Tai beveik pusantro šimto puslapių dokumentas, apibendrinantis per pastaruosius kelis dešimtmečius vykusį ekumeninį dialogą popiežiaus vaidmens tema, prasidėjusį jau per Antrąjį Vatikano susirinkimą ir ypač po to, kai popiežius Jonas Paulius II 1995 m. paskelbtoje enciklikoje Ut unum sint paragino visas krikščionių Bažnyčias kalbėtis apie galimus joms priimtinus Petro tarnystės vykdymo būdus.

Dokumentą parengusios Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefektas kardinolas Kurtas Kochas Vatikano radijui duotame interviu sakė, kad Petro primato klausimas buvo ir tebėra vienas sunkiausiai sprendžiamų ekumeninio dialogo klausimu. Kardinolas priminė, jog popiežius Paulius VI 1967 m. yra pasakęs, kad pats popiežius tam tikra prasme yra didžiausia kliūtis ekumenizmo kelyje.

Tačiau apžvelgdami pastarųjų dešimtmečių ekumeninio dialogo dokumentus matome, kad primato Bažnyčioje ir Romos vyskupo tarnystės klausimas yra laikomas ne tik problema, bet ir galimybe bendrai apmąstyti Bažnyčios prigimtį ir jos misiją pasaulyje. Pasak kardinolo, mūsų globalizuotame pasaulyje vis labiau jaučiamas vienybės tarnystės visuotiniu lygmeniu poreikis. Reikia tik susitarti, kaip ši tarnystė turėtų būti vykdoma.

popiežius Paulius VI 1967 m. yra pasakęs, kad pats popiežius tam tikra prasme yra didžiausia kliūtis ekumenizmo kelyje.

Praeityje Petro tarnystės vykdymo būdai keitėsi priklausomai nuo istorinių aplinkybių ir iškylančių naujų iššūkių. Daugumoje ekumeninių susitikimų šiuo klausimu buvo pabrėžiama, kad pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje puoselėti bendrystės principai ir galioję modeliai turėtų būti laikomi paradigminiais būsimam krikščionių vienybės atkūrimui. Per pastaruosius dešimtmečius vykusiuose ekumeniniuose dialoguose buvo sutariama, kad tam tikri pirmojo tūkstantmečio kriterijai turėtų būti laikomi atskaitos taškais ir įkvėpimo šaltiniais visuotinai pripažintai vienybės tarnystei vykdyti.

Antra vertus, sakė kardinolas, nors pirmasis tūkstantmetis yra labai svarbus, negalima įsivaizduoti, kad tais laikais galiojusius modelius galima paprasčiausiai perkelti į dabartį. Nereikia užmiršti, kad sutarimas dėl Petro įpėdinio vaidmens turėtų tarnauti mūsų laikų krikščionims, kad jis turėtų reaguoti į šiuolaikinius iššūkius. Kiekvienu atveju sutariama, kad atnaujintas Petro primatas turi būti grindžiamas tarnyste, diakonija.

Vatikano radijui duotame interviu pristatydamas naują dokumentą kardinolas Kurtas Kochas sakė, kad kai kuriuose dialoguose Petro įpėdinio visuotinio vaidmens klausimu buvo siūloma aiškiau atskirti skirtingus Romos vyskupo tarnystės aspektus – tai, kas yra jo patriarchalinė tarnystė Vakarų Bažnyčioje, ir tai, kas yra vienybės tarnystė Rytų ir Vakarų Bažnyčioms. Taip pat reikėtų patikslinti skirtumą tarp popiežiaus kaip Romos vyskupo tarnystės ir jo kaip valstybės vadovo funkcijos.

Vienas svarbiųjų dokumente minimų ekumeninio dialogo klausimų yra susijęs su Romos vyskupo neklystamumu, kai jis kalba ex cathedra. Kai kuriuose dialoguose stengtasi aiškintis Pirmojo Vatikano susirinkimo mokymą atsižvelgiant į jo istorinį kontekstą. Kadangi jo dogmines formuluotes nemaža dalimi lėmė istorinės aplinkybės, per ekumeninius susitikimus kitų Bažnyčių atstovai siūlė Katalikų Bažnyčiai ieškoti naujų apibrėžimų ir naujo žodyno, kurie, būdami ištikimi pradinei intencijai, būtų labiau integruoti į bendrystės ekleziologiją ir labiau pritaikyti prie dabartinio kultūrinio ir ekumeninio konteksto.

Tad šiuo atveju kalbama apie Pirmojo Vatikano Susirinkimo mokymo naują recepciją ar net performulavimą. Aišku, galima į šį klausimą pažiūrėti ir kaip į siūlymą Pirmojo Vatikano susirinkimo mokymą suvokti Antrojo Vatikano susirinkimo šviesoje.

Galiausiai ekumeninio dialogo popiežiaus tarnystės klausimu apžvalga baigiama pasiūlymu „Primato vykdymo XXI amžiuje link“, kuriame įvardijami svarbiausi įvairiuose atsiliepimuose ir dialoguose kelti siūlymai, kaip atnaujinti Romos vyskupo vienybės tarnystės vykdymą. Kardinolas Kurtas Kochas sakė, kad jo vadovaujama Krikščionių vienybės skatinimo dikasterija tikisi, kad ekumeniniame dialoge su Katalikų Bažnyčia dalyvaujančios kitos Bažnyčios ir krikščionių bendruomenės pateiks savo nuomones apie šį dokumentą. Katalikų Bažnyčia tikisi, kad diskusija dėl Romos vyskupo vienybės tarnystės vykdymo bus vaisingai tęsiama.

The post Vatikanas paskelbė naują dokumentą apie popiežiaus primatą appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas sako, kad šią savaitę meldžiasi, jog „galėtume iš naujo atrasti taiką tarp krikščionių Ukrainoje".

Sausio 18 d. interviu EWTN naujienų tarnybai kardinolas aiškino, kad karas Ukrainoje sukūrė „labai sudėtingą situaciją" ekumeniniam dialogui, nes ortodoksų pasaulyje yra „daug įtampos ir susiskaldymo".

„Manau, kad dėl šio karo Ukrainoje turime labai sudėtingą situaciją, nes krikščionys žudo krikščionis, o visų pirma stačiatikiai žudo stačiatikius. Ir tai labai bloga ir liūdna žinia pasauliui, nes krikščionys turi pareigą ir atsakomybę angažuotis už taiką", - sakė Kochas.

„Religija negali būti karo problemos dalimi, ji turi būti susitaikymo ir taikos dalis", - pabrėžė jis.

Kardinolas taip pat Kochas teigia, kad Katalikų Bažnyčia per Katalikų Bažnyčios ir stačiatikių dialogą stengiasi „iš naujo atrasti vienybę" tarp įtampos ir susiskaldymo stačiatikių pasaulyje.

„Ir dabar stačiatikių pasaulyje turime labai daug įtampų ir susiskaldymų, ir tai kelia sunkumų. Pavyzdžiui, turime tarptautinę ir mišrią komisiją tarp Katalikų Bažnyčios ir visų stačiatikių bažnyčių, tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia šiame dialoge nedalyvauja", - sakė jis.

Kochas paaiškino, kad ji pasitraukė iš komisijos po to, kai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia 2019 m. paskelbė savo autokefaliją, arba hierarchinę nepriklausomybę.

„Rusijos Ortodoksų Bažnyčios nedalyvauja šiame dialoge kelia iššūkį", - pridūrė jis.

Kardinolas pabrėžia, kad Vatikanas stengiasi išlaikyti atviras duris dialogui su Rusijos ortodoksų patriarchatu, nepaisant sunkumų.

„Visgi mums labai svarbu, kad galėtume tęsti santykius su Rusijos ortodoksų patriarchatu Maskvoje. Tačiau situacija labai sudėtinga, nes susidaro įspūdis, kad Rusijos stačiatikių patriarchatas palaiko šį karą, o mes turime kitą viziją, kaip sakė Šventasis Tėvas… kad šis karas yra nesąmonė. Tačiau turime išlaikyti atviras duris santykiams ir gilinti tai, kas įmanoma", - sakė jis.

Katalikų Bažnyčia kiekvieną sausį vieną savaitę skiria maldai už visų krikščionių vienybę. Šių metų Maldos už krikščionių vienybę savaitės tema paimta iš Izaijo knygos 1, 17: „Mokykitės gera daryti, atsidėkite teisingumui".

56-oji Maldų už krikščionių vienybę savaitė prasidėjo sausio 18 d. ir tęsis kasdienėmis ekumeninėmis maldomis iki šv. apaštalo Pauliaus atsivertimo šventės sausio 25 d., kai popiežius Pranciškus vadovaus ekumeninėms pamaldoms šv. apaštalo Pauliaus bazilikoje.

The post Kardinolas K. Kochas: Maldos už krikščionių vienybę savaitę melskimės už Ukrainą appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 4 d. vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) susitiko su Popiežiaus dešiniaja ranka ekumenizmo klausimais kardinolu Kurtu Kochu, kad abu išsiaiškintų tai, ką vyskupas pavadino „visiškai nepriimtinu Vatikano kardinolo, kilusio iš Šveicarijos ir Vatikano Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefekto, akibrokštu".

Apsikeitimas nuomonėmis įvyko kilus nesutarimams dėl pastabų, susijusių su „vokiečių krikščionimis", nacių ideologija ir teologiniais teiginiais pagrindiniame Vokietijos Sinodinio kelio dokumente.

„Kardinolui Kochui ir vyskupui Bätzingui po pokalbio aišku, kad teologiniai debatai, prie kurių kardinolas norėjo prisidėti interviu, turi tęstis", - trečiadienį sakė atstovas spaudai.

Pasak Vyskupų konferencijos pareiškimo, kardinolas „patikino vyskupą, kad jokiu būdu neturėjo omenyje Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio ar Sinodo asamblėjos, kai lygino teologinius debatus dėl Sinodinio kelio su įvykiais, susijusiais su vadinamaisiais „Vokietijos krikščionimis nacių laikais".

„Kardinolas Kochas aiškiai pabrėžia, kad jam visiškai tolimas noras Sinodiniam keliui priskirti siaubingą XX a. ketvirtojo dešimtmečio ideologiją, - tęsė atstovas spaudai. - Kardinolas Kochas prašo atleidimo visų tų, kurie jaučiasi įžeisti dėl jo palyginimo".

Tačiau šis teiginys nėra naujas, kaip ir atsiprašymas, kuris, kaip sakė G. Bätzingas, jo netenkino.

Rugsėjo 29 d. K. Kochas atsiprašė už bet kokią skriaudą, bet kartu gynėsi nuo G. Bätzingo teiginių apie „nepriimtiną apsirikimą".

„Negaliu atsiimti savo esminės minties vien dėl to, kad jokiu būdu nelyginau Sinodinio kelio su nacių ideologija ir niekada to nedarysiu", - sakė jis.

Tuo metu šis paaiškinimas nepatiko Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui.

Praėjus dienai po K. Kocho replikos, rugsėjo 30 d., G. Bätzingas atsakė, kad nepriims šio atsiprašymo kaip „patenkinamo".

Tad ką gi pasakė šveicarų prelatas, kad supykdė Vokietijos vyskupą ir dabar privedė prie susitikimo Romoje?

Interviu Vokietijos laikraščiui Kochas - tarptautiniu mastu gerbiamas teologas - buvo sakęs, kad jį šokiravo, jog būtent Vokietijos Sinodinis kelias kalba apie naujus apreiškimo šaltinius.

„Šis reiškinys egzistavo jau nacionalsocialistų diktatūros laikais, kai vadinamieji „Vokietijos krikščionys" naują Dievo apreiškimą įžvelgė kraujyje ir dirvoje bei Hitlerio iškilime", - sakė Kochas katalikiškam savaitraščiui „Die Tagespost".

Daugiau anglų kalba.

The post Viešas vokiečių vyskupo ir šveicarų kardinolo ginčas baigėsi privačiu susitikimu Romoje appeared first on LAIKMETIS.