Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ interneto svetainėje apsilankė 71 tūkst. susidomėjusiųjų.

Platformoje šiuo metu galima rinktis iš 66 mokymo programų.

Anot ministerijos, populiariausi mokymai platformoje – projektų valdymas, anglų kalba, viešasis kalbėjimas ir buhalterija.

„Svetainės lankytojai daugiausia naršo mokymų puslapyje, kuriame pateikiamas sąrašas įvairiausių suaugusiesiems siūlomų mokymų programų, bei finansavimo skiltyje – domimasi, kas gali gauti valstybės paramą mokymams“, – BNS atsiųstame atsakyme teigia ŠMSM atstovai.

„Kursuok“ ministerija pristatė praėjusią savaitę. Tai pirma platforma Lietuvoje, kurioje galima rinktis norimus mokymus ir gauti 500 eurų finansavimą – jis skirtas penkeriems metams. Taip pat platforma atvira visiems mokymų teikėjams.

Į valstybės paramą gali pretenduoti visi dirbantys Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 metų, turintys aukštąjį arba profesinį išsilavinimą. Norintieji už mokymus gali susimokėti ir iš asmeninių lėšų.

„Kursuok“ populiarumas darsyk įrodo, kaip aktualu gyventojams įgyti naujų ar stiprinti jau turimus įgūdžius. Pagaliau turime ir tam skirtą platformą, ji iš karto sulaukė didžiulio susidomėjimo. Kviečiu ir mokymų, kursų rengėjus būti aktyvius, suteikti kuo didesnį pasirinkimą, kad kiekvienas galėtų rinktis iš to, kas jam naudingiausia“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nors šiuo metu valstybės parama gali pasinaudoti tik dirbantys gyventojai, po kelių mėnesių platforma galės naudotis ir Užimtumo tarnybos klientai.

Šių metų pabaigoje platformoje turėtų atsirasti ir konsultavimo paslauga, kuria galės naudotis dėl kursų neapsisprendę žmonės.

ŠMSM taip pat kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieško būdo, kaip darbdavys į žmogaus sąskaitą galėtų pervesti atitinkamą sumą mokymuisi „Kursuok“ platformoje.

The post Suaugusiųjų švietimo platformoje „Kursuok“ populiariausios mokymų programos – anglų kalba ir projektų valdymas appeared first on LAIKMETIS.

Kursus ves ilgametė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos, o šiuo metu - Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lotynų kalbos dėstytoja Vilma Tamulaitytė-Plevokienė.

Penkiolikos nuotolinių paskaitų metu kursų dalyviai įgis lotynų kalbos žinių, pakankamų liturginių giesmių, sekvencijų, himnų skaitymui ir analizei: gebės suprasti pagrindines giesmes, jas pritaikyti parapijos liturgijoje, perprasti eiliuoto teksto skaitymo specifiką, kritiškai vertinti giesmių vertimus ir interpretacijas.

Nuotolinės paskaitos vyks pirmadieniais nuo 19.30 val. „MICROSOFT TEAMS" platformoje. Vienos paskaitos trukmė - 1,5 val. Paskaitų įrašai nebus daromi.

The post Nacionalinė vargonininkų asociacija bažnyčios muzikus kviečia į nuotolinius lotynų kalbos kursus appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą dvasininkai priėmė vyskupijos tarybos posėdyje balandžio pabaigoje, rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Siekiant pradėti vykdyti kursus, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus įsaku buvo sudaryta Studijų komisija, kuriai vadovauja Trakų vyskupas vikaras Ambrosijus.

„Kadrų parengimas – rimtas reikalas, iki šiol jį sprendėme bendradarbiaudami su mums prieinamomis dvasinėmis mokslo įstaigomis. Pavyzdžiui, mes vaisingai bendradarbiaujame su autokefalinės Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinėmis mokyklomis. Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir organizavus ganytojų kursų darbą Vilniuje“, – pasakė metropolitas.

Pasak metropolito Inokentijaus, priimti sprendimą surengti ganytojų kursus paskatino didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis.

Anot Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, svarstoma galimybė įkurti išsyk du kursų skyrius – ganytojų bei chorų vadovų ir katechizatorių, pastaruosiuose galėtų mokytis ir merginos. Mokymo programa ir reikalavimai stojantiems pradėti rengti, o apie pirmąjį oficialų priėmimą bus paskelbta šių metų vasaros pradžioje.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui priklausanti Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

The post Metropolitas Inokentijus: sprendimą dėl ganytojų kursų lėmė didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis appeared first on LAIKMETIS.

Jis trečiadienį registravo tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas.

Jose siūloma, kad išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis.

Taip pat projektu siūloma įpareigoti kursą išklausyti ir siekiant prasitęsti turimo leidimo nešiotis ar laikyti ginklą galiojimo terminą. 

Dabar tai daryti reikia kas penkerius metus.

„Grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti“, – aiškinamajame rašte teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Parlamentaras pažymi, kad piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje numatyta siekti laipsniškai plėsti piliečių, ypač nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų dalyvavimą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis.

Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad Krašto apsaugos ministerija iki šiol neparengė šios strategijos įgyvendinimo plano, o Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vedamą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą pernai išklausė tik 3 tūkst. žmonių.

„Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži“, – tvirtina NSKG pirmininkas.

Pasak jo, pasiūlytas projektas būtų pirmas žingsnis siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo mokymo.

per 2022 metus tokie leidimai išduoti 8061 fiziniam asmeniui – tris kartus daugiau nei ankstesniais metais

L. Kasčiūno duomenimis, leidimus laikyti A ir B kategorijos, tai yra mirtinus, ginklus turi 56 tūkst. 948 asmenys, per 2022 metus tokie leidimai išduoti 8061 fiziniam asmeniui – tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Vien per likusius devynis šių metų mėnesius leidimus ginklams prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkstančių.

„Tai yra kovinę galią turinti gyventojų dalis. Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ar karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais šauliais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje“, – teigia NSGK pirmininkas.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2024 metų sausio 1 dieną.

The post Norintiesiems įsigyti ginklą siūloma įvesti privalomą pilietinio pasipriešinimo kursą appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Mes iki šiol ruošiame strategijos įgyvendinimo planą, reikia pripažinti labai atvirai, kad mes to plano iki šiol nesame patvirtinę. Galbūt tai vienas iš tų atspindžių, kaip pavyksta įsitraukti ne tik krašto apsaugos sistemai, bet ir kitoms institucijoms ir koks yra požiūris į šitą projektą“, – teigė jis.

„Derinamės realiai po strategijos priėmimo beveik 11 mėnesių dėl pačio plano įgyvendinimo, tačiau tikiuosi, kad balandis bus jau tas paskutinis mėnuo, kai rasime sąlyčio taškus ir sutarsime dėl pačio priemonių plano“, – tvirtino viceministras.

Jo duomenimis, Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento organizuojamus kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.

„Trys tūkstančiai per 2022 metus. Ačiū už skaičių. Na nepanašu į visuotinę gynybą“, – replikavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Trys tūkstančiai per 2022 metus. Ačiū už skaičių. Na nepanašu į visuotinę gynybą

Viceministras teigė, kad Karo akademija dar organizuoja rezistencijos kursą, jis šiuo metu skirtas valstybės institucijų atstovams. Taip pat vykdomas nacionalinio saugumo ir gynybos kursas, į kurį stengiamasi įtraukti nevyriausybines organizacijas.

„Pernai turėjome neblogą pratimą, kada bankų sektorių atskirai švietėme ir suteikėme žinių būtent apie ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo galimybes, bet tai daugiau susiję per žinių suteikimo principą“, – sakė Ž. Tomkus.

Anot jo, Šaulių sąjungos mokymai labiau orientuojasi į praktinių įgūdžių ugdymą.

„Matytume Šaulių sąjungą kaip centrinę organizaciją, kuri galėtų sutelkti visus ir per mokymo centrą kuo daugiau paruoštų visų pirma specialistų, kurie būtų pasirengę tokį kursą organizuoti, kad tas kursas būtų adaptuotas, vieningas, sistemingas. Dabar girdime, kad viename regione kokybė vienokia, kitame – šiek tiek kitokia“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Jo teigimu, būtina sukurti vienodą metodiką, kaip pilietinio pasipriešinimo kursas turi būti vykdomas.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis teigė, kad per metus jų rengiamą bazinį pilietinio pasipriešinimo kursą išklauso apie 1 tūkst. žmonių – ir Šaulių sąjungos narių, ir jai nepriklausančių asmenų.

„Toks šiuo metu Šaulių sąjungos pajėgumas, jis nėra didelis“, – pripažino vadas.

L. Idzelio teigimu, efektyviausia būtų parengti kuo daugiau instruktorių, kurie galėtų mokyti pilietinio pasipriešinimo, ir tokias mobilias komandas „paleisti“ per Lietuvą, kad kursą išklausytų kiekvienas pilietis. 

NSGK pirmininkas savo ruožtu siūlė pilietinio pasipriešinimo mokymus surengti parlamentarams.

„Mes turime šiandien galvoti, kad po dvejų metų bus karas. Kada šitas ateis į galvą valstybei, tada reikalai pajudės“, – trečiadienį sakė Seimo NSGK narys Valdas Rakutis.

Anot jo, kol kas Lietuvoje netikima, kad karo grėsmė yra reali.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

The post Pilietinio pasipriešinimo rengimas: plano nėra, per metus kursą išklausė 3 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Skelbiamos Vilniaus arkivyskupijoje vyksiančių kursų datos.

Arkivyskupijos pranešime teigiama, kad kursas skirtas visiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: tiek netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek praktikuojantiems krikščioniškąjį tikėjimą.

„Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį ir užmegzti vis artimesnį santykį su Jėzumi", - rašoma pranešime.

Žadama, kad dalyviai kursų metu galės pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus ir rasti bendraminčių.

The post ALFA kursai Vilniaus arkivyskupijoje appeared first on LAIKMETIS.

Nuo 2011 metų palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“).

Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val.

Apie stovyklą

Šiuose vasaros kursuose kviečiami dalyvauti visi grigališkojo choralo mėgėjai, patyrę ir pradedantieji: muzikos mokytojai, vargonininkai, bažnyčių choristai, kiti besidomintys šiuo unikaliu viduramžių muzikos paveldu ir liturginiu giedojimu.

Jau susiformavo ir savitas choralistų branduolys – nemaža grupė nuolatinių dalyvių, susivienijusių į chorą „Cantores Montis Pacis“, trokštančių toliau irtis į choralo pažinimo platybes ir gelmes.

Savaitės programa formuojama iš dviejų esminių dėmenų: teorinių studijų (paskaitų, seminarų) ir praktinio giedojimo (repeticijos, giedojimas liturgijoje). Svarbi vieta Savaitėje skiriama ir dvasiniam ugdymui, ar tiesiog dvasinei ir fizinei rekreacijai.  

Savaitės metu dalyviai turės tradicinę vienos dienos išvyką – rugpjūčio 4 d. aplankysime Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose, kur drauge su broliais giedosime liturgines valandas, Mišias, išklausysime brolių benediktinų paskaitų aktualiomis dvasinio gyvenimo temomis.

Dar viena išvyka šiemet numatoma į Alvitą. Rugpjūčio 6 d.  19 val. choralo giedotojai yra pakviesti dalyvauti Kristaus Atsimainymo šventės Mišiose ir Švč. Sakramento adoracijoje Alvito Šv. Onos bažnyčioje.  

Savaitės dalyviai gyvens, maitinsis, giedos, melsis, mokysis ir ilsėsis istoriniame  Marijampolės Marijonų vienuolyne (Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre).

Baigusiems šiuos kursus bus išduoti diplomai.

Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją.

Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, 19 val. Marijampolės bazilikoje vyks jungtinio savaitės dalyvių choro „Cantores Montis Pacis“ (dir. Susi Ferfoglia) ir vargonininkės Eglės Maciukevičiūtės koncertas. O rugpjūčio 8 d., sekmadienį, 12 val. Marijampolės bazilikoje vyks Mišios, kuriose giedos Savaitės dalyviai, vargonuos E. Maciukevičiūtė.

Apie studijas

Kursuose dėstys keli mokytojai. Pagrindinė Savaitės studijų vedėja – hab. dr. Susi Ferfoglia. Kilusi iš Goricijos (Italija). Kaip sesuo vienuolė persikėlė į Lenkiją, kur 2005 m. Krokuvos muzikos akademijoje baigė vargonų specialybę, o Aukštesniojoje filosofijos ir pedagogikos mokykloje „Ignatianum“ – pedagogiką. 2006 m. apgynė kultūros filosofijos srities daktaro disertaciją Jogailaičių universitete. Jos habilitacijos tema – „Mišios alternatim italų ir prancūzų XVII a. liturginėje muzikoje“, darbą apgynė Krokuvos muzikos akademijos Instrumentiniame fakultete.

2019 m. Lugano „Conservatorio di Musica della Svizzera Italiana“ (Šveicarija) įgijo grigališkojo choralo semiologijos ir paleografijos specializaciją.

Šiuo metu S. Ferfoglia yra Popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto Krokuvoje bažnytinės muzikos katedros vedėja. 2007 m. įkūrė moterų vokalinę grupę „Flores Rosarum“, kuri atlieka šv. Hildegardos iš Bingeno kūrybą bei lenkų senąją monodinę muziką. Už savo pedagoginę, mokslinę ir muzikinę veiklą Lenkijos Respublikos Prezidento apdovanota Auksiniu nuopelnų kryžiumi.

Sesuo Susi Ferfoglia Marijampolėje ves teorines paskaitas ir praktinius choralo giedojimo užsiėmimus bei repeticijas, parengs jungtinį dalyvių chorą rugpjūčio 7 d. vyksiančiam baigiamajam Savaitės koncertui Marijampolės bazilikoje.

Kursuose taip pat dėstys nuolatinis Savaitės mokytojas ir choralistų draugas iš Lenkijos kun. dr. Mariuszas Białkowskis – Poznanės A. Mickevičiaus universiteto ir Metropolinės kunigų seminarijos dėstytojas, Poznanės arkivyskupijos liturginės muzikos komisijos pirmininkas, AISCGre Lenkijos skyriaus pirmininkas, Grigališkojo choralo savaičių „Pažaislis 2006“ ir „Pažaislis 2009“ vyriausiasis mokytojas, 2011–2019 m. Savaičių dėstytojas. Nepaprastai charizmatiška asmenybė – pasišventęs liturgistas, šv. Mišių ir kitų apeigų žinovas ir giesmininkas –  puikiai ir patraukliai perteikia dėstomo dalyko turinį.

Paskaitas sielovados temomis skaitys ir liturgijai vadovaus kun. Kęstutis Palikša – Vilniaus arkivyskupjjos kancleris, Vilniaus arkikatedros bazilikos rezidentas. 2009 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. 2014 m. Romos Popiežiškajame Ambrosianum universitete apgynė liturgijos licenciato laipsnį. Lietuvos vyskupų konferencijos Liturginės komisijos sekretorius. Puikus liturgijos žinovas, Grigališkojo choralo savaičių Marijampolėje 2014–2019 m. dėstytojas ir dvasios tėvas.

Taip pat Savaitėje dėstys svečias iš Lenkijos dr. Michałas Sławeckis ir „Schola Gregoriana Vilnensis“ choro nariai – dr. Giedrius Tamaševičius, Daina Adamkevičiūtė ir Živilė Stonytė-Tamaševičienė.

Savaitės vargonininkė – Eglė Maciukevičiūtė (g. 1996 m.). 2015 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tęsia vargonų magistro studijas pas prof. Virginiją Survilaitę.

Eglė Maciukevičiūtė sėkmingai dalyvavo keliuose vargonininkų konkursuose: „Jaunojo vargonininko“ konkurse Kaune (laureatė, 2015), Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse Vilniuje (II premija ir laureatė, 2016).

Eglė yra koncertavusi Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Klaipėdos Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje ir kitur.

Nuo 2017 m. yra Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios vargonininkė ir stačiatikių Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno Arkivyskupo choro choristė. Vargonų atlikimo įgūdžius gilino ir atlikimo meno mokėsi įvairių Europos ir Skandinavijos vargonų pedagogų kursuose, siekia ugdyti liturginę praktiką.

Grigališkasis choras „Cantores Montis Pacis“ – grigališkojo choralo savaičių dalyvių jungtinis choras. Pirmąkart choras pasirodė 2006 m. grigališkojo choralo savaitės „Pažaislis 2006“ metu. Iš čia kilęs ir choro pavadinimas – Taikos (Ramybės) kalno giesmininkai.

Chorui vadovavo įvairūs vadovai, parengę tam tikras programas meistriškumo kursų ar kitų sambūrių bei tradicinių švenčių metu: kun. dr. Mariuszas Białkowskis (Lenkija), t. Danielius Saulnieris (Prancūzija), Dainius Juozėnas („Schola Gregoriana Vilnensis“), prof. Alexanderis Markusas Schweitzeris (Vokietija), prof. dr. Antonino Albarosa (Italija), kun. dr. Jánas Vel’backý (Slovakija), doc. dr. Inga Behrendt (Vokietija), Réka Miklos (Serbija), dr. Juanas Carlosas Asensio (Ispanija), prof. Stephanas Zippe (Vokietija), Jaanas-Eikas Tulve (Estija), dr. Michałas Sławeckis (Lenkija).

Apie liturgiją

Itin svarbią Savaitės programos dalį sudaro liturgija – Mišių ir liturginių valandų giedojimas. Iš liturginių valandų kasdien bus giedamos Rytmetinė, Vakarinė ir Naktinė, parengtos pagal pasaulietiškąjį brevijorių.

Kasdienės Mišios Marijampolės bazilikoje bus aukojamos prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų – puikios akustikos koplyčioje, kur galima susitelkti maldai ir grigališkojo choralo giesmei. Mišios bus aukojamos ir liturginės valandos giedamos lotynų kalba.

Visa informacija apie Savaitę skelbiama interneto svetainėje gregoriana.lt (čia galima užpildyti dalyvio anketą, išankstinė registracija būtina!), o aktualijos publikuojamos adresu http://www.facebook.com/gregoriana.lt.

Grigališkojo choralo savaitę Marijampolėje remia Lietuvos kultūros taryba.

The post Grigališkojo choralo savaitė Marijampolėje appeared first on LAIKMETIS.

Projektą lydi sėkmė

Tarptautinių J. Naujalio kamerinės muzikos kursų organizatorė ir meno vadovė, pedagogė, Kauno ir „Collegium” kvartetų viena iš įkūrėjų bei pirmasis smuikas I. Klusaitė, rengdama pirmuosius kursus svajojo, kad renginys taptų tradiciniu. Regis, svajonė pildosi.

Pirmuosius edukacinius projektus lydėjo didžiulis susidomėjimas ir sėkmė.

„Pamokos ir kiekvienas pokalbis su mokytojais buvo pasakiški. Su kiekviena diena, su kiekviena pamoka ansambliuose suartėjome, iš atskirų charakteringų meninių asmenybių tapome tarsi viena būtybe. Dabar belieka laukti kitų metų ir puoselėti tai, ką mums suteikė mokytojai - meilę muzikavimui kartu”, – džiaugsmingai įspūdžiais iš praėjusiųjų metų dalijosi viena pirmųjų į šių metų kursus užsiregistravusi septyniolikmetė panevėžietė Eva Blatrūnaitė.

Renginys pritraukia daug talentingų Lietuvos vaikų ir jaunimo, kurie jau dabar skina laurus ir garsina Lietuvos vardą.

Tarptautinė profesionalų komanda

Pasak organizatorės, kamerinis muzikavimas yra puikus būdas ne tik tobulinti techniką ir mokytis atlikimo meno, jis taip pat lavina bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius, skatina kūrybiškumą ir suteikia jauniesiems atlikėjams taip reikalingos sceninės patirties. Maža to, asmeniškai su kiekvienu kursų dalyvių dirbs stipri tarptautinė profesionalų komanda.

Šiai metais kursus ves Eilis Cranitch (smuikas, Airija – Italija), Elisabeth Wilson (violončelė, Anglija – Italija), Ramutė Kalnėnaitė (violončelė, Lietuva), Ainis Kasperavičius (altas, Vokietija – Lietuva), Ilona Klusaitė (smuikas, Lietuva), Ingrida Rupaitė (smuikas, Lietuva) ir pasaulinio garso smuiko virtuozė Rebekka Hartmann (Vokietija).

Vienam kursų dėstytojui tenka nuo trijų iki penkių studentų, kas reiškia, kad mokymas yra labai individualus, o santykis su dėstytoju – betarpiškas.

Tarpe dėstytojų – smuiko virtuozė

Šių metų dėstytojų gretose – smuiko virtuozė Rebbeca Hartmann, pelniusi gausybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų. Jos klausosi pasaulis, koncertuojančios su tokiais garsiais orkestrais kaip Bambergo simfoninis orkestras, Acheno simfoninis orkestras, Viurtembergo kamerinis orkestras.

Scenoje ji pasirodo diriguojant muzikos grandams, tokiems kaip Christophas Eschenbachas, Justusas Frantzas, Salvadoras Mas Conde, Esa Pekka Salonenas, Jukka Pekka Saraste ir Enochas zu Guttenbergas.

Smuikininkės repertuaras apima visą smuiko literatūros spektrą nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos ir naujų kompozicijų. Įdomu ir tai, kad R. Hartmann groja 1675 m. Antonio Stradivarijaus smuiku.

Lavins ir intelektą, ir kūną

Kursų metu siekiama sudaryti sąlygas ne tik gilintis į amato subtilybes, bet ir plėsti bendrą muzikinį jaunimo išsilavinimą. Dalyviai turės susitikimą - diskusiją su kompozitore Zita Bružaite, kurią moderuos muzikologė Dainora Merčaitytė. Planuojamos ir dvi nuotolinės paskaitos: violončelininkės, maestro M. Rostropovičiaus studentės, Elizabeth Wilson paskaita apie D. Šostakovičiaus gyvenimą ir kūrybą ir smuikininkės Eilis Cranitch paskaita apie darbą ansamblio repeticijoje.

„Laisvu nuo pamokų metu organizuosime įvairias kitas veiklas: jauniesiems pritaikytas judesio ir taisyklingos laikysenos pamokas, sporto užsiėmimus, o taip pat organizuosime edukacines išvykas. Viena jų – kelionė į Raudondvarį, kur mokiniai aplankys J. Naujalio memorialinį muziejų bei Raudondvario pilį.

Taip pat laukia ir muzikinė išvyką į Kačerginę. Vietos gyventojų ir svečių laukiami neįprastame koncerte „Pasivaikščiojimas su muzika“, kuris vyks V. Mykolaičio-Putino, J. Biliūno, P.ir J. Mašiotų, O. ir V. Landsbergių vasarviečių teritorijose. Koncertus lydės muzikologė Birutė Landsbergytė,“ – pasakojo I.Klusaitė.

Muzika dalinsis su kauniečiais

Kursų dalyviai neliks skolingi ir juos priglaudusiam Kaunui. Klausytojai maloniai laukiami atviruose nemokamuose koncertuose. Tai ir minėtas „Pasivaikščiojimas su muzika” Kačerginėje ir sekmadieninis koncertas Kauno Švč. Sakramento bažnyčios kiemelyje.

Iškilmingas baigiamasis koncertas lauks klausytojų Kauno kunigų seminarijos bažnyčioje. „Norime praturtinti Kauno ir Kauno apylinkių muzikinį gyvenimą, pateikti klasikinę muziką netikėtose vietose, o taip pat suteikti progą jauniesiems atlikėjams pasirodyti didesnei auditorijai, įgyti koncertinės patirties”, ­- sakė I. Klusaitė.

Kursai startuoja jau birželio 28 dieną. Kol organizatoriai laukia Kultūros tarybos sprendimo dėl projekto finansavimo, kamerinė muzikos kursus ir jaunuosius stygininkus remia kilnūs verslininkai. 

III tarptautiniai J. Naujalio kamerinės muzikos kursai birželio 28 d. - liepos 2 d.

Nemokami koncertai:

Liepos 1 d., 18 val. –  koncertas „Pasivaikščiojimas su muzika“ Kačerginėje, rašytojų vasarvietėse

Liepos 2 d., 17 val. – iškilmingas baigiamasis koncertas Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje

Liepos 4 d., 12 val. – šventadienio koncertas Kauno Švč. Sakramento bažnyčios kiemelyje

Organizatorius – Kamerinės muzikos rėmimo fondas.

Partneriai Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, VDU Muzikos akademija, Kauno kunigų seminarija.

The post J. Naujalio kamerinės muzikos kursuose – M. Rostropovičiaus mokinė ir A. Stradivarijaus smuiko savininkė appeared first on LAIKMETIS.

Nuo 2011 metų palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojama kasmetinė grigališkojo choralo entuziastų stovykla jau tapo gražia šio miesto kultūrine tradicija. Šiemet Savaitė rengiama nelengvomis pandemijos sąlygomis, kasdien sekant pranešimus apie viruso plitimo mastą ir viliantis, kad dauguma ribojimų rugpjūčio mėnesį jau bus sušvelninti arba panaikinti, ir choralo giedotojai galės tęsti tradiciją ir laisvai susirinkti „Aukščiausiojo globoje“. Ir tai ne metafora. Tai – šiųmetės Grigališkojo choralo savaitės obalsis arba moto, paremtas 90 psalmės žodžiais: „Kas gyvena Aukščiausiojo pastogėj, kas pasilieka Visagalio pavėsy, sakys Viešpačiui: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, tavimi pasikliauju!“.

Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, hab. dr. Susi Ferfoglia. Iš Goricijos (Italija) kilusi sesuo vienuolė persikėlė į Lenkiją, kur 2005 m. Krokuvos muzikos akademijoje baigė vargonų specialybę, o Aukštesniojoje filosofijos ir pedagogikos mokykloje „Ignatianum“ – pedagogiką. 2006 m. Jogailaičių universitete apgynė kultūros filosofijos srities daktaro disertaciją. Jos habilitacijos tema – „Mišios alternatim italų ir prancūzų XVII a. liturginėje muzikoje“, darbą apgynė Krokuvos muzikos akademijos Instrumentiniame fakultete. 2019 m. Lugano „Conservatorio di Musica della Svizzera Italiana“ (Šveicarija) įgijo grigališkojo choralo semiologijos ir paleografijos specializaciją. Šiuo metu S. Ferfoglia yra Popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto Krokuvoje bažnytinės muzikos katedros vedėja. 2007 m. įkūrė moterų vokalinę grupę „Flores Rosarum“, kuri atlieka šv. Hildegardos iš Bingeno kūrybą bei lenkų senąją monodinę muziką. Už savo pedagoginę, mokslinę ir muzikinę veiklą Lenkijos Respublikos Prezidento apdovanota Auksiniu nuopelnų kryžiumi.

Sesuo Susi Ferfoglia Marijampolėje ves teorines paskaitas ir praktinius choralo giedojimo užsiėmimus bei repeticijas, parengs jungtinį dalyvių chorą „Cantores Montis Pacis“  rugpjūčio 7 d. vyksiančiam baigiamajam Savaitės koncertui Marijampolės bazilikoje.      

Šiųmečiuose kursuose taip pat dėstys nuolatinis savaitės kursų mokytojas ir choralistų draugas iš Lenkijos kun. dr. Mariuszas Białkowskis, grigališkojo choralo savaičių Marijampolėje 2014–2019 m. dėstytojas ir dvasios tėvas, puikus liturgijos žinovas kun. Kęstutis Palikša, „Schola Gregoriana Vilnensis“ choro nariai dr. Giedrius Tamaševičius, Daina Adamkevičiūtė ir Živilė Stonytė-Tamaševičienė.

Savaitės metu vargonuos ir baigiamajame koncerte Marijampolės bazilikoje dalyvaus vargonininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė Eglė Maciukevičiūtė. Ji yra „Jaunojo vargonininko“ konkurso Kaune (2015) ir Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje (2016) laureatė. Koncertavo Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Klaipėdos Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje ir kitur. Nuo 2017 m. yra Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios vargonininkė ir stačiatikių Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno Arkivyskupo choro choristė.

Kursuose Marijampolėje kviečiami dalyvauti visi grigališkojo choralo mėgėjai, patyrę ir pradedantieji: muzikos mokytojai, vargonininkai, bažnyčių choristai, kiti besidomintys šiuo unikaliu viduramžių muzikos paveldu ir liturginiu giedojimu. Savaitės programa formuojama iš dviejų esminių dėmenų: teorinių studijų (paskaitų, seminarų) ir praktinio giedojimo (repeticijos, giedojimas liturgijoje). Daug dėmesio šią savaitę skiriama ir dvasiniam ugdymui ar tiesiog dvasinei ir fizinei rekreacijai.

Savaitės metu dalyviams bus surengta vienos dienos išvyka į Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose. Čia drauge su broliais benediktinais bus giedamos liturginės valandos, vyks Mišios, broliai skaitys paskaitas aktualiomis dvasinio gyvenimo temomis.

Savaitės dalyviai gyvens ir mokysis istoriniame Marijampolės Marijonų vienuolyne (Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre). Baigusiems šiuos kursus bus išduoti diplomai.

Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, 19 val. Marijampolės bazilikoje vyks jungtinio savaitės dalyvių choro „Cantores Montis Pacis“ (dir. Susi Ferfoglia) ir vargonininkės Eglės Maciukevičiūtės koncertas. O rugpjūčio 8 d., sekmadienį, 12 val. Marijampolės bazilikoje vyks Mišios, kuriose giedos Savaitės dalyviai, vargonuos E. Maciukevičiūtė.

Visa informacija apie Savaitę skelbiama inerneto svetainėje gregoriana.lt (čia galima užpildyti dalyvio anketą, išankstinė registracija būtina!). Aktualijų publikacija.

Grigališkojo choralo savaitę Marijampolėje remia Lietuvos kultūros taryba.

The post Grigališkojo choralo savaitė Marijampolėje – tradicija ir tęstinumas appeared first on LAIKMETIS.