Ryte prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje bus padėtos gėlės, o šalies mokyklose vyks akcija „Pergalės šviesa“, kurios metu languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, atminties ir pergalės žvakutės.

Vėliau iškilmingo posėdžio Seime metu Laisvės premija bus įteikta sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui.

Jam atiteks simbolinė statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, ir 14 tūkst. eurų.

Sostinės Lukiškių aikštėje bus sodinamos simbolinės neužmirštuolės, o vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyks valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusiųjų atminimas bus pagerbtas ir Antakalnio kapinėse, vakare Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos mišios.

Seimo lankytojų centras kvies gyventojus užsukti ir kartu dideliame ekrane su arbatos puodeliu stebėti Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Centre vaikams taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės, lankytojai bus kviečiami žiūrėti vaizdo medžiagą, kuri leis į sausio įvykius pažvelgti laisvės gynėjų, parlamento darbuotojų, žurnalistų akimis.

Taip pat numatytos atvirų durų valandos Seimo Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose, pavakarę parlamentarai ir ministerijų atstovai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais.

Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pirmadienį pagarbą atiduos laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse. 

Kituose miestuose taip pat vyks Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai, organizuojami minėjimai, koncertai, ekskursijos, parodos.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Minima Laisvės gynėjų diena, kunigui J. Sasnauskui bus įteikta simbolinė statulėlė appeared first on LAIKMETIS.

Laureatas apdovanotas Laisvės statulėle ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija, šiemet siekiančia 14 tūkst. eurų.

Atsiimdamas premiją J. Sasnauskas pabučiavo Laisvės statulėlę.

„Kasmet minint lemtingus Sausio įvykius pirmiausia pagalvojame apie drąsius ir ryžtingus žmones, apie tai, kad laisvė nėra savaime suprantama dovana – ji yra ilgų pastangų ir aukų rezultatas, ji – neįkainuojama vertybė“, – prieš premijos įteikimą kalbėjo Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Rima Baškienė.

Pasak jos, premijos laureatas J. Sasnauskas buvo vienas aktyviausių 1978 metais įkurtos Lietuvos laisvės lygos narių, veikdamas kartu su Antanu Terlecku ir kitais disidentais leidęs pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“.

Jis taip pat prisidėjo prie 1979-aisiais paskelbto 45 pabaltijiečių memorandumo – viešo kreipimosi, raginančio pasmerkti Ribentropo ir Molotovo paktą bei jos slaptuosius protokolus ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Dėl to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus praleido tremtyje Tomsko srityje Rusijoje.

Atsiimdamas premiją J. Sasnauskas pabučiavo Laisvės statulėlę.

„Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje Julius Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti, nepaisant spaudimo ar represijų, tačiau suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, kad tai moralinė pareiga“, – sakė R. Baškienė.

Laisvės premijos komisijos pirmininkės teigimu, grįžęs iš tremties J. Sasnauskas toliau dalyvavo antisovietinėje veikloje, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Vėliau jis mokėsi kunigų seminarijoje, o 1996-aisiais davė vienuolio įžadus.

„Šiandien dėkojame Juliui Sasnauskui už postilių rinkinius ir knygas, kuriose brandūs tikėjimo, atjautos, bendruomeniškumo, kovos už Lietuvos laisvę apmąstymai“, – kalbėjo parlamentarė.

Pernai Laisvės premija įteikta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Kunigui J. Sasnauskui įteikta premija siekia 14 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Tam pritarė 79 parlamentarai.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 11 tūkst. eurų.

Kaip anksčiau yra sakiusi Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė, į Lietuvos laisvės kovą J. Sasnauskas įsijungė dar būdamas paauglys. 1976 metų lapkritį jis buvo sulaikytas už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse, sumuštas ir už tautinius religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.

Pasak jos, J. Sasnauskas dar labai jaunas užmezgė ryšius su disidentais, bendradarbiavo su pogrindiniais leidiniais, 1978 metais su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 metais su Antanus Terlecku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą – viešą kreipimąsi į laisvąjį pasaulį, raginantį pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą ir jos slaptuosius protokolus bei atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

Po to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus tremties. Jis buvo išvežtas į Tomsko sritį. Grįžęs į Lietuvą jis vėl įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1995 metais J. Sasnauskas įšventintas į kunigus, vėliau davė vienuolio įžadus. 

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Seimas pritarė siūlymui Laisvės premiją skirti buvusiam disidentui, kunigui J. Sasnauskui appeared first on LAIKMETIS.

„Seimas vadovaudamasis Lietuvos Laisvės premijos įstatymu (...) ir Laisvės premijos komisijos sprendimu (...), nutaria paskirti 2024 metų Laisvės premiją Lietuvos neginkluotų, antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, poliniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės“, – pristatydama siūlymą sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 11 tūkst. eurų.

Šiam siūlymui Seimas pritarė bendru sutarimu, klausimas bus svarstomas šią savaitę.

Kaip anksčiau yra sakiusi A. Jakavonytė, į Lietuvos laisvės kovą J. Sasnauskas įsijungė dar būdamas paauglys. 1976 metų lapkritį jis buvo sulaikytas už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse, sumuštas ir už tautinius religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.

Pasak jos, J. Sasnauskas dar labai jaunas užmezgė ryšius su disidentais, bendradarbiavo su pogrindiniais leidiniais, 1978 metais su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 metais su Antanus Terlecku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą – viešą kreipimąsi į laisvąjį pasaulį, raginantį pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą ir jos slaptuosius protokolus bei atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

Po to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus tremties. Jis buvo išvežtas į Tomsko sritį. Grįžęs į Lietuvą jis vėl įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1995 metais J. Sasnauskas įšventintas į kunigus, vėliau davė vienuolio įžadus. 

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Seimas pritarė siūlymui Laisvės premiją skirti buvusiam disidentui, kunigui J. Sasnauskui appeared first on LAIKMETIS.

Europos Parlamentui (EP) skirtą premiją – simbolinę statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“ Seime atsiims jo pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola). Piniginę premijos dalį EP nusprendė palikti Seimui.

Dar viena premija per iškilmingą Seimo posėdį bus įteikta Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.

Nepriklausomybės aikštėje greta parlamento, prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ bus padėtos gėlės, vidurdienį minėjimą papildys vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusiųjų atminimas bus pagerbtas ir Antakalnio kapinėse.

Tuo metu Seimo lankytojų centras kvies užsukti ir su arbatos puodeliu dideliame ekrane kartu stebėti iškilmes bei premijų teikimą. Čia veiks kūrybinės dirbtuvės vaikams, vyks žinių viktorina, bus rodoma archyvinė vaizdo medžiaga apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius.

Taip pat numatytos atvirų durų valandos Seimo Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose. 

Pavakarę Seime planuojamas susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais. 

Sekmadienio vidurdienį organizuojamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto nusidriekusią trasą įveikdami bėgikai pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Minima Laisvės gynėjų diena, Seime bus įteiktos Laisvės premijos appeared first on LAIKMETIS.

Gruodį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pakeitimus, kad kasmet skiriama Laisvės premija yra 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio.

Tam pritarė dauguma – 84 – parlamentarai, niekas nebuvo prieš, vienas balsuodamas susilaikė.

Nuo šių metų BSI siekia 55 eurus, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkst. eurų.

Iki tol įstatyme buvo nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų.

Padidinti Laisvės premiją pasiūlė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė. Jos teigimu, vienos garbingiausių premijų dydis nekito nuo 2011 metų, kai Seimas ją įsteigė.

Šių metų sausio 13-ąją bus įteiktos dvi Laisvės premijos – Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. 

Tarp premijos laureatų yra Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai, pokario partizanai, kt.

The post Laisvės premijos laureatams bus skirtos dvigubai didesnės išmokos appeared first on LAIKMETIS.

„Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti. Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas Albinas Kentra“, – rašo ji.

A. Kentra buvo Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas. 

Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-iais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką

Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Jo tėvai buvo visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus.

Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-iais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais. 

16-metis A. Kentra buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

Partizanų gretose jis buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946-ųjų vasarą jis buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį.

Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, kurie buvo kalinami lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-iais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas jis dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.

Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.

Velionis bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje (Vilniaus Universiteto bažnyčia) ketvirtadienį (gruodžio 21 dieną). Atsisveikinti galima ketvirtadienį nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios ketvirtadienį 18 valandą.

Vilniuje nuo Šv. Jonų bažnyčios atsisveikinimo dalyviams bus užsakytas autobusas vykti į laidotovių iškilmes.

Penktadienį atsisveikinimas nuo 8 val., 10 val. išlydimas į Šilalę. Šilalės bažnyčioje 14 valandą šv. Mišios. Laidojamas bus Šilalės miesto kapinėse.

The post Mirė Laisvės premijos laureatas A. Kentra (papildyta) appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės komisija, BNS informavo komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

„Esu dėkinga komisijai, kuri matydama labai stiprias keturias kandidatūras, po diskusijos vienbalsiai pritarė, kad šiemet reikia skirti dvi premijas“, – teigė ji.

Nutarimą dėl premijų skyrimo priims Seimas.

Pasak P. Kuzmickienės, P. Plumpa įvertintas už viso gyvenimo darbus.

„Jo laisvės kelias prasidėjo ankstyvoje jaunystėje ir tęsėsi visą gyvenimą. Laisvės kova buvo jo gyvenimo vektorius. Ateitininkas, pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis, politinis kalinys, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ talkininkas, ypatingo kuklumo ir ypatingos narsos žmogus. Ir kas svarbu, tas jos darbas nesibaigė 1990 metais, tą darbą jis tęsė“, – teigė komisijos vadovė.

Kaip nurodoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, P. Plumpa 1954 metais su kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės balsas“, platino atsišaukimus, 1958 metų vasario 16 dieną ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos vėliavą, vėliau su kitais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, platino draudžiamą literatūrą, 1972–1973 metais su Sigitu Tamkevičiumi leido „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Už antisovietinę veiklą jis buvo suimtas, 1958–1965 ir 1973–1981 metais kalintas Mordovijos, Permės sričių lageriuose, Čistopolio kalėjime.

Ateitininkas, pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis, politinis kalinys, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ talkininkas, ypatingo kuklumo ir ypatingos narsos žmogus

P. Plumpa 1992 metais ėjo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas, 1993–2001 metais buvo Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.

Jis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 1999 metais ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu 2000 metais.

P. Kuzmickienės teigimu, Europos Parlamentui Laisvės premija skirta už 1983 metais priimtą rezoliuciją, kurioje pasmerkta Baltijos šalių okupacija, bei po to sekusį Lietuvos nepriklausomybės siekių palaikymą.

„Europos Parlamentas reikšmingai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kelyje. Prisimenant 1983 metų rezoliuciją, kurioje buvo pasisakyta prieš Baltijos valstybių okupaciją, matome, kad ir tada Europos Parlamentas matė prasmę kovoti prieš okupacijas, tą daro ir dabar, matome palaikymą Ukrainai, Moldovai, Europos Parlamentą panaudojant kaip svarbų demokratijos ginklą. Šis Europos Parlamento, kaip institucijos darbas, yra nepaprastai svarbus. Matome, kad kitoms institucijoms visai kitaip sekasi. Kalbu, aišku, apie Jungtines Tautas “, – BNS sakė komisijos pirmininkė.

Be to, kitąmet Lietuva minės įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį.

Kandidatus premijai gauti gali siūlyti valstybės ir savivaldybių institucijos, visuomeninės organizacijos, asociacijos, akademinės bendruomenės, bendruomenės, fiziniai asmenys.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 5 tūkst. eurų. 

Pernai Laisvės premijos laureatu pripažintas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anksčiau šia premija apdovanoti Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti P. Plumpai ir Europos Parlamentui appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Būdamas Ukrainos prezidentu, jis yra šios kovos už laisvę priešakyje, asmenine lyderyste ir savo pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių Ukrainoje priešintis ir nepasiduoti, sutelkęs visą pasaulio bendruomenę prieš Putino režimo nusikalstamą veikimą“, – teigė ji.

Už šį sprendimą antradienį balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Pasak Seimo narės Vilijos Aleknaitės Abramikienės, V. Zelenskis dabar yra tapęs kovos už laisvę simboliu.

„Savo talentu, savo jautrumu jis tą žiaurų XXI amžiaus karą pavertė kiekvieno pasaulio gyventojų karu, privertė pajusti širdimi, kas yra karas šiame amžiuje. Prezidentas V. Zelenskis pavertė Ukrainą daugelio pasaulio žmonių dvasios tėvyne, pati Ukraina daugelį pasaulio žmonių daro geresniais, jautresniais, dosnesniais“, – sakė parlamentaras Giedrius Surplys.

Prezidentas V. Zelenskis pavertė Ukrainą daugelio pasaulio žmonių dvasios tėvyne, pati Ukraina daugelį pasaulio žmonių daro geresniais, jautresniais, dosnesniais“

Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Tuomet įteikiama statulėlė ir 5 tūkst. eurų.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.

Pastaroji premija skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Lietuvos Seimas Laisvės premiją skyrė Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui appeared first on LAIKMETIS.

Kandidatūrai pirmadienį pritarė Laisvės komisija. Galutinį sprendimą priims Seimas.

„Laisvės premiją nusprendėme paskirti V. Zelenskiui todėl, kad ta didžioji dabartinė kova, kurianti pasaulio kovos už laisvę istoriją, vyksta ne kur kitur, o Ukrainoje, o tą labai sunkią lyderystės misiją yra prisiėmęs V. Zelenskis“, – pirmadienį po Laisvės komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Anot jos, Ukrainos prezidentas parodė tikrąjį tironijos – Rusijos – veidą, jos vykdomus nusikaltimus prieš žmoniškumą.

„Tai nepaprastos drąsos, išminties ir didelės kantrybės žmogus, kuriam tą kovą pavyksta tęsti sėkmingai“, – teigė P. Kuzmickienė.

Būtų labai simboliška, kad Laisvės premija, teikiama apgintos Lietuvos laisvės dieną sausio 13-ąją, vis dėlto būtų įteikta kaip viltingas ženklas, kad kovą laimėsime ir matysime kitą pasaulio saugumo architektūrą

„Būtų labai simboliška, kad Laisvės premija, teikiama apgintos Lietuvos laisvės dieną sausio 13-ąją, vis dėlto būtų įteikta kaip viltingas ženklas, kad kovą laimėsime ir matysime kitą pasaulio saugumo architektūrą“, – tvirtino ji.

Pasak Seimo narės, su Rusijos invazija devynis mėnesius kovojančios Ukrainos prezidentui Laisvės premija būtų ir padėka, ir palaikymas.

Nominantas išrinktas iš keturių pasiūlymų. Jie nėra viešai skelbiami.

Pretendentais į premiją gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Seimo įsteigta Laisvės premija įteikiama parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Tuomet įteikiama statulėlė ir 5 tūkst. eurų.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra. Pernai premija skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai.

Pastaroji premija skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Laisvės premiją siūloma skirti Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui appeared first on LAIKMETIS.