Šis žingsnis leidžia klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę, kur liko vienas balsavimas dėl vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančio projekto priėmimo.

„Norime apsvarstyti, kad visi pasiūlymai būtų apsvarstyti, kad jeigu reikės jau pereiti prie priėmimo stadijoje Seime, kad Teisės teisėtvarkos komitetui nereikėtų ieškoti papildomo laiko ir posėdžiauti, ir svarstyti pasiūlymus“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, konservatorė Irena Hasse.

Vis tik dar neaišku, ar šis klausimas bus įtrauktas į ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę.

„O ten bus rytoj, nebus rytoj, nežinau, Dievas žino“, – komiteto posėdžio metu sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

„O ten bus rytoj, nebus rytoj, nežinau, Dievas žino“, – komiteto posėdžio metu sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

Pasak „laisviečių“ atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus, komitetui pateikti smulkūs projekto pataisymai dėl įstatymo įsigaliojimo termino.

Civilinės sąjungos įstatymo projekte buvo numatyta, kad jis įsigalioja 2023-ųjų rugsėjo 1 dieną, o Vyriausybė iki 2023 metų kovo 31 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Komitetui pritarus pakeitimams, jis įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos, o Vyriausybė įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki šių metų spalio 31-osios.

Vis tik Mišrios Seimo narių grupės frakcijos bei komiteto narė Agnė Širinskienė pabrėžė įžvelgianti politikavimą, šį klausimą grąžinant į politinę darbotvarkę, mat kvietimas į komiteto posėdį buvo atsiųstas „gerokai vakaro metu, kuomet paprastai žmonės tikrai ne apie komiteto posėdį galvoja“.

Praėjusių metų pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.

Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.

Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Žiniasklaida ir konservatoriai kaip vieną iš pagrindinių kandidatų tapti eurokomisaru anksčiau minėjo konservatorių lyderį ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

Valdančiajai daugumai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Laisvės partijos bandymas susieti Civilinės sąjungos priėmimą parlamente su balsavimu dėl Lietuvos kandidatūros į Europos Komisiją neatneštų naudos.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Seimas grįžta prie Civilinės sąjungos įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius, dar vasarą nuspręsta, jog organizacijos atstovai rinkimuose dalyvaus su keturiomis partijomis: su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija.

Raseiniuose trys kandidatai taip pat dalyvauja su komitetu „Raseinių žemaitis“, įsteigtu drauge su kitais bendraminčiais.

Pasak R. Grinevičiaus, daugiau komitetų Šeimų sąjūdis steigti nesivargino, nes „valdžia padarė viską, kad tų komitetų nepavyktų įsteigti“.

„Net neprasidėjome, nes buvo neįmanoma padaryti. Per daug vargo“, – kalbėjo jis.

Iš viso savivaldos rinkimuose kandidatuoja apie pusšimtis šios visuomeninės organizacijos narių.

Pasak R. Grinevičiaus, daugiau komitetų Šeimų sąjūdis steigti nesivargino, nes „valdžia padarė viską, kad tų komitetų nepavyktų įsteigti“

Daugiausia Šeimų sąjūdžio atstovų – 16 – kandidatuoja Kaune. Čia jie įrašyti Krikščionių sąjungos bei Tautos ir teisingumo sąjungos koalicijos sąraše „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ sąrašuose. Pastarajame sąraše į merus keliamas ir organizacijos atstovas Darius Trečiakauskas.

Kauno rajone su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į merus keliamas Šeimų sąjūdžio narys Artūras Orlauskas.

Pats R. Grinevičius į tarybą kandidatuoja Marijampolėje su Krikščionių sąjunga.

Prienų rajone į merus Lietuvos regionų partija kelia Egidijaus Visocko kandidatūrą.

Šeimų sąjūdžio kandidatai taip pat dalyvauja rinkimuose Druskininkų, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Šilutės rajono, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse.

Pasak R. Grinevičiaus, tarp asmenų, kurie yra pateikiami kaip Šeimų maršo kandidatai, yra tiek partijos nariai, tiek rėmėjai. Nariais laikomi tie asmenys, kurie yra sumokėję nario mokestį. 

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

The post Šeimų sąjūdis rinkimuose dalyvaus su keturiomis partijomis dešimtyje savivaldybių appeared first on LAIKMETIS.