Bendrovė "Fox News Digital" gavo Atstovų Rūmų Koronaviruso pakomitečio pirmininko Brado Venstrupo (Brad Wenstrup) ir Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko Maiko Ternerio (Mike Turner) laiškus, išsiųstus CŽV ir buvusiam pareigūnui.

"Atskiras komitetas dėl koronavirusų pandemijos ir Atstovų Rūmų nuolatinis žvalgybos komitetas gavo naujų ir susirūpinimą keliančių informatoriaus parodymų apie Agentūros atliekamą COVID-19 kilmės tyrimą", - antradienį CŽV direktoriui Viljamui Bernsui rašė M. Venstrupas ir M. Terneris.

"Daugelį dešimtmečių dirbantis, aukštas pareigas einantis dabartinis Agentūros pareigūnas pateikė komitetams informaciją apie Agentūros atliktą COVID-19 kilmės tyrimą", - rašė jie.

Pranešėjas Kongresui pasakojo, kad CŽV paskyrė septynis pareigūnus į COVID atsiradimo grupę, kurią sudarė "įvairių sričių ir patyrę pareigūnai, turintys didelę mokslinę patirtį".

"Anot informatoriaus, pasibaigus patikrinimui, šeši iš septynių grupės narių manė, kad žvalgybinės ir mokslinės informacijos pakanka, kad būtų galima atlikti mažo patikimumo vertinimą, jog COVID-19 kilęs iš laboratorijos Vuchane, Kinijoje", - rašė Wenstrupas ir Turneris.

"Septintasis grupės narys, kuris taip pat buvo vyriausias pagal amžių, buvo vienintelis pareigūnas, kuris manė, kad COVID-19 atsirado dėl kitų priežasčių."

tam, jog galiausiai viešai būtų priimtas sprendimas, kitiems šešiems nariams buvo siūloma didelė piniginė paskata pakeisti savo poziciją

"Be to, pranešėjas teigia, kad tam, jog galiausiai viešai būtų priimtas sprendimas, kitiems šešiems nariams buvo siūloma didelė piniginė paskata pakeisti savo poziciją", - teigė jie.

Wenstrupas ir Turneris sakė, kad įtarimai pateikti iš "iš pažiūros patikimo šaltinio" ir reikalauja, kad komitetai toliau prižiūrėtų, "kaip CŽV vykdė savo vidaus tyrimą dėl COVID-19 kilmės".

CŽV kaltinimus atmetė

CŽV atstovė spaudai Tammy Kupperman Thorp sakė: "CŽV esame įsipareigoję laikytis aukščiausių analitinio tikslumo, sąžiningumo ir objektyvumo standartų. Mes nemokame analitikams už tai, kad jie padarytų norimas išvadas. Šiuos kaltinimus vertiname itin rimtai ir juos nagrinėjame. Mes tinkamai informuosime Kongreso priežiūros komitetus".

Įstatymų leidėjai nustatė terminą iki 2023 m. rugsėjo 26 d., iki kurio CŽV turi perduoti visus įrašus, susijusius su COVID atradimų grupių steigimu; įrašus, susijusius su šių grupių komunikacija; visus dokumentus ir įrašus, susijusius su CŽV komunikacija su visais federalinės vyriausybės agentūrų nariais, įskaitant FTB, Valstybės departamentą, Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų, Energetikos departamentą ir kt.

Įstatymų leidėjai taip pat prašo pateikti dokumentus ir pranešimus, susijusius su "darbo užmokesčio istorija, įskaitant bet kokio pobūdžio finansinio ar veiklos rezultatais pagrįsto skatinimo ir (arba) finansinės premijos skyrimą visų COVID atsiradimo grupės nariams".

Wenstrupas ir Turneris atskiru laišku kreipėsi į buvusį CŽV vyriausiąjį operatyvininką Andrew Makridisą, teigdami, kad informatorius užsiminė, jog jis "atliko pagrindinį vaidmenį formuojant ir galiausiai darant išvadą, kad CŽV nesugebėjo nustatyti" COVID-19 kilmės".

Žvalgybos bendruomenė nepateikė išvados, ar pandemiją paskatino laboratorijos nutekėjimas Kinijoje, ar "natūralus poveikis" užsikrėtusiam gyvūnui, pavyzdžiui, viename iš turgų Kinijoje..

Ataskaitoje teigiama, kad CŽV ir dar viena neįvardyta agentūra nepateikė išvadų, "nes abi hipotezės remiasi svarbiomis prielaidomis arba susiduria su sunkumais dėl prieštaringų pranešimų".

Tačiau "beveik visos" agentūros įvertino, kad jis nebuvo "genetiškai sukurtas", o visa žvalgybos bendruomenė sutinka, kad SARS-CoV-2, virusas, sukeliantis COVID-19, "nebuvo sukurtas kaip biologinis ginklas".

The post Skandalas: CŽV siūlė pinigus JAV politikams, kad šie pakeistų nuomonę dėl COVID - 19 kilmės appeared first on LAIKMETIS.

„Sprendimas yra sprendimas, o kaip aš jį galiu vertinti, viskas, nauji rinkimai ir tiek žinių. Ieškau kartoninių dėžių ir kraunu daiktus“, – BNS sakė meras.

„Aš irgi suprantu, kad ne (nebegaliu eiti mero pareigų – BNS). Aiškiai – parašyta, kad negaliu. Žinot, aš tikrai nežinau, dabar nepaaiškinsiu. Dabar suprantu, kad negaliu“, – kalbėjo jis, paklaustas apie tolesnę darbo eigą savivaldybėje.

Įskaičius laikinajame sulaikyme – dvi paras – mero praleistą laiką, jam skirta 24,8 tūkst. eurų bauda. 

Teismas taip pat iš D. Bardausko atėmė teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, privačiame ir viešajame sektoriuje. Pasak Apeliacinio teismo, mero pareigos yra vadovaujamos, todėl meru jis dirbti toliau negalės. 

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Reznikovas BNS nurodė, jog nuosprendį pamatė viešojoje erdvėje, tad komisija dar turi jį įvertinti.

„Dabar mes turime gauti teismo sprendimą ir jį perskaityti, ir suprasti ar VRK turi čia sprendimą priimti. Jei naikins mandatą tada – skelbiami rinkimai nauji, bet dar nieko nematėme“, – sakė jis.

Komisijos narė Inga Milašiūtė teigė, jog klausimas bus svarstomas artimiausiame posėdyje

Komisijos narė Inga Milašiūtė teigė, jog klausimas bus svarstomas artimiausiame posėdyje.

Nuosprendis per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Nežinau, mes dar nekalbėjome apie tai su advokatu“, – sakė D. Bardauskas paklaustas, ar planuoja Apeliacinio teismo sprendimą skųsti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, rajono savivaldybės meras ir Kultūros centro vadovė galėjo reikalauti ir paimti kyšius iš kelių bendrovių už išskirtines prekybos sąlygas 2017, 2018 ir 2019 metais prie Kupiškio marių vykusių festivalių „Stichijos“ metu. Festivalis kelerius metus iš eilės buvo rengiamas Kupiškio marių saloje „Uošvės liežuvis“.

57-erių D. Bardauskas Kupiškio rajono savivaldybei vadovauja trečią kadenciją, meru pirmąkart jis buvo išrinktas 2015 metais. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas kandidatas šiemet laimėjo merų rinkimus.

The post Nauji rinkimai Kupiškyje: nuteistas konservatorių meras „kraunasi daiktus" appeared first on LAIKMETIS.

„Byloje aiškiai nustatyta, kada ir kur, už kokių veiksmų atlikimą Raimondas Kurlianskis pažadėjo kyšį (...) Tai patvirtina bendrų veiksmų chronologija“, – sakė pareigūnas.

Lietuvos apeliaciniame teisme ketvirtadienį jis tęsė savo baigiamąją kalbą nagrinėjant „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos bylą.

Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.

Ketvirtadienį per teismo posėdį J. Laucius citavo slapta įrašytą pokalbį tarp buvusio politiko ir verslininko, kai šis, esą sutarus dėl pinigų sumos, pasakė: „Jūs čia daug kraujo nuleisite“ ir teigė vertinantis „tokį pasitikėjimą ir konstruktyvumą“.

Bylos duomenimis, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 16 dieną automobilyje. Iš viso pas jį rasta ir paimta 106,2 tūkst. eurų.

Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

J. Laucius ketvirtadienį sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.

Prokuroras tvirtino, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.

„Kaip teisinio dokumento jo reikšmė šioje byloje yra nulinė“, – teigė J. Laucius.

Jis atkreipė dėmesį, kad paskolos raštelyje yra tik E. Masiulio parašas.

„R. Kurlianskio parašo šiame susitarime nėra, net jo vardas parašytas „Raimundas“, su „u“ parašyta, padaryta klaida“, – sakė pareigūnas.

Per aukšti standartai

Baigiamojoje kalboje prokuroras citavo tarptautinių organizacijų ataskaitas, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami korupcijos bylas, taiko per aukštus įrodinėjimo standartus.

J. Laucius tvirtino, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.

„Byloje nustatyta, kad E. Masiulis noriai sutiko su R. Kurlianskio pasiūlymais“, – teigė prokuroras.

Pasak jo, verslininkas siekė koncernui palankių sprendimų Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena, Vilniaus miesto savivaldybėje – parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.

J. Laucius teigė, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia ir kitų kaltinamųjų kaltę.

Jis minėjo, kad artėjant Seimo rinkimams Darbo partijai kaip kyšis suteikta nuolaidų agitacijai koncernui priklausančiuose žiniasklaidos kanaluose, per tarpininką sumokėta už partijos išorinę reklamą.

Prokuroro teigimu, koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus žinojo apie politikams mokamus kyšius.

Siūlo laisvės atėmimą

Prokurorai siekia, kad Apeliacinis teismas panaikintų pernai balandį Vilniaus apygardos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį ir skirtų bausmes kaltinamiesiems.

Penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys kaltinami dėl papirkimo, prekybos poveikiu,  kyšininkavimo, kvalifikuoto piktnaudžiavimo, neteisėto praturtėjimo. Kyšininkavimu byloje kaltinami E. Masiulis, Š. Gustainis ir V. Gapšys, o piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių – G. Steponavičius.

Pernai pateiktame Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skirti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, beveik 23 tūkst. eurų baudą ir uždrausti jam septynerius metus dirbti vadovaujančias pareigas.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui prašoma septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant tokį patį laikotarpį eiti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje bei konfiskuoti 242 tūkst. eurų, gautų, prokuratūros duomenimis, priėmus kyšį ir neteisėtai praturtėjus.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariui Vytautui Gapšiui prašoma skirti penkerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, septynerius metus uždrausti užimti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje ir išieškoti įtariamų kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą, siekiančią daugiau nei 27 tūkst. eurų.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui prašoma skirti atitinkamai daugiau nei 28 tūkst. ir beveik 17 tūkst. eurų baudas bei taip pat numatyti apribojimus dirbti atitinkamai penkerius ir ketverius metus.

Ilgas nagrinėjimas – pateisinamas

Prokuroras J. Laucius apeliaciniame skunde paprašė „MG grupei“ skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – daugiau nei 527 tūkst. eurų, o Darbo partijai 376 tūkst. eurų dydžio baudas.

Ketvirtadienį J. Laucius patvirtino prašantis tokių bausmių.

Anot jo, minėti juridiniai asmenys gavo naudos iš nusikalstamos veikos, kaltinamieji turėjo teisę atstovauti jiems, priimti sprendimus jų vardu.

Prokuroras taip pat sakė, kad nepaisant to, jog kitą savaitę, gegužės 11-ąją, sueis septyneri metai, nėra pagrindo kaltinamiesiems švelninti bausmių dėl ilgos proceso eigos. Pasak prokuroro, bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – tirtos didelės apimties, sisteminės korupcijos veikos, tam reikėjo papildomų tyrimų, ekspertizių, kelis mėnesius kaltinamieji pažindinosi su bylos medžiaga, be to, buvo ištikusi pandemija ir pan.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

The post Pas E. Masiulį rasti pinigai buvo kyšis - prokuroras appeared first on LAIKMETIS.

Paleidus belgą Marcą Tarabellą (Marką Tarabelą), buvusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Eva Kaili liks vienintelė korupcijos bylos įtariamoji, kuriai taikomas kardomasis kalinimas.

Prieš keturis mėnesius sulaikytos E. Kaili prašymas paleisti ją už užstatą bus svarstomas ketvirtadienį. Tuomet paaiškės, ar jai bus leista grįžti namo namų arešto sąlygomis.

Magistratas Antoonas Schotsaertas (Antonas Schotsartas) sakė, kad Briuselio teismas, sprendžiantis dėl suėmimo sąlygų, sutiko paleisti vasario 11-ąją sulaikytą M. Tarabellą.

M. Tarabellos teisininkų komanda patvirtino sužinojusi, kad jis netrukus bus paleistas ir stebimas elektroniniu būdu. Advokatai pabrėžė, kad jis ir toliau bus pasiekiamas tyrėjams ir neigia visus kaltinimus.

M. Tarabella ir E. Kaili kaltinami tuo, kad naudodamiesi savo įtaka Europos Parlamente stūmė Kataro interesus mainais į grynuosius iš vieno Briuselio politinio tinklo.

M. Tarabella ir E. Kaili kaltinami tuo, kad naudodamiesi savo įtaka Europos Parlamente stūmė Kataro interesus mainais į grynuosius iš vieno Briuselio politinio tinklo

Kataro vyriausybė neigia padariusi ką nors neteisėta.

Įtariamas kyšininkavimo tinklo lyderis, buvęs italų europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri (Pjeras Antonijus Panceris), prisipažino organizavęs šiuos Kataro ir Maroko agentų mokėjimus ir dabar bendradarbiauja su prokurorais.

Kitas įtariamasis, italų europarlamentaras Andrea Cozzolino (Andrėja Kodzolinas), yra laikomas namų arešto sąlygomis Italijoje ir priešinasi ekstradicijai į Belgiją. Jo apeliacija turi būti svarstoma gegužės 2 dieną Neapolyje.

E. Kaili partneris Francesco Giorgi (Frančeskas Džordžis) – P. A. Panzeri artimas padėjėjas Parlamente – vasario pabaigoje buvo paleistas į laisvę su sąlyga, kad bus stebimas elektroniniu būdu.

Jis ir E. Kaili buvo tarp pirmųjų pernai gruodį sulaikytų asmenų. Tuomet belgų tyrėjai per virtinę kratų Briuselio rajone paėmė 1,5 mln. eurų grynaisiais.

The post „Katargeito“ byloje įtariamas belgų europarlamentaras bus laikomas namų arešto sąlygomis appeared first on LAIKMETIS.

Šias aplinkybes per posėdį pirmadienį aiškinasi „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas.

Didelės pinigų sumos buvo rastos per kratas kaltinimų korupcija sulaukusio buvusio politiko namuose ir automobilyje Vilniuje. Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“, dabar pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė 106 tūkst. eurų kyšį E. Masiuliui už koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime.

STT domino, ar per kratas dalis pinigų – 27 vienetai 200 eurų nominalo banknotų – buvo patekę į apyvartą, ar juos gavo kokia nors „MG Baltic“ įmonė, kokia įmonė gavo tuos banknotus. Pinigų gavimas iš „MG Baltic“ įmonių nebuvo patvirtintas.

Tyrėjai tvirtino, jog buvo aiškinamasi, ar tiek patys pinigai galėjo būti pas kelis asmenis – tiek pas E. Masiulį, tiek R. Kurlianskį.

„Ar rasti pinigai pas Eligijų Masiulį buvo perduoti R. Kurlianskiui“, – teismui sakė STT darbuotojas Jurijus Skuderis, paklaustas, kas buvo aiškinamasi. 

Į bylą kaip liudytojai buvo pakviesti du STT pareigūnai – 2016 metų rugsėjį raštą Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentui pasirašęs tuometinis STT Vilniaus valdybos vadovas Daumantas Pocius ir politinės korupcijos bylos tyrime dalyvavęs J. Skuderis.

STT domino, ar per kratas dalis pinigų – 27 vienetai 200 eurų nominalo banknotų – buvo patekę į apyvartą, ar juos gavo kokia nors „MG Baltic“ įmonė

„Kratos metu rasti pinigai, tada buvo surašyti tų kupiūrų numeriai. Sudėjom kupiūras į exelinį failą ir pamatėm, kad tam tikra seka, norėjom sužinoti, ar tie pinigai iš vienos pakopos“, – teismui sakė J. Skuderis. 

Dėl rastų pinigų byloje taip pat dar kartą liudijo dabar jau buvusi Lietuvos banko ekspertė Danguolė Liaugminienė. Ji sakė, kad apžiūrėjus pinigus, buvo nuspręsta, kad jie iš vieno įpakavimo.

„Buvo išimti du maišai su pinigais ir sudėlioti ant stalų“, – apsilankymą STT prisminė ji. 

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje dabar iš viso nagrinėja keturis skundus – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Prokuratūra siekia pripažinti, kad R. Kurlianskis kaltas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys V. Gapšys.

Kaltinti, tačiau pirmos instancijos teisme išteisinti ir juridiniai asmenys: „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandį išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Teismas patvirtino E. Masiulio ir R. Kurlianskio versiją, kad 2016 metais politikui degtinės butelio dėžutėje perduoti 90 tūkst. eurų buvo paskola, o ne kyšis.

E. Masiulis sakė, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi investicijoms į nekilnojamąjį turtą, o R. Kurlianskis teigė rėmęs liberalo politinę veiklą, nes šis jam patiko.

The post Pas E. Masiulį rastų pinigų kilmę STT aiškinosi per Lietuvos banką appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienio vakarą jis sulaikytas iš karto po galimo kyšio priėmimo. Buvusiam FNTT direktoriui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

Kaip penktadienį skelbia STT, gavusi pranešimą apie tai, kad buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius galbūt reikalauja kyšio, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. Jucevičius galėjo reikalauti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, žadėdamas asmeniui pakeisti procesinį statusą FNTT atliekamame tyrime. Asmeniui taip pat žadėta grąžinti tyrimo metu paimtus daiktus.

K. Jucevičius byloje yra vienintelis įtariamasis, penktadienį BNS sakė STT atstovė Renata Keblienė.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Tarnyba penktadienį pranešė, kad viešumoje pasirodžiusi informacija, kad K. Jucevičius įtariamas prekyba poveikiu, įstaigai buvo žinoma, šiuo metu ji yra vertinama.

FNTT taip pat teigė bendradarbiaujanti su STT dėl šio ir kitų tyrimų.

„Nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su STT, ir anksčiau, ir dabar keičiamės reikalinga informacija. Šiandien mes vertiname su šiuo tyrimu susijusią informaciją, norime išsiaiškinti visas detales, todėl plačiau komentuoti negalime dėl STT atliekamo ikiteisminio tyrimo“, – pranešime spaudai sako FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

FNTT vadovu K.Jucevičius tapo po to, kai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš šių pareigų atleido Vitalijų Gailių. Jis su pavaduotoju Vytautu Giržadu pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“. Teismas vėliau šiuos įtarimus panaikino ir pripažino FNTT vadovų atleidimą buvus neteisėtu.

K. Jucevičius 2012 metais vienintelis dalyvavo FNTT vadovo konkurse. Jis į pareigas paskirtas, nepaisant to, kad ankstesnė Vyriausybė buvo sutarusi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pertvarkos.

Pareigūnui laimėjus konkursą į FNTT direktoriaus pareigas, tačiau jo dar nepaskyrus paaiškėjo, kad dirbdamas Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku jis pats pasirašė raštą dėl savo patikimumo siekiant naujų pareigų. Vis dėlto jis buvo paskirtas vadovauti FNTT. Vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad pareigūnas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Be to, Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskelbusi, kad K. Jucevičius yra atsakingas dėl dingusių šimto slaptų FNTT dokumentų. Pats K. Jucevičius tai pavadino neteisingomis interpretacijomis ir aiškino, jog dokumentai nebuvo dingę – nesutapo tik jų atžymos registre.

2014 metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija pradėjo tikrinti K. Jucevičiaus patikimumą paaiškėjus, kad jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje.

Vis dėlto tam sudaryta komisija 2015 metais nusprendė, kad pagrindo naikinti FNTT vadovui leidimo dirbti su įslaptinta informacija nėra.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką, įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Šiuo metu jis nebepriklauso partijai, BNS informavo LSDP. 

The post STT sulaikė buvusį FNTT vadovą Kęstutį Jucevičių appeared first on LAIKMETIS.

„Schema labai paprasta. Šilutės rajono savivaldybės skelbtų pirkimų laimėtojai, privatūs juridiniai asmenys, V. Pozingio reikalavimu apmokėjo jo namo statybos paslaugas ir prekes“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.

Jos teigimu, paslaugų vertė viršija 40 tūkstančių eurų. 

„Jie apmokėjo V. Pozingio šeimos namo statybas, tai statybos darbų rangos apmokėjimas ir prekės“, – kalbėjo D. Pocienė. 

Šis namas dar negyvenamas, yra statybų stadijoje. 

„Tokiu būdu galimai buvo priiminėjami kyšiai – prekėmis ir paslaugomis“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyriaus viršininkas Žydrūnas Krampalcas. 

V. Pozingis ketvirtadienį Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu suimtas iki gruodžio 17 dienos. Tokiam pačiam terminui suimtas ir bendrovės „Kavesta“ vadovas Dionizas Liatukas. „Stamela“ vadovas Matas Liepis suimtas iki gruodžio 14 dienos. 

Privačių bendrovių vadovams pareikšti įtarimai dėl papirkimo bei dokumentų klastojimo. 

Asmenų suėmimo, anot teisėsaugos, buvo paprašyta siekiant išvengti poveikio kitiems dalyviams. 

Jie apmokėjo V. Pozingio šeimos namo statybas, tai statybos darbų rangos apmokėjimas ir prekės

Šios bendrovės susijusios su paslaugų teikimu savivaldybei. Sutarčių, anot Ž. Krampalco, „skaičiai nemaži“. 

„Sutarčių buvo daugiau nei viena ar dvi, keletas sutarčių, tačiau jų verčių ir apimčių negalėtume įvardinti“, – sakė D. Pocienė. 

Bendrovė „Kavesta“ vykdo projektavimo, geodezijos ir statybos darbus, panašia veikla užsiima ir „Stamela“ – statyba, remontu, hidrostatyba.  

Manoma, už kyšius V. Pozingis galėjo pasinaudoti savo, kaip Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, tarnybiniais įgaliojimais, sudarant išskirtines sąlygas statybų bendrovėms dalyvauti ir laimėti savivaldybės vykdomus viešuosius pirkimus, sudaryti pirkimų sutartis ir jas įgyvendinti.

Ž. Krampalco teigimu, įtariamųjų bei nusikalstamų veikų skaičius gali augti.

„Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atliktos kratos, poėmiai, aktyvius veiksmus atliko 30 STT pareigūnų. Pagalbai buvo pasikviesti FNTT pareigūnai“, – sakė Ž. Krampalcas. 

Anot D. Pocienės, antradienį šiame tyrime atlikta 18 kratų ir dešimt poėmių įvairiuose miestuose – Šilutėje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje.

Kratos atliktos fizinių asmenų gyvenamosiose, darbo vietose bei automobiliuose, taip pat juridinių asmenų buveinėse

Šių procesinių veiksmų metu buvo rasta ir paimta didelis kiekis įvairių dokumentų ir daiktų, kurie turi esminės reikšmės tyrimui, sakė D. Pocienė.

Dar venas asmuo šiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sisteminės korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje atlieka STT Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų.

The post Teisėsauga: Šilutės administracijos vadovas rangovų reikalavo apmokėti jo namo statybas appeared first on LAIKMETIS.

„Specialiųjų tyrimų tarnyboje trečiadienį lankėmės su kitais kolegomis. Susitikimo tikslas – prisidėti prie rezultatyvaus tyrimo atsakant į klausimus“, – BNS jo atstovo perduotame komentare teigė V. Matijošaitis.

„Per šiuos metus ne kartą viešai ir garsiai sakiau, kad savivaldybė bendradarbiaus su pareigūnais. Nuo pat kovo mėnesio teikėme visus jų prašytus dokumentus bei informaciją. Darome tą ir toliau“, – tvirtino jis.

Pirmasis apie tai pranešė visuomeninio transliuotojo LRT naujienų portalas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė spaudai Renata Keblienė BNS sakė, kad meras, kaip ir aštuoni kiti savivaldybės darbuotojai, buvo apklausti liudytojais. Tarp apklaustųjų – ir miesto vyriausiasis architektas, Statybų valdymo skyriaus vedėjas.

Tuometinis Kauno savivaldybės administracijos vadovas V. Šiliauskas įtariamas paėmęs 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno.

Tuometinis Kauno savivaldybės administracijos vadovas V. Šiliauskas įtariamas paėmęs 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno

Pasak teisėsaugos, kyšis galimai duotas už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.

Anot prokurorų, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą, Kauno miesto savivaldybės taryba V. Šiliauską atleido iš pareigų.

Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, buvo areštuota apie 170 V. Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų, kurių rinkos vertė, anot tarnybos, yra „septynženklė“, taip pat areštuota 15 kitam įtariamajam, „Autokaustos“ vadovui J. Kriaučiūnui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.

Apie šį ikiteisminį tyrimą pranešta šiemet kovą.

The post STT apklausia Kauno merą V. Matijošaitį korupcijos byloje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė prokuratūra, pirmadienį teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

50 eurų kyšis konfiskuotas.

„Šioje byloje priimti teismų sprendimai parodo, kad korupcinį nusikaltimą galima įrodyti ne tik teisėsaugos institucijoms tiesiogiai užfiksavus kyšio perdavimo faktą, bet ir įvertinus bylos medžiagos visumą“, – pranešime sakė valstybinį kaltinimą palaikiusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė Inga Mačiulienė.

Byloje nustatyta, kad A. J. pernai rugpjūčio 24 dieną Klaipėdos vakcinacijos centre pasiūlė ir davė 50 eurų kyšį šio centro slaugytojai.

Pinigai buvo duoti už tai, kad ji neskiepytų A. J. COVID-19 vakcina, tačiau medicininiuose dokumentuose padarytų įrašą apie „Moderna“ vakcinos pirmos dozės suleidimą.

A. J. kaltės dėl kyšio davimo slaugytojai nepripažino. Jis neneigė, kad minėtą dieną jis atvyko į vakcinacijos centrą ir registratūroje užsiregistravo „Modernos“ vakcinai. Švarko kišenėje turėjo grynųjų pinigų, kurie esą įsivėlė į pasą.

Užėjus į kabiną ir slaugytojai paprašius pateikti registracijos taloną bei asmens dokumentą, padavė pasą, kuriame buvo 50 eurų. Slaugytoja paklausė: „pinigai mano ar jūsų?“.

A. J. atsakius, kad pinigai jo, slaugytoja pinigus grąžino. Tada pamatė švirkštą ir jam pasidarė bloga. Slaugytojai pasiteiravus, ar viskas gerai, jis pasakė, kad negerai jaučiasi ir dabar nesiskiepys. Kai nuėjo į registratūrą atšaukti skiepo, jam vis dar buvo negera, todėl registratūroje buvusi darbuotoja pamatavo kraujospūdį ir liepė pasėdėti salėje, kol pasijus geriau. A. J. teigimu, 50 eurų pase slaugytojai sudarė įspūdį, kad jis nori įsigyti skiepo įrašą už pinigus.

A. J. teigimu, 50 eurų pase slaugytojai sudarė įspūdį, kad jis nori įsigyti skiepo įrašą už pinigus

Vis dėlto teismai, išanalizavę byloje surinktų įrodymų visumą, A. J. versiją, kad pinigai pase atsidūrė atsitiktinai, atmetė kaip neatitinkančią ir paneigtą kitų liudytojų parodymais, tarp jų ir pačios slaugytojos I. T.

Ji nurodė, jog A. J. bandė susitarti su ja dėl vakcinos nesuleidimo, padarant įrašą medicininiuose dokumentuose.

Teisėsauga kaltinamojo telefone aptiko siunčiamas žinutes ir vaizdo įrašus, kuriuose neigiamai traktuojama informacija apie skiepus žmogaus sveikatai.

Be to, kad su A. J. kilo nesutarimų dėl pastarojo reakcijos – nepritarimo skiepams nuo COVID-19, patvirtino ir kaltinamojo draugai.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdyba gavusi Klaipėdos vakcinavimo centro darbuotojų informaciją apie papirkimo atvejį. Tyrimą kontroliavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

The post Kyšį už suklastotą įrašą apie COVID-19 skiepą davęs vyras turės sumokėti 6 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Gydytojui Narimantui Markevičiui Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu priimtas sprendimas panaikinti gydytojo kraujagyslių chirurgo licenciją nuo gegužės 3 dienos“, – rašoma pirmadienį atsiųstame tarnybos atsakyme BNS.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba BNS pranešė, kad sprendimas naikinti mediko licenciją N. Markevičiui priimtas penktadienį. 

Tarnyba teigia, kad informacijos apie panaikinimo motyvus (priežastis) negali pateikti.

„Jūsų prašoma informacija nepatenka į aukščiau nurodytos informacijos apimtį, ji ir yra betarpiškai susijusi su gydytojo asmens duomenimis, todėl šios informacijos be paties gydytojo sutikimo VASPVT atskleisti negali“, – rašoma Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atsakyme.

Stabdyti ar naikinti gydytojo licenciją už kyšininkavimą nuteistam N. Markevičiui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paprašė Vilniaus apygardos prokuratūra.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi atsižvelgdamas, jog Medicinos praktikos įstatyme numatyta, kad gydytojui galima naikinti medicinos praktikos licenciją, jeigu jis šiurkščiai pažeidė paciento teises: pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė.

prokuroras Justas Laucius į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi atsižvelgdamas, jog Medicinos praktikos įstatyme numatyta, kad gydytojui galima naikinti medicinos praktikos licenciją

Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 17 dieną priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo N. Markevičius nubaustas už šiurkštų ir sistemingą paciento teisių pažeidimą – kyšių iš pacientų už operacijas ėmimą.

Teismas N. Markevičių nuteisė už 13 nusikalstamos veikos epizodų, kai buvęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas 2021 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais savo naudai reikalavo ir iš 12 pacientų paėmė 1900 eurų kyšių už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijų atlikimą.

N. Markevičiui skirta galutinė 48 tūkst. eurų bauda, iš jo taip pat bus konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 1900 eurų.

Kovą žiniasklaida pranešė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba panaikino chirurgo licenciją buvusiam Santaros klinikų vadovui Kęstučiui Strupui. 

Tarnyba nekomentavo, ar licencija šiuo metu klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centrui vadovaujančiam K. Strupui licencija kovo 14 dieną panaikinta dėl apkaltinamojo nuosprendžio kyšininkavimo byloje.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

K. Strupui buvo skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.

The post Dar vienam kyšius ėmusiam chirurgui atimama gydytojo licenzija appeared first on LAIKMETIS.