Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Tekstą parengė Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE). Ją sudaro ES valstybių narių vyskupų konferencijų delegatai, ji turi nuolatinį sekretoriatą Briuselyje. Ši komisija neturi jokio ypatingo kanoninio autoriteto, tačiau jos privalumas toks, kad joje atstovaujama gana reprezentatyvi katalikiškojo elito dalis.

Komisijos pareiškimas yra puikus europietiškos retorikos pavyzdys ir rodo, kad episkopato atstovai nepriekaištingai integravosi į Europos valdžios institucijų kalbą. Apmąstydami Europos projekto ištakas, jie džiaugiasi, kad nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos atsirado Europa, "vieninga įvairovėje, stipri, demokratiška, laisva, taiki, klestinti ir teisinga", turinti padėti iš pelenų pakilti nukentėjusiam žemynui.

Vyskupai nepamiršta atiduoti pagarbos tiems tėvams kūrėjams, kurie buvo katalikai ir kurių darbą reikia ryžtingai tęsti ir šiandien. Jie gerbia Jacques'ą Delors'ą (Žaką Delorsą), Europos kataliką, kuris prieš tapdamas krikščionišku europiečiu buvo prancūzų socialistas, tarnavęs vienam katastrofiškiausių Penktosios Respublikos prezidentų François Mitterrand'ui (Fransua Miteranui).

Europos projekto liaupsinimas atrodo kiek abstraktus ir atitrūkęs nuo šiandien kuriamos Europos realijų. Europos Sąjungos "stiprumas", "teisingumas" ir "demokratiškumas" dar neįrodytas. Ką galima pasakyti apie šūkį "vieninga įvairovėje", kai Briuselio institucijos metodiškai siekia ištrinti visus nacionalinių valstybių ypatumus - kultūrinius, religinius ar politinius? Šiuo atžvilgiu popiežius Pranciškus ką tik netikėtai pakėlė balsą gindamas Vengriją ir pasisakydamas už tai, kad Europos Sąjunga šiek tiek labiau rūpintųsi gerbti jos "įvairovės" ypatumus.

Tačiau dabar pereikime prie deklaracijos esmės, kurioje pateikiama keletas balsavimo instrukcijų, padėsiančių katalikams rinkėjams - ir ne tik jiems, bet ir visiems bonae voluntatis rinkėjams - paruošti savo biuletenį balsavimui prie rinkiminių urnų.

Šiuo tikslu vyskupai nori priminti, su kokiais iššūkiais Europa susidurs ateityje ir į kuriuos verta įsitraukti: "karai, migracija, klimato kaita, dirbtinio intelekto naudojimas, teks apmąstyti naują Europos vaidmenį pasaulyje, tęsti Europos Sąjungos plėtrą, keisti ją grindžiančias sutartis." Mažiausiai, ką galime pasakyti, yra tai, kad kalbant apie "bendrąjį gėrį", ši programa sąmoningai apsiriboja keliais tendencingais klausimais.

Tuo remdamiesi, pasak šių gerųjų vyskupų, turėtume entuziastingai balsuoti už tuos, kurie "aiškiai remia Europos projektą" - Europos projektą, apie kurį mums ką tik buvo pasakyta, kad jis susijęs su "migracija, prieglobsčiu ir klimato kaita".

Dijono, Eizenštato, Zagrebo vyskupai ir jų bendražygiai priduria, kad turime balsuoti už tuos, kurie "aiškiai remia Europos projektą", nes šie kandidatai neabejotinai "skatins pagarbą kiekvieno žmogaus orumui, solidarumą, lygybę, šeimą ir gyvybės šventumą, demokratiją, laisvę, subsidiarumą ir mūsų bendrų namų apsaugą."

Čia ir slypi problema. Vyskupai savo didžiuliu naivumu - arba aklumu, priklausomai nuo situacijos - įsivaizduoja, kad tie, kurie "aiškiai remia Europos projektą", yra tie patys, kurie gerbs žmogaus asmens orumą ir gyvybės šventumą. Tačiau mes, konservatoriai, kurie kasdien atidžiai analizuojame Europos Parlamento narių kalbas Briuselyje ir Strasbūre, desperatiškai ieškome šių retų paukščių, kurių šiuo metu niekur nematyti. Kai jie trumpam pasirodo, nedrąsus šių pernelyg retų didvyrių balsas, klaidžiojantis tarp ECR, ID ar EPP frakcijų suolų, sunkiai skinasi kelią, kad būtų išgirstas.

ES VYSKUPAI mieliau renkasi stratosferinius bendrumus, kupinus gerų jausmų, nei tikslią Europą graužiančio blogio diagnozę.

Šiandien parlamentinės frakcijos, kurios oficialiai pripažįstamos garbingomis tėvų įkūrėjų įpėdinėmis ir labiausiai pasiryžusios vesti Europą vis toliau - yra tos, kurios aukoja save politiniam korektiškumui ir rodo esančios labiausiai pasiryžusios sunaikinti žmogaus asmens orumą ir gyvybės šventumą.

Šiandien Prancūzijoje, Jacques'o Delors'o tėvynėje, madingi abortai - pagrindinė „dorybė", kuri dabar įtvirtinta konstitucijos marmure, o netrukus bus ir eutanazija. Prezidento E. Macrono partija, kuri skelbiasi esanti viena iš rytdienos Europos gynėjų, net deda daug pastangų, kad abortai būtų įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tačiau apie tai mūsų drąsūs vyskupai nepasako nė žodžio, nė vieno žodžio, net santūrios užuominos, kurią galėtų suprasti rinkėjai. Jie mano, kad tai nuvestų per toli ir galėtų pakenkti "Europos projektui". Jie mieliau renkasi stratosferinius bendrumus, kupinus gerų jausmų, nei tikslią Europą graužiančio blogio diagnozę.

Briuselyje Europos institucijos tapo vienu iš vektorių, spartinančių Europos panirimą į LGBT reikalavimų propagavimą. Šalys, kurios bet kokia kaina bando apriboti abortus ar homoseksualumo propagandą, patiria nuolatinį spaudimą. Jos, kaip Malta ir Vengrija, yra išskiriamos ir nuolat šantažuojamos, tikintis, kad pagaliau paklus. Europos Komisija ir Parlamentas metodiškai dirba, kad skatintų surogatinę motinystę ir dekonstruotų tradicinės šeimos modelį. Jų kasdieniai išpuoliai atitinka progresyvią darbotvarkę, už kurios vykdymą atsakinga gerai sustyguota lobistinė organizacija. Tačiau vyskupai savo pareiškime nesistengia to pasmerkti.

Tačiau pagirkime juos už lašelį realizmo: "Žinome, kad Europos Sąjunga nėra tobula ir kad daugelis jos politinių bei teisinių pasiūlymų neatitinka krikščioniškųjų vertybių ir daugelio žmonių lūkesčių, tačiau tikime, kad esame pašaukti prisidėti ir tobulinti ją demokratijos mums siūlomomis priemonėmis", - sako jie.

The post Hélène de Lauzun. ES šalių vyskupų klaida appeared first on LAIKMETIS.

Naujas finansavimas suteikiamas po to, kai birželį Pentagonas atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainai tiektų ginklų kainą pervertino 6,2 mlrd. dolerių (5,67 mlrd. eurų), todėl susidarė perteklius ir jis bus panaudotas būsimiems saugumo paketams.

Valstybės departamento teigimu, pirmuoju iš numatomų paketų su atkurtomis lėšomis JAV atsiųs šaudmenų oro gynybos sistemoms „Patriot“, 12 mln. šaulių ginklų šaudmenų ir granatų, taip pat šaudmenų daugkartinio raketų paleidimo įrenginiams HIMARS.

„Rusija pradėjo šį karą ir gali bet kada jį nutraukti išvesdama savo pajėgas iš Ukrainos ir nutraukdama žiaurius išpuolius“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime, kuriame pranešama apie naujausią pagalbą.

Rusija pradėjo šį karą ir gali bet kada jį nutraukti išvesdama savo pajėgas iš Ukrainos

„Kol tai įvyks, Jungtinės Valstijos, mūsų sąjungininkai ir partneriai vieningai palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija Kyjivui yra suteikusi 43 mlrd. dolerių (39 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą, o praėjusią savaitę paprašė Kongreso patvirtinti dar 13 mlrd. dolerių (11,8 mlrd. eurų).

Nors dauguma pagrindinių abiejų partijų JAV įstatymų leidėjų remia pagalbą Ukrainai, pastarojo meto apklausos rodo, kad palaikymas karinei paramai mažėja.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), favoritas tapti respublikonų kandidatu 2024-ųjų rinkimuose, kritikuoja amerikiečių pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad numato Rusijos pergalę ir kad Europos sąjungininkai turėtų dėti daugiau pastangų.

The post Po Pentagono apskaitos klaidos JAV siunčia Ukrainai naują karinės pagalbos paketą appeared first on LAIKMETIS.

Šio fakto jis sakė nenurodęs per prezidento rinkimus, nes nesulaukė tokio klausimo, o kandidato anketą laikęs Lietuvos Respublikos dokumentu. Tai, kad apie jo narystę Komunistų partijoje paskelbta dabar, G. Nausėda siejo su kitąmet vyksiančiais parlamento ir prezidento rinkimais.

„Mokslininko ekonomisto gyvenimui vis dėlto pasišvenčiau ir pasistengiau vėlesniu savo gyvenimu, savo profesine veikla ir tarnyba Lietuvos valstybei ištrinti savo jaunystės klaidą“, – trečiadienį BNS atsiųstame komentare, kurį perdavė Spaudos tarnyba, sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė 1987 metais, baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjęs pašvęsti gyvenimą mokslui, troškęs mokslininko karjeros.

„Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – BNS sakė jis.

„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – prisipažino G. Nausėda.

Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau

Anot jo, 1988 metų birželį susikūrus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei ir prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis pasinėrė į jį, o ne į Komunistų partijos veiklą.

„Bet – kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – sakė prezidentas.

Prezidentui palengvėjo

Interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ valstybės vadovas teigė nežinąs, kas nutiko su jo naryste Komunistų partijoje vėliau.

„Galvoju, kad kažkuriame etape turėjo arba manęs nepervesti į kitą kategoriją, tai yra į  LKP (Lietuvos komunistų partiją, kai ši atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – BNS), arba tiesiog išmetė. Šito dabar pasakyti negaliu, nes neturiu bilieto, nebeturiu dokumento prie savęs. Veikiausiai kur nors Klaipėdoje ilgus metus saugojo tėvai ir vėliau kur nors dingo“, – svarstė G. Nausėda.

Jis prisipažino, kad jam palengvėjo atskleidus šią savo biografijos detalę.

„Man palengvėjo, aš jaučiuosi dabar lengviau“, – sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat retoriškai klausė, ar jo, kaip prezidento, veikla gali būti kaip nors susijusi su trumpalaike naryste Komunistų partijoje.

„Ar mano užsienio politika, ar santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu aš laikausi kokios nors neaiškios pozicijos? Tai yra visa mano po to buvusi profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987 metais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nenurodė anketoje

Prezidentūra trečiadienį patvirtino, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.

2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.

Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.

Tuo metu 2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė apie priklausymą Komunistų partijai VRK deklaravo ir 2009, ir 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.

G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.

Prezidentas trečiadienį TV3 tvirtino niekada nepaminėjęs šio savo gyvenimo fakto, nes niekas jo apie tai neklausė.

„Tiesą sakant, niekada gyvenime negavau ir tokio klausimo, ar tu buvai kada nors partijoje. (...) Daug mano amžiaus žmonių tuo metu irgi siekdami tos mokslinės pedagoginės karjeros padarė panašius sprendimus. Bet yra taip kaip yra, tiesą sakant, net nenoriu teisintis – taip, padariau tokį sprendimą. Tai buvo mano sprendimas, niekas manęs nevertė, aš pasistengiau tolesne savo veikla per visus tuos po to sekusius 33 metus ištrinti šitą savo poelgį“, – sakė jis.

G. Nausėda teigė per rinkimus kandidato anketoje grafos apie narystę partijoje tiesiog neužpildęs, nes ji buvo tarp neprivalomų atsakyti klausimų.

„Aš laikiau tai Lietuvos Respublikos anketa, jeigu Lietuvos Respublikos, tai natūralu ją laikyti datuota nuo 1990 metų kovo 11 dienos. Tikrai nuo Kovo 11-osios jokiai partijai nepriklausiau“, – tvirtino jis.

„Galėjau, žinoma, nurodyti ir šitą partiją, nes vis tiek tai yra relevantiška informacija. To nepadariau. Tiesiog ta informacija gal būtų daliai žmonių ir padėjusi susidaryti kitokią nuomonę, bet nemanau, kad rinkimų rezultatas būtų buvęs kitoks. Kaip ten bebūtų, formaliai nieko nepažeidžiau (...)“, – sakė G. Nausėda.

Įžvelgia politinę medžioklę

Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis informaciją rado Ypatingajame archyve.

Prezidentas trečiadienį sakė manąs, kad neatsitiktinai jo praeities faktas paskelbtas artėjant parlamento ir prezidento rinkimams.

„Man susidaro nuomonė, kad artėjant 2024 metų rinkimams, ta būsena, kurią vadinu medžiojimo būsena, ji tampa jau labai sisteminga. Sakyčiau, kad tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto projektuojami į 2024 metus, nors aš nei esu apsisprendęs, nei paskelbęs, kad juose dalyvausiu (prezidento rinkimuose – BNS)“, – TV3 kalbėjo G. Nausėda.

„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti, galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų, trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas. Tačiau, mielieji, noriu pasakyti, kad šitai jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose“, – tvirtino jis.

Tiesiai neįvardydamas į ką kreipiasi, valstybės vadovas pareiškė, kad „įžengiame į politinės kovos stadiją, kuri niekam nebus naudinga“, juoba esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.

„Laukiame NATO viršūnių susitikimo, laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje, ir ko turbūt dabar mažiausiai reikia arba kuo labiausia galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose, tai, kad dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – sakė jis.

Kitų metų pavasarį vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, rudenį – Seimo. 

The post Stojimą į Komunistų partiją G. Nausėda vadina klaida, įžvelgia politinę medžioklę appeared first on LAIKMETIS.

„Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra. Dabar matome reakcijas iš Europos Komisijos, iš Europos sostinių, tai vėlgi Lietuvos interpretacija, reikia eilinį kartą tą pripažinti, yra išsišokimas iš bendros Europos Sąjungos politikos ir, matyt, Europos Komisija priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

„Tiesiog buvo eilinį kartą pasinaudota situacija, interpretuotas vienoks ar kitoks sprendimas ir tiesiog iššautas nekomunikuojant“, – teigė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą

Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.

Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. 

Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

The post S. Skvernelis: Dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko iš ES politikos appeared first on LAIKMETIS.

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

„Rusija strategiškai jau pralaimėjo. NATO yra stipresnė, Suomija ir Švedija siekia prisijungti“, – pabrėžė T. Radakinas britų naujienų agentūrai „Press Association“.

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

„Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių“, – pažymėjo jis.

Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių

T. Radakinas išreiškė pagarbą ukrainiečių drąsai ir pažadėjo, kad JK toliau rems Kyjivą ginklais.

„Tiekiame prieštankinius ginklus, tiekiame kitų elementų ir tai tęsis“, – sakė jis.

Kremlius ketvirtadienį įspėjo nesiųsti Ukrainai naujų vakarietiškų ginklų, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) ir Italijos premjerui Mario Draghi (Marijui Dragiui) lankantis Kyjive.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai būtų „absoliučiai nenaudinga ir dar labiau pakenktų šaliai“.

The post Britų admirolas: „tai baisi Rusijos klaida" appeared first on LAIKMETIS.

Anot jos, pavadinimo keitimas galėtų būti vienas būdų švelninant įtampą, tačiau reikia įsivertinti, ar jis atneštų norimų rezultatų.  

„Taip, tai (pavadinimo keitimas – BNS) vienas iš būdų galėtų būti, tačiau turėtume įsivertinti ir pasekmes tokio greito keitimo, ar tai atneštų tą rezultatą, kurio norime. Padarę vieną klaidą neturėtume daryti daugiau klaidų, dėl to labai gerai įsivertinti sekantį savo veiksmą“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. 

Tuo pačiu ji kalbėjo, kad nereikia gręžiotis atgal, o žiūrėti į priekį ir galvoti, kaip Lietuvai išvengti ekonominių padarinių, kurias sukėlė šis pavadinimas.

„Nekalbame kol kas apie atsitraukimą ar pavadinimo keitimą, bet kalbame apie tai, kaip Europos Sąjunga galėtų Lietuvai padėti santykyje su Kinija“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Turime judėti toliau, žiūrėti, kaip išvengti tų padarinių ar bent sušvelninti, kuriuos šitas veiksmas atnešė pirmiausiai Lietuvos verslui, jau nekalbant apie diplomatiją, kai ambasados Pekine ir Kinijos ambasada Vilniuje sumažėjo iki vieno arba Lietuvos atveju – nė vieno diplomato“, – pridūrė ji. 

Turime judėti toliau, žiūrėti, kaip išvengti tų padarinių ar bent sušvelninti, kuriuos šitas veiksmas atnešė pirmiausiai Lietuvos verslui

A. Skaisgirytė teigė, jog prezidentas reikalauja iš užsienio reikalų ministro toliau vykdyti jo parengtą planą ir kuo greičiau atnešti rezultatus.

Ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad ginčo su Pekinu deeskalavimo planuojama siekti pirmiausia įspėjant Pekiną apie teisines jo veiksmų prieš Lietuvą pasekmes.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

The post Prezidentūra: suklydę dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo daugiau klysti neturime appeared first on LAIKMETIS.