„Tikimasi vieningo veikimo, tam, kad būtų NATO įsipareigojimas užtikrinti visų NATO narių saugumą. Svarbiausias tikslais šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė D. Kuliešius.

JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai pirmadienį pradėjo svarbias derybas Ženevoje, tvyrant didelei įtampai dėl Ukrainos, prie kurios sienos sutelktos didelės Rusijos karinės pajėgos. Kilusią įtampą pirmadienį svarstė Lietuvos Valstybės gynimo taryba.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad VGT posėdyje buvo apsvarstytos „galimos diplomatinės ir kitos priemonės, kurių Lietuva turėtų imtis“. 

„Aš patenkintas ta diskusija, kuri įvyko taryboje, nes čia skirtingos valdžios institucijos susitiko ir aptarė bendrus klausimus. Valstybės gynimas yra mūsų bendras interesas, ar tai būtų diplomatinės, ar tai būtų karinės priemonės“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Ministras taip pat dezinformacija pavadino JAV žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Amerikos administracija yra pasiruošusi aptarti galimybę sumažinti karinį dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje, jei Rusija imsis atitinkamų veiksmų.

„Šią žinią, dezinformaciją visų pirma pasigavo Rusijos žiniasklaida ir manau, kad turime labai aiškiai pasakyti ir deklaruoti pačių amerikiečių, mūsų sąjungininkų, poziciją – kalbos apie tai nėra, ir jos tiesiog nebuvo, tai yra spekuliacijos ir aš tai įvardinčiau dabartinėj stadijoj kaip dezinformaciją“, – sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat dezinformacija pavadino JAV žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Amerikos administracija yra pasiruošusi aptarti galimybę sumažinti karinį dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje

Taip pat VGT buvo sutarta kurti tarpinstitucinį veiksmų koordinavimo centrą, pranešė prezidento patarėjas.

„VGT nariai sutarė dėl koordinuoto veikimo NATO, ES, tarptautiniuose dvišaliuose formatuose, su tikslu siekti Lietuvai prioritetinių saugumo priemonių“, – sakė D. Kuliešius.

„Valstybės kanceliarijoje bus sukurtas tarpinstitucinis veiksmų koordinavimo centras, tai svarbu ne tik dėl įvykių Ukrainoje, augančių grėsmių ir įtampų, tačiau taip pat svarbu čia Lietuvoje stebėti grėsmes ir rizikas, vertinti parengtį gyvybiškai svarbiose valstybės srityse: energetikos, valstybės saugumo, elektroninėje erdvėje ir kitose svarbiose sferose“, – pridūrė jis.

Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

Derybos tarp JAV ir Rusijso vyksta Vakarams spaudžiant Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų ir grasinant sankcijomis įsiveržimo atveju, o Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų.

Šią savaitę Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.

Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.

The post D. Kuliešius: iš JAV-Rusijos derybų tikimasi užkirsti kelią „blogiausiam scenarijui“ appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, pastarosiomis dienomis kiek mažėjant apgręžtų migrantų skaičiui, situacija išlieka „stabili, bet įtempta“, nes tik nedidelis skaičius užsieniečių išskraidintas iš Minsko, o kiti siekiantieji patekti į Europos Sąjungą (ES) liko Baltarusijoje.

„Tas pats režimas turi savo tikslus, jiems nenaudinga išspręsti šią problemą, nes tai yra vėlgi tam tikras būdas daryti poveikį, manipuliuoti ir nukreipti dėmesį nuo Baltarusijoje esančių vidaus problemų, žmogaus teisių pažeidimų, nuo politinių kalinių ir kitų klausimų. Ši situacija tikrai nesisprendžia ir ji išliks sudėtinga ilgą laiką, žiūrint į visumą šito klausimo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Jo nuomone, migrantų skaičiaus mažėjimą galėjo lemti laikinai pasikeitusi Minsko taktika ar ES iniciatyva pradėti technines derybas dėl migracijos krizės, bet, anot jo, Lietuvos tarnybos yra pasiruošusios laukti didesnių migrantų skaičiaus sugrįžimo.

D. Kuliešius taip pat svarstė, kad pastaruoju metu pastebimais bandymais stumti mažesnes migrantų grupes gali būti siekiama tikrinti silpnesnes pasienio vietas, arba vykdyti „informacines provokacijas“ filmuojant migrantus ir pateikiant pagal režimo sukurtą naratyvą.

Jo nuomone, migrantų skaičiaus mažėjimą gal

„Ši taktika, galbūt, jų akimis žiūrint gali būti šiek tiek efektyvesnė, bet ji nėra efektyvi mūsų pusėje. Kadangi pagal statistiką, pagal pareigūnų veiksmus matome, kad visi nelegalūs sienos kirtimo atvejai, praktiškai 95 ar arti 100 procentų yra išaiškinami ir sulaikomi“, – kalbėjo jis. 

Prezidento patarėjas taip pat tvirtino, kad nepaisant kai kuriais klausimais išsiskiriančių nuomonių, visi valstybės vadovai vieningai reaguoja į saugumo situaciją.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, pasienyje apgręžta per 7,3 tūkst. užsieniečių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

The post Prezidento patarėjas: migrantų problema išliks ilgą laiką, Minskui ją spręsti nenaudinga appeared first on LAIKMETIS.