Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą. 

Tokį sušvelnintą siūlymą dėl iškastinio kuro įregistravo aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Antanas Čepononis.  

Taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.

Jeigu Seimas šiam siūlymui pritartų, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.    

Kaip teigiama parlamentarų nurodomuose pakeitimo motyvuose, šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.

Valstybės duomenų agentūros 2022 metų duomenimis, Kauno miesto gyventojų tankumas buvo 1898 gyventojai kvadratiniame kilometre, Panevėžio – 1752, Klaipėdos – 1554, Vilniaus – 1404,  Alytaus – 1295, o  Šiaulių  – 1256. Septinta pagal gyventojų tankumą buvo Visagino savivaldybė tik su 335 gyventojais kvadratiniame kilometre.

Seime dabar svarstomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisų variantas numato, kad po poros metų deginti kietąjį iškastinį kurą būtų draudžiama visoje Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.  

The post Siūloma drausti anglį ir durpes deginti šalies kurortuose ir didmiesčiuose appeared first on LAIKMETIS.

Anot autorių, jis turėtų užtikrinti ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų il­ga­lai­kę plėt­rą, fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius, uni­ka­lios ap­lin­kos ir gam­ti­nių gy­do­mų­jų veiks­nių ra­cio­na­lų nau­do­ji­mą bei iš­sau­go­ji­mą.

Be to, siūloma kurti naują biudžetinę įstaigą – Na­cio­na­li­nį ku­ror­to­lo­gi­jos cen­t­rą.

Pasak Seime projektą pristačiusio vieno iš jo autorių konservatoriaus Mindaugo Skritulsko, pro­jek­to ren­gi­mas bren­do be­maž ke­le­tą de­šimt­me­čių, jo lau­kia ne tik ku­ror­ti­niai mies­tai, ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų sa­vi­val­dy­bės, bet ir sa­vi­val­dy­bės, kurios sie­kia šį sta­tu­są įgy­ti.

„Projektas orientuotas ne į kasdienių techninių problemų sprendimą, o į kurortų ateitį“, – projektą įvertino Lietuvos kurortų asociacijos administracijos direktorė Kristina Citvarienė.

Šiuo metu kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą, finansavimą, statuso gavimą reglamentuoja beveik 20 skirtingų teisės aktų. Naujasis įstatymas nustatys vientisą šio sektoriaus reglamentavimą. 

Į įstatymą siūloma įrašyti, kad kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.

„Kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Seimas Vyriausybės teikimu“, – numatoma projekte.

Anot jo, kurorto statusas galėtų būti suteikiamas tik visai gyvenamajai vietovei, o kurortinės teritorijos statusas  – vienai arba besiribojančioms kelioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims.

Kurortinės teritorijos statusą suteiktų ir panaikintų Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. 

Įstatymo projekte taip pat nurodoma, kad „valstybė privalo užtikrinti nuoseklią natūralių gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių sveikatinimo paslaugoms teikti tyrimų plėtrą, siekiant sukurti mokslu pagrįstas sveikatos stiprinimo ir grąžinimo kurortuose ir kurortinėse teritorijose metodikas“. 

Vienas iš Vyriausybės pareigų būtų patvirtinti kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo planą. Jo įgyvendinimą užtikrintų Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionalinis kurortologijos centras.

Šią naują biudžetinę įstaigą, pagal projektą, turėtų įkurti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nacionalinio kurortologijos centro pagrindinis uždavinys būtų vykdyti mokslinę veiklą, teikiant išvadas, konsultacijas dėl sveikatos išteklių kurortuose ir kurortinėse teritorijose išsaugojimo.

„Šis centras labai reikalingas, jis padėtų kurortams nenueiti tuo keliu, kuriuo nuėjo Latvija, visą savo gamtos turtą orientavusi labiau į pramogas nei į sveikatinimą. Norime Lietuvoje tą dalyką išsaugoti, kad gamtiniai gydomieji ištekliai būtų ne tik žmogaus atsigavimui, malonumui, grožiui, bet kad ir atliktų tikrai labai svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai“, – BNS sakė K. Citvarienė.

„Labai svarbu išsiaiškinti naujus galimus gydymo metodus, naujas technologijas. Dabar ką naudoja sanatorijos, jos yra dėkingos praeities kartoms, kurios atliko tuos tyrimus, kurios įrodė naudą, kad vienu ar kitu santykiu naudojant, pavyzdžiui, mineralinius vandenis pasiekiamas rezultatas, bet to reikia ir ateities kartoms“, – teigė ji.

Įstatymas įpareigotų Vyriausybę patvirtinti dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategiją ir parengti finansavimo planą.

Projekto autoriai pabrėžia, kad kurortuose sukurta infrastruktūra naudojasi ne tik vietos gyventojai, bet ir turistų, kurių gerokai daugiau. Statistikos departamento ir Registrų centro duomenimis, 2019 metais Palangoje gyveno 17 tūkst. 990 žmonių ir lankėsi 353 tūkst. 28 turistai, Neringoje atitinkamai buvo 5063 gyventojai ir per 90 tūkst. turistų,  Druskininkuose – 21 tūkst. 625 ir 371 tūkst., Birštone – 4502 ir 168 tūkst. 567.

„Kurortų ir kurortinių teritorijų nusidėvėjimo lygis yra didesnis, palyginti su gaunamomis investicijomis. Nuolat reikia kurti turistams patrauklią infrastruktūrą, taisyti kelius, šaligatvius, dviračių takus, prižiūrėti parkus ir gėlynus, užtikrinti tvarką ir švarą viešosiose erdvėse, rūpintis atliekų tvarkymu ir t.t.“, – teigia projekto autoriai.

Lietuvoje per atvykstamąjį turizmą sukuriama apie 7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos kurortų asociacijos atstovės teigimu, kurortų indėlis į BVP galėtų būti svaresnis, jeigu tam būtų sukurtos tinkamos sąlygos.

Kurorto statusą šiuo metu turi Palanga, Birštonas, Druskininkai ir Neringa, kurortinių vietovių – Anykščiai, Ignalina, Trakai, Zarasai ir Kačerginė, Kulautuva bei dalis Zapyškio Kauno rajone.

The post Seimą pasiekė Kurortų įstatymo projektas, siūloma kurti Ku­ror­to­lo­gi­jos cen­t­rą appeared first on LAIKMETIS.

Teiks specialius pasiūlymus

Į Vilnių šį sezoną verta atvykti bent su viena nakvyne, atrasti naujas ir netikėtas vietas bei dalyvauti renginiuose. Prieš keliaujant į poilsinius kurortus, sostinė kvies išbandyti specialius savaitgalio pasiūlymus, dedikuotus įvairioms temoms – Meno mylėtojų savaitgalis, Savaitgalis su vaikais, Romantiškas savaitgalis, Savaitgalis „ant kojų“, Gastro savaitgalis ir kitų siūlymų pagal skirtingus poreikius. Šie pasiūlymai apims svarbiausias Vilniaus veiklų ir pramogų grupes – naujienas ir unikalias patirtis, aktyvų laisvalaikį ir ekskursijas, nuotaikingus renginius ir meną, taip pat gastronomiją.

„Pastebime tendenciją, kad neretai keliaujantys su vaikais, pristinga idėjų, ką galėtų nuveikti mieste. Be to, neretai keliautojai veiklos paieškose pasimeta ir užklupus prastam orui. Dėl šios priežasties mes atostogautojams siūlome jau paruoštus pasiūlymus, iš kurių jie galės išsirinkti, kokio poilsio ar pažinimo nori – galbūt „išvaikščioti Vilnių” ir pažinti jį taip aktyviai, kad po to norėsis kojas ištiesti pajūrio smėlyje, galbūt ragauti tiek gardžiausių gastronominių šedevrų, po kurių norėsis mineralinio vandens, o gal dalyvauti renginiuose ir pamatyti tiek reginių, kad po to reikės atpalaiduojančio masažo. Vilniuje atrasite naujas pramogas, traukos vietas ir patirsite tikrą įspūdžių audrą, kurią numalšinti padės tik rami jūra“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilniuje – nauji traukos taškai

Atostogų pradžiai Vilnių pasirinkę poilsiautojai nustebs, kiek naujų patrauklių vietų atsirado per karantino laikotarpį. Pavyzdžiui, neseniai lankytojams duris atvėrusiame Lukiškių kalėjime ekskursijos vyks ne tik dieną, bet ir naktį. Keliautojų dėmesį atkreips ir visai šalia Vilniaus senamiesčio traukos vieta jau spėjęs tapti naujas rajonas Paupys, kuriame įsikūręs žaliuojantis turgus, jaukios krautuvėlės, Vilnios krantinė smagiems pasivaikščiojimams.

Patirti naujų įspūdžių kvies ir nauji muziejai – išskirtinumu nustebins ,,Istorijų namai” ir ,,Vilniaus muziejus”, o ieškantys kitokių patirčių galės patyrinėti milžiniško užsienio dėmesio sulaukusį projektą „Portalas“, leidžiantį tiesiogiai susimojuoti su žmonėmis Liubline, Lenkijoje. Taip pat bus galima aplankyti bunkerį, pakilti į Televizijos bokšto apžvalgos aikštelę ar apsilankyti lėktuvų stebėjimo aikštelėje.

Sostinėje nenuobodžiaus ir gurmanai, nes vasarą Vilniuje atgyja terasos, lauko kavinės, naujos renginių erdvės. Mėgstantys ragauti kviečiami užsukti į unikalioje vietoje įsikūrusį ,,Senatorių pasažą”, išbandyti siūlomas grilio vietas ar „pop-up“ vakarienes viešbučiuose. Savaitgaliais vilios įspūdingi renginiai: Oro balionų varžybos „Karaliaus Mindaugo taurė 2021“, festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, „Open House Vilnius“, Gatvės teatrų festivalis „SPOT“, Gatvės muzikos diena, Kristupo festivalis, Šviesų festivalis, Velomaratonas, Kultūros naktis ir kiti renginiai.

Intensyviems savaitgaliams ruošiasi ir viešbučiai

Po aktyvių pramogų Vilniuje keliautojų lauks sostinės viešbučiai, parengę specialius viešnagės pasiūlymus – užsisakius nakvynę kampanijos siūlomuose viešbučiuose, poilsiautojų lauks vaisių kokteiliai ar užkandžiai kambariuose, kitos dovanos, o vaikai bus vaišinami skaniausiais Vilniuje ledais. Tuo tarpu planuojančių atvykti savaitgaliui dviese lauks bilietai į ekskursijas po naują turistų traukos centrą - Lukiškių kalėjimą.

Išsirinkti sau patraukliausią pasiūlymą jau galima svetainėje www.savaitgalisvilniuje.lt. Pasiūlymai galioja nuo birželio 17 iki rugsėjo 30 d. Vietinio turizmo skatinimo kampaniją „Poilsis Vilniuje, po kurio reikės pailsėti“ pristato Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

The post Prasidėjo vietinio turizmo skatinimo kampanija „Poilsis Vilniuje, po kurio reikės pailsėti“ appeared first on LAIKMETIS.