„Tai signalas ir partijai, ir man. Ir aš prisiimu atsakomybę – traukiuosi iš partijos pirmininkės pareigų“, – sekmadienį feisbuke rašė politikė.

Laisvės partija pirmajame rinkimų ture neiškovojo nė vieno mandato – politinė jėga surinko 4,53 proc. balsų ir neperlipo 5 proc. kartelės, reikalingos norint patekti į Seimą.

Antrajame ture varžėsi trys „laisviečiai“, įskaitant ir pačią A. Armonaitę, tačiau nė vienas iš jų į parlamentą taip pat nepateko.

„Dešimt metų skyriau politikai ir man buvo garbė dirbti savo valstybei. Tiek savivaldoje, tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Atėjo laikas padaryti pauzę. To reikia ir man asmeniškai“, – rašė pareigas paliekanti „laisviečių“ lyderė.

„Lieku partijos nare ir visada patarsiu ir padėsiu, ypač naujiems ir jauniems politikams, jeigu tokios pagalbos reikės“, – pridūrė ji.

Anot A. Armonaitės, kitą savaitę rinksis partijos Valdyba, kurioje ji žada siūlyti gruodį rengti suvažiavimą ir rinkti naują pirmininką arba pirmininkę.

Kaip numatyta „laisviečių“ įstatuose, laikinai partijai vadovaus Valdybos paskirtas Valdybos narys.

Politikė teigė, kad įkūrus Laisvės partiją, šaliai buvo reikalinga „drąsi, progresyvi, atviros Lietuvos viziją atstovaujanti politinė organizacija“.

„Ir tas etapas mums pavyko, – įraše teigė ji. – Tačiau vėliau pavyko ne viskas. Ir rinkėjai išsiuntė aiškią žinutę.“

Savo įraše A. Armonaitė teigė, kad politinei jėgai nepavyko nusikratyti „dviejų klausimų“ partijos etiketės, nors ji stengėsi daryti viską, kad būtų kitaip.

„Netaupiau jėgų ekonomikos ir inovacijų srityje, įgyvendinome reformas, valdėme krizes, aiškiai pozicionavome partiją kitomis ekonominėmis temomis“, – sakė ji.

Partijos pirmininkės pareigas paliekanti politikė taip pat svarstė, ar „laisviečiai“ turėjo trauktis iš valdančiosios koalicijos ir ar sprendimas likti buvo klaida.

Ji taip pat teigė, kad Laisvės partija turėtų toliau telkti rinkėją, daugiausia dėmesio per ateinančius savivaldos rinkimus skirti Vilniui, imtis sveikatos ir švietimo temų.

„Jeigu pavyktų tai padaryti ilguoju laikotarpiu, galbūt išpildytume „bendro vardiklio“ su platesne visuomene viziją. Pasakyti lengviau, nei padaryti“, – teigė A. Armonaitė.

Per 2020 metų rinkimus „laisviečiai“ pelnė 11 mandatų ir drauge su liberalais bei konservatoriais suformavo valdančiąją koaliciją.

The post A. Armonaitė traukiasi iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų appeared first on LAIKMETIS.

„Partijos bendruomenė grįš į organizacijos vidų. Kalbėsimės, vertinsim rezultatus. Akivaizdu, kad bus reikalingi tam tikri pokyčiai partijos vadovybėje“, – sekmadienio vakarą „Delfi“ sakė politikas.

Pirmajame Seimo rinkimų ture Laisvės partija neperžengė 5 proc. barjero, o antrajame, pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pralaimėjo visi trys politinės jėgos kandidatai – pats T. V. Raskevičius, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir parlamentarė Morgana Danielė.

„Aišku, sugrįšime į institucijas, į savo bendruomenę aptarti rinkimų rezultatų ir priimsime sprendimus“, – „Delfi“ sekmadienį sakė A. Armonaitė.

Ji pabrėžė, kad politinė jėga ruošis kitiems rinkimams, tęs veiklą Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono tarybose, Europos Parlamente.

„Laisvės partija toliau liks. Mumis neatsikratysite, mes nepasiduosime“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Politikė varžėsi Pasaulio lietuvių apygardoje, kur, pirminiais duomenimis, surinko 45,6 proc. balsų ir nusileido konservatorei Daliai Asanavičiūtei.

„Loterija“, – žurnalistų paprašyta įvertinti savo apygardos rezultatus sakė A. Armonaitė.

Pasaulio lietuvių apygardoje  rezultatą dar gali pakoreguoti kiek vėliau paštu atkeliausiantys užsienio lietuvių balsai.

„Matome, kad dalies rinkėjų paštas nepasiekė, dalį pasiekė. Yra atviras klausimas, už ką tie balsai sukris, kas, vis dėlto, pasieks ambasadą, nes paštas veikia labai skirtingai įvairiose šalyse. Kritinis momentas bus Jungtinė Karalystė“, – kalbėjo ji.

Per 2020 metų rinkimus „laisviečiai“ pelnė 11 mandatų.

The post Mumis neatsikratysite, mes nepasiduosime – A. Armonaitė appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus visose 1947-iose apylinkėse, socialdemokratai daugiamandatėje apygardoje surinko 19,36 proc. balsų ir užsitikrino 18 mandatų iš 70-ies.

Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsavo 17,96 proc. rinkėjų, tai jiems garantavo 17 vietų parlamente.

Trečią vietą užima pirmąkart rinkimuose dalyvavusi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Ji gavo beveik 15 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 14 vietų Seime.

Taip pat pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvavusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 9,24 proc. balsų, tai garantuoja aštuonias vietas parlamente.

Liberalų sąjūdis su 7,70 proc. balsų turi septynis mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,02 proc. – šešis.

Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero, už ją balsavo 4,50 proc. rinkėjų.

Galutinis mandatų pasiskirstymas paaiškės po dviejų savaičių, spalio 27 dieną, įvykus antrajam Seimo rinkimų turui didžiojoje dalyje vienmandačių apygardų.

Partijų lyderių kovos pirmame ture – pergalės ir nuopuoliai 

Trys iš 11 vienmandatėse apygardose Seimo rinkimuose kandidatavusių partijų lyderių iškovojo pergales jau pirmajame ture sekmadienį, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Kiti tenkinosi kuklesniais rezultatais – penki pirmininkai pateko į antruosius turus, o trys rinkimus vienmandatėse pralaimėjo.

Valdančiųjų partijų lyderiai pasirodė gerai – premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pergalę vienmandatėse apygardose švenčia jau pirmajame ture, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis bei Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pateko į antruosius turus.

Nesėkmes patyrė politikai, kurių partijų sąrašai taip pat pasirodė prastai – tai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Waldemaras Tomaszewskis, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ir Lietuvos žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė.

BNS pateikia partijų lyderių rezultatų apžvalgą pirmajame ture, paremtą negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis Centro-Žaliakalnio apygardoje Kaune pateko į antrąjį turą, surinkęs 29,85 proc. balsų. Jis susigrums su Liberalų sąjūdžio atstovu, kultūros ministru Simonu Kairiu, gavusiu 11,28 proc. palaikymą. Net jeigu pralaimėtų vienmandatę, G. Landsbergis pateks į Seimą pagal sąrašą – buvęs įrašytas antruoju numeriu, šiuo metu jis yra nukritęs į trečią poziciją.

TS–LKD deleguota ministrė pirmininkė ir sąrašo lyderė šiuose rinkimuose Ingrida Šimonytė laimėjo pirmajame ture Antakalnio apygardoje Vilniuje, surinkusi 53,55 proc. balsų. Partijos sąraše ji išsaugojo pirmąją vietą po reitingavimo.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat įveikė konkurentus Senamiesčio-Žvėryno apygardoje Vilniuje pirmajame ture, ji gavo 44,9 proc. balsų, taip pat liko pirma po reitingavimo daugiamandatėje apygardoje.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė Pasaulio lietuvių vienmandatėje pateko į antrąjį turą, surinkusi 29,17 proc. balsų. Čia ji susigrums su konservatore Dalia Asanavičiūte, surinkusia kiek daugiau nei 29,43 proc. balsų. Tačiau jos vadovaujamai partijai nepavyko peržengti privalomo 5 proc. rinkimų barjero.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laimėjo pirmajame ture Kelmės–Šilalės apygardoje, jis gavo 46,44 proc. balsų, taip pat išsaugojo pirmąją poziciją po partijos reitingavimo daugiamandatėje apygardoje.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pateko į antrąjį turą Lazdynų apygardoje Vilniuje, gavęs 18,69 proc. balsų. Jis susitiks su konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu, sulaukusiu 34,34 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Tuo pačiu S. Skvernelis išsaugo pirmąją vietą sąraše po reitingavimo daugiamandatėje apygardoje.

Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus taip pat varžysis antrajame ture daugiausia Širvintų rajoną apimančioje Deltuvos pietinėje apygardoje. Jis čia surinko 29,93 proc. balsų, o jo būsimoji konkurentė socialdemokratė Indrė Kižienė – 14,54 proc. balsų. Jeigu J. Pinskus pralaimėtų antrąjį turą, jis prarastų galimybę dirbti Seime, nes Lietuvos regionų partija į parlamentą per sąrašą daugiamandatėje apygardoje nepateko.

„Laisvės ir teisingumo“ lyderis Artūras Zuokas pateko į antrąjį turą Vilniuje, Naujininkų-Rasų apygardoje. Jis gavo 14,38 proc. balsų ir pirmajame ture šiek tiek nusileido konservatoriui Vygintui Gasparavičiui, surinkusiam 15,44 proc. balsų. A. Zuoko partija taip pat neįveikė 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į Seimą per daugiamandatę apygardą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomszewskis nepateko į antrąjį turą Pajūrio apygardoje, jis liko penktas su 8,1 proc. balsų. Europarlamentaras prarado galimybę būti išrinktu Seimo nariu, nes LLRA-KŠS irgi neperžengė rinkimų slenksčio daugiamandatėje.

Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas liko antras Antakalnio apygardoje su 9,59 proc. balsų, tačiau nusileido tik pirmajame ture išrinktai I. Šimonytei. Nacionalinis susivienijimas neįveikė ir daugiamandatės apygardos barjero.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė užėmė šeštą vietą Aleksoto-Vilijampolės apygardoje Kaune. Ji surinko 7,53 proc. balsų. Nei I. Budraitė, nei Lietuvos žaliųjų partija taip pat nepateks į Seimą neperžengę 5 proc. kartelės daugiamandatėje.

Vienmandatėse apygardose kandidatūrų nekėlė Seimo rinkimuose apskritai nedalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, išrinkta į Seimą pagal sąrašą, kur neprarado pozicijų, bei Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, vedęs Taikos koaliciją. Pastaroji neperlipo koalicijoms taikomos 7 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, tad V. Uspaskichas į Seimą nebuvo išrinktas.

Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas europarlamentaras Petras Gražulis Seimo rinkimuose nedalyvavo, po apkaltos jis dešimt metų negali eiti Seimo nario pareigų.

Tuo metu Lietuvos liaudies partija suteikė galimybę Seimo rinkimuose dalyvauti mediko Eduardo Vaitkaus sąrašui, nė vieno partijos nario jame nebuvo.

Sąrašą vedęs E. Vaitkus kandidatavo Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje ir joje liko antras su 15,87 proc. balsų. Tačiau šioje apygardoje parlamentaru per pirmąjį turą buvo išrinktas LLRA-KŠS atstovas Jaroslavas Narkevičius, tad E. Vaitkus taip pat prarado galimybes būti išrinktas į Seimą.

The post Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero, nesėkmes patyrė politikai, kurių partijų sąrašai taip pat pasirodė prastai appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva auga, žmonės yra laimingi, tačiau viskas yra labai trapu ir turime labai daug dar nebaigtų reikalų – turim stiprinti ir gausinti vidurinę klasę, investuoti daugiau į augimą, investicijų pritraukimą, geras darbo vietas, matyti žmones, kurie vis dar kai kurių politikų nėra matomi, priimti įstatymus, kuriems liko tik paskutinis balsavimas“, – žurnalistams sakė politinės jėgos lyderė Aušrinė Armonaitė.

„Mes manome, kad tai yra racionali, pozityvi politinė darbotvarkė“, – pridūrė ji.

Viduriniąją klasę Lietuvoje ji vadino „valstybės stuburu“.

„Dabar yra geriausias laikas stiprinti ir gausinti vidurinę klasę Lietuvoje. Žmonės, kurie yra dirbantys ir kuriantys, kurie prisiima atsakomybę už save, už savo šeimą, už aplinką – tai yra mūsų vidurinė klasė, tai yra mūsų valstybės stuburas“, – pristatyme kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Programoje taip pat įvardijami siekiai ne tik pritraukti daugiau užsienio investicijų į gynybos pramonę, bet ir užtikrinti stiprią bei savarankišką Lietuvos gynybos pramonę.

„Viso to nebus, jeigu nebus Lietuvos arba jeigu mes čia saugūs nebūsime. Keturi procentai BVP gynybai yra įmanomas tikslas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Anot „laisviečių“, partija nesileis į kompromisus, siekiant visų žmonių lygiateisiškumo ir partnerystės įteisinimo.

Kaip vėliau žurnalistams teigė A. Armonaitė, tai būtų ir koalicijos sudarymo pamatas.

„Laisvės partija koalicijoje gali dalyvauti tiktai, jeigu civilinė sąjunga yra priimama“, – teigė ji.

Programa sudaryta iš aštuonių dalių, joje dėmesys taip pat skiriamas ekonomikos, klimato, švietimo, saugumo, kultūros, sveikatos ir socialinės politikos sritims.

„Mums būti statistais, spaudyti mygtukus ar kelti rankas Seimo salėje, ar kelti rankas Vyriausybės posėdyje nedomina, mes norime įgyvendinti pokyčius“, – sakė politinės jėgos lyderė.

Paklausta apie prognozuojamus partijos rezultatus rudenį vysiančiuose Seimo rinkimuose, A. Armonaitė vylėsi, jog jie bus panašus į 2020-ųjų.

„Norėtume pakartoti solidų pasirodymą, kurį turėjome 2020 metais, manome, kad yra galimybių pasirodyti ir geriau, bet čia jau nuo žmonių priklausys“, – sakė politikė.

2020-ųjų metų Seimo rinkimuose Laisvės partija iškovojo 11 mandatų.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post Laisvės partijos programoje - dėmesys žmogaus teisėms, partnerystės įteisinimui appeared first on LAIKMETIS.

„Visiškai galimi dalykai, kai kuriais atvejais mes tikrai galime rasti sutarimų ir čia bus derybų klausimas. Matysime, po pirmojo (Seimo rinkimų – BNS) turo jau bus aišku ir, manau, galima būtų ieškoti kai kurių sąlyčio taškų“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Šiuo metu Seime yra dvi save liberaliomis įvardinančios partijos – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jos kartu su konservatoriais sudaro valdančiąją daugumą.

Socialdemokratų lyderė sako, kad neatmeta galimybių dirbti ir su eksparlamentaro Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno Aušra“.

„Rasti bendrus sąlyčio taškus įmanoma su ne viena opozicine partija. (...) Reikia pasižiūrėti, kokie yra požiūriai į socialinius dalykus, žmonių gyvenimo kokybę, atskiras sritis, ar tai būtų švietimas, sveikata ar ekonominiai įvairūs dalykai“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Galima rasti įvairių sąlyčio taškų, bet galima kai kuriais klausimais ir nesutarti. Juk ir dabar valdančiojoje daugumoje (...) yra daug taškų, kur negali būti bendro sutarimo“, – pridūrė ji.

Konstitucinio Teismo R. Žemaitaitis yra pripažintas sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją dėl antisemitinių pareiškimų.

Ketvirtadienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad opozicijoje šiuo metu esantys socialdemokratai išlieka populiariausia partija.

Kad balsuotų už LSDP nurodė 13,8 proc. apklaustųjų, antrąją vietą užima „Nemuno aušra“, šią partiją palaikytų 10,2 proc. respondentų.

Tuo metu Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją rinkimuose palaikytų atitinkamai 6,4 ir 3,2 proc. rinkėjų.

Seimo rinkimai vyks spalį.

The post LSDP neatmeta galimybės po rinkimų formuoti koaliciją su liberalais appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai žurnalistams po trečiadienį vykusio parlamento koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

„Galiu patvirtinti, kad šio klausimo nebus. (...) Man yra apmaudu, kad šis klausimas vis nėra išsprendžiamas“, – sakė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad anksčiau ir nebuvo planuota, jog klausimas turi atsirasti paskutinės sesijos dienos posėdžio darbotvarkėje.

„Tas klausimas visada sklando ore, nes liko tik priėmimo stadija, natūralu, kad pasitikriname, koks balsų santykis“, – po susitikimo kalbėjo parlamento vadovė. 

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad klausimo priėmimą apsunkina socialdemokratai, viešai pareiškę nepalaikysiantys Civilinės sąjungos įstatymo, nes jo priėmimą mato kaip pagalbą tvirtinant Gabrielių Landsbergį Lietuvos kandidatu į Europos Komisiją (EK).

„Jie pastato vieno žmogaus politinę karjerą prieš tūkstančio žmonių likimus. Tai nėra apie Gabrielių Landsbergį, tai yra visiškai nesusijusios temos ir jie puikiai tą supranta“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Galiu laikyti tai tik cinizmu, politiniu išskaičiavimu“, – pridūrė ji.

Anksčiau Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Pasak A. Armonaitės, ankstesni „laisviečių“ pareiškimai yra interpretacijos, nes Lietuvos kandidato į EK skyrimas ir civilinė sąjunga yra du skirtingi klausimai, nors sprendimas dėl jų priėmimo susietas laike.

„Civilinė sąjunga nėra prekė ant prekystalio. (...) Tai ne techninis, kažkokio asmens karjeros sprendimas, tai – vertybinis civilizacinis sprendimas ir trūksta kelių balsų, kad mes jį priimtume“, – teigė ji.

Seimo pirmininkė teigė prognozavusi tokią opozicijos reakciją.

„Kuomet Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su Europos komisaru, buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kuomet Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su Europos komisaru, buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančiųjų politikai nesiėmė svarstyti, kada projektas galėtų būti įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

„Viltis buvo gyva, visada yra gyva, kol vidurnaktis dar neišmušė dvylikos ir karieta nepavirto į moliūgą, (...) tas darbas vis dar gali būti padarytas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Vasara dar ilga, (...) spręsime kartu su kolegomis“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė teigė, kad be opozicijos pagalbos priimti Civilinės sąjungos įstatymą ir atmesti galimą prezidento veto – neįmanoma.

„Tokia yra situacija, turime realistiškai tai vertinti ir žiūrėti, ar įmano ją pakeisti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį su vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančiu projektu susijusius techninius pasiūlymus apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Šis žingsnis leido klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę ir pakurstė spėliones, kad projektą bus mėginama priimti ketvirtadienį.

Civilinės sąjungos projektui Seimas yra pritaręs po svarstymo, jis įvestų lyčiai neutralią partnerystę. Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Kritikų džiaugsmui Seimas pavasario sesijoje nesvarstys Civilinės sąjungos įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

„Tokio tipo renginys, kuris yra grynai mobilizuojantis, ypač vienos partijos, rinkėjus, na, dieną prieš rinkimus, iš tikrųjų yra tam tikras netgi akibrokštas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Dieną prieš EP rinkimus Vilniuje vyko LGBTIQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenės eitynes „Lithuanian Pride“. Jose dalyvavo ir Laisvės partijos atstovai, po eitynių vykusiame koncerte buvo matyti Laisvės partijos reklama, jo metu kalbėjo „laisviečių“ atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų.

„Lithuanian Pride“ eitynes agitacija yra vadinę ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

„(...) galbūt net ir Šaltibarščių festivalis prisidėjo prie jų partijos reklamavimo, čia tokia sąmokslo teorija, bet kas galėtų paneigti“, – trečiadienį svarstė P. Saudargas.

The post P. Saudargas pasisakė, ką mano apie LGBTIQ eitynes EP rinkimų išvakarėse appeared first on LAIKMETIS.

„Pinigai yra grąžinti. (...) Suprantant, kad neturi būti net regimybės, kad jums tokių klausimų nekiltų (dėl etikos – BNS), kad man pačiam tokių klausimų nekiltų, – BNS ketvirtadienį sakė kandidatas.

„Visi klystam kartais“, – pridūrė jis.

Sutartį su teisininke Ingrida Danėliene Laisvės partija sudarė kovo 21 dieną. Dokumente numatyta, jog paslaugos apima „politinės kampanijos planavimo ir koordinavimo veiklą“.

Už jas I. Danėlienei buvo sumokėta 10 tūkst. 680 eurų.

D. Žalimas sakė, kad pinigai partijai buvo grąžinti „neseniai, šiomis dienomis“.

„Šįryt (pinigai grąžinti – BNS). Nuspręsta ankščiau šiomis dienomis“, – vėliau patikslino D. Žalimas.

Anksčiau ketvirtadienį „Delfi“ paskelbtame straipsnyje apie Laisvės partijos ir I. Danėlienės sutartį dar nebuvo minima, kad pinigai už paslaugas buvo grąžinti.

D. Žalimas nurodė, kad dabar sutuoktinė paslaugas teiks neatlygintinai.

„Mums šitų paslaugų reikia ir tokių žmonių daug nerasi Lietuvoje: kad sutaptų ideologinės nuostatos, kad kvalifikacija būtų tinkama. Pats suprantat. Viskas. Bet suprantu, kadangi tai mano žmona, gal geriau tokių finansinių sandorių nesudarinėti“, – kalbėjo kandidatas.

Su I. Danėliene Laisvės partijos kandidatas susituokė 2021 metų sausio pabaigoje.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną. Juose varžysis iš viso aštuoni kandidatai.

The post Kandidatą į šalies prezidentus Dainių Žalimą oficialiai konsultavo jo paties žmona appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien mes turim laiką tėvams, kurie turi vaikus iki 12 metų. Kai 12 metų yra vaikui, turime jausmą klaidingą, kad vaikas jau užaugęs, savarankiškas, galime grįžti prie reikalų ir darbų. Kaip tik tuo kritiniu paauglystės laikotarpiu, kada iš tėvų reikia daugiau iniciatyvos megzti ryšį su savo paaugliu, leisti laiką su paaugliu, tai viena iš efektyviausių prevencinių priemonių, ta dalis yra pamesta“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė. 

Ji teigė ketvirtadienį registruosianti projektą, kuris numato ilginti „mamadienius“ ir „tėvadienius“, apimant ir paauglystės laiką.

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos. Modelį, anot politikės, Islandija taiko jau tris dešimtmečius ir tai padėjo sumažinti jaunimo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimą nuo maždaug 40 proc. iki vos kelių. 

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos

Modelio centre – jaunimo užimtumas, laikas su šeima, bendruomenės įsitraukimas.

„Kitaip tariant, prevencijoje dalyvauja visi. Deja, kartais tam galimybės būna ribotos. Dėl to Seime registruoju projektą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ pratęsimo iki vaikui sukanka 16 metų“, – teigė ji. 

Seimo narės pristatytame narkotikų prevencijos pakete taip pat siūloma finansuoti socialines bei tėvystės-motinystės įgūdžių programas šeimoms, palaipsniui didinti neformalaus ugdymo krepšelį nuo 15–25 eurų sumos iki 40–60 eurų.

Anot jos, valstybė turi sudaryti galimybes jaunimui dalyvauti elgesio keitimo paslaugų programose, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms administracinėms nuobaudoms.

„Tuo tarpu savivaldybės turi ieškoti papildomų galimybių finansuoti vaikų užimtumą, organizuoti laisvalaikio renginius šeimoms. Nuosekliai finansuoti visos dienos mokyklą 1–8 klasėms visose ugdymo įstaigose. Pedagogai turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais“, – teigia M. Danielė.

Pasak parlamentarės, įsitraukti į prevenciją turi ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir mokykla, šeima bei vaiką supanti bendruomenė. 

The post „Laisvietė“ M. Danielė siūlo ilginti „mamadienius“ iki vaikams sueis 16 metų appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji komentavo jos vadovaujamai partijai nepalaikant premjerės Ingridos Šimonytės teikiamo kandidato į krašto apsaugos ministro postą Lauryno Kasčiūno.

„Jeigu mes atskirsime nacionalinį saugumą nuo žmogaus teisių, prisišauksime orbanizmą Lietuvoje. Aš to nenorėčiau“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, nors Laisvės partija neturi politinių svertų skiriant ministrą, partija jautė pareigą pasisakyti, jog atsiriboja nuo L. Kasčiūno kandidatūros „dėl politinių pažiūrų ir vertybinių klausimų“.

„Kartais aš išgirstu, sako, bet žiūrėkite, juk nacionalinis saugumas nesusijęs su žmogaus teisėmis. Aš kategoriškai su tuo noriu nesutikti, nes nacionalinis saugumas yra pirmiausia vertybių, vakarietiškų žmogaus teisių, žmogaus teisėmis grįstų vertybių gynyba“, – teigė ministrė.

„Tai nėra tušti žodžiai, nes mes tą matome Ukrainoje. Nes Ukraina gina ne tik teritoriją, ji gina visą bendrą europietišką civilizaciją, kuri susidaro ir iš žmogaus teisių sprendimų“, – tvirtino ji.

Visgi A. Armonaitė teigė, kad tai nereiškia, kad jei L. Kasčiūnas bus paskirtas ministru, Laisvės partija „aklai nepalaikys“ jo siūlomų projektų.

„Bendrų darbų galima rasti ir mes juos rasime“, – sakė A. Armonaitė.

Premjerė I. Šimonytė antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai oficialiai pateikė NSGK pirmininko L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus, kai Vyriausybės vadovės prašymu atsistatydino dabartinis ministras Arvydas Anušauskas.

Prezidentas G. Nausėda penktadienį patvirtino gavęs tarnybų informaciją apie L. Kasčiūną, ją dar įvertins.

Nevyriausybininkai kritikuoja L. Kasčiūną griežtos migracijos politikos, laikysenos su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais. Jie taip pat primena 2018 metais išsiųstą kvietimą vokiečių kraštutinės dešinės politikams atvykti į Lietuvą. Jį L. Kasčiūnas aiškino klaida.

Tuo metu daugiau nei 20 įvairią paramą Ukrainai buriančių organizacijų išreiškė paramą politikui.

Premjerė anksčiau nurodė, kad būtų logiška A. Anušauskui ir L. Kasčiūnui susikeisti pareigomis, tačiau karjerą ministro poste baigiantis A. Anušauskas sako nematantis savęs Seimo NSGK vadovo pareigose.

Laisvės partija susiklosčius tokiai situacijai teigia, jog imtųsi vadovauti Seimo NSGK, jei valdantieji nuspręstų perdalinti kvotas.

The post A. Armonaitė pareiškė nenorinti, kad prisišauktume orbanizmą Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.