Jos duomenimis, šalyje veikia keturios–penkios grupės, „kurių atstovai vadovaujasi antivalstybinį ekstremizmą propaguojančio „suverenų“ judėjimo idėjomis“, iš viso jose veikia apie 500 Lietuvos gyventojų.

„Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvose Lietuvoje kils agresyviai nusiteikusių „suverenų“ konfliktų su valstybės institucijomis ir policijos pareigūnais“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad Lietuvoje „suverenų“ judėjimas pradėjo populiarėti per COVID-19 pandemiją, nes sukėlė iliuziją, kad tampant „suverenais“ ir atsisakant piliečio pareigų galima išvengti pandemijos ribojimų.

Anot ataskaitos, „suverenų“ grupių Lietuvoje lyderiai aktyviai įgyvendina „suverenų“ idėjas, populiarina jas socialiniuose tinkluose ir kelia konfliktus su valstybės institucijomis.

„Socialiniuose tinkluose „suverenai“ demonstruoja, kaip nutraukia ryšius su Lietuvos institucijomis, bando naudoti savo pagamintus „dokumentus“ ir lenteles vietoje valstybinių automobilių numerių, vykdo prieš institucijas nukreiptą „popierinį terorizmą“. Kai kurie „suverenai“ Lietuvoje pasižymi agresyvia retorika ir linkę nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“, – rašoma dokumente.

bando naudoti savo pagamintus „dokumentus“ ir lenteles vietoje valstybinių automobilių numerių, vykdo prieš institucijas nukreiptą „popierinį terorizmą“

Jame atkreiptas dėmesys, kad dalis šios grupės atstovų teigiamai vertina Sovietų Sąjungą ir yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams, jie prisistato LTSR piliečiais, Sovietų Sąjungą vadina „tikra“ valstybe, o po jos žlugimo nepriklausomybę atkūrusias valstybes, taip pat ir Lietuvą, laiko „neteisėtomis Vašingtono korporacijomis“.

„Dėl šių įsitikinimų „suverenai“, neatmestina, taps Lietuvai priešiškų valstybių manipuliavimo objektu“, – teigiama grėsmių vertinime.

Vis dėlto Lietuvos žvalgyba prognozuoja, kad artimiausiu metu „suverenų“ skaičius neturėtų didėti, o jie patys neįgis svaresnės įtakos Lietuvos visuomeniniams procesams.

„Panaikinus pandemijos ribojimus išnyko svarbus tariamas motyvas tapti „suverenu“. Norą tapti „suverenu“ mažina ir esamų „suverenų“ nesėkmingi bandymai įrodyti, kad „suverenų“ idėjos gali būti sėkmingai įgyvendintos. Nuosekliai laikantis „suverenų“ idėjų neįmanoma išvengti konfliktų su valstybės institucijomis“, – pabrėžia žvalgybos tarnybos.

„Suverenų“, taip pat „gyvų žmonių“, „laisvų žmonių“ judėjimas kilo JAV XX amžiaus antrojoje pusėje, vėliau išplito kitose valstybėse.

The post Lietuvos žvalgyba prognozuoja „suverenų“ konfliktus su valstybės institucijomis, policija appeared first on LAIKMETIS.

Egiptas, Kataras ir Jungtinės Valstijos siekia, kad beveik penkis mėnesius trunkančiame Izraelio ir „Hamas“ kare būtų nutraukta ugnis, o naujausiame pasiūlyme raginama šešioms savaitėms nutraukti kovas prieš prasidedant Ramadanui.

Pasiūlyme taip pat siūloma paleisti įkaitus, pagrobtus per spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį, kuris sukėlė karą, mainais į Izraelio laikomus palestiniečių kalinius.

„Egiptas ir toliau deda daug pastangų, kad paliaubos būtų sudarytos iki Ramadano“

Su Egipto žvalgybos tarnybomis susijęs kanalas „Al-Qahera News“ citavo neįvardytą aukšto rango pareigūną, sakiusį, kad „Egiptas ir toliau deda daug pastangų, kad paliaubos būtų sudarytos iki Ramadano“ – musulmonų pasninko mėnesio, kuris prasideda kovo 10 arba 11 dieną.

„Derybose padaryta didelė pažanga“, – sakoma pranešime po to, kai sekmadienį Kaire prasidėjo naujausios derybos. Jose nėra Izraelio atstovų.

Pasak vieno aukšto rango JAV pareigūno, Izraelis iš esmės sutiko su siūlomų šešių savaičių paliaubų sąlygomis, pagal kurias taip pat būtų padidintas pagalbos tiekimas į Gazos Ruožą.

The post Derybose dėl paliaubų Gazos Ruože – reikšminga pažanga appeared first on LAIKMETIS.

Sociologinis tyrimas atliktas praėjus maždaug mėnesiui po palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Ši grupuotė nuo spalio 7-ąją įvykdytų atakų pradžios nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė beveik pustrečio šimto įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, rengia ir antžemines operacijas.

Apklausos duomenimis, 38,1 proc. respondentų pritaria Izraelio veiksmams Gazos Ruože. Tuo metu trečdalis (30,4 proc.) gyventojų žydų valstybės veiksmams nepritaria, beveik tiek pat – 31,5 proc. – nežino arba neturi nuomonės.

Izraelio veiksmams pritaria daugiau vyrų, nuomonės neturi jaunesni

Kaip rodo apklausa, žydų valstybės veiksmams prieš „Hamas“ pritaria 46,9 proc. vyrų ir 30,4 proc. moterų. Šiuo klausimu nuomonės neturi daugiau moterų – 35,8 proc., nei vyrų (26,6 proc.). 

Vertinant pagal atskiras socialines grupes, nuomonės dėl Izraelio veiksmų neturi arba nežino didesnė dalis moksleivių ir studentų (45,5 proc.), taip pat gyventojų iki 29-erių (43 proc.), o palaiko verslininkai ir tarnautojai, gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas, nebaigtą vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.

Apklausa taip pat parodė, kad žydų valstybės veiksmams labiau pritaria kitų vietovių nei didieji Lietuvos miestai, gyventojai. Labiausiai Izraelio veiksmų nepalaiko Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Tuo metu beveik tiek pat vilniečių Izraelį palaiko ir neturi nuomonės šiuo klausimu arba nežino.

Labiausiai už Izraelio veiksmus prieš „Hamas“ pasisako balsuojantys už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (58,8 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją.

Žydų valstybės veiksmų nepalaiko balsuojantys už Lietuvos regionų partiją ir Tautos ir teisingumo sąjungą.

Rezultatai nestebina, rodo visuomenės susiskaldymą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad apklausos rezultatai nėra labai stebinantys, rodo, kad Lietuvos visuomenė yra „santūriai daugiau palaikanti Izraelio veiksmus.“

„(...) bet tas susiskaldymas yra pakankamai nemažas, o pritarimas nėra toks visiškai vyraujantis ar dominuojantis visuomenėje“, – BNS sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Anot politologės, vertinant rezultatus pagal skirtingas grupes, daugiau jų ryžtingiau krypsta į Izraelio veiksmų palaikymo pusę. Ji taip pat pridūrė mananti, kad nėra grupių, kurios apklausoje išsiskirtų aiškiu nepalaikymu žydų valstybei.

Anot politologės, vertinant rezultatus pagal skirtingas grupes, daugiau jų ryžtingiau krypsta į Izraelio veiksmų palaikymo pusę

„Vis dėlto ten, kur palaikymo yra mažiau negu kitur, vis tiek vyrauja arba nežinia, arba toks apylygis pritarimo ir nepritarimo balansas“, – pastebėjo VU TSPMI politologė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Egdūno Račiaus, apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai nejaučia poreikio keršyti ginklu.

„Kitas, jau rūpestį keliantis dalykas, kad tiek mažai yra žmonių, kurie iš principo turi moralinį, žmogišką stuburą, kur pasakytų – palaukite, mes kalbame apie dešimtis tūkstančių žuvusiųjų ir tas skaičius auga“, – BNS tvirtino profesorius.

E. Račiaus nuomone, tai, kad trečdalis gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu, parodo Lietuvos provincialumą.

„Nuomonės neturėjimas, kas išsiverčia į kitus žodžius – man dzin – truputį liūdina, nes parodo mūsų nebuvimą pasaulyje, pasaulio įvykiuose. Galime sakyti, kad dar sykį parodome, kokia Lietuva yra provinciali“, – kalbėjo politologas.

Konservatorių partijos poziciją atspindi rinkėjai

E. Račiaus nenustebino, kad balsuojantys už TS-LKD palaiko žydų valstybės veiksmus. Anot jo, tokius rezultatus galėjo lemti kelių valdančiųjų konservatorių retorika.

„Jie pasiekė savo, bet ar čia kažkas išskirtinio, ar dėl to reikėtų susigriebti už galvos – aš tokių interpretacijų nedaryčiau“, – teigė jis.

Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, TS-LKD nuomonė šiuo klausimu yra pakankamai užtikrinta ir stipri bei turi įtakos rinkėjo pozicijai.

Politologė svarstė, kad konservatorių rinkėjai galbūt yra vyresni, todėl labiau linkę palaikyti Izraelio veiksmus, tačiau pripažino, kad tam reikėtų „gilesnės analizės“.

„Šitos partijos diskurse ir apskritai rinkėjų diskurse yra labai aiškus susiejimas Izraelio palaikymo su nacionaliniu saugumu“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Todėl, anot jos, susirūpinimas nacionaliniu saugumu konservatorių rinkėjams gali būti papildomas dėmuo, sustiprinantis palaikymą Izraeliui.

Jaunimas neturi nuomonės, nes nesidomi politika

Pasak politologės, tai, kad didesnė dalis moksleivių ir studentų nurodė neturintys nuomonės Izraelio ir „Hamas“ konflikto klausimu, atspindi tendenciją.

„Šita grupė mažiau domisi politika, pasaulio naujienomis“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tokios nuomonės laikosi ir E. Račius. 

„Tai yra visiškai simptomatiška“, – tvirtino politologas.

Kita vertus, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, jauni žmonės yra neapsisprendę, nežinantys savo pozicijos, konfliktą matantys iš įvairių pusių.

„Tai nėra vien Lietuvos tendencija. Yra amerikiečių tyrimai atlikti apie tą pačią situaciją, tai irgi pastebima, kad vyresnės amžiaus grupės yra labiau užtikrintos, jaunimas šioje vietoje turi mažiau vienareikšmišką poziciją“, – sakė ji.

Politologė teigė neatmetanti, kad žydų valstybės veiksmams prieš „Hamas“ pritaria daugiau vyrų, nes kietų, stiprių priemonių palaikymas „labiau tradiciškai priskiriamas vyriškajai lyčiai.“

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Pritariate ar nepritariate Izraelio veiksmams Gazos Ruože atsakant į spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytą ataką?

 Atsakymai:

1. Visiškai pritariu – 13,2 proc.

2. Iš dalies pritariu – 24,9 proc.

3. Iš dalies nepritariu – 14,3 proc.

4. Visiškai nepritariu – 16,1 proc.

5. Nežinau/ neturiu nuomonės – 31,5 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko lapkričio 9–19 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausta 1000 šalies gyventojų 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

The post Tyrimas: Lietuvos gyventojai neturi aiškios nuomonės Izraelio ir „Hamas“ konflikto atžvilgiu appeared first on LAIKMETIS.

Nors jie pripažino "teisėtus palestiniečių tautos siekius" ir pritarė "vienodoms teisingumo ir laisvės priemonėms tiek izraeliečiams, tiek palestiniečiams", jie pabrėžė, kad "Hamas neatstovauja šiems siekiams ir nesiūlo palestiniečių tautai nieko, išskyrus daugiau teroro ir kraujo praliejimo".

Šeštadienį palestiniečių teroristinė grupuotė "Hamas" pradėjo plataus masto puolimą prieš Izraelį iš Gazos ruožo, paleido tūkstančius raketų ir pradėjo ginkluotą įsiveržimą į Izraelio teritoriją. Šimtai "Hamas" ginkluotų kovotojų prasiveržė pro skyles pasienio tvoroje ir siautėjo keliuose miestuose, nužudydami šimtus karių ir civilių, o dešimtis kitų paimdami į nelaisvę.

Izraelio televizijos kanalai pranešė, kad per "Hamas" išpuolį žuvo 900 izraeliečių, mažiausiai 2600 sužeista, dešimtys paimta į nelaisvę. Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per atsakomuosius Izraelio aviacijos smūgius žuvo mažiausiai 770 palestiniečių ir 4 100 buvo sužeisti.

Antradienį Izraelis pranešė, kad atkūrė Gazos pasienio kontrolę ir užminavo vietas, kuriose "Hamas" kovotojai per kruviną savaitgalio išpuolį nuvertė užtvarą. Izraelio kariuomenė taip pat pašaukė precedento neturintį 300 000 rezervistų kiekį ir įvedė Gazos ruožo blokadą, praneša "Reuters".

Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Koenas (Eli Cohen) sakė, kad "Hamas" į nelaisvę paėmė daugiau kaip 100 žmonių. Hamas" atstovas Abu Ubaida sakė, kad grupuotė įvykdys egzekuciją Izraelio belaisviui už kiekvieną Izraelio bombardavimą be įspėjimo civiliniame name ir ją transliuos.

Izraelio kariuomenė taip pat pašaukė precedento neturintį 300 000 rezervistų kiekį ir įvedė Gazos ruožo blokadą

Aukšto rango "Hamas" pareigūnas Ali Barakehas pirmadienį agentūrai AP sakė, kad operacija buvo planuojama daugiau nei metus ir apie ją žinojo tik keli aukščiausio rango vadai Gazos ruože. Jis paneigė pranešimus, kad Irano saugumo pareigūnai padėjo planuoti išpuolį, tačiau pripažino, kad Iranas ir Libano kovotojų grupuotė "Hezbollah" praeityje yra padėję "Hamas".

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad JAV "nematė tvirtų, apčiuopiamų įrodymų, kad Iranas tiesiogiai dalyvavo rengiant šią sudėtingų išpuolių seriją arba teikė jiems išteklius, planavo juos, vis dėlto Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q. Brownas perspėjo Iraną nesivelti į krizę.

"Norime pasiųsti gana griežtą žinią. Nenorime, kad tai išsiplėstų, ir norime, kad Iranas šią žinią suprastų aiškiai ir garsiai", - sakė Brownas žurnalistams. Sekmadienį Pentagonas paskelbė, kad siunčia lėktuvnešio smogiamąją grupę arčiau Izraelio kaip "labai tvirtą paramos žinią".

Antradienį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei atmetė kaltinimus dėl jo šalies vaidmens "Hamas" išpuoliuose, tačiau teigė, kad Iranas ir toliau rems palestiniečius.

Faktinis Saudo Arabijos - didžiausios Irano varžovės regione - valdovas, kronprincas Mohammedas bin Salmanas sakė, kad jo šalis ir toliau "palaikys palestiniečių tautą, kad ji įgyvendintų savo teisėtas teises į orų gyvenimą, įgyvendintų savo viltis ir siekius ir pasiektų teisingą ir ilgalaikę taiką". Jis taip pat sakė, kad bendradarbiauja su visomis tarptautinėmis ir regioninėmis šalimis, kad užkirstų kelią konflikto plitimui, pranešė BBC.

Vykstant karui Ukrainoje, pasaulio lyderiai stengiasi sustabdyti Artimųjų Rytų krizės plitimą. Egipto prezidentas Abdel Fattah al-Sisi ir jo kolega Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdoğan paragino "Hamas" ir Izraelį nedelsiant nutraukti smurtą ir apsaugoti civilius gyventojus.

The post Pasaulio lyderiai baiminasi karo eskalacijos Artimuosiuose Rytuose appeared first on LAIKMETIS.

„Gauname nerimą keliančių naujienų iš Kalnų Karabacho Pietų Kaukaze, kur ir taip sunkią humanitarinę padėtį dar labiau pablogino ginkluoti susirėmimai. Kreipiuosi į konflikto šalis ir tarptautinę bendruomenę ragindamas sudėti ginklus ir dėti visas pastangas, kad būtų rasti taikūs sprendimai žmonių labui ir gerbiamas žmogaus orumas“, – sakė Pranciškus.

Trečiadienio bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius paminėjo ir Ukrainą, prašė nepaliauti padėti kenčiantiems žmonėms ir melstis. 

The post Gauname nerimą keliančių naujienų iš Kalnų Karabacho Pietų Kaukaze - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Laurynas Kasčiūnas savo socialinėje paskyroje rašė:

„Didžiosios metų šventės kiek užgožė vieną Lietuvos demokratijai ir teisinės valstybės stiprinimui itin svarbią žinią.

Ketvirtadienį Konstituciniame Teisme, kur man teko garbė atstovauti Seimą, buvo sutriuškinta politinių intrigų, skundų ir pletkų specialistė Agnė Širinskienė. Maža paslaptis kieno paprašyta, ponia stengėsi „pakirsti” Seimo priimtą įstatymą, kuriuo steigiama žvalgybos kontrolieriaus institucija.

Konstitucinis Teismas visiškai atmetė nekompetetingus A.Širinskienės svarstymėlius bei išvedžiojimus ir pabrėžė, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymu Seimas siekia sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, o atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą paveda žvalgybos kontrolieriui.

Maža to, Konstitucinis Teismas griežtai pasisakė ir dėl to, kad iki šiol tokios institucijos, o tai reiškia ir išorinės kontrolės, skandalingai nebuvo.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją, be kita ko, pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą, yra netoleruotina tokia situacija, kai žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų ir jų pareigūnų veikla, be kita ko, vykdant valstybės apsaugos funkciją, nėra kontroliuojama nepriklausomos ir savarankiškai veikiančios kontrolės institucijos.”

Šis Seimas viską sustatė į savo vietas. O Seimo narei A.Širinskienei, kai turės vieną kitą minutę nuo savo intrigų bei tulžies, verta dar kartą atidžiau persiskaityti Konstituciją", - rekomendacijas žėrė Seimo narys.

Į tokį įrašą sureagavo ir pati Agnė Širinskienė:

„Sveikinu Laurynas Kasčiūnas ir konservatorius pagaliau užvaldžius visas žvalgybos institucijas Lietuvoje - juk tam žvalgybos kontrolierius ir buvo skirtas. Nespėjau per Naujuosius pasveikint.

kaip krikdemui priminsiu, kad meluoti nėra gražu, nekrikščioniška, nes vienas Dievo įsakymų sako „nemeluot".

Bet tą ir pats Kasčiūnas pasakė Konstituciniame Teisme dejuodamas, kad buvo sunku jo komitetui žvalgybos informaciją gauti. Dabar turėsit. Žvalgybos kontrolierius be teisinio išsilavinimo duos. Irgi pasistengėt, kad net išsilavinimo adekvataus neturėtų, o dėl žvalgybos veiksmų teisėtumo galėtų spręst.

Kartu Laurynui Kasčiūnui siūlyčiau kompetentingai rašyti žodį „kompetentingas", nes dabar prasta edukuoto - vakcinuoto Seimo nario gramatika bado akis. O kaip krikdemui priminsiu, kad meluoti nėra gražu, nekrikščioniška, nes vienas Dievo įsakymų sako „nemeluot". Ar taip, Laurynas Kasčiūnas?

Tai jei kas katekizmo mokydamas išmokė „nemeluok", tai matomai pripažinsit, kad tokią pat nekompeteNtingą nuomonę kaip Širinskienės dar turėjo LR Prezidentas vetuodamas tą įstatymą, o taip pat VSD direktorius ir Seimo kontrolierė rašydami Konstituciniam Teismui ir paremdami „Širinskienės" skundą, kurį pateikė dar per 30 Seimo narių. Bet, kaip suprantu, ir jie visi, pasak jūsų, beraščiai. Ir jokios kitokios teisinės nuomonės negali turėt, nes yra vienintelė teisinga, kaip komunizme, kurį jau kelinti metai ramiai kuriat.

O kiek motyvuotas Konstitucinio Teismo sprendimas - mielai pakomentuosiu, kai jau ne politikoj būsiu, o mokslinius straipsnius galėsiu sau leisti rašyt", - dėstė A. Širinskienė.

The post L. Kasčiūnas socialiniuose tinkluose užsipuolė A. Širinskienę, ši kirto atgal appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl R. Pociaus atleidimo noriu pasakyti, kad vadu nepasitikėjau ir tas nepasitikėjimas augo, ir tai niekaip nėra susiję su pernykščiais neramumais prie parlamento“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, nepasitikinti generolu ji pareiškė dar pavasarį, bet jis dirbo iki spalio, kai nebuvo rastas darbe ir niekas negalėjo su juo susisiekti, tuomet kitą dieną pateikė prašymą išeiti iš darbo.

„Taip, apie nepasitikėjimą jam atvirai buvo pasakyta dar pavasarį, bet jis kaip niekur nieko tęsė darbą ir tai darė iki spalio 10 dienos, ir kai eilinį kartą neatvyko į generolų pasitarimą ir visą dieną  neatsiliepė telefonu, kai apsimelavo dėl savo darbotvarkės ir į melų karuselę įtraukė ne tik savo pavaldinius, bet ir užsienio diplomatą, kitą dieną pasiprašė atleidžiamas šalių sutarimu, čia ir norėtųsi dėti tašką“, – teigė ministrė.

Ji teigė, kad viešai ministrę ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybę persekiojimu, mobingu, žeminimu pakaltinusio R. Pociaus „samprotavimai jau panašėja į liguistus kliedesius, kuriuos būtina stabdyti“.

Ministrė teigė, kad R. Pocius neatvykdavo į ministerijos rengiamus pasitarimus, neinformuodavo apie nedalyvavimo priežastis.

„Nepriimtina, kad tokios svarbios tarnybos vadas praleisdavo nepaprastosios padėties komisijos, generolų pasitarimus, kur buvo priimami sprendimai dėl grėsmių valdymo. Iš  21  pasitarimo vadas praleido dešimt, kalbant apie kitus generolus, kiti generolai tik esant ypatingoms aplinkybėms, iš anksto informavę apie savo nedalyvavimą, tai darydavo, visais kitais atvejais patys generolai dalyvaudavo. O tada, kai pats generolas dalyvaudavo, jis nėra pateikęs nei vieno pasiūlymo, jis tiesiog ignoruodavo kolegas“, – kalbėjo ministrė.

tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti

Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija. Jo teigimu, per riaušes prie Seimo ji delsė priimti sprendimus, neįvedė plano „Vėtra“, būtino malšinant riaušes. Generolo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis, pasakojo, kad atvykus į ministeriją jo buvo paprašyta prasisegti marškinius, kad parodytų jog neturi įrašinėjimo įrangos ir pan.

„Kategoriškai paneigiu vado kliedesius apie persekiojimą, marškinių praseginėjimą, grasinimus sunaikinti ar abejones vyriškumu, tai yra šmeižikiški išsigalvojimai. XXI amžiuje gyvenančiam generolui dažnai kilo keblumų dėl vadovės moters, bet tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti“, – pareiškė ministrė.

Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu. Po vėliau pasirodžiusio interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

The post A. Bilotaitė apie atleistą R. Pocių: aš neverčiau jo dažytis lūpų ir nešioti aukštakulnius appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų prezidentas kreipėsi į V. Putiną ir paprašė Rusijos pagalbos“, – per valstybinį radiją sakė Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Maratas Imankulovas, paaiškinęs, kad „abiem šalims yra sunku pasiekti susitarimą“.

Buvusias sovietines Kirgizijos ir Tadžikijos respublikas skiriančios 970 km ilgio sienos dalis yra ginčijama nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, todėl nuolat vyksta susirėmimai.

Praėjusį mėnesį per kovas pietinėje Kirgizijos dalyje esančiame Batkeno regione, besiribojančiame su Tadžikija, abiejų šalių valdžios duomenimis, žuvo apie šimtas žmonių.

„Ši problema iškilo dėl to, kad (žlugus Sovietų Sąjungai) nebuvo laiku išspręsti delimitacijos ir demarkacijos klausimai“, – sakė M. Imankulovas.

„Rusija yra SSRS įpėdinė, todėl archyviniai dokumentai ir žemėlapiai yra Maskvoje“, – pridūrė jis.

Ir Tadžikija, ir Kirgizija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – regioninio karinio aljanso – narės.

V. Putinas, S. Žaparovas ir jų Tadžikijos kolega Emomali Rahmonas buvo susitikę spalio 13 dieną Astanoje vykusio regioninio viršūnių susitikimo metu.

Tada V. Putinas sakė, kad Rusija „nepretenduoja į tarpininkės vaidmenį“, bet „peržiūrės dokumentus ir žemėlapius, ieškodama sprendimo“.

Tada V. Putinas sakė, kad Rusija „nepretenduoja į tarpininkės vaidmenį“, bet „peržiūrės dokumentus ir žemėlapius, ieškodama sprendimo“

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ praėjusį mėnesį paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad Rusija, pagal KSSO turinti karinių bazių abiejose šalyse, paprastai užima neutralią poziciją jų konflikto atžvilgiu.

Kariniu požiūriu įsitraukusi į karą su Ukraina ir susidūrusi su Armėnijos ir Azerbaidžano kova Kaukaze, Rusija gali būti nepajėgi tarpininkauti, kaip ji paprastai daro regione, rašo „Coface“.

Vis dėlto Maskva galėtų pasinaudoti tuo, kad Rusijoje gyvena daugybė kirgizų ir tadžikų emigrantų, kurių piniginės perlaidos sudaro daugiau kaip 20 proc. jų šalių BVP, ir pritraukti abi konfliktuojančias šalis prie derybų stalo.

Apžvalgoje pastebima, kad net jei Rusija ir kitos kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kinija, kurios įtaka regione smarkiai išaugo, ypač ekonomikos srityje, artimiausiu metu galėtų nuraminti situaciją, ilgalaikiam konflikto sprendimui trukdo prastas abiejų šalių valdymas.

Abiejose šalyse vyrauja politinis ir socialinis nestabilumas, daugiausia dėl plačiai paplitusio skurdo, silpnų institucijų ir korupcijos, taip pat vidinių etninių ir kalbinių nesutarimų.

Tadžikijos prezidento E. Rahmono, valdančio nuo 1992 metų, autoritarinis režimas griežtai riboja politines teises ir pilietines laisves. Kirgizijos prezidentas S. Žaparovas atėjo į valdžią, vadovaudamasis nacionalinio populizmo programa.

The post Kirgizijos lyderis prašo V. Putino pagalbos sprendžiant ginčą dėl sienos appeared first on LAIKMETIS.

Naktį į pirmadienį Kalnų Karabache įvykęs pasienio susirėmimas gali turėti rimtų politinių ir ekonominių pasekmių, jei šalims ir tarptautinės bendruomenės taikdariams nepavyks sumažinti įtampos regione.

Konfliktas Kaukaze atveria Rusijai antrąjį frontą, o jos jėgos surištos dėl karo Ukrainoje. Be to, Rusijos kariuomenei tenka spręsti karinę krizę po to, kai pastarosiomis dienomis anksčiau skelbtas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas netikėtai pralaužė fronto liniją, o įspūdingas pasistūmėjimas į priekį sugriovė Rusijos gynybines linijas rytiniame fronte.

2020 m. „šešių savaičių" karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano baigėsi Rusijos remiamu paliaubų susitarimu, kuriuo remiantis Armėnijos pajėgos pasitraukė iš anksčiau užimtų ginčytinų Kalnų Karabacho teritorijų. Tarpininkaudamas Kaukazo konflikte Kremlius pademonstravo, kad išlaiko dominuojančią įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, o reikalai vis dar gali būti taikiai išspręsti tik su Maskvos pritarimu ir įsikišimu.

Tarpininkaudamas Kaukazo konflikte Kremlius pademonstravo, kad išlaiko dominuojančią įtaką buvusiose sovietinėse respublikose

Rusų pietinė buferinė zona yra Kaukazas ir trys ten esančios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos: Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Rusijos taikdariai nuo 2020 m. lapkričio mėn. garantavo paliaubas, tačiau naujas ginkluotas konfliktas, per kurį abiejose pusėse žuvo pusšimtis karių, parodė taikos trapumą.

Turkijos kariškiai atvirai palaikė azerbaidžaniečius, laikydami juos „broliais" dėl jų kilmės ir bendros religijos - islamo, o rusai ilgą laiką dėl istorinių ir religinių (krikščioniškų) ryšių palaikė armėnų teritorinį status quo.

Ukrainos likimas Maskvai yra prestižo reikalas: Vladimiras Putinas negali pralaimėti karo, nes tai turėtų nenuspėjamų pasekmių ir jo šaliai, ir jo asmeniniam likimui. Kita vertus, jei jis nuleis rankas nuo savo interesų zonos pietuose - nenorėdamas ar negalėdamas pasiųsti daugiau Rusijos taikdarių į Kalnų Karabachą - tai bus aiškus ženklas, kad Rusija nesugeba stabilizuoti savo pozicijų daugiau nei viename fronte vienu metu.

The post Atsinaujinęs Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas yra Rusijos silpnumo ženklas appeared first on LAIKMETIS.

„Valdantieji nepritarė nė vienam socioekonominio paketo įstatymo projektui. Jų manymu užtenka, kad buvo įtraukta į darbotvarkę. Tai gal mums užtenka ateiti į Seimo pastatą, bet balsuoti nebūtinai?

Šiandien Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma tiesiai pasakė, kad jie net nesiruošė nieko svarstyti, ką teikė opozicija, nes „nenorėjo apgaudinėti". Tai yra toks nuoširdus prisipažinimas, kad valdantieji net nesiruošė kalbėtis su opozicija ir rimtai svarstyti jos pasiūlymų.

yra aiškiau negu aišku, kaD valdantiesiems opozicija bendram darbui visiškai nereikalinga

Tai yra aiškiau negu aišku, kad valdantiesiems opozicija bendram darbui visiškai nereikalinga. Eugenijus Gentvilas tuo pačiu dar pabandė pozicijos siautėjimo kaltę perkelti opozicijai, šmeižikiškai teigdamas esą dialogo grupėje derybininkai pritarė, kad pateikime opozicijos projektai bus atmesti ir atiduoti tobulinti. Kokio reikia būti įžūlumo, kad kalbėti tokias nesąmones, o savo mintis pateikti kaip opozicijos.

The post Aurelijus Veryga. Valdantieji tiesiai pasakė, kad jie net nesiruošė nieko svarstyti appeared first on LAIKMETIS.