietė - R. Šimašius appeared first on LAIKMETIS.

Liuteronų sodas saugo ilgametę miesto istoriją – nuo XIX a. veikusios evangelikų kapinės buvo svarbios dėl palaidotų Lietuvai svarbių asmenybių bei išskirtinės teritorijos, vėliau buvo likviduotos, suplanavus statyti Profsąjungų rūmus ir įrengti parką.

Daugiau nei šimtą metų ant Tauro kalno veikusiose kapinėse palaidota įvairių tautybių mokslininkų ir menininkų, gydytojų, dvasininkų, valdžios atstovų, kurių atmintį privalu įamžinti. Šiuo tikslu parke bus eksponuojamos senosios antkapinės plokštės, o informaciniuose stenduose lankytojai ras žinių apie vietos istoriją ir palaidotus asmenis.

Dabar jau Vilniaus centre esančios kapinės veikė iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos, į jas iš senųjų kapinių buvo perkelta dalis vertingiausių antkapių bei antkapinių lentų, menančių XVI–XVII a. 1839 m. vasarą kapinėse pusiau slapta perlaidoti tų pačių metų vasario 27 d. Vilniuje sušaudyto sukilėlio Simono Konarskio (1808 – 1839 m.) palaikai. Čia buvo palaidoti ir evangelikų reformatų kolegijos prezidentas Konstanty Wolan (1799 – 1862), generalinis superintendentas Józef Głowacki (1830 – 1893 m.), generalinis superintendentas Andrzej Kader (1831 – 1902 m.), generalinis superintendentas Michał Józef Jastrzębski (1858 – 1938 m.).

„Vertindami jautrią vietos istoriją ir dabartinę jos svarbą miesto gyventojams, Liuteronų sodo projektu siekiame kuo mažesnės intervencijos į susiklosčiusią aplinką, esamą kraštovaizdį. Takai atkuriami istorinėse vietose, išsaugant visus esamus medžius, išlikęs kapinių tvoros fragmentas restauruojamas, į kapines grįš restauruotos išlikusios antkapinės plokštės ir paminklai“, – apie istorinės vietos tvarkymą pasakojo SĮ „Vilniaus planas“ projektų vadovė Lolita Vileikienė.

Gegužės – birželio mėnesiais teritorijoje buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, aiškinantis, ar suprojektuotų darbų vietose yra susiformavęs archeologinis bei kultūrinis sluoksnis ir jų fragmentai, ar esama žmonių palaidojimų ir ankstesnio užstatymo fragmentų. Tyrimų metu įvairiose teritorijos dalyse aptikta pavienių XVI–XX a. radinių, kurie, kaip spėjama, teritorijoje atsirado su atvežtiniu gruntu.

Tauro kalno viršūnėje buvusiose kapinėse beveik visose perkasose užfiksuota žmonių palaidojimų, datuojamų kapinių veikimo laikotarpiu, todėl, remiantis archeologų rekomendacijomis, numatyti inžinerinių tinklų įrengimo darbai bus vykdomi uždaru prastūmimo būdu, taip maksimaliai sumažinant įrengiamų šulinių kiekį, tačiau užtikrinant lietaus nuotekų efektyvumą.

Kultūros paveldo departamentui įvertinus atliktus archeologinius tyrimus ir, pagal jo specialistų rekomendacijas, pakeitus inžinerinių tinklų išdėstymą, bus tvarkoma senoji tvoros dalis prie Santuokų rūmų, ruošiamasi jos restauravimui ir arkinių nišų atidengimui – jose bus eksponuojamos senosios antkapinės plokštės. Taip pat bus įrengiami paviršiniai nuotekų tinklai, rekonstruojami esami takai ir atkuriami senieji, įrengiama mažosios architektūros elementų ir tinkamas apšvietimas, numatytas ir papildomas apželdinimas.

Liuteronų sodo teritorijoje tarp K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvių pradėti tvarkybos darbai, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“. Visą minėtą projektą planuojama įgyvendinti 2023 m. – Liuteronų sodo tvarkybos darbus įgyvendinant 2022 m., o Tauro kalno parką sutvarkant 2023 m.

Tauro kalno renesansas

Permainos jau prasidėjo ir kitose Tauro kalno erdvėse: pavasarį teritorijoje buvo sutvarkyti sausuoliai medžiai ir laiptai, o dabar palaipsniui pradedamos atnaujinti Nacionalinės koncertų salės prieigos, po kurių viena žaliausių miesto erdvių taps dar atviresnė miestiečiams. Tauro kalno teritoriją planuojama sutvarkyti taip, kad ji ne tik pabrėžtų naujai atsirasiančios koncertų salės architektūrinį charakterį, bet ir taptų patogesne viešąja erdve susitikti ir pailsėti miestiečiams.

The post Vilniuje pamažu atgimsta Liuteronų sodas appeared first on LAIKMETIS.