„Jo Šventenybė popiežius Pranciškus nori kartu švęsti šią svarbią sukaktį …. Sudarėme mišrią komisiją iš keturių katalikų ir keturių stačiatikių, kurie po kelių dienų susitiks Stambule, kad susitartų dėl visų šio svarbaus susitikimo, vyksiančio kitais metais, detalių", - sakė jis.

Pasak patriarcho Baltramiejaus, šiuo metu formuojamas komitetas vizitui organizuoti, o Vatikanas netrukus dėl to susisieks su Ankaros vyriausybe. Konkrečiai popiežius Pranciškus planuoja aplankyti Konstantinopolio patriarchatą Stambule, o po to keliauti į Izniko miestą, kuriame vyko pirmasis Nikėjos Susirinkimas.

Nikėjos Susirinkimą 325 m. rugpjūčio 25 d. Nikėjoje, Konstantinopolio priemiestyje, sušaukė imperatorius Konstantinas Didysis. Daugiau nei du mėnesius trukęs Susirinkimas patvirtino vieną tikėjimo išpažinimą, privalomą visoms bažnytinėms vyskupijoms. Susirinkimo dalyviai pasmerkė arijonų ereziją, vietoj šeštadienio šventinę dieną paskelbė sekmadienį, nustatė Velykų šventimo laiką, taip pat parengė 20 kanonų.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus paragino Vakarų ir Rytų apeigų krikščionis nuo 2025 m. Velykas švęsti tą pačią dieną.

The post Patriarchas Baltramiejus: popiežius atvyks į Nikėjos Susirinkimo metines appeared first on LAIKMETIS.

Struktūra pagal kanoninę teisę susikurs į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), teigia kunigas Gintaras Sungaila.

„Su jo atvykimu bus baigta formuoti bažnytinė struktūra Lietuvoje“, – BNS sakė G. Sungaila.

„Sutvarkius kanoninę klausimo pusę, dabar ketiname registruotis kaip religinė bendruomenė pagal pasaulietinę teisę“, – pridūrė jis.

Egzarchas J. Kiviloo į Lietuvą atvyks penktadienį, o pirmąsias pamaldas ves šeštadienį.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

G. Sungaila sakė, kad egzarchatas sieks tradicinės religinės bendruomenės statuso.

„Norime turėti teisinį tradicinės religinės bendruomenės statusą, kadangi Lietuvoje mūsų religinė bendruomenė buvo ta, kuri XIV a. įkūrė pirmą oficialią bažnytinę struktūrą – Lietuvos metropoliją. Tai buvo būtent Konstantinopolio patriarchato struktūra“, – teigė dvasininkas.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių, todėl Konstantinopolio egzarchatui pripažinti nereikės Seimo nutarimo. Sprendimą dėl jų registravimo priims Teisingumo ministerija.

Egzarchato pripažinimas taip pat leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

G. Sungaila sakė, kad atvykęs į Lietuvą egzarchas planuoja susitikti su valstybės institucijų, sprendžiančių dėl religinės bendruomenės registravimo, atstovais.

Pasak jo, dvasininkai kol kas detaliai nesvarstė, kur leistų valstybės paramą, jeigu ją gautų.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Baigiamam kurti egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

G. Sungaila sakė, kad šiuo metu Konstantinopoliui pavaldūs stačiatikiai Lietuvoje dar neturi savų maldos namų – juos arba nuomojasi, arba gauna naudotis neatlygintinai iš Romos katalikų ir protestantų religinių bendruomenių.

The post Konstantinopolio patriarchatas įkurs Lietuvoje egzarchatą appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad gavus žinią apie Jo Šventenybės Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I būsimą viešnagę Vilniuje, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos kanceliarija, palaiminus Vilniaus ir Lietuvos metropolitui Inokentijui, pareiškia, kad Jo Šventenybė ir jo stačiatikių delegacijos nariai turi galimybę pagerbti Didžiųjų Lietuvos Šventųjų, tautos globėjų, kankinių Antonijaus, Joano ir Eustachijaus relikvijas, saugomas Šventosios Dvasios stačiatikių vienuolyne.

Šalia šio vienuolyno, katalikų koplyčioje, yra saugoma dar viena lietuvių tautos šventenybė - „Aušros vartų" Dievo Motinos ikona, kuri yra gerbiama tiek Romos katalikų, tiek stačiatikių.

Pasak metropolito Inokentijaus, šis kvietimas - pagarbos ženklas aukštam Konstantinopolio patriarchato vadovo dvasiniam rangui ir jo delegacijos narių išpažįstamam Stačiatikių tikėjimui.

The post Lietuvos stačiatikiai kviečia Konstantinopolio patriarchą aplankyti trijų kankinių relikvijas appeared first on LAIKMETIS.

„Galime patvirtinti, kad kitą savaitę į Lietuvą atvyksta Konstantinopolio patriarchas“, – BNS nurodė Vyriausybės kanceliarija.

Baltramiejus I antradienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte.

The post Lietuvą aplankys Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus - vyriausybė appeared first on LAIKMETIS.

Konstantinopolio Šventasis Sinodas vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriame sakoma:

„Nuodugniai ištyrus atitinkamas aplinkybes, buvo nustatyta, kad, viena vertus, vietinė bažnytinė valdžia, skyrusi bausmes, jau galutinai [savo lygmenyje] išnagrinėjo šias bylas, kita vertus, kad priežastys, dėl kurių buvo paskirtos bausmės, kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje.

Todėl neatšaukiamai spręsdamas šiuos apeliacinius prašymus, Jo Šventenybė rekomendavo Šventajam Sinodui panaikinti paskirtą pašalinimą iš kunigų luomo ir grąžinti jiems ankstesnį bažnytinį kunigo statusą, kas ir buvo vienbalsiai nuspręsta padaryti.

Be to, po minėto atstatymo, jų prašymu, visuotinis patriarchas priėmė šiuos dvasininkus po savo garbinguoju omoforijonu, atsižvelgdamas į seniai įtvirtintą visuotinio sosto teisę, kaip apie tai taip pat, pavyzdžiui, pranešama Teodoro Balsamono iš Antiochijos komentaruose In Trullo susirinkimo 17 ir 18 kanonams ir VII visuotinio susirinkimo 10 kanonui (būtent „Iš šio kanono aiškiai matyti, kad tik Konstantinopolio patriarchui leidžiama priimti užsienio dvasininkus, net ir neturint juos įšventinusio vyskupo atleidimo laiško“)."

„Jis mūsų apeliaciją patenkino, panaikino ankstesnius bažnytinio teismo sprendimus“, – penktadienį sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Pasak G. Sungailos, Konstantinopolio patriarchatas yra „aukščiausia apeliacijos instancija“.

Penkis minėtus dvasininkus Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo. 

Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui.

G. Sungailos teigimu, po sugrąžinimo į kunigystę šie dvasininkai buvo priimti į Konstantinopolio patriachatą.

„Kol kas žinome tiek, kiek paskelbta viešai, – sakė dvasininkas. – Laukiame tolesnių sprendimų ir informacijos.“

Jo teigimu, nors maldų namų, kuriuose galėtų aukoti mišias, dvasininkai kol kas neturi, „įvairios bendruomenės mūsų susitikimams su tikinčiaisiais teikia patalpas“.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai iš luomo pašalinti sulaužius priesaiką, teikus melagingus pranešimus, nepaklusus valdančiajam vyskupui, rengus sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovus bažnytinę taiką, siekus perėjimo į kitą Bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.

Iš kunigystės pašalinti ir į ją sugrąžinti dvasininkai taip pat yra inicijavę Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, prašydami Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.

Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu, priimant sprendimus.

Sausio pabaigoje Lietuvos stačiatikių bažnyčia BNS nurodė, kad „šiuo metu nėra jokios naujos informacijos“.

Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas penktadienį feisbuke pasveikino Lietuvos stačiatikių dvasininkus su „nepaprasta pergale“ prieš juos iš kunigų luomo pašalinusią Maskvos patriarchatus pavaldžią Lietuvos stačiatikių bažnyčią, Konstantinopolio patriarchatui patenkinus jų apeliaciją.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

The post Nušalinti Lietuvos ortodoksų dvasininkai atstatyti į savo tarnystę appeared first on LAIKMETIS.

Duodamas interviu Vokietijos žurnalistams, patriarchas sakė, kad jį „ypač sukrėtė patriarcho Kirilo pamokslas", kuriame Rusijos ortodoksų vadovas „išvedė paralelę tarp Ukrainoje žuvusių rusų karių ir Kristaus aukos mirties ant kryžiaus".

„Patriarcho Kirilo žodžiai, kad visi žuvusieji šiame kare iš karto pateks į Dievo karalystę kaip kankiniai, neatitinka ortodoksų mokymo", - pabrėžė Baltramiejus.

Pasak patriarcho Baltramiejaus, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galva karą Ukrainoje pavadino „šventu". „Bet aš tai vadinu bedievišku ir velnišku karu", - pabrėžė Konstantinopolio patriarchato vadovas.

Jis taip pat atskleidė, kad jį „labai nuliūdino" dabartiniai Konstantinopolio ir Maskvos patriarchatų santykiai, „kuriuos nutraukė Rusijos pusė".

Konstantinopolio patriarcho liturgijose ir toliau minimas patriarchas Kirilas, „nors Ukrainos metropolitas Epifanijus prašė sušaukti Visuotinį ortodoksų susirinkimą ir jį pasmerkti", - apibendrino Baltramiejus.

The post Konstantinopolio patriarchas: patriarcho Kirilo žodžiai neatitinka ortodoksų mokymo appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija, delegacija su Konstantinopolio patriarchu aptarė „Stačiatikių bažnyčios veiklos Lietuvoje aktualijas, tikinčiųjų teises ir regiono politinės aktualijas“.

Tuo metu M. Adomėnas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog susitikimo metu kalbėta ir apie galimą kanoninio pavaldumo Konstantinopolio patriarchatui atkūrimą.

„Sprendimus dėl Bažnyčios organizacijos klausimų pirmiausia priima tikinčiųjų bendruomenė ir Bažnyčios vadovybė“, – BNS sakė politikas.

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus priminė, kad šių metų gegužės 18 d. vyko Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Turkijoje Ričardo Degučio ir patriarcho Baltramiejaus susitikimas, kurio metu buvo perduotas Lietuvos Ministrės Pirmininkės laiškas. Laiške buvo kalbama apie galimybę „atkurti" Konstantinopolio patriarchato parapijų veiklą Lietuvoje ir apie paramą, kurią Lietuvos valdžia yra pasirengusi suteikti šiam procesui.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas pabrėžė, kad „kelių Bažnyčios skėlimo kelią pasirinkusių kunigų bandymai pasėti nesantaiką nedavė norimo rezultato – savo ištikimybę tiek Motinai Bažnyčiai, tiek Bažnyčios vadovams išreiškė ir Lietuvos Stačiatikų arkivyskupijos pasauliečiai ir dvasininkai. Lietuvos Respublikos Prezidentui jie įteikė kreipimąsi su tūkstančiais visoje Lietuvoje surinktų parašų."

„Manome, kad bažnytinės taikos šalyje užtikrinimas yra mūsų bendras reikalas, dėl to Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos hierarchai yra visiškai atviri dialogui. Kartu negalime sutikti su valstybės valdžios kišimusi į Bažnyčios vidaus reikalus", – pabrėžė metropolitas Inokentijus.

Metropolitas sako, kad gindama interesus nedidelės tikinčiųjų grupės, prieštaraujančios teisėtai stačiatikių hierarchijai, valdžia neturėtų nepaisyti absoliučios daugumos stačiatikių interesų, kurie net negalvoja apie Bažnyčios jurisdikcijos keitimą.

„Su apgailestavimu konstatuoju, kad mūsų raginimai pradėti dialogą iki šiol nebuvo išgirsti. Atsakymo į savo laišką su pasiūlymu susitikti, asmeniškai siųstą premjerei gegužę, dar negavau. Esame tikri, kad būtent atviras dialogas tarp valstybės ir kanoniškai teisėtos stačiatikių hierarchijos padėtų sumažinti augančią įtampą", – pridūrė metropolitas Inokentijus.

The post Lietuvos stačiatikių vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos valdžios kontaktų su Konstantinopolio patriarchatu appeared first on LAIKMETIS.

Pranešime pažymima, kad susitikimo metu Fanaro vadovas ir Lietuvos atstovai aptarė „Motinos Bažnyčios tarnystę" ir kitus abiem pusėms svarbius klausimus.

The post Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus susitiko su URM viceministru M. Adomėnu appeared first on LAIKMETIS.

Sinodas „išsamiai aptarė Skopjės bažnyčios klausimą ir, galutinai įvertinęs šios bažnyčios Motinai Bažnyčiai pateiktą peticiją bei Šiaurės Makedonijos valstybės peticiją", nusprendė „priimti arkivyskupo Stefano vadovaujamos bažnyčios hierarchus, dvasininkus ir žmones į eucharistinę bendrystę, užgydyti schizmos žaizdą ir suteikti ,aliejaus ir vyno‘ mūsų brolių ir seserų ortodoksų žaizdoms", sakoma sinodo pareiškime.

Šiuo tikslu taip pat išleidžiama atitinkama patriarchalinė ir sinodinė medžiaga.

„Suteikti Serbijos Šventajai Bažnyčiai teisę reguliuoti administracinius klausimus tarp jos ir Šiaurės Makedonijos Bažnyčios pagal kanoninę tvarką ir bažnytinę tradiciją", - sakoma sprendime.

Naujasis darinys pasitraukė iš Serbijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos.

Konstantinopolio patriarchatas „pripažįsta šios Bažnyčios pavadinimą Ochridas (kuris reiškia jos jurisdikcijos teritoriją tik Šiaurės Makedonijos valstybės teritorijos ribose), kaip pažadėta laiške patriarchatui ir jo vadovui, išskyrus terminą Makedonija ir bet kokius kitus žodžio Makedonija darinius.“

Patriarchatas pareiškė, kad jam ir toliau rūpi „Ochrido bažnytinės bendruomenės, kaip ir visų vietinių ortodoksų Bažnyčių, augimas, pažanga ir stabilumas, nes ji jau daugelį amžių yra meilės židinys ir pamaldumo šaltinis ortodoksų tautai".

The post Konstantinopolio patriarchas plečia savo įtaką - pripažino Šiaurės Makedonijos (Ochrido) Bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

„Viskas, kuo tikime, viskas, ką mylime, viskas, kuo viliamės kaip krikščionys ortodoksai, yra susiję su Velykomis, iš kurių gauname visą gyvybingumą, per kurių prizmę viską suprantame ir kurios viskam suteikia tikrą prasmę“, – velykiniame sveikinime parašė Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, sveikindamas savo tikinčiuosius su Kristaus prisikėlimu.

Didžiosios savaitės skaitiniai, liturgija, himnai padeda įsijausti į įvykius Jeruzalėje prieš du tūkstančius metų, patiems pasijusti tų įvykių veikėjais. Dar vienas simbolinis tiltas, jungiantis tikinčiuosius ortodoksus, Jeruzalę ir Velykas, yra šventoji ugnis. Iš Jeruzalės, iš Kristaus Kapo bazilikos, pasak tradicijos, pastatytos toje vietoje, kur įvyko Kristaus prisikėlimas, ji atgabenama į kitus kraštus, nuo jos velykines žvakes uždega Ortodoksų Bažnyčių vyresnieji ir perduoda šią ugnį visiems savo bendruomenių nariams. 

Graikų ortodoksams ši tradicija tokia brangi, jog krašto valdžia siunčia į Izraelį lėktuvą vien tam, kad parvežtų šventosios ugnies šioms Velykoms. Atėnuose nusileidžiantį lėktuvą iškilmingai pasitinka ortodoksų ganytojų ir civilinės valdžios atstovų grupė. Nuo iš Jeruzalės atvežto žibinto su šventąja ugnimi uždegami kiti žibintai ir vietos avialinijų skrydžiais nugabenami į kitus Graikijos miestus.

„Tegu Kristaus Prisikėlimo šviesa, iš Šventojo Kapo pasklidusi šviesa apšviečia žmonių sielas ir sušildo jų širdis“, – tokiais ar panašiais žodžiais Jeruzalės patriarchas Teofilius III šventosios ugnies įteikimo ceremonijoje Šventojo Kapo bazilikoje sveikina jos atvykusias delegacijas. Prieš pandemiją šventoji ugnis buvo gabenama į Graikiją, Rusiją, Ukrainą, Gruziją, Kazachstaną, Kiprą, Moldovą, Baltarusiją ir Lenkiją. Deja, koronoviruso pandemija šią tradiciją, kaip ir daugelį kitų, laikinai nutraukė arba suvaržė. Dėl įvairių sunkumų kai kurių šalių ortodoksų praėjusiais metais nepasiekė, panaši padėtis ir šiais metais. Tais atvejais, kai pasiekė, atsisakyta tradicinių šventinių bendruomeninių apeigų. Praėjusiais metais šventoji ugnis buvo atgabenta į Atėnus, tačiau atsisakyta jos išvežiojimo po visą kraštą.

Laimė, kraštai ir Ortodoksų Bažnyčios taip pat suranda būdų, kaip išlaikyti ir išsaugoti joms brangią tradiciją. „Šventosios ugnies, atgabentos iš Jeruzalės, tradicija bus pratęsta ir šiais metais, gerbiant galiojančias sveikatos apsaugos normas“, – nurodoma kitos ortodoksų daugumos valstybės, Rumunijos, ortodoksų patriarchato pranešime. Pasak jo, šventoji ugnis šalį pasieks Didįjį šeštadienį, gegužės 1-ąją. Ji bus atgabenta į tarptautinį Bukarešto oro uostą lėktuvu. Oro uoste jau lauks visų Rumunijos ortodoksų vyskupijų atstovai, kurie ją nugabens į savo vyskupijų centrus, o iš čia šventoji ugnis pasklis po visas parapijas. Šeštadienio vakarą Rumunijos ortodoksų patriarchas Danielius šventąją ugnį iškilmingai priims savo katedroje.

Šventosios ugnies tradicija svarbi ir Ukrainoje. Praėjusiais metais ją pavyko atskraidinti privačiu lėktuvu. Šiais metais, praneša Ukrainos žinių agentūra „RISU“, nuspręsta viską paaukoti rytų Ukrainoje dislokuotiems kariams, kurie gyvena nuolatos rusenančio konflikto sąlygomis. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Epifanijus balandžio 27 dieną priešais savo katedrą Kijeve esančioje aikštėje pašventino penkis tūkstančius velykinių pyragų, kuriuos kariuomenės kapelionai išdalins toli nuo šeimų budintiems kariams, pasienio tarnybų nariams.

The post Ortodoksai rengiasi Velykoms appeared first on LAIKMETIS.