Be kita ko, kovos organizatoriai uždraudė boksininkui bučiuoti graikų vienuolio jam padovanotą kryžių per atsakomąją dvikovą su Tysonu Fury, praneša „Hromadske“. Tokį sprendimą kovos organizatoriai paaiškino būtinybe užkirsti kelią galimiems taisyklių pažeidimams.

Anksčiau, gegužę vykusioje kovoje su Fury, kurią Usykas laimėjo, žiūrovai pastebėjo, kad tarp raundų jis prie lūpų pridėjo kažkokį daiktą. Tai sukėlė gandus apie tariamą inhaliatoriaus naudojimą. Sportininkas šiuos kaltinimus paneigė, aiškindamas, kad bučiavo kryželį, kuris, anot jo, suteikė jam jėgų.

„Šis kryžius suteikia man jėgų ir veda mane į pergalę. Jaučiu Dievo Tėvo meilę iš rojaus. Esu nusidėjėlis ir man reikia pagalbos, kad įveikčiau savo nuodėmes“, - sakė Usykas britų leidiniui ‚Mirror‘.

Usykas yra stačiatikis ir viešai deklaruoja savo krikščioniškas pažiūras.

Praėjusią naktį laimėjęs kovą Usykas virš galvos iškėlė originalų etmono Ivano Mazepos, kovojusio prieš carinės Rusijos priespaudą, kalaviją.

Šį istorinį artefaktą puošia Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdas ir užrašas: „Sudedu į tave, Dievo Motina, visą savo viltį, suteik man savo prieglobstį!“.

The post Pasaulio bokso čempionui Oleksandrui Usykui kovos organizatoriai uždraudė bučiuoti kryželį appeared first on LAIKMETIS.

Šioje vietoje įsikurs kontempliatyvus Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių seserų vienuolynas.

Seserys į Panevėžio vyskupiją atvyko prieš keletą metų, kol kas apsistojusios Berčiūnuose, planuoja įsikurti nuošalesnėje vietoje, kaip įprasta kontempliatyviems ordinams, kad atsidėtų maldai ir artimo tarnystei.

Ganytojas prieš kryžiaus pašventinimą padėkojo seserims, kad jos priėmė lietuvių tradiciją pastatyti kryžių, kaip padėkos ir pagalbos prašymo ženklą Jėzui, toje vietoje, kur Jis bus garbinamas ypatingu būdu.

Pašventinimo apeigose dalyvavo Panevėžio – Krekenavos dekanas kun. Pavel Andžejevski, kun. Domingo Avelaneda IVE, kun. Marko Caduti IVE, vienuolyno architektas Vidas Stankevičius, kryžiaus autorius Eugenijus Rimžius ir būsimi seserų kaimynai, kurie palaiko seserų įsikūrimą šiame krašte.

The post Pasvalio rajone būsimo kontempliatyvaus vienuolyno vietoje pašventintas kryžius appeared first on LAIKMETIS.

Lenkų karius palydėjo jų kapelionas kun. dr. Pawelas Saucas.

Apeigose dalyvavo ir s. Michaela Rak, kuri rūpinasi pal. M. Sopočko hospisu Vilniuje.

Neseniai ji gavo specialų apdovanojimą - „Gloria caritas“ medalį skirtą hospiso darbuotojams ir savanoriams už jų kantrybę ir pasiaukojimą, teikiant pagalbą ligoniams ir jų šeimoms.

Sesuo Michaela Rak jau daugelį metų vadovauja šiai įstaigai su ypatingu atsidavimu.

The post Kryžių kalne Lenkijos kariai pastatė kryžių appeared first on LAIKMETIS.

Savo pranešime, pavadintame „Mąstymas ir veikimas netikrumo laikais“, Munilla pabrėžė, kad „šiam puolimui ir sistemingam naujos visuomenės primetimui negalime pasipriešinti vien kritika ir nauja politine vadovybe, veikiau reikia atsivertimo judėjimo. Iš šios krizės išbrisime tik atnaujinę šventumo siekį“.

Jis taip pat tvirtino, kad visuomenei reikia „pakeisti pasaulėžiūrą, kurioje iš kryžiaus priešų taptume kryžiaus žmonėmis“, nes, kaip pabrėžė ganytojas, „be kryžiaus nėra šlovės; didelė klaida daryti dichotomiją tarp kryžiaus ir laimės; kryžius mus veda į šlovę, o šlovė yra visiška laimė“.

Šiame kontekste jis apibūdino socializmą kaip „ideologiją, kuri yra kryžiaus priešas“, o jos sociologinės ir politinės srovės tapo „tautų kapu, kuriame ‚auklė-valstybė‘ išsprendžia visas problemas“, nesikreipdama į individų pasiaukojimą ir įsipareigojimą.

Dėl to kyla „antropologinė krizė, pakylėjanti iki įstatymo ir aukščiausio įsakymo lygmens, siekianti sukilti prieš prigimtinę tvarką, žaizdas paverčianti teisėmis, užuot priėmusi emocines žaizdas, kurios yra šeimos iširimo vaisius“.

Vyskupas pridūrė, kad „vidinę žmogaus tuštumą bandome kompensuoti vartotojiškumu ir materializmu, bėgame nuo emocinio įsipareigojimo ir atsivėrimo gyvybės dovanai, o kančia traktuojama kaip kažkas nesuderinamo su žmogaus orumu. Šis pasaulis tiek daug kenčia dėl to, kad nenori kentėti, kad bėga nuo Kristaus kryžiaus.“

The post Ispanijos vyskupas: socializmas yra „kryžiaus priešas“ appeared first on LAIKMETIS.

Jos metu parapijos bendruomenei ir visam miestui Gerąją išgellbėjimo naujieną nešė tėvai redemptoristai ir jų talkininkai pasauliečiai misionieriai.

Kryžių pašventino sekmadienį parapiją aplankęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.

The post Jurbarko bažnyčioje pašventintas Misijų kryžius appeared first on LAIKMETIS.

Evangelijoje randame pasakojimą, kaip Jėzus kartą klausė mokinių, kuo žmonės jį laiko. Petras atsakė: „Tu esi Mesijas.“ Jėzus pagyrė Petrą ir pažadėjo: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 16, 18–19).

Paskutiniais tarnystės metais Jėzus pradėjo atvirai kalbėti, kas jo laukia Jeruzalėje. „Žmogaus Sūnus daug kentės, tautos vyresniųjų bus atmestas, nužudytas, bet po trijų dienų prisikels“ (Mt 8, 31). Šie Mokytojo žodžiai apaštalus labai nuliūdino; Petras net draudė, kad Jėzus taip nekalbėtų. Tačiau Jėzus neatšaukė pasakytų žodžių, bet net subarė Petrą, kad jis mąsto ne Dievo, bet žmonių mintimis.

Pasinaudodamas gera proga, Jėzus kalbėjo, kokie turi būti jo sekėjai: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“ (Mk 8, 34–35). Evangelistas Morkus, užrašęs šiuos Jėzaus žodžius, kuriuos, tiesa, panašu, girdėjo iš paties apaštalo Petro, nepaaiškino, kaip mokiniai sureagavo šitai girdėdami.

Juk apaštalai vylėsi, kad Jėzus valdys Izraelį, o jo artimiausi sekėjai, aišku, turėtų būti išaukštinti. Ir štai jų Mokytojas kalba, kad jo sekėjai privalės daug ko išsižadėti ir, tarsi šito būtų per maža, turės kantriai nešti savo gyvenime sutinkamus kryžius. Ką reiškė Jėzaus reikalavimas iš savo sekėjų išsižadėti savęs? Ogi išsižadėti savimeilės.

Jėzus iš savo sekėjų nelaukia nieko kito, o kad neišvengiamus kryžius priimtume panašiai, kaip Jėzus priėmė savo kryžių ir nešė į Golgotą, kur buvo nukryžiuotas.

Apaštalas Jonas labai taikliai yra pasakęs, kaip toji savimeilė reiškiasi: „Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“ (1 Jn 2, 15–16). Tikrais Jėzaus sekėjais tampama tik tuomet, kai apvaldomi akių bei kūno geismai ir kovojama su troškimu iškilti virš kitų. Dėl to nuolankumas yra svarbiausia krikščioniška dorybė.

Dievas Švč. Mergelę Mariją išaukštino labiau nei angelus, pakviesdamas ją būti jo Sūnaus motina, o Marija save laikė tik nuolankia Dievo tarnaite, pasiryžusia įvykdyti visą Dievo planą. „Jei kas nori eiti paskui mane <...> teima savo kryžių ir teseka manimi.“ Apie kokį kryžių Jėzus kalbėjo savo mokiniams? Tuo kryžiumi gali būti sunkios pareigos, kurias turime atlikti. Kryžius gali būti mums priešiški žmonės, kuriuos sutinkame gyvenimo kelyje, mus aplankančios ligos ir daug kitų sunkių dalykų, kurie mus slegia.

Mūsų prigimtis bijo bet kokio kryžiaus, o kai jį sutinkame, mūsų pirmoji reakcija būna kuo greičiau nuo kryžiaus pabėgti. Jei nepasiseka to padaryti, tuomet pykstame ir jaučiamės nelaimingi. Jėzus iš savo sekėjų nelaukia nieko kito, o kad neišvengiamus kryžius priimtume panašiai, kaip Jėzus priėmė savo kryžių ir nešė į Golgotą, kur buvo nukryžiuotas.

Kiekvienas kryžius, kurį nešame drauge su Jėzumi, nuskaidrina mūsų sielą ir padeda susikurti gerą santykį su Viešpačiu, Tuo tarpu bėgimas nuo kryžiaus visuomet tolina mus nuo Dievo. Pasitikrinkime, ar bandome vykdyti tai, ko Kristus laukia iš savo sekėjų. Rugsėjo 15 d. Bažnyčia pagerbia Švč. M. Mariją kaip Sopulingąją Motiną. Iš tikrųjų, jos gyvenime buvo daug skausmo, daug kryžių, kuriuos ji labai kantrai nešė per visą savo gyvenimą.

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius. „Jei kas nori eiti paskui mane“ (Mk 8, 34) - 24 eilinis sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

Ganytojas pasidalijo dėkingumu ir atvykusiems, ir Dievui – kad Šiluvos žemėje, kur pats dangus atsivėrė, mūsų šeimos, jaunimas gali augti tikėjimu.

Sveikinimą arkivyskupas K, Kėvalas skyrė dvasininkams, besirūpinantiems šeimų sielovada, nuolatiniams diakonams bei jų šeimoms.

Buvo pasveikinti Lietuvos šeimų centrai iš visų vyskupijų, sutuoktiniai savanoriai, Nazareto, Kanos šeimų judėjimai, Dievo Motinos komandos.

Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ homilijoje šeimos gyvenimas buvo pavadintas palaimos vieta, išgelbėjimo erdve, nors jo dalis yra kryžius. Kristaus kryžius leidžia pažinti mylintį Tėvą.

Arkivyskupo žodžiais, Kryžius – tai malonės vieta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai meilė, kuria galime patikėti...

Liturgijoje sutuoktiniai buvo pakviesti kaip Santuokos sakramento valandą susikabinti už rankų ir padėkoti už gyvenimo bendrakeleivystę. Pasižadėti meile gyventi be pabaigos...

Šeimų dieną savanorių sutuoktinių poroms bei seseriai vienuolei buvo įteikti pažymėjimai, patvirtinantys pasirengimą palydėti sužadėtinius kelyje į Santuokos sakramentą.

The post Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ Šiluvoje: šeimos gyvenimas - palaimos vieta appeared first on LAIKMETIS.

Atvykdami į Šiluvą, atsivežame savo prašymą, ypač sveikatos prašymą. Ko turėtume labiausiai prašyti Šiluvos Dievo Motinos? Turbūt svarbiausia – prašyti, kad Jėzų mylėtume taip, kaip mylėjo Marija. Ji buvo ne tik Jėzaus Gimdytoja, bet ir mokinė, sekėja.

Pradėjęs savo viešąją veiklą Jėzus vieną po kito pakvietė būrelį vyrų, būsimų apaštalų, sekti Jo pėdomis, klausytis Jo skelbiamos Evangelijos ir būti Jo darbų liudininkais. Pakviestieji vyrai trejus metus atidžiai klausėsi, ką Jėzus kalbėjo ir veikė. Jėzui rūpėjo šiuos vyrus suformuoti gerais Evangelijos nešėjais į pasaulį, kurį norėjo atnaujinti.

Evangelijoje randame pasakojimą, kaip Jėzus kartą klausė mokinių, kuo žmonės jį laiko. Petras atsakė: „Tu esi Mesijas.“ Jėzus pagyrė Petrą ir pažadėjo: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 16, 18–19).

Paskutiniais tarnystės metais Jėzus pradėjo atvirai kalbėti, kas jo laukia Jeruzalėje. „Žmogaus Sūnus daug kentės, tautos vyresniųjų bus atmestas, nužudytas, bet po trijų dienų prisikels“ (Mt 8, 31). Šie Mokytojo žodžiai apaštalus labai nuliūdino; Petras net draudė, kad Jėzus taip nekalbėtų. Tačiau Jėzus neatšaukė pasakytų žodžių, bet net subarė Petrą, kad Jis mąsto ne Dievo, bet žmonių mintimis.

Pasinaudodamas gera proga, Jėzus kalbėjo, kokie turi būti jo sekėjai: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“ (Mk 8, 34–35). Evangelistas Morkus, užrašęs šiuos Jėzaus žodžius, kuriuos, tikėtina, girdėjo iš paties apaštalo Petro, nepaaiškino, kaip mokiniai sureagavo šitai girdėdami. Juk apaštalai vylėsi, kad Jėzus valdys Izraelį, o Jo artimiausi sekėjai, aišku, turėtų būti išaukštinti. Ir štai jų Mokytojas kalba, kad Jo sekėjai privalės daug ko išsižadėti ir, tarsi šito būtų per maža, turės kantriai nešti savo gyvenime sutinkamus kryžius.

Kaip suprasti Jėzaus reikalavimą iš savo sekėjų išsižadėti savęs? Tai reiškia išsižadėti savimeilės. Apaštalas Jonas labai taikliai yra pasakęs, kaip toji savimeilė reiškiasi: „Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“ (1 Jn 2, 15–16). Tikrais Jėzaus sekėjais tampama tik tuomet, kai apvaldomi akių bei kūno geismai ir kovojama su troškimu iškilti virš kitų. Dėl to nuolankumas yra pati svarbiausia krikščioniška dorybė. Dievas Švč. Mergelę Mariją išaukštino labiau nei angelus, pakviesdamas ją būti Jo Sūnaus motina, o Marija save laikė tik nuolankia Dievo tarnaite, pasiryžusia įvykdyti visą Dievo planą. Parsivežkime iš Šiluvos nuolankumo, tai daugiau nei sveikata.

„Jei kas nori eiti paskui mane <...> teima savo kryžių ir teseka manimi.“ Apie kokį kryžių Jėzus kalbėjo savo mokiniams? Tuo kryžiumi gali būti sunkios pareigos, kurias turime atlikti. Kryžius gali būti mums priešiški žmonės, kuriuos sutinkame gyvenimo kelyje, ypač mus aplankančios ligos ir daug kitų sunkių dalykų, kurie mus slegia. Mūsų prigimtis bijo bet kokio kryžiaus, o kai jį sutinkame, mūsų pirmoji reakcija būna kuo greičiau nuo kryžiaus pabėgti. Jei nepasiseka to padaryti, tuomet jaučiamės nelaimingi. Jėzus iš savo sekėjų nelaukia nieko kito, o kad sutinkamus kryžius priimtume panašiai, kaip Jėzus priėmė savo kryžių ir nešė į Golgotą, kur buvo nukryžiuotas.

Kryžių sutikau būdamas KGB kalėjime ir lageryje. Kas padėjo jį ištvermingai nešti? Turėjau su savimi Šventąjį Raštą ir Rožinį, kasdien skaičiau ir meldžiausi. Tai labai gelbėjo. Linkiu kiekvienam naudotis šiomis dviem priemonėmis. Po sunkaus tardymo buvo atėjusių sunkių minčių. Atsiverčiau Naująjį Testamentą, o ten buvo parašyta: „Nebūkite bailiai susirūpinę rytdiena. Jei dangaus Tėvas pasirūpina dangaus sparnuočiais, pasirūpins ir jumis, mažatikiai.“ Tarsi dangaus šviesa nušvietė sielą. Ko bijoti ateities, jei su tavimi yra Viešpats?

Kiekvienas kryžius, kurį nešame drauge su Jėzumi, nuskaidrina mūsų sielą ir padeda susikurti gerą santykį su Viešpačiu. Tuo tarpu bėgimas nuo kryžiaus visuomet tolina mus nuo Dievo. Pasitikrinkime, ar bandome vykdyti tai, ko Kristus laukia iš savo sekėjų.

Bažnyčia pagerbia Švč. M. Mariją kaip Sopulingąją Motiną. Iš tikrųjų jos gyvenime buvo daug skausmo, daug kryžių, kuriuos ji labai kantrai nešė per visą savo gyvenimą. Prisiminkime Mergelę Mariją, kaip ji stovėjo po Sūnaus kryžiumi.

Prašykime Dievo Motiną čia, Šiluvoje, nešti savo gyvenimo kryžius panašiai kaip ji. Padėkokime Dievui už visus žmones, kurie tarnauja silpniausiems ir neša ligos, negalių kryžių.

The post Kardinolas S. Tamkevičius SJ: mūsų prigimtis bijo bet kokio kryžiaus appeared first on LAIKMETIS.

„Sveikinu visus sulaukus Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės. Kaip Dievas siuntė Šventą Dvasią apaštalams, kad jie turėtų drąsos bet kokiomis sąlygomis visame pasaulyje skelbti Evangeliją, taip Dievas ir mums siunčia savo pagalbą kai sergame, patiriame sunkumus ar išbandymus. Šią Dvasią mes gauname per sakramentus, kurių dėka galime pajusti Dievo artumą, tik su ja mes galime atleisti visiems, kurie mus įskaudino, pažemino ar nuo mūsų nusigręžė. Šventoji Dvasia mus kelia iš nuodėmių, įkvepia aukotis vardan kitų. Tokiu būdu Dievas dalijasi savo meile su mumis, kad ligoje ar kitokiuose varguose nepristigtume stiprybės.

Šiandien Kėdainių Šv. Juozapo parapijoje mes užbaigiame misijų dienas. Broliai redemptoristai įdėjo daug širdies, kad dar geriau pažintumėte Viešpatį, patirtumėte bendrystę su juo, kad jūsų tikėjimas būtų pagilintas, atgaivintas.

Šiam istoriniam įvykiui atminti šiandien pašventinsiu kryžių šventoriuje ir jūsų atsineštus kryželius, tam, kad prisimintumėte, jog Jėzus ant kryžiaus iškvėpė savo dvasią, kad ji vėliau būtų išlieta mums. Misijos baigiasi, bet mūsų krikščioniško gyvenimo misija tęsiasi, tegul jumyse uždegta tikėjimo, meilės ir vilties ugnis net ir sunkiausiomis valandomis neprigęsta. Tikėjimas yra didelis turtas“, – teikdamas kėdainiečiams iškilmingą Sekminių palaiminimą kalbėjo vyskupas Saulius Bužauskas.

Kryžius primins apie misijas Kėdainiuose

„Kryžius, kuris bus šiandien pašventintas, liks tarp jūsų kaip pastovus misionierius, priminsiantis apie misijų metu gautas malones. Prie šio kryžiaus bus galima gauti visuotinius atlaidus du kartus per metus – šiandien, kai baigiasi misijos, gegužės 19-ąją ir rugsėjo 14-ąją – Šv. Kryžiaus išaukštinimo dieną.

Visada prisiminkite, kad iš kryžiaus ateina malonės, nuodėmių atleidimas, o jo vaisiai yra ramybė, džiaugsmas ir naujas gyvenimas Kristuje“, – atsisveikindamas su Šv. Juozapo parapijos bendruomene kalbėjo vienuolis redemptoristas Peteris Hertel, kuriam skelbti Dievo žodį Kėdainiuose padėjo vienuolis Rastislavas Dluhý ir pasauliečiai misionieriai.

Dėkojo misionieriams

Kėdainių Šv. Juozapo parapijos klebonas Žydrūnas Paulauskas, pasibaigus Mišioms, dėkojo vienuoliams redemptoristams ir pasauliečiams, kurie vykdė misijas ir skelbė tikėjimo tiesas parapijiečiams, taip pat visiems, kurie dalyvavo misijų dienų mišiose bei susitikimuose.

„Ačiū, kad atvėrėte savo širdis Viešpačiui, kad meldėtės už mūsų parapiją ir čia gyvenančius žmones, kad turėjome progą atnaujinti savo tikėjimą ir išgyventi bendrystę su Viešpačiu“, – parapijiečių vardu kalbėjo klebonas.

The post Kėdainiuose Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje pašventintas misijų kryžius appeared first on LAIKMETIS.

Pastarosiomis savaitėmis, kiekvieną gavėnios penktadienį kardinolas R. Cantalamessa Vatikane vadovavo tradicinėms meditacijoms, kurių klausėsi popiežius ir Romos kurijos vadovai. Bendra jų tema buvo evangelisto Jono užrašyti Kristaus žodžiai, kuriais jis apibrėžia pats save ir savo misiją – „Aš esu gyvybės duona“, „Aš – pasaulio šviesa“, „Aš – Gerasis Ganytojas“, „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“, „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“.

Dabar, per Didžiojo penktadienio pamaldas, tarsi apibendrindamas viską, kas kalbėta pastarosiomis savaitėmis, popiežiaus namų pamokslininkas komentavo patį giliausią Jėzaus pavartotą savęs apibūdinimą: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu“ (Jn 8, 28). Tai aiški nuoroda į Išėjimo knygoje (3, 14) ir pranašo Izaijo knygoje (43, 10–12) naudojamą Dievo vardą – „Aš Esu“. 

Evangelijoje pagal Joną vartojamas „iškėlimo“ terminas reiškia nukryžiavimą. Susiduriame su visišku žmogiškosios Dievo idėjos, o tam tikra prasme ir Senojo Testamento Dievo idėjos sugriovimu. Dievas buvo suvokiamas kaip aukščiausioji esybė. Tad kaip galima kalbėti apie jo mirtį ant kryžiaus? Kristuje tikroji Dievo visagalybė apsireiškė kaip visiškas bejėgiškumas ant kryžiaus.

Kristuje tikroji Dievo visagalybė apsireiškė kaip visiškas bejėgiškumas ant kryžiaus.

Žinome, kad po mirties ant kryžiaus seka Kristaus priskėlimas. Tad būtų galima sakyti, kad svarbiausia čia ne bejėgiška mirtis, bet prisikėlimo triumfas. Iš tiesų taip ir yra, sakė pamokslininkas, tačiau visai kita prasme, nei esame įpratę manyti. Prisikėlimas įvyksta slėpiningai. Prisikėlusysis keletą kartų pasirodo, kad suteiktų tvirtą tikėjimo pagrindą tiems, kurie neatsisako tikėti. Jis pasirodo ne tam, kad įrodytų, jog netikintieji klysta, ne tam, kad pasityčiotų iš savo priešininkų bejėgiškos rūstybės. Bet koks kerštas būtų nesuderinamas su meile, kurią Kristus savo kančia norėjo paliudyti. Prisikėlimo šlovėje jis elgiasi taip pat nuolankiai, kaip ir kentėdamas ant kryžiaus.

Popiežiaus namų pamokslininkas priminė, kad dar palyginti neseniai su džiaugsmu buvo kalbama apie „šventosios Bažnyčios triumfą“. Žmonės meldėsi, kad Bažnyčia triumfuotų, minėdavo didžiuosius istorinius triumfo momentus. Šiandien suvokiame, kad taip suprantamas triumfas labai skyrėsi nuo Jėzaus pergalės. Tačiau, pasak pamokslininko, kalbant apie praeitį reikia būti atsargiems, nes visada kyla pavojus būti neteisingiems, kai praeitį vertiname vadovaudamiesi dabarties mąstysena.

Užuot kalbėję apie triumfą ar smerkę triumfuojančią Bažnyčią, verčiau išgirskime Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Kas nors galėtų šiuose žodžiuose įžvelgi ironiją. Tas, kuris pats neturi, kur galvos priglausti, kurį savieji atstūmė, pasmerkė mirčiai, tas, prieš kurį žmonės užsidengia veidą, kad nematytų (plg. Iz 53, 3), kreipiasi į visą žmoniją, į visus viso pasaulio ir visų laikų žmones, ir sako: „Ateikite pas mane visi, ir aš jus atgaivinsiu!“

Jėzus kreipiasi į visus, bet ypač į senus, ligotus ir vienišus, tuos, kuriuos pasaulis palieka mirti varge, alkyje ar nuo bombų; tuos, kurie dėl tikėjimo ar kovos už laisvę kenčia kalėjimo kamerose; į kiekvieną smurto auką. Jis sako visiems: „Ateikite pas mane, ir aš jus atgaivinsiu! Argi jums nepažadėjau: kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs (Jn 12, 32“.

„Ateikite pas mane, nes Aš Esu! Aš esu Dievas! Aš išsižadėjau jūsų visagalybės idėjos, bet savo visagalybę, kuri yra meilės visagalybė, išsaugojau nepaliestą.“

Didžiojo penktadienio homiliją popiežius namų pamokslininkas baigė šv. Pauliaus Laiško romiečiams žodžiais: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? […] Aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 35-39).

The post Kryžiuje susiduriame su visišku žmogiškosios Dievo idėjos sugriovimu - kardinolas Raniero Cantalamessa OFM cap. appeared first on LAIKMETIS.