Pagal kaltinimo versiją, 2020 m. moteris išplatino pranašo Mahometą įžeidžiančią žinutę „Messenger“ žinutėje. Pagal Pakistano baudžiamąjį kodeksą už šventvagystę ir islamo įžeidimą baudžiama mirties bausme.

Moters advokatas Rana Abdul Hamidas naujienų agentūrai „Fides“ sakė, kad nuosprendį paskelbė pirmosios instancijos teismas. Hamidas nuosprendį apskųs Islamabado aukštajam teismui. Kiran gynyba rėmėsi tuo, kad moteris pati nerašė įrašo, o tik pasidalijo juo diskusijų grupėje.

„Įrašą parašęs asmuo yra laisvėje, o su juo nesutinkantis komentatorius yra nuteistas. Esame tikri, kad Shagufta buvo apkaltinta, nes ji yra krikščionė, pažeidžiama, ji yra lengvas taikinys“, - sakė advokatas. - „Po nuosprendžio paskelbimo susitikau su Shagufta ir galiu patvirtinti, kad ji deda daug vilčių į aukštesnės instancijos teismus. Ji labai ilgisi savo šeimos ir nori greitai su ja susijungti“.

Kiran - pagal profesiją slaugytoja ir keturių vaikų motina - šiuo metu yra kalėjime Ravalpindžio mieste.

Kiran gynybą ir teisines išlaidas finansuoja katalikiška organizacija „Nacionalinė teisingumo ir taikos komisija“, remiama tarptautinio fondo „Kirche in Not" (liet. - Pagalba vargstančiai Bažnyčiai).

The post Pakistane krikščionė nuteista mirties bausme appeared first on LAIKMETIS.

Pakistano Aukščiausiasis Teismas priėmė "visuotinio pobūdžio" sprendimą dėl Chaiber Pachtunchvos provincijos krikščionių bendruomenės pateikto ieškinio, kurį daugelis laiko istoriniu, revoliuciniu ir net epochiniu.

Šiuo sprendimu teismas įpareigojo nacionalines ir valstybines (valstijų lygmens) institucijas dokumentuose ir žodinėje komunikacijoje "krikščionių bendruomenių ir visų krikščionių tikėjimo piliečių" terminą "Esai"/"Isai" skubiai pakeisti terminu "Masihi". Šia priemone "siekiama pabrėžti ryžtingus pokyčius, susijusius su krikščionių bendruomenių kultūrinio ir religinio tapatumo pripažinimu ir gerbimu", teigia žmogaus teisių gynėjai.

Įžeidžiantis terminas išsivystė iš ilgai trukusio socialinio kastų susisluoksniavimo. Iki šiol Pakistane, kai kuriais skaičiavimais, iki 80 proc. gatvių šlavėjų ir kanalizacijos valytojų yra neišsilavinę žmonės iš socialinės hierarchijos apačios. Dauguma jų yra krikščionys, kurie vis dar laikomi atstumtaisiais ir neliečiamaisiais. Nepaisant didėjančio apsišvietimo ir kastų barjerų naikinimo, daugelis pakistaniečių, ypač hinduistų, atkakliai vengia paspausti jiems ranką, užmegzti su jais draugystę ar pažintį, juo labiau su jais valgyti ar gerti.

Pažymėtina, kad revoliucinį Aukščiausiojo Teismo sprendimą palaikė Islamo ideologijos taryba, nes islamas nepripažįsta kastų, taigi ir jų kuriamo "diskriminacinio mentaliteto". Pakistano rinkimų komisija buvo pirmoji, kuri praktiškai įgyvendino teismo sprendimą - ji nedelsdama pašalino žodį "Esai" iš rinkėjų registracijos formų, pakeisdama jį žodžiu "Masihi" ir taip sukurdama precedentą, kuriuo turėjo sekti ir kiti vyriausybės departamentai bei agentūros. Krikščionių bendruomenių lyderiai ir žmogaus teisių aktyvistai sveikino šį žingsnį kaip "svarbų pripažįstant ir gerbiant visų piliečių kultūrinę ir religinę tapatybę".

Kai 1947 m. atsirado Pakistanas, jo įkūrėjai skelbė norintys sukurti tolerantišką ir egalitarinę šalį. Tačiau Pakistano krikščionys visus šiuos metus patyrė susvetimėjimą ir atstūmimą. 2022 m. "Socialinio teisingumo centras" paskelbė ilgą 300 diskriminacinių darbo skelbimų Pakistano laikraščiuose, paskelbtų per dvylikos metų laikotarpį (2010-2021 m.), rinkinį. Šiuose skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

2022 m. sausį Islamabado Aukštasis teismas uždraudė įvairioms ministerijoms ir vyriausybinėms tarnyboms skelbti skelbimus apie valytojų darbo vietas su užrašu "tik ne musulmonams". Pasak žmogaus teisių gynėjų organizacijų CSJ ir CLJ, šis įžeidžiantis terminas kilo iš kastų sistemos Indijos subkontinente.

Jie primena, kad krikščionių misionieriai į Indiją atvyko XIX a. antrojoje pusėje - gerokai prieš 1947 m., kai Britų imperija atskyrė musulmoniškąjį Pakistaną nuo Indijos ir sukūrė dvi atskiras valstybes. Tuo metu daugelį žemesniųjų kastų - neliečiamųjų ir kitų atstumtųjų - atstovų įkvėpė krikščionių skelbtos brolybės, lygybės, teisingumo ir vienodo piliečių žmogiškojo orumo idėjos. Štai kodėl atsivertimas į krikščionybę tapo masiniu judėjimu tarp Pendžabo provincijos dalitų malūnininkų jau 1870-aisiais.

skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

Vienas iš pagrindinių būdų dalitams krikščionims išeiti iš šio užburto rato - galimybė įgyti išsilavinimą. Dabartinis Pakistano krikščionių raštingumo lygis atspindi sunkias ilgalaikės priespaudos ir sisteminės diskriminacijos pasekmes. Šios išvados minimos Pakistano katalikų vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos (NCJP) 2001 m. ataskaitoje, kurioje teigiama, kad vidutinis krikščionių raštingumo lygis yra tik 34 %, nors visoje šalyje raštingumo lygis siekia 47 % - šis skaičius siekia 12 metų.

Yra naujesnių duomenų apie nuskriaustų bendruomenių raštingumą. Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija "Minority Voices" nustatė, kad Lahore, didžiausiame Pandžabo provincijos mieste, kuriame gyvena apie 700 000 krikščionių, jų dabartinis raštingumo lygis pradinėse mokyklose yra 69,80 %, o aukštesniosiose mokyklose jis sumažėja iki 28,7 %. Tuo tarpu krikščionių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (9 proc.), magistro (3 proc.) ar daktaro laipsnį (0,38 proc.), procentas aiškiai rodo giliai įsišaknijusią krikščionių diskriminaciją švietimo srityje.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad visų konfesijų krikščionių bažnyčių veikla švietimo srityje ir jų atkaklus siekis pakelti savo bendratikių išsilavinimo lygį tebėra pagrindinė ir lemiama jėga, stiprinanti krikščionių socialinę padėtį Pakistane ir įveikianti musulmonų daugumos "ilgametį diskriminacinį mentalitetą" jų atžvilgiu.

The post Pakistano aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą dėl krikščionių diskriminacijos appeared first on LAIKMETIS.

Tai - Nigerija, Šiaurės Korėja, Indija, Iranas, Kinija, Pakistanas, Eritrėja, Alžyras, Indonezija ir Azerbaidžanas.

Nigerijoje ICC nurodo daugybę "siaubingų žiaurumų", kuriuos prieš krikščionis įvykdė įtariami musulmonų teroristai, įskaitant išpuolį prieš katalikų kunigų seminariją Kadunos valstijoje, per kurį žuvo klierikas. Remiantis pranešimais, vien nuo kovo 4 d. iki liepos 6 d. per dešimtis išpuolių šioje šalyje žuvo apie 549 krikščionys. Po vieno išpuolio Kadunos valstijos kaime balandžio mėn. buvo masiškai palaidoti 33 krikščionys.

Ataskaitoje Nigerijos vyriausybė kaltinama užmerkusi akis ir net "kurstanti vykstantį genocidą". "Nigerija yra dešimtmečius smurto draskoma šalis. Smurtas Nigerijoje yra endeminis reiškinys, pradedant didelėmis organizuotomis teroristų grupuotėmis ir baigiant mažomis, išsibarsčiusiomis bendruomenių sukarintomis grupuotėmis", - teigiama ataskaitoje. Bendruomenės kasdien susikauna dėl išteklių, etninio priešiškumo ir religijos. Krikščionys patiria neproporcingai daug žmogžudysčių ir pagrobimų, todėl šalis yra pavojinga vieta gyventi."

Šiaurės Korėjoje yra apie 400 tūkst. krikščionių, tačiau jie priversti savo tikėjimą praktikuoti slapta, nes kitaip jiems gresia kalėjimas, kankinimai ar net egzekucija. Baudžiami ne tik tie, kurie sugaunami, bet ir visi su jais susiję asmenys. Dėl to Šiaurės Korėjoje praktikuoti krikščionybę tapo neįtikėtinai pavojinga ir daugelį paskatino bandyti pabėgti, nors tai gali kainuoti ir gyvybę.

Š. Korėjoje baudžiami ne tik tie krikščionys, kurie sugaunami, bet ir visi su jais susiję asmenys.

Per vieną širdį veriantį incidentą šių metų pradžioje "dvejų metų vaikas ir mažylio tėvai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos po to, kai jų namuose buvo rasta Biblija", sakoma pranešime.
"Krikščionybės praktikavimas laikomas nukrypimu nuo ištikimybės aukščiausiajam lyderiui Kim Jong Unui ir pasidavimu JAV imperializmo įtakai. Todėl krikščionių tikėjimo praktikavimas dažnai laikomas politiniu nusikaltimu, už kurį taikomos griežtos bausmės, įskaitant įkalinimą, kankinimus ir net egzekuciją."

Indijoje "suaktyvėjęs radikalus religinis nacionalizmas kelia rimtą grėsmę krikščionims: daugėja smurto atvejų, o ministro pirmininko Modi neveiklumas dar labiau blogina padėtį".
Indijoje gyvena 26 mln. krikščionių. Tarptautinio baudžiamojo teismo ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. smurtas prieš krikščionių mažumą tęsėsi "rekordiniu tempu" ir artėja prie 600 praėjusiais metais įvykusių incidentų skaičiaus arba jį net viršys.

Manipūro krikščionys šiais metais nukentėjo ypač skaudžiai: buvo sugriauta šimtai bažnyčių ir nužudyta dešimtys tikinčiųjų. 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. Manipūre ir Čhatisgarhe vykęs masinis smurtas yra bauginantis pavyzdys, kokia ateitis gali laukti Indijos krikščionių, jei nebus sustabdytas radikalus hinduistų nacionalizmas.

ICC prezidentas Džefas Kingas (Jeff King) komentuodamas ataskaitą sakė, kad turėtų būti daugiau protestų dėl pasaulinio krikščionių persekiojimo masto. "Nuo 200 iki 300 milijonų krikščionių visame pasaulyje kenčia nuo persekiojimo. Šiai darbo grupei tarnauju daugiau nei du dešimtmečius ir vis dar stebiuosi, kodėl šia kryptimi nėra visuotinio protesto ar pasipiktinimo. Mūsų broliai ir seserys visame pasaulyje žudomi, kalinami ar kankinami vien dėl to, kad prisistato kaip Jėzaus sekėjai."

The post Nigerija, Šiaurės Korėja, Indija pirmauja pagal krikščionių persekiojimą, skelbia ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Apsirengęs rudu abitu, Izraelio 13 televizijos kanalo žurnalistas Yossi Eli, praėjus vos penkioms minutėms po to, kai išvyko su pranciškonų dvasininku tėvu Albertu, buvo išplūstas.

Kiek vėliau vienas vyras iš jų šaipėsi hebrajiškai sakydamas: „Atleisk man, tėve, nes nusidėjau". Tada į juos spjaudė aštuonmetis, o vėliau, kai pro juos praėjo karių grupė, vienas kareivis.

Tai jau ne pirmas kartas, kai kariai užfiksuojami Jeruzalėje darantys neapykantos nusikaltimus prieš krikščionis. Lapkričio mėnesį Givati pėstininkų brigados kariai per procesiją išplūdo armėnų arkivyskupą. Vėliau kariuomenė jiems skyrė drausmines nuobaudas.

Savo pirmajame interviu Izraelio televizijai Vatikano Šventosios Žemės kustodas tėvas Francesco Pattonas kaltino Izraelio politikus, teigdamas, kad išpuolių banga prasidėjo, „kai politinė kalba tapo nuožmesnė".

Jis paminėjo liuteronų kapinių išniekinimą, maronitų maldos vietos išniekinimą ir užrašą „mirtis krikščionims" ant armėnų nuosavybės - visa tai įvyko per kelias savaites. Jis taip pat atkreipė dėmesį į „turinčių valdžią atsakomybę".

13 kanalas atkreipė dėmesį į kelis pastarojo meto incidentus, įskaitant 33 kapų išniekinimą Siono kalno protestantų kapinėse. Dviem paaugliams buvo pateikti kaltinimai.

13 kanalas taip pat kalbėjosi su armėnų dvasininku tėvu Gurionu, kurį senamiestyje užpuolė žydų grupė, o vėliau sulaikė policija. Pirmą kartą į Izraelį atvykęs 1996 m., Gurionas sakė, kad neapykantos nusikaltimų būta visada, tačiau padėtis pablogėjo.

Jis sakė, kad be bausmių „jie mano, kad viskas yra leistina", ir pridūrė, kad žmonės šlapinosi ant šventų vietų ir net filmavo save tai darančius.

The post Izraelyje auga neapykanta krikščionims appeared first on LAIKMETIS.

Teisėsaugos pareigūnai Minske sulaikė evangelikų krikščionių baptistų bažnyčios „Naujoji žemė" vyresnįjį Andrejų Mamojko ir jo žmoną Verą.

Jaunuoliams iškelta baudžiamoji byla pagal Baltarusijos Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl aktyvaus dalyvavimo grupinėje veikloje, šiurkščiai pažeidžiančioje viešąją tvarką. Pirminiais duomenimis, kaltinimai buvo grindžiami nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jų dalyvavimas 2020 m. protestuose.

Andrejus ir Vera Mamojkos yra gerai žinomi muzikantai evangelikų krikščionių sluoksniuose Baltarusijoje, jie dalyvavo įrašant kelis krikščioniškos muzikos albumus. Sulaikymo metu Andrejus dirbo programuotoju vienoje Baltarusijos IT bendrovėje.

Baltarusijos tarpkonfesinė krikščionių grupė „Krikščioniškos vizijos" parengė išsamų sąrašą krikščionių, kuriuos religinės organizacijos ir valdžios institucijos persekioja dėl jų antikarinės pozicijos arba paramos Ukrainai ginantis nuo agresijos. Sąrašai pateikiami rusų ir anglų kalbomis. Tarp persekiojamų krikščionių yra įvairių konfesijų atstovų, dvasininkų ir eilinių parapijiečių.

The post Baltarusijoje suimtas pastorius ir jo žmona appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų gyvenimas virto tikru pragaru, nes kiekvieną dieną stengiamės išgyventi su savo 7 metų sūnumi, - „Morning Star News" sakė Mahendra Kumaras. - Kasdien susiduriame su grasinimais ir nežinome, kas bus rytoj".

M. Kumaro žmona Indrakla buvo viena iš šešių moterų, iš kurių keturios buvo krikščionės, suimtų liepos 30 d. Utar Pradešo valstijoje, pagal hinduistų ekstremistų organizacijos „Vishwa Hindu Parishad" (liet. Pasaulinė hinduistų taryba) narių skundą dėl kaltinimų apgaulingu atsivertimu.

„Po to, kai pateikėme priešpriešinį skundą dėl persekiojimo ir išpuolių, su kuriais susidūrėme, į mus buvo pasikėsinta dar keletą kartų", - „Morning Star News" sakė Indrakla.

Šešios moterys buvo suimtos, kai hinduistų ekstremistai įsiveržė į liepos 30 d. Bišunpuros kaime vykusią poros vienintelio sūnaus gimtadienio šventę, kaltindami krikščionis, kad šie gimtadienį naudoja kaip priedangą apgaulingai atversti žmones į krikščionybę. Sulaikytieji daugiau nei mėnesį praleido kalėjime, kol buvo paleisti už užstatą.

Nuo to laiko du kartus užpuolikai tyčia įsirėžė automobiliu į M. Kumarą, kai jis su sūnumi važiavo motociklu, o šeima sulaukė kelių grasinimų, sakė jis.

Indrakla buvo paleista už užstatą, o šeima nusprendė negrįžti į nuomojamą namą, sužinojusi, kad hinduistų ekstremistai planuoja juos užpulti.

Už priverstinį atsivertimą baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir minimalia 181 eurų (15 tūkst. rupijų) bauda, o už nepilnamečių ir moterų, priklausančių kastų ir genčių bendruomenei, - nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo.

„Realybė yra tokia, kad prisidengus kaltinimu dėl priverstinio atsivertimo, žmonės tampa dešiniųjų fanatikų organizacijų, kurias remia vyriausybė, taikiniu, kad įgytų populiarumo ar politinės naudos", - vietos žiniasklaidai „The Wire" sakė moterims atstovaujantis advokatas.

2022 m. krikščionis remiančios organizacijos „Open Doors" sudarytame pasaulio šalių, kuriose sunkiausia būti krikščionimi, sąraše Indija, kaip ir 2021 m., užėmė 10 vietą. 2013 m. šalis buvo 31-oje vietoje, tačiau atėjus į valdžią dabartiniam premjerui Narendrai Modžiui, krikščionių padėtis šalyje pablogėjo.

The post Krikščionių šeima Indijoje dėl persekiojimo išgyvena tikrą pragarą appeared first on LAIKMETIS.

Vietos saugumo komisaras Samuelis Aruwanas (Samuelis Aruvanas) naujienų agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad 36 žmones pagrobė užpuolikai, įsiveržę į Maranathos baptistų bažnyčią ir Šv. Mozės katalikų bažnyčią Rubu kaime Kadūnos valstijoje.

The post Nigerijoje vėl užpultos bažnyčios, pagrobti maldininkai appeared first on LAIKMETIS.

Matagalpos vyskupas Rolando José Álvarezas Lagosas viešai pasmerkė nuolatinį policijos persekiojimą, nukreiptą ir prieš jo šeimą. Masajos vyskupijos kunigas Harvinas Padilla taip pat pasmerkė policijos persekiojimą.

Tai įvyko po to, kai anksčiau šį mėnesį valdančiojo režimo kontroliuojama Nikaragvos nacionalinė asamblėja paskelbė ataskaitą, kurioje katalikų vyskupai kaltinami 2018 m. rėmę bandymą įvykdyti „perversmą“ siekiant nuversti Danieliaus Ortegos vyriausybę.

2018 m. kilo gatvės protestai prieš prieštaringai vertinamą socialinės apsaugos reformą, Demonstracijas rėmė Katalikų Bažnyčia ir jos baigėsi kruvinomis represijomis, Policija nužudė daugiau kaip 300 protestuotojų.

Bauginimų ir grasinimų Katalikų Bažnyčiai eskalavimas paskatino vyskupą Álvarezą paskelbti, kad jis pradeda vandens ir išrūgų pasninką. Jo pasninką ir homilijas daugiausia nušvietė populiari katalikiška kabelinė televizija „Canal Católico“.

Gegužės 20 d. vyriausybė nurodė visiems kabelinės televizijos tiekėjams išbraukti „Canal Católico“ iš savo pasiūlos. Taip šis tinklas buvo nedelsiant nutildytas.

Vyskupas Álvarezas teigė, kad režimas nori „nebylios Bažnyčios“, ir pridūrė, kad veiksmai prieš „Canal Católico“ įrodo, jog Nikaragvoje vyrauja diktatūra. Jis taip pat paragino katalikus melstis už policijos pareigūnus, kurie vykdo įsakymus ir patys yra režimo aukos.

The post Nikaragvoje sandinistų režimas toliau persekioja Bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Pehonos vyskupijos kunigas t. Johnas Paulas Lvelas ir Taundžio arkivyskupijos kunigas t. Johnas Bosco, kartu su dviem vairuotojais ir studentu važiavę padėti pabėgėliams, vasario 21 d. buvo sustabdyti kontrolės punkte ir suimti kareivių.

Abu kunigai yra Mianmaro Šv. Teresės Mažojo kelio misionierių instituto nariai. Dvasininkai vežė humanitarinę pagalbą perkeltiesiems asmenims į kaimą Pehono vyskupijoje. Tuomet jie ketino labiausiai skurstančius ir vargstančius pabėgėlius, ypač moteris, pagyvenusius žmones ir vaikus, palydėti į provinciją, kur kol kas nevyksta rimti susirėmimai ir gyvenimas yra palyginti saugus.

Šaltinių teigimu, vietos Pehono dvasininkai jau seniai patiria nuolatinius grasinimus ir smurtą. Pavyzdžiui, Mobai savivaldybėje kareiviai įsilaužė į katalikų kunigo namus ir atėmė iš jo bažnyčios pinigus, skirtus Mišių stipendijoms ir pagalbai pabėgėliams.

Tūkstančiai žmonių, tarp jų daug krikščionių, buvo priversti palikti namus dėl Mianmare vykstančių kovų ir smurto. Daugelis Pehonos vyskupijos katalikų paliko savo namus ir ieško prieglobsčio Taundžios arkivyskupijos bažnyčiose ir miestuose.

Pilietinio karo Mianmare kovos tęsiasi jau kelerius metus ir per tą laiką daugiau kaip 15 katalikų kaimų Pehono arkivyskupijoje patyrė mirtinus smūgius ir buvo visiškai nuniokoti. „Fides" šaltinių duomenimis, per susirėmimus su kariuomene žuvo mažiausiai 70 jaunų katalikų.

Tūkstančiai katalikų tikinčiųjų paliko savo namus Pehono vyskupijoje ir rado prieglobstį Taundžios arkivyskupijos bažnyčiose. 2021 m. buvo suimti mažiausiai devyni katalikų kunigai iš įvairių vyskupijų, įtariami slapta rėmę sukilėlių pajėgas.

The post Mianmaro kariuomenė suėmė du katalikų kunigus appeared first on LAIKMETIS.

Ypač šiomis dienomis mūsų žvilgsnis krypsta į seseriškos tautos krikščionę Paivi Rasanen (Peivi Resenen), prašant jai ir visiems teisinį persekiojimą dėl savo tikėjimo patiriantiems krikščionims tikėjimo laisvės, Dievo sustiprinimo ir šiuose išbandymuose reikalingų malonių. Šiomis dienomis Helsinkyje (Suomija) vyksta teismo procesas, kuriame nagrinėjama Suomijos parlamento narės Paivi Rasanen byla dėl „neapykantos kalbos“.

Jis prasidėjo po to, kai 2019 metų birželį parlamentarė socialiniuose tinkluose išreiškė abejonę, ar krikščionims tinka remti LGBT renginį „Pride 2019“, ir pridėjo nufotografuotą ištrauką iš Laiško Romiečiams (1, 24–27).

kviečiame savo maldose palaikyti tuos, kurie yra persekiojami dėl savo tikėjimo ir įsitikinimų.

Palaikome ir drąsiname savo maldomis Paivi Rasanen ir Suomijos evangelikų liuteronų Misijos diecezijos vyskupą Juhaną Pohjolą, taip pat sulaukusį kaltinimų dėl P. Rasanen teksto publikavimo.

Prisiminkime maldoje mūsų seseris ir brolius visame pasaulyje, kurie šiandien negali susirinkę melstis, nešioti kryželio, turėti Biblijos, kurie šmeižiami ir persekiojami žodžiu, kurių gyvybei gresia pavojus, nes yra krikščionys.

Tegul kiekvienas žmogus, išgyvenantis sunkumus dėl savo įsitikinimų, patiriantis diskriminaciją ar religinį persekiojimą, būna apgaubtas mūsų maldų, kad kuo greičiau būtų pripažįstamas ir gerbiamas jo orumas, kurį Dievas suteikia kiekvienam iš mūsų.

Prisiminkime maldoje mūsų seseris ir brolius visame pasaulyje, kurie šiandien negali susirinkę melstis.

„Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, skubėk pas mane, išgirsk mano balsą, kai tavęs šaukiuosi. Priimk mano maldą kaip smilkalus, o mano iškeltas rankas kaip vakarinę auką“ (Ps 141, 1–2).

Romos Katalikų Bažnyčios Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas;

Stačiatikių Bažnyčios Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas metropolitas Inokentij;

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis;

Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas;

Lietuvos Naujosios Apaštalų Bažnyčios vyskupas Artūras Strelčiūnas;

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios atstovas katechetas Holger Lahayne;

Lietuvos Evangelikų Sekmininkų Bažnyčios atstovas Tomas Mačeliūnas;

Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų Katalikų bažnyčios kun. t. Tadej Volodymyr Godovanets OSBM.

The post Krikščioniškų Bažnyčių atstovų ekumeninis kreipimasis: melskimės už tuos, kurie persekiojami dėl tikėjimo appeared first on LAIKMETIS.