„Atšaukti mūsų pasirodymus Vienoje buvo skaudu. Atšaukimų priežastis pripildė mane naujo baimės jausmo ir didžiulio kaltės jausmo, nes tokia daugybė žmonių planavo atvykti į tuos pasirodymus“, – socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė amerikietė.

Pasirodymai Vienoje, dalis rekordinio T. Swift turo „Eras“, buvo atšaukti, kai institucijos perspėjo apie teroro sąmokslą, kurį rengė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ šalininkai.

Policija sulaikė tris įtariamuosius dėl įtariamo išpuolio grėsmės, o Jungtinės Valstijos teigė pasidalijusios su austrų kolegomis žvalgybos duomenimis, kad padėtų tyrimui.

Pasak Austrijos vidaus žvalgybos agentūros (DSN) vadovo Omaro Haijawi-Pirchnerio (Omaro Haidžavio Piršnerio), pagrindinis įtariamasis, 19-metis austras, turintis Šiaurės Makedonijos šaknų, prisipažino, kad „ketino surengti išpuolį panaudodamas sprogmenis ir peilius“.

Trečiadienį paskelbtame pranešime T. Swift padėkojo pareigūnams.

„Taip pat buvau labai dėkinga pareigūnais, nes jų dėka mes liūdėjome dėl koncertų (atšaukimo), o ne gyvybių (praradimo). Mane šildė meilė ir vienybė, kurią mačiau kartu susibūrusiuose gerbėjuose“, – sakė ji.

Aiškindama, kodėl ji nusprendė ne iškart pasisakyti apie Vienos koncertų, kurie turėjo įvykti rugpjūčio 8–10 dienomis, atšaukimą, muzikantė sakė: „Pasakysiu labai aiškiai: aš apie ką nors viešai nekalbėsiu, jei manau, kad tai gali išprovokuoti tuos, kurie norėtų pakenkti gerbėjams, kurie ateina į mano pasirodymus.“

„Tokiais atvejais, kaip šis, „tyla“ iš tikrųjų rodo santūrumą ir laukimą, kada galėsi išreikšti save tuo metu, kai tai tinkama. Mano prioritetas buvo saugiai užbaigti mūsų turą po Europą ir su dideliu palengvėjimu galiu pasakyti, kad tai padarėme“, – pabrėžė ji.

T. Swift turas Europoje prasidėjo gegužę Paryžiuje. Ji taip pat apsilankė Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Britanijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Turas baigėsi penkiais pasirodymais Londono Vemblio stadione. Paskutinysis koncertas įvyko antradienį.

The post T. Swift: atšaukti mūsų pasirodymus Vienoje buvo skaudu appeared first on LAIKMETIS.

Koncertai dedikuojami Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui: skambės visų dabartinių 27 ES šalių kompozitorių kūriniai vargonams

Birželio 13 d., ketvirtadienį, 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje skambės EVELINOS GRINEVIČ-TRENKAMP (vargonai) muzika.

Programa

Marian Sawa (1937–2005)

„Lamentacje“ („Raudos“)

Charles Tournemire (1870–1939)

„Fresque Symphonique Sacrée“ („Simfoninė sakralinė freska“), op. 76 Nr. 2

M. Sawa – lenkų kompozitorius, improvizatorius, ilgametis Varšuvos Įgulos bažnyčios vargonininkas. Jo kūryba vargonams apima daugiau nei 200 opusų ir yra kone vien religinės tematikos. Liturginių motyvų citavimu jis seka lenkų kompozitorių Mieczysławo Surzyńskio ir Felikso Nowowiejskio kūrybinėmis tendencijomis, tačiau buvo pirmasis autorius, liturginių giesmių motyvus įtraukęs ir į koncertines pjeses vargonams.

Ch. Tournemire‘as – prancūzų kompozitorius, Paryžiaus šv. Klotildos bažnyčios titulinis vargonininkas: šioje šventovėje asmeninio pamaldumo įkvėptu vargonavimu Ch. Tournemire‘as stebino daugiau nei 40 metų. Dvi „Simfoninės sakralinės freskos“ (koncerte skambės Antroji) – paskutinysis kompozitoriaus kūrinys. „Freskų“ premjera, vargonuojant pačiam autoriui, nuskambėjo Paryžiaus šv. Klotildos bažnyčioje 1939-ųjų gegužės 23 d.

The post Vilniuje vyks vargonų muzikos koncertas appeared first on LAIKMETIS.

The post Krikščioniškos muzikos dainininko Juleso Ridingo koncertas ir seminaras Palangoje appeared first on LAIKMETIS.

Ji taip pat žada bylinėtis su koncertų sale „Compensa“ dėl atsisakymo suteikti jai sceną.

„Ta situacija labai pakenkė mums, nes buvome suplanavę keturis koncertus Lietuvoje Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Organizatoriai išgirdę šią žinią sustabdė bilietų pardavimą, „Compensa“ neteisėtai atsisakė rengti mūsų koncertą, neatsiuntusi jokio įspėjimo raštu (...) tik pranešė, kad mūsų koncertas yra nepageidautinas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė dainininkė.

Ji pranešė, kad jos advokatai rengia ieškinį prieš „Compensą“ areną, nes ši nutraukė sutartį dėl koncerto surengimo. S. Lobodos pasirodymas perkeltas į Vilnius pramogų areną, visi kiti koncertai atšaukti.

Atlikėja sakė, kad viešoje erdvėje apie ją paskelbta daug melo. Ji tvirtino niekada po 2014 metų aneksijos Kryme nesilankė nei darbo, nei asmeniniais tikslais, taip pat niekada nekoncertavo gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Ji tvirtino niekada po 2014 metų aneksijos Kryme nesilankė nei darbo, nei asmeniniais tikslais, taip pat niekada nekoncertavo gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Būtent dėl šių pranešimų Lietuvos užsienio reikalų ministerija svarstė S. Lobodą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, tačiau vėliau patikslino, kad tokiam sprendimui nėra pagrindo.

„Niekada nekoncertavau Rusijos vyriausybiniuose koncertuose, tai melas. (...) Tai buvo mano principinė pozicija dėl koncertų Kryme ir Gegužės 9-osios renginiuose, visada save pozicionavau kaip Ukrainos artistę“, – sakė S. Loboda.

Į klausimą „kam priklauso Krymas“, dainininkė iš pradžių sakė, kad Krymo gyventojams, o vėliau patikslino, jog tai Ukrainos dalis, kaip ir Doneckas, Luhanskas.

Iš Kyjivo priemiesčio Irpinės kilusi dainininkė teigė koncertuojanti su labdaros turu po buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, JAV, Europą, o surinktas lėšas skirianti gimtajam miestui padėti.

S. Loboda tvirtino per koncertus pasakojanti apie tai, kas dabar vyksta Ukrainoje ir kas dėl to kaltas, savo vienareikšmę poziciją ji sakė skelbianti ir socialiniuose tinkluose.

„Visuose savo labdaringuose koncertuose kalbu apie tai, kad esu prieš karą, raginu visus savo gerbėjus būti mano pusėje, Ukrainos pusėje“, – sakė ji.

Ji teigė, kad vasario 24 dieną Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą visiškai nutraukė savo veiklą Rusijoje ir išvyko iš jos. Šiuo metu S. Loboda gyvena Rygoje.

Dainininkė klaida vadino ankstesnį sprendimą savo darbinę karjerą koncentruoti Rusijoje. 

„Taip, dabar būdama čia su jumis, žinoma, suprantu, kad tai buvo klaida, bet sekiau savo vaikystės svajonę, norėjau būti žinoma artiste, negalvojau apie politiką, buvau moteris, kuris siekė savo rezultatų, kuri be rėmėjų pagalbos pasiekė tai, ką turiu dabar“, – sakė S. Loboda.

Anot jos, po 2014 metų iki šių metų vasario 24-osios daug ukrainiečių dirbo Rusijoje ir bendradarbiavo su rusais. Juoba, kad tai nedraudė ir Ukrainos įstatymai.

„Kada esi artistas numeris vienas tam tikroje šalyje, šalyje, kuri laiko save galinga ir kuri mano, kad ji gali viską, kada atsisakai šitos šalies, esu sulaukusi daugybės pasiūlymų grįžti į Rusiją už labai didelius pinigus ir palaikyti Rusijos režimą. Aš, žinoma, nesutikau. Jiems tai didelė tragedija, didelė netektis, nes kiekvienas žinomas žmogus, kuris išvyksta iš šalies, tai didelis praradimas, dėl to vykdoma aktyvi propaganda“, – sakė S. Loboda.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o šių metų vasario pabaigoje Rusijos kariuomenė atvirai įsiveržė į Ukrainą.

The post Ukrainiečių atlikėja S. Loboda teigia patyrusi reputacinę žalą Lietuvoje, žada bylinėtis appeared first on LAIKMETIS.

Pokalbyje M. Radzevičius atskleidė muzikines Lietuvos ir Vatikano sąsajas, būsimojo koncerto programos subtilybes ir asmeninį santykį su sakraline muzika.

Kaip diplomatinių Lietuvos ir Vatikano santykių sukaktis atsispindės koncerto programoje?

-Didžiąją dalį koncerto programos sudaro lietuvių ir italų kompozitorių kūriniai. Svečias iš Vatikano Juanas Paradellis Solé atliks užsienio autorių opusus, o choras klausytojus pakvies pasiklausyti lietuviškos sakralinės muzikos. Ieškodami sąsajų su Vatikanu, į šventinę koncerto programą įtraukėme kūrinius, skambėjusius per popiežių Jono Pauliaus II ir Pranciškaus vizitus Lietuvoje. Jų aukojamose šv. Mišiose Kaune skambėjo Henrio Potirono „Tu es Petrus“ ir Juozo Naujalio „Malda už tėvynę“.

Kas sieja koncerte skambėsiančias kompozicijas?

-Koncerto repertuaras labai įvairus: nuo sakralinės muzikos klasikos iki postmodernistinių religinių kūrinių. Klausytojai atras ir kitokių įdomių sąsajų, kur tas pats eponimas – „Tu es Petrus“, – sieja Ferenco Liszto kūrinį vargonams ir H. Potirono kompoziciją chorui. Šią programą lapkričio 6-ąją atliksime ir Kaune, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kur vargonininku ilgą laiką dirbo Pranciškus Beinaris. Pagerbiant maestro, į programą įtraukėme jo kūrinį „Regina coeli“. Koncertinėje programoje taip pat skambės Domenico Bartolucci ir Lorenzo Perosi kūriniai. Įdomu, kad abu kompozitoriai žinomi kaip vieni iškiliausių XX amžiaus Siksto koplyčios choro vadovų.  

Svečias J. Paradellis Solé vargonais atliks keletą programinių kūrinių, atspindinčių Šventojo Sosto instituto didingumą, o choro programoje skambės patys gražiausi lietuviškos sakralinės muzikos pavyzdžiai, ilgainiui tapę Kauno valstybinio choro „aukso fondu“. Žvelgiant plačiau, šventinio koncerto muziką sieja minties ir garso grožis, keliantis žvilgsnį aukštyn.

Itališkos sakralinės muzikos tradicija labai sena, siekia dar viduramžius. Lietuviškoji yra palyginti jauna, gyvuoja kiek ilgiau nei 100-metį, be to, prasidėjo nuo mėgėjiškų iniciatyvų. Kuo panašios ir kuo skiriasi itališka ir lietuviška sakralinės muzikos tradicijos?

-Italai sakralinėje kūryboje nuosekliai seka tradicija, kuri yra labai sena ir gili, todėl dauguma jų kompozitorių nenutolsta nuo grigališkojo choralo estetikos.

Mūsų sakralinės muzikos tradicija remiasi tautinės muzikos intonacijomis, ir tai vertinu kaip labai teigiamą momentą, nes būtent taip mes kuriame savo unikalią ir savitą muzikinę tradiciją.

Dauguma italų sakralinės muzikos kompozitorių, pavyzdžiui, D. Bartolucci ir L. Perosi, buvo kunigai, labai nuodugniai studijavę bažnytinę muziką.

Pirmieji lietuvių kompozitoriai profesionalai (J. Naujalis, Č. Sasnauskas, M. K. Čiurlionis) taip pat buvo artimai susiję su Bažnyčia, turėjo galimybę išsamiai susipažinti su jos muzikine raida, ir tai ryškiai atsispindėjo jų sakralinėje kūryboje.

Šventinį vakarą scenoje viešės žymūs vargonininkai. Ne paslaptis, kad vargonai įprastai siejami su bažnyčia – šiuolaikiniam žmogui gana nutolusiu kontekstu. Kuo įdomus ir aktualus šis instrumentas šiandien?

-Vargonai šiandien vis dar yra pagrindinis bažnyčios instrumentas. Apie tai kalba Vatikano II Susirinkimo dokumentai. Jų pastatymas bei priežiūra reikalauja nemažų žmogiškųjų bei materialinių išteklių. Daugeliui parapijų tai tampa sunkiai išsprendžiama problema, tačiau vargonų aktualumas išlieka. Tenka apgailestauti, kad dažniausiai nueinama lengviausiu keliu – įsigyjami elektriniai vargonai.

Vis dėlto bendravimas su jaunąja karta nuteikia optimistiškai: Lietuvoje turime nemažai atsidavusių savo darbui vargonų meistrų ir vargonininkų, tad ateities perspektyva tikrai yra. Tenka išgirsti ir apie vargonininkus, populiarinančius šį instrumentą įvairiais būdais, pavyzdžiui, amerikietis Cameronas Carpenteris vargonais groja net ir populiariosios muzikos repertuarą, jo albumas vargonams buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Kokį atgarsį visuomenėje ir perspektyvą turi vargonai, priklauso nuo atlikėjų charizmos ir idėjų. Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo tendencijos yra gana geros, tad į vargonininko amatą žiūriu optimistiškai.

Kuo išskirtiniai koncerte dalyvausiantys atlikėjai?

-Besiruošdamas šiam koncertui, prisiminiau įdomų faktą. Lygiai prieš trisdešimt metų su Č. Sasnausko kameriniu choru viešėjome Vatikane, giedojome Mišiose šv. Petro bazilikoje. Po Mišių išgirdau vargonais grojant Johanno Sebastiano Bacho Tokatą C-dur. Kūrinys skambėjo fantastiškai: pasijutau pakylėtas, stebėjausi, kaip įmanoma taip puikiai ir meistriškai groti.

Į mano komentarą tuometinis choro vadovas kunigas Gracijus Sakalauskas atsakė lakoniškai: „Jis negali groti kitaip, juk yra pagrindinis Siksto koplyčios vargonininkas.“ Tokia buvo mano pirmoji pažintis su J. Paradelliu Solé. Su R. Marcinkute-Lesieur turėjome keletą bendrų koncertų, ji labai empatiška asmenybė, su kuria visada malonu bendradarbiauti.

Šalia šių dviejų iškilių vargonininkų norėčiau paminėti ir mūsų choro dainininkę Eleną Kalvaitytę-Vitkauskienę, P. Beinario kūrinyje „Regina coeli“ atliksiančią solo partiją.

Esate Kauno valstybinio choro dainininkas, chormeisteris bei meno vadovo asistentas. Kuo jums asmeniškai ypatingas šis kolektyvas?

-Kauno valstybinis choras, kurį prieš 53 metus įkūrė ir išugdė ilgametis vadovas, šviesios atminties prof. Petras Bingelis, yra didžiausias koncerto dalyvis. Gausiame choro repertuare sukaupta įvairių epochų, stilių ir žanrų kūrinių – nuo Renesanso muzikos iki modernių šiuolaikinių opusų, kur sakralinė muzika užima ženklią dalį. Ne mažiau įspūdinga ir choro koncertinė veikla, geografija ir atlikėjų, su kuriais kartu koncertuota, skaičius. Daugiau nei pusę amžiaus gyvuojantį kolektyvą puikiai pažįsta tiek atokiausių Lietuvos miestelių, tiek Europos didmiesčių klausytojai.

Valstybinis Kauno choras man buvo ir lieka savotiška muzikine meka, kurioje pildėsi ir vis dar pildosi didžiausi meniniai išgyvenimai bei pasiekimai. Džiaugiuosi galėdamas būti šio kolektyvo dalimi.

Šis koncertas jums bus išskirtinis – stosite prie Kauno valstybinio choro dirigento pulto. Kuo išskirtinė tokia patirtis?

-Kodėl mūsų choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas šį koncertą patikėjo diriguoti būtent man, galiu tik spėlioti – veikiausiai dėl mano artimo ryšio su sakraline muzika. Šis ryšys labai ilgas ir gilus, tęsiasi nuo paauglystės, kai pradėjau dainuoti Č. Sasnausko chore Marijampolės bazilikoje. Studijuojamas LMTA, magistriniame darbe gilinausi į D. Bartolucci kūrybą, apžvelgiau Siksto koplyčios choro istorinę raidą. Kardinolą D. Bartolucci kartu su kunigu Viliumi Sikorsku aplankėme Romoje 2010-aisiais. Bendravimas su juo ir jo asmenybės žavesys paliko didelį įspūdį, tai buvo tikrai didelė dovana. Sakralinė muzika man yra labai artima, tad šis koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bus proga ja pasidžiaugti diriguojant.

Kuo jums įdomi choro dirigento profesija? Kodėl ją pasirinkote?

-Ne aš ją pasirinkau – ji pasirinko mane. Labai norėjau būti dainininku, solistu, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms mano vokalo studijos nutrūko. Artimiausia profesija po dainavimo man buvo chorinis dirigavimas. Vėliau supratau, kad aplinkybės mane tikslingai nuvedė į chorą, kur tvyro komandinė dvasia. Nuolatinis kompromiso ieškojimas ir pavykusio bendro darbo džiugesys kelia labai daug gerų emocijų. Tuo mane ši profesija ir žavi.

Kas jums yra muzika?

-Man tai yra didžiulė Dievo dovana. Muzika sujungia įvairių tautų žmones – ji yra universali gėrio kalba, o kartu ir terpė, kurioje randu stiprybės, džiaugsmo bei paguodos įvairiais gyvenimo momentais. Nežinau nieko galingesnio už muziką.

Dėkoju.

The post Chormeisteris M. Radzevičius - apie muzikines Lietuvos ir Vatikano sąsajas ir laukiamą koncertą appeared first on LAIKMETIS.

Bendru sutarimu į Vyriausybės patvirtintą planą integruoti ir pagrindiniai viešosios įstaigos „GO Vilnius“ suplanuoti Vilniaus gimtadienio renginiai, pranešė Kultūros ministerija.

Ministerijos parengtame plane numatyta, kad Vilniaus 700-oji gimtadienio pagrindiniai renginiai vyks kitų metų sausio 25–29 dienomis. Bus rengiamas parlamentinių Ateities komitetų susitikimas – „Vilniaus konferencija“, taip pat senųjų, Lietuvos valstybę įkūnijančių giminių atstovų (Radvilų, Sanguškų, Giedraičių ir kt.) susitikimas.

Numatyta sukurti septynių tarptautinio masto kompozitorių koncertinę programą ir garso instaliacijų mieste projektą „Muzika Vilniui“, parengti projektą „Connect: Vilnius – operos miestas“, audiovizualinį projektą „Kartą Vilniuje“, sukurti moksleiviams skirtą Vilniaus pažinimo programą. 

Minėjimo plane numatyta įrengti paviljoną ir parengti edukacines programas parodai „Vilnius prieš 200 metų“, projektą „Triumfo arka“, surengti muzikos festivalį „Jaunas kaip Vilnius“ Vingio parke

Minėjimo plane numatyta įrengti paviljoną ir parengti edukacines programas parodai „Vilnius prieš 200 metų“, projektą „Triumfo arka“, surengti muzikos festivalį „Jaunas kaip Vilnius“ Vingio parke, Vilniaus performanso meno bienalę.

Kitąmet taip pat planuojamas „Liublino ketverto“ intelektualų forumas ir Nobelio premijos laureatų diskusija „Vilnius – UNESCO literatūrinio paveldo miestas“ bei „Liublino ketverto“ istorikų kongresas.

Jubiliejiniams metams bus skirta parodos „Aš esu Vilnietis“ ir  „Vilniaus pokeris“, „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija kaip istorinės atminties objektas XVIII a. pabaigoje – XX a. pabaigoje“, „Žygimanto Augusto gobelenų sugrįžimas į Vilnių“.

Seimas 2023-uosius yra paskelbęs Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, pažymint tai, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.

Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

The post Patvirtintas Vilniaus 700 metų jubiliejaus planas: vyks parodos, diskusijos appeared first on LAIKMETIS.

Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ kamerinės versijos pristatymas, atliekamas solistų ir kamerinio ansamblio. Taip pat, abi dienas bus galima grožėtis pasaulinio garso menininkų Oksanos Judakovos ir Arūno Kulikausko paroda.

Nors Bartninkų griuvėsiai savaime sugeba atimti žadą, juos gyvybei, emocijai, vizualinei harmonijai prikels šviesų dailininkas Valdas Latonas. Geriausią garso kokybę ir tobulą skambesį užtikrins garsintojai Kąstytis Narmontas ir vilkaviškietė – Dovilė Bindokaitė. Ši puiki komanda jau ne pirmi metai muziką ir atmosferą b‘ART pakylėja į aukštesnį lygį, sukurdami nepakartojamą reginį. Tačiau visi renginiai yra išskirtinai įdomūs ir žiūrovui gali pasiūlyti plačią potyrių paletę, todėl verta su kiekvienu iš jų susipažinti atskirai.

„Late junctions“ programa yra netikėtas barokinių arijų, folkloro ir elektroninės muzikos skambesių derinys. Šis neįprastas Anos Ablamonovos ir Martos Finkelštein sukurtas konceptas organiškai ištransliuojamas kanklių, minimalizmo bei postmodernizmo kūrinių ir vokalinio ansamblio pagalba. Klausytojus maloniai nustebins dešimties muzikantų ansamblis ir jame skambantis Lietuvoje itin retai sutinkamas kontratenoro balsas. „Late junctions“ – vienintelis b‘ART koncertas Bartninkų griuvėsių viduje, todėl paslaptinga, sakrali atmosfera persmelks kiekvieną žiūrovą.

Naktinė Mantauto Krukausko ir Francisko Becerros koncertinė programa pulsuoja atmosferine ambient stiliaus elektronika. Du muzikos profesionalai, pasitelkdami asimetrinius ritmus bei originalius garso sprendimus, Bartninkų griuvėsių aplinkoje sukurs nepakartojamą gamtos, šviesų, architektūros ir garso vibracijų sinergiją. Šis renginys nemokamas, todėl kviečiami visi nestandartinės muzikos mėgėjai ir smalsūs klausytojai.

Liepos 16 d. išskirtinė visam Vilkaviškio rajonui, kadangi ne dažnai atsiranda galimybė gyvai išgirsti operą. Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose pirmą kartą nuskambės Petro Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“, atliekama 7 profesionalių solistų ir kamerinio ansamblio. Šios kamerinės operos versijos idėjos autorius yra Jonas Sakalauskas (baritonas) – Eugenijaus Onegino vaidmens atlikėjas. Bartninkų gamta, dramatiška griuvėsių aplinka leis šio personažo istorijai ir operos siužeto linija atsiskleisti įspūdingame kontekste.

Ieškantiems vizualinės estetikos, akį pamaloninti galės ne tik apšviesti griuvėsiai, bet ir Oksanos Judakovos bei Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Kitas pasaulis“. Šios menininkų poros centrinis žodis – tandemas. Kaip teigia autoriai, nors šis žodis dažnai naudojamas „darnaus žaidėjų dvejeto“ prasme, verta nepamiršti, kad tandemas yra ir dvivietis dviratis. Fotografijų paroda ir atspindi šių menininkų riedėjimą bendru dviračiu: kiekvienas savo greičiu ir su skirtingu žvilgsniu, tačiau ta pačia kryptimi.

Bilietai į b‘ART renginius jau prekyboje, „Tiketa“ bilietų sistemoje. Projektą „Šviesos, muzikos ir dailės dermė b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

The post Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose vėl skambės muzikos, šviesų ir istorijų dermės appeared first on LAIKMETIS.