Tekstą parengė Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE). Ją sudaro ES valstybių narių vyskupų konferencijų delegatai, ji turi nuolatinį sekretoriatą Briuselyje. Ši komisija neturi jokio ypatingo kanoninio autoriteto, tačiau jos privalumas toks, kad joje atstovaujama gana reprezentatyvi katalikiškojo elito dalis.

Komisijos pareiškimas yra puikus europietiškos retorikos pavyzdys ir rodo, kad episkopato atstovai nepriekaištingai integravosi į Europos valdžios institucijų kalbą. Apmąstydami Europos projekto ištakas, jie džiaugiasi, kad nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos atsirado Europa, "vieninga įvairovėje, stipri, demokratiška, laisva, taiki, klestinti ir teisinga", turinti padėti iš pelenų pakilti nukentėjusiam žemynui.

Vyskupai nepamiršta atiduoti pagarbos tiems tėvams kūrėjams, kurie buvo katalikai ir kurių darbą reikia ryžtingai tęsti ir šiandien. Jie gerbia Jacques'ą Delors'ą (Žaką Delorsą), Europos kataliką, kuris prieš tapdamas krikščionišku europiečiu buvo prancūzų socialistas, tarnavęs vienam katastrofiškiausių Penktosios Respublikos prezidentų François Mitterrand'ui (Fransua Miteranui).

Europos projekto liaupsinimas atrodo kiek abstraktus ir atitrūkęs nuo šiandien kuriamos Europos realijų. Europos Sąjungos "stiprumas", "teisingumas" ir "demokratiškumas" dar neįrodytas. Ką galima pasakyti apie šūkį "vieninga įvairovėje", kai Briuselio institucijos metodiškai siekia ištrinti visus nacionalinių valstybių ypatumus - kultūrinius, religinius ar politinius? Šiuo atžvilgiu popiežius Pranciškus ką tik netikėtai pakėlė balsą gindamas Vengriją ir pasisakydamas už tai, kad Europos Sąjunga šiek tiek labiau rūpintųsi gerbti jos "įvairovės" ypatumus.

Tačiau dabar pereikime prie deklaracijos esmės, kurioje pateikiama keletas balsavimo instrukcijų, padėsiančių katalikams rinkėjams - ir ne tik jiems, bet ir visiems bonae voluntatis rinkėjams - paruošti savo biuletenį balsavimui prie rinkiminių urnų.

Šiuo tikslu vyskupai nori priminti, su kokiais iššūkiais Europa susidurs ateityje ir į kuriuos verta įsitraukti: "karai, migracija, klimato kaita, dirbtinio intelekto naudojimas, teks apmąstyti naują Europos vaidmenį pasaulyje, tęsti Europos Sąjungos plėtrą, keisti ją grindžiančias sutartis." Mažiausiai, ką galime pasakyti, yra tai, kad kalbant apie "bendrąjį gėrį", ši programa sąmoningai apsiriboja keliais tendencingais klausimais.

Tuo remdamiesi, pasak šių gerųjų vyskupų, turėtume entuziastingai balsuoti už tuos, kurie "aiškiai remia Europos projektą" - Europos projektą, apie kurį mums ką tik buvo pasakyta, kad jis susijęs su "migracija, prieglobsčiu ir klimato kaita".

Dijono, Eizenštato, Zagrebo vyskupai ir jų bendražygiai priduria, kad turime balsuoti už tuos, kurie "aiškiai remia Europos projektą", nes šie kandidatai neabejotinai "skatins pagarbą kiekvieno žmogaus orumui, solidarumą, lygybę, šeimą ir gyvybės šventumą, demokratiją, laisvę, subsidiarumą ir mūsų bendrų namų apsaugą."

Čia ir slypi problema. Vyskupai savo didžiuliu naivumu - arba aklumu, priklausomai nuo situacijos - įsivaizduoja, kad tie, kurie "aiškiai remia Europos projektą", yra tie patys, kurie gerbs žmogaus asmens orumą ir gyvybės šventumą. Tačiau mes, konservatoriai, kurie kasdien atidžiai analizuojame Europos Parlamento narių kalbas Briuselyje ir Strasbūre, desperatiškai ieškome šių retų paukščių, kurių šiuo metu niekur nematyti. Kai jie trumpam pasirodo, nedrąsus šių pernelyg retų didvyrių balsas, klaidžiojantis tarp ECR, ID ar EPP frakcijų suolų, sunkiai skinasi kelią, kad būtų išgirstas.

ES VYSKUPAI mieliau renkasi stratosferinius bendrumus, kupinus gerų jausmų, nei tikslią Europą graužiančio blogio diagnozę.

Šiandien parlamentinės frakcijos, kurios oficialiai pripažįstamos garbingomis tėvų įkūrėjų įpėdinėmis ir labiausiai pasiryžusios vesti Europą vis toliau - yra tos, kurios aukoja save politiniam korektiškumui ir rodo esančios labiausiai pasiryžusios sunaikinti žmogaus asmens orumą ir gyvybės šventumą.

Šiandien Prancūzijoje, Jacques'o Delors'o tėvynėje, madingi abortai - pagrindinė „dorybė", kuri dabar įtvirtinta konstitucijos marmure, o netrukus bus ir eutanazija. Prezidento E. Macrono partija, kuri skelbiasi esanti viena iš rytdienos Europos gynėjų, net deda daug pastangų, kad abortai būtų įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tačiau apie tai mūsų drąsūs vyskupai nepasako nė žodžio, nė vieno žodžio, net santūrios užuominos, kurią galėtų suprasti rinkėjai. Jie mano, kad tai nuvestų per toli ir galėtų pakenkti "Europos projektui". Jie mieliau renkasi stratosferinius bendrumus, kupinus gerų jausmų, nei tikslią Europą graužiančio blogio diagnozę.

Briuselyje Europos institucijos tapo vienu iš vektorių, spartinančių Europos panirimą į LGBT reikalavimų propagavimą. Šalys, kurios bet kokia kaina bando apriboti abortus ar homoseksualumo propagandą, patiria nuolatinį spaudimą. Jos, kaip Malta ir Vengrija, yra išskiriamos ir nuolat šantažuojamos, tikintis, kad pagaliau paklus. Europos Komisija ir Parlamentas metodiškai dirba, kad skatintų surogatinę motinystę ir dekonstruotų tradicinės šeimos modelį. Jų kasdieniai išpuoliai atitinka progresyvią darbotvarkę, už kurios vykdymą atsakinga gerai sustyguota lobistinė organizacija. Tačiau vyskupai savo pareiškime nesistengia to pasmerkti.

Tačiau pagirkime juos už lašelį realizmo: "Žinome, kad Europos Sąjunga nėra tobula ir kad daugelis jos politinių bei teisinių pasiūlymų neatitinka krikščioniškųjų vertybių ir daugelio žmonių lūkesčių, tačiau tikime, kad esame pašaukti prisidėti ir tobulinti ją demokratijos mums siūlomomis priemonėmis", - sako jie.

The post Hélène de Lauzun. ES šalių vyskupų klaida appeared first on LAIKMETIS.

Naujas finansavimas suteikiamas po to, kai birželį Pentagonas atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainai tiektų ginklų kainą pervertino 6,2 mlrd. dolerių (5,67 mlrd. eurų), todėl susidarė perteklius ir jis bus panaudotas būsimiems saugumo paketams.

Valstybės departamento teigimu, pirmuoju iš numatomų paketų su atkurtomis lėšomis JAV atsiųs šaudmenų oro gynybos sistemoms „Patriot“, 12 mln. šaulių ginklų šaudmenų ir granatų, taip pat šaudmenų daugkartinio raketų paleidimo įrenginiams HIMARS.

„Rusija pradėjo šį karą ir gali bet kada jį nutraukti išvesdama savo pajėgas iš Ukrainos ir nutraukdama žiaurius išpuolius“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime, kuriame pranešama apie naujausią pagalbą.

Rusija pradėjo šį karą ir gali bet kada jį nutraukti išvesdama savo pajėgas iš Ukrainos

„Kol tai įvyks, Jungtinės Valstijos, mūsų sąjungininkai ir partneriai vieningai palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija Kyjivui yra suteikusi 43 mlrd. dolerių (39 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą, o praėjusią savaitę paprašė Kongreso patvirtinti dar 13 mlrd. dolerių (11,8 mlrd. eurų).

Nors dauguma pagrindinių abiejų partijų JAV įstatymų leidėjų remia pagalbą Ukrainai, pastarojo meto apklausos rodo, kad palaikymas karinei paramai mažėja.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), favoritas tapti respublikonų kandidatu 2024-ųjų rinkimuose, kritikuoja amerikiečių pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad numato Rusijos pergalę ir kad Europos sąjungininkai turėtų dėti daugiau pastangų.

The post Po Pentagono apskaitos klaidos JAV siunčia Ukrainai naują karinės pagalbos paketą appeared first on LAIKMETIS.

Šio fakto jis sakė nenurodęs per prezidento rinkimus, nes nesulaukė tokio klausimo, o kandidato anketą laikęs Lietuvos Respublikos dokumentu. Tai, kad apie jo narystę Komunistų partijoje paskelbta dabar, G. Nausėda siejo su kitąmet vyksiančiais parlamento ir prezidento rinkimais.

„Mokslininko ekonomisto gyvenimui vis dėlto pasišvenčiau ir pasistengiau vėlesniu savo gyvenimu, savo profesine veikla ir tarnyba Lietuvos valstybei ištrinti savo jaunystės klaidą“, – trečiadienį BNS atsiųstame komentare, kurį perdavė Spaudos tarnyba, sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė 1987 metais, baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjęs pašvęsti gyvenimą mokslui, troškęs mokslininko karjeros.

„Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – BNS sakė jis.

„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – prisipažino G. Nausėda.

Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau

Anot jo, 1988 metų birželį susikūrus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei ir prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis pasinėrė į jį, o ne į Komunistų partijos veiklą.

„Bet – kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – sakė prezidentas.

Prezidentui palengvėjo

Interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ valstybės vadovas teigė nežinąs, kas nutiko su jo naryste Komunistų partijoje vėliau.

„Galvoju, kad kažkuriame etape turėjo arba manęs nepervesti į kitą kategoriją, tai yra į  LKP (Lietuvos komunistų partiją, kai ši atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – BNS), arba tiesiog išmetė. Šito dabar pasakyti negaliu, nes neturiu bilieto, nebeturiu dokumento prie savęs. Veikiausiai kur nors Klaipėdoje ilgus metus saugojo tėvai ir vėliau kur nors dingo“, – svarstė G. Nausėda.

Jis prisipažino, kad jam palengvėjo atskleidus šią savo biografijos detalę.

„Man palengvėjo, aš jaučiuosi dabar lengviau“, – sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat retoriškai klausė, ar jo, kaip prezidento, veikla gali būti kaip nors susijusi su trumpalaike naryste Komunistų partijoje.

„Ar mano užsienio politika, ar santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu aš laikausi kokios nors neaiškios pozicijos? Tai yra visa mano po to buvusi profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987 metais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nenurodė anketoje

Prezidentūra trečiadienį patvirtino, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.

2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.

Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.

Tuo metu 2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė apie priklausymą Komunistų partijai VRK deklaravo ir 2009, ir 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.

G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.

Prezidentas trečiadienį TV3 tvirtino niekada nepaminėjęs šio savo gyvenimo fakto, nes niekas jo apie tai neklausė.

„Tiesą sakant, niekada gyvenime negavau ir tokio klausimo, ar tu buvai kada nors partijoje. (...) Daug mano amžiaus žmonių tuo metu irgi siekdami tos mokslinės pedagoginės karjeros padarė panašius sprendimus. Bet yra taip kaip yra, tiesą sakant, net nenoriu teisintis – taip, padariau tokį sprendimą. Tai buvo mano sprendimas, niekas manęs nevertė, aš pasistengiau tolesne savo veikla per visus tuos po to sekusius 33 metus ištrinti šitą savo poelgį“, – sakė jis.

G. Nausėda teigė per rinkimus kandidato anketoje grafos apie narystę partijoje tiesiog neužpildęs, nes ji buvo tarp neprivalomų atsakyti klausimų.

„Aš laikiau tai Lietuvos Respublikos anketa, jeigu Lietuvos Respublikos, tai natūralu ją laikyti datuota nuo 1990 metų kovo 11 dienos. Tikrai nuo Kovo 11-osios jokiai partijai nepriklausiau“, – tvirtino jis.

„Galėjau, žinoma, nurodyti ir šitą partiją, nes vis tiek tai yra relevantiška informacija. To nepadariau. Tiesiog ta informacija gal būtų daliai žmonių ir padėjusi susidaryti kitokią nuomonę, bet nemanau, kad rinkimų rezultatas būtų buvęs kitoks. Kaip ten bebūtų, formaliai nieko nepažeidžiau (...)“, – sakė G. Nausėda.

Įžvelgia politinę medžioklę

Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis informaciją rado Ypatingajame archyve.

Prezidentas trečiadienį sakė manąs, kad neatsitiktinai jo praeities faktas paskelbtas artėjant parlamento ir prezidento rinkimams.

„Man susidaro nuomonė, kad artėjant 2024 metų rinkimams, ta būsena, kurią vadinu medžiojimo būsena, ji tampa jau labai sisteminga. Sakyčiau, kad tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto projektuojami į 2024 metus, nors aš nei esu apsisprendęs, nei paskelbęs, kad juose dalyvausiu (prezidento rinkimuose – BNS)“, – TV3 kalbėjo G. Nausėda.

„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti, galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų, trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas. Tačiau, mielieji, noriu pasakyti, kad šitai jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose“, – tvirtino jis.

Tiesiai neįvardydamas į ką kreipiasi, valstybės vadovas pareiškė, kad „įžengiame į politinės kovos stadiją, kuri niekam nebus naudinga“, juoba esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.

„Laukiame NATO viršūnių susitikimo, laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje, ir ko turbūt dabar mažiausiai reikia arba kuo labiausia galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose, tai, kad dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – sakė jis.

Kitų metų pavasarį vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, rudenį – Seimo. 

The post Stojimą į Komunistų partiją G. Nausėda vadina klaida, įžvelgia politinę medžioklę appeared first on LAIKMETIS.

„Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra. Dabar matome reakcijas iš Europos Komisijos, iš Europos sostinių, tai vėlgi Lietuvos interpretacija, reikia eilinį kartą tą pripažinti, yra išsišokimas iš bendros Europos Sąjungos politikos ir, matyt, Europos Komisija priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

„Tiesiog buvo eilinį kartą pasinaudota situacija, interpretuotas vienoks ar kitoks sprendimas ir tiesiog iššautas nekomunikuojant“, – teigė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą

Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.

Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. 

Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

The post S. Skvernelis: Dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko iš ES politikos appeared first on LAIKMETIS.

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

„Rusija strategiškai jau pralaimėjo. NATO yra stipresnė, Suomija ir Švedija siekia prisijungti“, – pabrėžė T. Radakinas britų naujienų agentūrai „Press Association“.

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

„Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių“, – pažymėjo jis.

Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių

T. Radakinas išreiškė pagarbą ukrainiečių drąsai ir pažadėjo, kad JK toliau rems Kyjivą ginklais.

„Tiekiame prieštankinius ginklus, tiekiame kitų elementų ir tai tęsis“, – sakė jis.

Kremlius ketvirtadienį įspėjo nesiųsti Ukrainai naujų vakarietiškų ginklų, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) ir Italijos premjerui Mario Draghi (Marijui Dragiui) lankantis Kyjive.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai būtų „absoliučiai nenaudinga ir dar labiau pakenktų šaliai“.

The post Britų admirolas: „tai baisi Rusijos klaida" appeared first on LAIKMETIS.

Anot jos, pavadinimo keitimas galėtų būti vienas būdų švelninant įtampą, tačiau reikia įsivertinti, ar jis atneštų norimų rezultatų.  

„Taip, tai (pavadinimo keitimas – BNS) vienas iš būdų galėtų būti, tačiau turėtume įsivertinti ir pasekmes tokio greito keitimo, ar tai atneštų tą rezultatą, kurio norime. Padarę vieną klaidą neturėtume daryti daugiau klaidų, dėl to labai gerai įsivertinti sekantį savo veiksmą“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. 

Tuo pačiu ji kalbėjo, kad nereikia gręžiotis atgal, o žiūrėti į priekį ir galvoti, kaip Lietuvai išvengti ekonominių padarinių, kurias sukėlė šis pavadinimas.

„Nekalbame kol kas apie atsitraukimą ar pavadinimo keitimą, bet kalbame apie tai, kaip Europos Sąjunga galėtų Lietuvai padėti santykyje su Kinija“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Turime judėti toliau, žiūrėti, kaip išvengti tų padarinių ar bent sušvelninti, kuriuos šitas veiksmas atnešė pirmiausiai Lietuvos verslui, jau nekalbant apie diplomatiją, kai ambasados Pekine ir Kinijos ambasada Vilniuje sumažėjo iki vieno arba Lietuvos atveju – nė vieno diplomato“, – pridūrė ji. 

Turime judėti toliau, žiūrėti, kaip išvengti tų padarinių ar bent sušvelninti, kuriuos šitas veiksmas atnešė pirmiausiai Lietuvos verslui

A. Skaisgirytė teigė, jog prezidentas reikalauja iš užsienio reikalų ministro toliau vykdyti jo parengtą planą ir kuo greičiau atnešti rezultatus.

Ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad ginčo su Pekinu deeskalavimo planuojama siekti pirmiausia įspėjant Pekiną apie teisines jo veiksmų prieš Lietuvą pasekmes.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

The post Prezidentūra: suklydę dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo daugiau klysti neturime appeared first on LAIKMETIS.