Apie tai sausio 28 d. per brifingą pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Carolyn Leavitt.

Reaguodama į šį pranešimą, JAV Katalikiškosios labdaros organizacijos (Catholic Charities) prezidentė ir generalinė direktorė Kerry Alice Robinson gynė organizacijos veiklą, sakydama: „Praėjusiais metais 92 proc. 168 nepriklausomų Katalikiškosios labdaros organizacijos agentūrų visoje šalyje suteiktų paslaugų buvo skirtos pagrindiniams poreikiams tenkinti - suteikti maisto, pastogę, sveikatos priežiūrą ir kitus būtiniausius dalykus.“

„Milijonai amerikiečių, kurie pasikliauja šia gyvybiškai svarbia parama, nukentės dėl šio precedento neturinčio bandymo įšaldyti federalinę paramą“, - pabrėžė Robinson.

JAV Katalikų vyskupų konferencija taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame priminė ilgą Bažnyčios tarnystės pabėgėliams istoriją: „Sekdama Jėzaus Kristaus mokymu, Katalikų Bažnyčia turi ilgą tarnystės pabėgėliams istoriją. 1980 m. JAV vyskupai pradėjo bendradarbiauti su federaline vyriausybe vykdydami šią tarnystę“.

Situacija išlieka įtempta - tą pačią dieną teisėjas laikinai užblokavo lėšų įšaldymą.

Tačiau JAV Katalikiška labdaros organizacija paragino D. Trumpo administraciją persvarstyti savo sprendimą ir paprašė savo rėmėjų susisiekti su savo atstovais Kongrese.

The post Trumpas nutrauks katalikiškų organizacijų, susijusių su migrantais, finansavimą appeared first on LAIKMETIS.

Moteris prie durų pasitiko smulkutė indų kilmės sesuo, apsirengusi gerai pažįstamu baltu sariu su mėlynais apvadais. Švelniai šypsodamasi ji pasitiko jas viduje ir nuvedė per kuklią prieglaudą į nedidelę koplyčią. Viduryje stovėjo paprastas tabernakulis, greta jo - kryžius ir užrašas „Trokštu“. Sesuo mostu parodė jiems atsisėsti ir melstis, tada tyliai prakalbo.

„Paklauskite Viešpaties, - tarė ji, - kaip galiu būti taikos kanalas žmonėms? … Kaip galiu būti vilties ženklas žmonėms aplink mane?“

„Kaip galiu tapti vilties ženklu savo šeimai, kurioje galbūt kovoju su savo vyru, vaikais, draugais? Kaip galiu tapti vilties ženklu toje vietoje, kurioje esame?“

Advento laikotarpis, kurio šaknys glūdi viltyje ir Mesijo ilgesyje, yra metas, kai krikščionys ruošia savo širdis Kristaus atėjimui. Tai taip pat metas, kai reikia duoti išmaldą ir atlikti labdaros darbus, kad kovų ir nepriteklių kupinam pasauliui būtų suteikta viltis. Gailestingumo misionierėms, kurių charizma - tarnauti „vargingiausiems iš vargšų“, tai nėra tik liturginis laikotarpis - tai gyvenimo būdas.

María Teresa Ávila Fuentes (Marija Teresa Avila Fuantez), Popiežiškosios šv. Tomo Akviniečio akademijos doktorantė, daugelį metų tyrinėjo Gailestingumo misionierių veiklos įtaką. Ji tai vadina „perkeičiančiąja labdaros galia“ - šią sąvoką ji tyrinėja savo disertacijoje.

„Mano daktaro disertacijos tyrimas yra susijęs su perkeičiamąja labdaros galia, ir tai yra tyrimas per Motinos Teresės misionierių prizmę“, - paaiškino ji.

M. Fuentes tyrinėja, kaip paprasti, bet gilūs seserų meilės veiksmai veikia ne tik bendruomenes, kurioms jos tarnauja, bet ir savanorius bei pasauliečius, kurie yra jų darbo liudininkai ir dalyviai.

„Tai idėja, kad meilė yra ekspansyvi“, - sako ji, turėdama omenyje popiežiaus Benedikto XVI encikliką Caritas in Veritate.

„Labdara daro poveikį ne tik mikroaplinkai, bet ir makroaplinkai - visuomenei, kultūrai, ekonomikai. Labdara daro įtaką viskam, nes ji yra agapė - meilė.“

Moteris dalijosi istorijomis apie gyvenimą, kurį pakeitė seserų liudijimas. „Kalbėjausi su žmonėmis, kurie dėl seserų liudijimo įsivaikino vaikus, su žmonėmis, kurie po savanorystės visiškai pakeitė profesiją, su žmonėmis, kurie įkūrė nevyriausybines organizacijas ar mokyklas. Savanoriai dažnai pasakoja, kad būtent seserų santykio su vargšais matymas ir jų santykių su pačiais savanoriais išgyvenimas juos pakeičia.“

Gailestingumo misionierės, pasižyminčios radikaliu paprastumu, gyvena giliu pasitikėjimu Dievo apvaizda. Jos nerenka lėšų ir nepriima pripažinimo už savo darbą. Netgi jų dalyvavimas šiame straipsnyje yra tarpininkaujamas pasauliečių liudytojų, tokių kaip Fuentes, nes pačių seserų negalima cituoti vardais ar fotografuoti.

„Būtent todėl, kad jos tampa mažomis ir neturtingomis, Dievas gali jas taip dosniai pripildyti“, - Fuentes teigė CNA.

Toks požiūris atspindi Motinos Teresės tikėjimą, kad maži meilės darbai, atliekami su dideliu atsidavimu, gali pakeisti širdis ir bendruomenes.

„Labdara daro poveikį ne tik mikroaplinkai, bet ir makroaplinkai - visuomenei, kultūrai, ekonomikai.

Viena sesuo paaiškino: „Mums nereikia daryti didelių dalykų, kad būtume vilties ženklas. Šypsena, užjaučiantis žvilgsnis, tiesiog išklausymas, priėmimas. … Esame laimingos, jei kantriai ir su meile kam nors skiriame penkias minutes, kad prabėgus dienai su Dievo malone galėjome padaryti kažką gero. Taigi tikimės būti vilties ženklu kitiems, ypač šiais vilties metais.“

Adventas - džiaugsmingo laukimo metas - kviečia krikščionis įkūnyti viltį savo šeimose, darbovietėse ir bendruomenėse.

Šiais metais adventas taip pat veda į Katalikų Bažnyčios 2025 m. Jubiliejų, kurio tema - „Vilties piligrimai“. Jis prasidės Kalėdų išvakarėse. Gailestingumo misionierėms ir jų bendradarbiams ši tema turi gilų atgarsį. Jų darbas yra apčiuopiama vilties išraiška - tai orumo suteikimas vargstantiems, draugystė vienišiems, namai apleistiems ir paliktiesiems.

„Gražu tai, - svarstė Fuentes, - kadangi jos gyvena šiuo visišku atsidavimu, gali paskambinti į duris ir tiesiog pasakyti „Noriu savanoriauti“, ir Dievas tau ką nors paruoš ten, pas seseris.“

M. Fuentes pati savo kailiu patyrė šią transformaciją. Kilusi iš Čihuahua (Meksika), ji penkis mėnesius savanoriavo su Gailestingumo misionierėmis Kalkutoje (Indija) ir ši patirtis, pasak jos, pakeitė jos gyvenimą.

„Mokiau vidurinėje mokykloje, bet išėjau iš jos ir su geriausia drauge išvažiavome į Kalkutą savanoriauti neįgalių vaikų namuose, - pasakojo ji. - Tai mane pakeitė.“

Tiems, kuriuos įkvėpė noras savanoriauti kartu su seserimis, ordinas sukūrė interneto svetainę, kurioje pateikiama kontaktinė informacija apie kai kurias jų misijas.

1997 m., kai Motina Teresė mirė, buvo beveik 4 000 seserų 594 misijose 123 šalyse. Šiandien Gailestingumo misionierės taip pat dirba pavojingiausiose ir karo nuniokotose pasaulio vietose, įskaitant Gazą, Kijevą ir Siriją.

Gailestingumo misionierių tėvai (Missionaries of Charity Fathers) taip pat sukūrė apaštalavimo judėjimą „Trokštu“, skirtą pasauliečiams, kad jie augtų Motinos Teresės charizma, gilintų savo tikėjimą ir mokytųsi tarnauti kitiems su meile ir nuolankumu.

The post Adventas su viltimi ir meile: Motinos Teresės seserų pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Pagerbkime šviesų ilgametės šios mugės globėjos ponios Almos Adamkienės atminimą, pratęsdami jos inicijuotų gerų darbų tradicijas kartu su kitomis nuostabiomis moterimis, pakylėjančiomis dvasią, dėl gėrio ir taikos nuverčiančiomis sunkiausius inertiškumo kalnus“, – šiltai buvusią pirmąją ponią A. Adamkienę prisiminė D. Nausėdienė.

D. Nausėdienė pakvietė susirinkusius atverti savo sielas svarbiems Kalėdų laukimo laikotarpio darbams tarptautinėje labdaros mugėje. „Nusiųskime mūsų bendro, tvaraus rūpesčio lietaus vaikais, senjorais, žmonėmis su negalia ženklus ne tik į Vilnių ir Kauną, bet ir į Kaišiadoris, Tverus, Biržus. Padėkime pagalbos vaikams linijai. Papuoškime Lietuvą savo širdžių pasirinkimais“, – kalbėjo pirmoji ponia.

D. Nausėdienės žodžiais, kiekvienas galime padovanoti viltį ir džiaugsmą kitiems, įgalinti kitus. Pasak pirmosios ponios, daryti gerus darbus pavieniui sunku, o veikiant išvien – paprasta. D. Nausėdienė padėkojo mugės organizatoriams, visai Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos bendruomenei, ją palaikantiems bičiuliams, diplomatinėms atstovybėms, Vilniaus miesto rotušei ir visiems rėmėjams.

Pirmoji šalies ponia palinkėjo meilės kiekvieniems namams, ramybės šeimoms, džiaugsmingų šventų Kalėdų ir taikos metų.

Mugės metu surinktos lėšos bus paskirstytos organizacijoms, padedančioms žmonėms,

The post D. Nausėdienė: kiekvienas galime padovanoti viltį ir džiaugsmą kitiems appeared first on LAIKMETIS.

Vokietijos katalikų vyskupijos, vienuolijos ir tarptautinės pagalbos agentūros 2022 m. finansavo pastoracinius, socialinius ir plėtros projektus visame pasaulyje maždaug už 673 milijonais eurų, pranešama „Weltkirche 2022“ ataskaitoje, kurią 2023 m. rugsėjo 15 d. paskelbė speciali Vokietijos vyskupų konferencijos komisija.

Kartu su pranešimais apie pagalbos projektus Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Rytų Europoje, metinėje ataskaitoje perteikiamas aktyvios Bažnyčios veiklos vaizdas. Dabartinis leidinys skirtas karo ir smurto situacijų analizei, jame keliamas klausimas, kaip tokiomis sąlygomis įmanomas gyvenimas ir tikėjimas. Be nukentėjusiųjų liudijimų, yra pavyzdžių apie Bažnyčios susitaikinimo ir atminties darbą, pabėgėlių palydėjimą ir apmąstymų apie gynybos suderinamumą su krikščioniškąja taikos žinia.

Finansinė statistika pateikia ataskaitą apie Bažnyčios veiklai visame pasaulyje naudojamų lėšų šaltinius ir panaudojimą. Šie pinigai daugiausia gaunami iš Bažnyčios aukų, rinkliavų ir mokesčių pajamų. 2022 m. katalikų humanitarinėms organizacijoms ir vienuolijoms buvo paaukota beveik 425 mln. eurų. Be to, 29 mln. surinkti per rinkliavas Bažnyčios veiklai remti. Vokietijos Vyskupų Konferencija ir atskiros vyskupijos humanitarinių agentūrų darbą parėmė beveik 47,8 mln. eurų.

„Weltkirche“ komisijos pirmininkas vyskupas Bertramas Meieris iš Augsburgo džiaugiasi Bažnyčios įsipareigojimo mastais. „Šis tarpvalstybinis solidarumas yra absoliuti mūsų, kaip Bažnyčios, misijos dalis. Mes norime tai užtikrinti ir ateityje“, – sakė vyskupas Meieris. Jis ypač palankiai įvertino bendrą išaugusį tikinčiųjų norą aukoti: „Esu dėkingas visiems, kurie prisidėjo didelėmis ir mažomis aukomis solidarizuodamiesi su tais, kuriems reikia pagalbos visame pasaulyje“.

Vyskupas Meieris taip pat padėkojo šalies valdžiai už pasitikėjimą Bažnyčios darbo profesionalumu, kuris išreiškiamas parama. Jis taip pat priminė daugybės savanorių parapijose, asociacijose ir mokyklose įsipareigojimą. Būtent jų įsipareigojimas leidžia vykdyti veiklą plačiai, visame pasaulyje.

The post Vokiečių katalikai per metus parėmė veiklas užsienyje maždaug už 673 milijonus eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Menas dalintis“ – tai galimybė atsigręžti į kiekvieną žmogų, paaukoti su malonumu ir dalintis laiku bei savo širdies šiluma.

Renginio atidaryme gospelo giesmėmis dalyvius sveikins tarptautinis gospelo choras United Voices (vadovės Shasta Miller ir Monika Švilpaitė). Mugėje dalyvaus renginio gerumo ambasadoriai aktorė Justė Zinkevičiūtė ir politikas Laurynas Suodaitis su mama, svečiuosis Bajorų sąjungos atstovė Žaneta Ruaud.

Bernardinų sode bus įrengtos meninės erdvės: meno terapijos užsiėmimai „emocijų ištaškymas“, vėjo malūnėlių gaminimo dirbtuvės, žaidimų erdvės dideliems ir mažiems. Vaikus aktyviai praleisti laiką kvies profesionali meninės gimnastikos čempionė Monika Chas. Nuotaiką ir šypsenas kels kūrybingi animatoriai („Uostas“, „Linksmas lagaminas“, „Personažai.lt“).

Saldi ir lengva cukraus vata pavirs grupinėmis lietuvių kalbos pamokomis pabėgėliams, o ekologiški maišeliai suteiks saugią aplinką tėvų skyrybas patiriantiems vaikams.

Mugės idėja kilo ieškant kūrybinių jungčių, kuriomis visi kartu galėtume kurti atvirą dalijimosi kultūrą, todėl įsigijus įvairių gėrybių Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomenė paskirstys jas konkrečiais meilės darbais gyvenimo išbandymus patiriantiems žmonėms.

Labdaros mugėje įsigyti ledai pavirs karšto maisto lėkštėmis alkstantiems, ateinantiems į Caritą. Rankų darbo lietos žvakės virs mokyklinių priemonių rinkiniais dienos centrus lankantiems vaikams. Saldi ir lengva cukraus vata pavirs grupinėmis lietuvių kalbos pamokomis pabėgėliams, o ekologiški maišeliai suteiks saugią aplinką tėvų skyrybas patiriantiems vaikams.

Rugsėjo 2 d., nuo 11 val. ryto iki 16 val. popiet, praplėskime savo širdis kūryboje, žaidimuose, nuoširdžioje bendrystėje. „Menas dalintis“ – tai kvietimas būti drąsiais, džiugiais meno ir artimo meilės dalintojais. Nepraleiskime progos dalintis savo ištekliais, laiku, kūrybingumu ar kitomis gėrybėmis ir padėti tiems, kuriems šios paramos ir palaikymo labiausiai reikia.

The post Kvietimas į labdaros mugę „Menas dalintis“: kaip vaniliniai ledai virsta karšto maisto porcija? appeared first on LAIKMETIS.

Ketverių metų kadencijai jis buvo išrinktas gegužės 13 d. per Romoje vykstančią federacijos, vienijančios 165 nacionalines „Caritas“ organizacijas, generalinę asamblėją.

Tokijo arkivyskupas jau tris dešimtmečius dalyvauja „Caritas“ veikloje. 1995 m. jis, kaip savanoris, dirbo pabėgėlių stovykloje tuometiniame Zaire. Vėliau jis vadovavo Japonijos „Caritas“, taip pat ėjo Azijos „Caritas“ prezidento pareigas.

„Caritas Internationalis“ generalinė asamblėja, kurioje dalyvauja 400 delegatų iš 150 pasaulio šalių, truks iki gegužės 16 d.

The post Japonų arkivyskupas tapo „Caritas“ vadovu appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė sako, kad tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką. 

„Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (...) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln. eurų per metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Aušrinė Armonaitė. 

Anot ministrės, toks siūlymas yra tik maisto švaistymo problemos sprendimo pradžia ir pirmas veiksmas. Jos teigimu, šiuo metu tik dešimtadalis tokio maisto yra paaukojama. 

„Iš tiesų reikia problemą sprendžiant pradėti nuo kažko ir jeigu mes nepradėsime nuo šito žingsnio, jeigu sakysime, kad jis nepakankamas, tai dėl to reikia nepradėti, mes nieko nepadarysime. Mes siūlome startuoti su šiuo pasiūlymu“, – sakė A. Armonaitė.

„Pradėdami gilintis į problemą pastebėjome, kad čia tik ledkalnio viršūnė, o maisto išnaudojama (iššvaistoma – BNS) 10 kartų daugiau (nei  paaukojama – BNS) (...), bus ir ką paaukoti, ir ką parduoti“, – pridūrė ministrė. 

A. Armonaitės teigimu, prognozuoti, kada toks sprendimas galėtų įsigalioti, dabar sunku. 

„Man sunku prognozuoti, kada tai įsigalios, bet kad vien apie tai kalbame, yra ženklas, kad žmonėms tai yra geri produktai“, – sakė A. Armonaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad dar nėra išspręsta dalis tokio pasiūlymo techninių klausimų, tačiau tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką.

„Techninius klausimus dar reikia aptarti, yra keletas variantų. Bent jau mes Maisto ir veterinarijos tarnyboje manome, kad turėtų būti ribojamas laikas (...) Kiek ilgai dar galima vartoti, turbūt negalėsime pasiekti tokio vieningo sprendimo, dabartinė praktika su labdarai atiduodamu maistu tai yra maždaug nuo 5 dienų, tarkim, duonos produktams iki metų laiko, tarkim,  gėrimams gazuotiems. Mūsų siūlymas būtų kalbėti apie fiksuotą trumpą pardavimo laiką“, – spaudos konferencijoje teigė I. Drulytė. 

Jos teigimu, tokių produktų pardavimą turės riboti ne tik įstatymai, tačiau ir patys žmonės.

Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (...) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau

„Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (...) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau“, – sakė I. Drulytė.

Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad jei prekė bus netinkama vartoti, pirkėjai turės teisę ją grąžinti arba kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

„Tikrai galės gražinti, tikrai galės kreiptis į prekybininką, tos prekės bus prilyginamos visoms kitoms prekėms ir nusipirkus, jeigu bus negera kokybė, rekomenduojama kreiptis į prekybininką“, – pasakojo R. Vainienė.

Ji taip pat pridūrė, kad bus taikomi papildomi prekybos apribojimai – tokių produktų nebus galima parduoti pirkėjui jų prieš tai neapžiūrėjus, taip pat jų negalės naudoti parduotuvės savo gaminiuose.

„Prekybininkams šių prekių nebus galima naudoti pačių gaminiuose ir tokių prekių negalėsite nusipirkti internetinėse parduotuvėse, kad pirkėjas galėtų ir pats įsivertinti jų kokybę, tai saugiklių yra“, – teigė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pristatė iniciatyvą, kuria siekiama mažinti maisto švaistymą. Pakeitus Maisto įstatymą ir prekybos maistu tvarką siūloma sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Žymuo „geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl iš tikrųjų tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai. 

The post Parduodant gerą maistą pasibaigus jo galiojimui kasmet būtų sutaupoma 148 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 30 d. LaViolette'o stipendijų fondas aukcione pardavė „Swatch Once Again" laikrodį, kurį Pranciškus nešiojo didžiąją savo pontifikato dalį.

Laikrodis, kurį oficialioje prekės ženklo parduotuvėje galima rasti už maždaug 52 eurus, galiausiai buvo parduotas už 53 371 tūkst. eurų - daugiau nei 1 000 kartų viršijančią mažmeninę vertę - ir tapo „Swatch" laikrodžiu, už kurį kada nors buvo sumokėta daugiausia pinigų.

Gegužės mėnesį Grin Bėjaus (Viskonsino valstija, JAV) vyskupas Davidas Rickenas (Deividas Rikensas) nusiuntė Šventajam Tėvui laišką, kuriame papasakojo apie penkiolikmečio paauglio laikrodžių kolekcininko Briano LaViolette'o (Brajano Lavijoleto), kuris žuvo per nelaimingą atsitikimą plaukdamas, gyvenimą.

Laiške jis paprašė pontifiko paaukoti vieną iš pigiausių laikrodžių, kurį aukcione parduos LaViolette'o fondas, teikiantis finansinę pagalbą studentams, kad šie galėtų studijuoti koledže.

Šventasis Tėvas sutiko su prašymu, o laikrodis aukcione prisijungė prie kitų garsių žmonių, tokių kaip Fredo Savage'o (Fredo Sevidžo), Joe Theismannas (Džojaus Teismano), Terry Bradshaw (Terio Bredšo), Condoleezza Rice (Kondolizos Rais) ir Randallo Parko (Randal Parko), laikrodžių.

Tai ne pirmas kartas, kai popiežius Pranciškus aukcionui dovanoja savo daiktus.

Praėjus mažiau nei metams po išrinkimo popiežiumi, „Harley-Davidson" padovanojo popiežiui motociklą, kuris, jam pasirašius ant jo autografą, buvo parduotas už maždaug 270 tūkst. eurų.

Už gautus pinigus buvo atnaujinta „Don Luigi Liegro" prieglauda, kurioje priimami benamiai ar bedarbiai.

Vėliau, 2017 m. lapkritį, „Lamborghini" popiežiui padovanojo vieną iš savo išskirtiniausių automobilių, o šis nusprendė jį parduoti aukcione ir gautus pinigus skirti daugeliui labdaros darbų.

The post Popiežiaus Pranciškaus laikrodis parduotas aukcione už rekordinę sumą appeared first on LAIKMETIS.

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos organizuojama ir pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės bei ponios Almos Adamkienės globojama mugė skirta įkvėpti visuomenę geriems darbams, padėti sunkumus patiriantiems žmonėms ir remti organizacijas, kurios savo didelėmis pastangomis siekia užtikrinti jų gerovę, teigia organizatoriai.

Šiemet surinkta parama bus skirta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, Vilniaus socialiniam klubui, Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos baleto skyriui, viešajai įstaigai „Gravitas Schola“, Kupiškio miesto neįgaliųjų draugijai, Traksėdžių Šilojų mokyklai. 

Mugės metu bus įrengta daugiau kaip 30 stendų, kur savo šalių tradicijas pristatys ambasados, dalyvaus tarptautinės mokyklos ir kitos įvairios organizacijos. Bus galima įsigyti įvairiausių šalių tradicinių produktų, dovanų.

Be to, bus įrengta žaidimų aikštelė vaikams. Lauke lankytojų lauks scena, kurioje popietę bus rengiami muzikiniai pasirodymai. 

The post Vilniaus rotušėje - Kalėdų labdaros mugė appeared first on LAIKMETIS.

Skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias įstaigas vienija ne tik meilė vaikams, bet ir Viešpačiui. Visų jų vadovai ir darbuotojai – krikščionys.

Įstaigose atramą rado pabėgėliai iš Ukrainos

Gerumo ir džiaugsmo dieną jau ne pirmi metai organizuoja Gerosios Naujienos centras, bet šių metų akcija išsiskiria tuo, jog įstaigoms surinkta parama pasinaudos ne tik jas nuolat lankantys mūsų šalies vaikai, bet ir nuo karo pabėgę mažieji ukrainiečiai. Ne vienas Vaikų dienos centras tapo didele pagalba ir šių  vaikų mamos bei seneliams.

Štai vaikų dienos centras „Vilties arka“ tapo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centro Panevėžyje vienu iš partnerių, Kuršėnų centre „Eterna vita“ mažieji ukrainiečiai sudaro ketvirtadalį visų vaikų. „Tai atnešė naujos dinamikos į mūsų mažųjų bendruomenę, aiškiau supratome, ką turime keisti, kur turime tobulėti ir koks visuomenės poreikis yra būtent šiandien, – sako „Eterna vita“ vadovė Anastasia Tuominė.

Šiaulių apskrities Ginkūnų dvare veikiančiame vaikų dienos centre šiuo metu gyvena vaikai iš Ukrainos kartu su mamomis bei seneliais. Ši įstaiga apgyvendino arba padėjo įsikurti, susirasti darbą daugiau nei 70 ukrainiečių. 

„Džiaugiamės, kad Ginkūnų bendruomenė supranta pabėgėlių situaciją ir labai prisideda – kartą per mėnesį ruošiam humanitarinius krovinius į Ukrainą, – pasakoja įstaigos vadovas Valdas Vaitkevičius. – Džiaugiamės vietinės krikščioniškos bendruomenės keliais nuolatiniais savanoriais.

Ir labai džiaugiamės, kad mūsų centro vaikai kasdien valgo Ginkūnų dvare gyvenančių ukrainiečių gaminamą maistą. O jos – puikios šeimininkės. Tokiu būdu moterys atsidėkoja už rodomą dėmesį joms ir jų vaikams.“

O Biržų „Vilties Šviesa“ apskritai tapo ukrainiečių susibūrimo vieta. Vos atvykę į Biržus ukrainiečiai čia rinkosi net po 2 kartus per savaitę, dabar, kai daugelis įsidarbino ir laisvo laiko turi mažiau – kartą per savaitę.

„Tai yra vienintelė vieta Biržuose, kur jie visi susitinka, susiformavo ukrainiečių bendruomenė, – džiaugiasi įstaigos vadovė Vera Šnarienė. –  Fondas tapo lyg pabėgėlių centru, kur jie ateina kaip į namus, jaučiasi kaip namuose.“

Tiesa, pagalba ukrainiečiams daugeliui dienos centrų tapo ir didžiausiu metų iššūkiu. Ypač dėl to, kad lietuvaičiams ir mažiesiems ukrainiečiams sunku susikalbėti dėl kalbos barjero. Tad socialiniai darbuotojai, būrelių vadovai į įvairias veiklas įtraukdami ir mažuosius ukrainiečius, juos moko ir lietuvių kalbos.

Nuo daržininkystės pradmenų iki Šventojo Rašto studijų

Tačiau pagrindiniai šių įstaigų lankytojai – mūsų šalies vaikai, kurie čia kasdien ruošia pamokas, kartu su darbuotojais mokosi gaminti maistą, čia ugdomi jų socialiniai įgūdžiai, vyksta įvairūs muzikiniai, meniniai užsiėmimai, keliauja į įvairias išvykas, stovyklauja.

Kiekviena įstaiga turi ir kai tą savito. Pavyzdžiui, mažiesiems kuršėniškiams sudarytos sąlygos stiprinti anglų bei rusų kalbų įgūdžius, įgyti daržininkystės pradmenis ir vaikams suprantama kalba susipažinti su Šventojo Rašto tiesomis krikščioniško ugdymo pamokose.

Kėdainių Labdaros ir paramos fondas „Tavo svajonė“ turi įspūdingą tradiciją – „Naktį vaikų dienos centre“. Šią išskirtinę vasaros naktį vaikai dalyvauja nepamirštamame renginyje su įvairiais žaidimais.

Pradžia – nuo daugiabučių ir Filistinų

Kitos bendruomenės turi ypatingą savo istorijos pradžią. Pavyzdžiui, „Eterna vita“ prasidėjo nuo dviejų daugiabučių vienoje Kuršėnų gatvėje. „Mes matydavome tiesiog gatvėje laiką leidžiančius vaikus – taip ir nusprendėme juos užimti“, – prisimena Anastasia Tuominė. – Tarnystė 2012-aisiais prasidėjo nuo 6 vaikų, o šiandien turime daugiau nei 40 vaikų nuo 6 iki 16 metų.“

Panevėžiečius tarnauti vaikams prieš daugiau nei dešimtmetį įkvėpė… Filistinai. „Čia trumpalaikėse misijose pamatėme galimybę bei būdą, kaip galėtume pasitarnauti Panevėžio miesto bendruomenei, – prisimena „Vilties arkos“ vadovas, Panevėžio krikščionių bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna. – Pasitarę su draugais bei bendruomene 2016 m. apsisprendėme kurti nevyriausybinę organizaciją ir atidaryti vaikų dienos centrą Panevėžio mieste. Šiuo metu du fondo dienos centrus lanko daugiau nei 50 vaikų.“

Labdaros ir paramos fondas „Tavo svajonė“ Kėdainiuose įsikūrė įkurtas 2009 m. kovo 16 d., įkūrėjams trokštant padaryti laimingesnę savo miesto vaikų vaikystę. Šiuo metu įstaigą lanko 18 vaikų iš 11 šeimų nuo 8 iki 18 m.

„Vaiko kelias“ Naujojoje Akmenėje startavo 2010-aisiais, siekdamas sukurti vaikams saugią aplinką, kad jie galėtų tinkamai augti ir ugdytis, tyrinėti pasaulį, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. 

Mintis Šiaulių rajone, Ginkūnuose įkurti vaikų dienos centrą Valdui Vaitkevičiui kilo 2008-aisiais baiginėjant Socialinio darbo studijas tuomečiame Vilniaus pedagoginiame Universitete ir rašant magistro darbą pas profesorę Viliją Targamadzę.

„Stebėjausi jos gebėjimu konstruoti ir „tvarkingai į lentynas“ dėlioti mintis. Rašiau darbą apie Vaikų dienos centrus. Vėliau tai pavyko įgyvendinti tikrovėje. Buvome pirmasis vaikų dienos centras Šiaulių rajone, – pradžią mena įstaigos vadovas. – Žinoma, svarbiu veiksniu buvo ir Evangelija. Joje radome paliepimą – eiti ir pasirūpinti tais, kuriems reikia pagalbos“.

Šiuo metu šį centrą lanko daugiau nei 20 vaikų.

Tarnystei įkvėpė sūnaus netektis

Biržų Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ duris atvėrė 2004-ųjų gegužę. Po metų, gegužės 20 d. įkurtas Labdaros ir paramos fondas, laikui bėgant – dar du centrai. Vienas – vaikams, kitas – paaugliams. Šiuo metu Biržuose veikia du Fondo įsteigti Dienos centrai.

Labiausiai sukrečianti įsikūrimo istorija – Druskininkų šv. Apaštalo Baltramiejaus parapijos vaikų dienos centro „Džiugučiai“ įsikūrimo istorija, iliustruojanti apaštalo Pauliaus žodžius laiške romiečiams: „Žinome, kad viskas išeina į gera Dievą mylintiems Dievą“. 

Prieš devynerius metus viena druskininkietė neteko penkiolikmečio sūnaus Džiugo, kovojusio su sunkia liga. Tačiau po netekties moteris ne tik kad nepalūžo, bet kartu su bendraminte ir tuomečiu parapijos klebonu Žydriumi Kuzinu svarstė, ką galima gero duoti kitiems vaikams.

„Taip ir gimė mūsų graži šeima, pavadinta mūsų angelėlio garbei „Džiugučiai“, – pasakoja įstaigos įkūrėjos ir vadovės Aksana Šematovičienė ir Edita Rimeikienė. – Centrą įsteigėme per metus, 2014-aisiais. Taip pat esame labai dėkingos ir dabartiniam parapijos klebonui Medardui Čeponiui už nuolatinį rūpestį mūsų įstaiga bei paramą mums“.

Šiandien „Džiugučių“ centrą lanko 42 vaikai, bet kaskart jų vis daugėja: draugai atsiveda draugus, seses, broliukus. Įstaigą lanko mažieji druskininkiečiai nuo 6 iki 18 metų, o į rytinę mažylių grupę susirenka 11 vaikučių nuo 2 metų.

Svajonėse – ir smėlis, ir išvykos, ir pavėsinė

Birželio 1-ąją startavusio Gerumo ir džiaugsmo akcijos tikslas – surinkti lėšų minimiems septyniems vaikų dienos centrams. Tad apie ką jie svajoja, kokie jų didžiausi poreikiai? Bene visos įstaigos šiuo metu surinktą paramą planuoja skirti vaikams vasarą užimti, suorganizuojant jiems įdomesnę edukacinę išvyką.

Panevėžiečiai prasitaria svajojantys įsirengti gražias, jaukias dienos centro patalpas bei dirbti su paaugliais bei jaunimu – o tam reikalingi bendraminčiai.

Druskininkų „Džiugučius“ labiausiai pradžiugintų smėlis tinklinio aikštelei, kuris, pasirodo, yra labai brangus. Mažieji druskininkiečiai taip pat svajoja apie pažintines išvykas, kuriose labiau susipažintų su Lietuva. Įstaigai labai praverstų ir dviratukai, riedučiai, paspirtukai, kuriais galėtų pasivažinėti čia ateinantys ukrainiečių vaikučiai.

Kėdainių „Tavo svajonė“ šiuo metu remontuoja mansardą, planuoja įsirengti daiktų sandėliavimo dalį ir vietą ramiems užsiėmimams. Svajoja apie pavėsinę kieme, kad šiltuoju metų laiku su vaikais galėtų kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. „Norėtume turėti galimybių suorganizuoti vaikams ekskursiją su įdomia edukacine programa“, – lūkesčiais dalijasi vadovas.

„Vaiko kelias“ Naujojoje Akmenėje ir Kuršėnų „Eterna vita“ trokšta įsirengti papildomas vaikų dienos centro patalpas bei sulaukti daugiau pagalbos tarnystei su vaikais.

O ginkūniečių svajonei įgyvendinti labiausiai reikia ne finansinės paramos, o maldų. „Mūsų didžiausia svajonė, kad baigtųsi karas ir visi pabėgėliai galėtų grįžti į savo tėvynę“, – sako direktorius.

Kaip ir kur pervesti paramą minimiems dienos centrams?

Nuo birželio 1 d. iki 8 d. imtinai trumpuoju numeriu 1402 skirta parama (skambučio kaina – 3 eurai)  pasidalins šie dienos centrai: „Vilties Šviesa“ Biržuose, „Vilties arka“ Panevėžyje, „Džiugučiai“ Druskininkuose, Ginkūnų vaikų dienos centras, „Tavo svajonė“ Kėdainiuose, Kuršėnų „Eterna Vita“ Šiaulių rajone ir „Vaiko kelias“ Naujojoje Akmenėje, Kairiškėse.

Paramą galima pervesti ir bankiniu pavedimu: LT607300010138185564, Gavėjas: Gerosios Naujienos centras, paskirtis: parama vaikams.

The post Vasaros startas – su parama mūsų šalies ir Ukrainos vaikams appeared first on LAIKMETIS.