„Mums visiems tokia didelė malonė būti šios visuotinės Bažnyčios, turinčios tiek daug narių visame pasaulyje, dalimi, - interviu CNA sakė Kirgizijos apaštalinis administratorius tėvas Anthony Corcoranas SJ (Entonis Korkoranas). - Tačiau taip pat malonu būti čia, tokioje mažoje bendruomenėje."

Kirgizijoje, daugiausia musulmoniškoje šalyje, katalikai sudaro mažiau nei 0,01 proc. 6,7 mln. gyventojų. Šiuo metu šalyje yra keli šimtai katalikų, priklausančių Romos arba Bizantijos apeigų katalikams.

Nors Kirgizijoje katalikai gyvena nuo XIV a., Corcoranas teigė, kad bažnytinių bendruomenių, išsidėsčiusių trijose parapijose Biškeko, Talaso ir Džalalabado miestuose, „steigėjai" yra vokiečių, lenkų ir kitų etninių europiečių šeimų, Antrojo pasaulinio karo metais ištremtų į Vidurinę Aziją Rusijos komunistinio Stalino režimo laikais, palikuonys.

Šv. Mykolo bažnyčioje, vietos parapijoje, kuri yra Biškeko apaštališkosios administracijos prokatedra, susitikime dalyvavo kunigai, vienuoliai broliai ir seserys, Bažnyčioje dirbantys pasauliečiai ir pasaulietės.

„Kadangi visi čia dirbame ir paprastai dažnai būname išsisklaidę, tai tokia puiki proga susirinkti ir susitelkti", - kalbėjo Corcoranas.

Be dalijimosi vietos katalikų bendruomenių naujienomis ir įvykiais, susitikimo metu aptartos ir kitos temos: neseniai įvykęs Sinodas apie sinodalumą, evangelizacija, atsižvelgianti į vietos aplinkybes ir kontekstą, taip pat naujų teisės aktų, susijusių su užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir Bažnyčios labdaringa veikla, poveikis.

Susitikime taip pat dalyvavo Kirgizijos „Caritas", šalies Katalikų Bažnyčios labdaros padalinio Kirgizijoje, priklausančio 160 katalikiškų labdaros organizacijų, organizuojamų prie vyskupų konferencijų visame pasaulyje, nacionalinis vadovas Šeras Abdugapirovas. Jis sakė, kad susitikimo dalyvių pasikeitimas nuomonėmis ir idėjomis buvo vaisingas ir turėjo potencialo išplėsti Bažnyčios labdaringą veiklą visose parapijose.

„Caritas" socialiniai darbai ir projektai rodo, kad Katalikų Bažnyčia yra nedidelė, bet entuziastinga ir vietinės bendruomenės dalis, pasirengusi dirbti kartu su visais tautiečiais visuomenės labui ir mūsų tėvynės plėtrai", - kalbėjo jis.

The post Bažnyčia Kirgizijoje surengė dviejų dienų bendruomenės susitikimą appeared first on LAIKMETIS.

Šalies kultūros ministerija pareiškime nurodė, kad gauna dažnus pranešimus iš organizacijų, kurios reiškia susirūpinimą dėl, jų vertinimu, žalingo šios programėlės poveikio.

„Pažymima, kad „TikTok“ panardina vartotoją į virtualų trumpų klipų pasaulį. Juos peržiūrėję paaugliai bando atkartoti tam tikrus vaizdo įrašus, o kai kurie iš jų yra pavojingi gyvybei“, – teigė ministerija.

Ji taip pat apkaltino programėlę negebant apriboti turinio, kuris, anot jos, kenkia vaikų sveikatai ir vystymuisi.

„TikTok“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Sugriežtinti socialinių tinklų kontrolę dėl jų galimo poveikio vaikams siekia ne viena šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją

Sugriežtinti socialinių tinklų kontrolę dėl jų galimo poveikio vaikams siekia ne viena šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais Kirgizija taip pat buvo kritikuojama dėl to, kad suvaržė nepriklausomą žiniasklaidą, o teisių grupės sako, kad šioje Vidurio Azijos šalyje vis labiau varžoma žodžio laisvė.

„TikTok“, turinti apie milijardą aktyvių mėnesinių vartotojų, kitose šalyse susidūrė su apribojimais dėl įtariamo duomenų taisyklių pažeidimo ir buvo uždrausta Indijoje.

Programėlė taip pat griežtai prižiūrima Vakaruose dėl jos ryšių su Kinija. Ji priklauso kinų bendrovei „ByteDance“, neigiančiai, kad ją tiesiogiai kontroliuoja Pekinas.

The post Kirgizija dėl galimos žalos vaikams siekia uždrausti programėlę „TikTok“ appeared first on LAIKMETIS.

Būsimo pastato dokumentacija yra parengta, taip pat jau įsigytas sklypas statybai. Projektuotojams buvo iškelta užduotis, kad būsimoji bažnyčia atitiktų katalikiškos sakralinės architektūros tradicijas, bet kartu gerai įsilietų į bendrą miesto architektūrą. Visą kompleksą sudarys bažnyčia ir administracinės patalpos.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kirgizijos apaštališkosios administracijos vadovas, amerikietis jėzuitas kun. Anthony Jamesas Corcoranas pasakojo, kad kertinį akmenį katedros statybai pašventino popiežius Pranciškus, susitikęs su Kirgizijos katalikų delegacija per vizitą Kazachstane.

Pirmieji katalikai dabartinės Kirgizijos teritorijoje pasirodė jau XIII amžiuje, tačiau tikroji vietinės katalikų bendruomenės istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai į šią teritoriją, prijungtą prie Rusijos imperijos, atvyko arba buvo rusų valdžios prievarta perkelti tikintieji iš rusų valdytos vidurio ir rytų Europos dalies.

Taip pat ir sovietų laikais tuometinės sovietinės respublikos sostinėje Frunzėje, dabartiniame Biškeke, veikė oficialiai įregistruota katalikų bendruomenė, turinti beveik penkis šimtus narių. Šiandien Kirgizijoje yra apie du tūkstančius katalikų. 1991 m. Jonas Paulius II įsteigė Kazachstano ir Vidurinės Azijos apaštališkąją administraciją, kuriai priklausė ir Kirgizija.

1997 m. Kirgizija nuo jos buvo atskirta ir tapo misija sui iuris, kuri 2006 m. buvo pertvarkyta į Kirgizijos apaštališkąją administraciją. Nuo 2017 m. jai vadovauja kun. Anthony Jamesas Corcoranas SJ.

The post Kirgizijos sostinėje per tris metus bus pastatyta katedra appeared first on LAIKMETIS.

Buvusias sovietines respublikas skiriančios 970 km ilgio sienos dalis yra ginčijama nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, todėl nuolat vyksta susirėmimai.

Praėjusį mėnesį per kovas pietinėje Kirgizijos dalyje esančiame Batkeno regione, besiribojančiame su Tadžikija, abiejų šalių valdžios duomenimis, žuvo apie šimtas žmonių.

Abi valstybės yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – regioninio karinio aljanso – narės.

neseniai susitikęs su KSSO generaliniu sekretoriumi Stanislavu Zasiu ir „pasakęs jam, kad tarp Kirgizijos ir Tadžikijos taikos nebus

Kirgizijos gynybos ministras Baktybekas Bekbolotovas trečiadienį tvirtino neseniai susitikęs su KSSO generaliniu sekretoriumi Stanislavu Zasiu ir „pasakęs jam, kad tarp Kirgizijos ir Tadžikijos taikos nebus“.

„Kirgizai turi savo tiesą, tadžikai – savo, – per spaudos konferenciją Biškeke sakė B. Bekbolotovas. – Kol į konfliktą neįsiterps mediatorius, nebus taikos.“

Jis pasiūlė dislokuoti „mažą KSSO taikos palaikymo pajėgų karių grupę“, kuri būtų atsakinga už „paliaubų palaikymą ir sunkiosios technikos patraukimą iš pasienio“.

Pasak ministro, Kirgizija taip pat iš Baltarusijos perka „S-125 Pečora-2BM“ raketų sistemas, kurios, anot jo, bus pristatytos „iki mėnesio pabaigos“ ir dislokuotos pasienio mieste Batkene.

Anksčiau šią savaitę Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas Rusijos vadovo Vladimiro Putino paprašė padėti išspręsti ginčą su Dušanbe dėl sienos.

The post Kirgizija apie ginčą dėl sienos: taika su Tadžikais yra neįmanoma appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų prezidentas kreipėsi į V. Putiną ir paprašė Rusijos pagalbos“, – per valstybinį radiją sakė Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Maratas Imankulovas, paaiškinęs, kad „abiem šalims yra sunku pasiekti susitarimą“.

Buvusias sovietines Kirgizijos ir Tadžikijos respublikas skiriančios 970 km ilgio sienos dalis yra ginčijama nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, todėl nuolat vyksta susirėmimai.

Praėjusį mėnesį per kovas pietinėje Kirgizijos dalyje esančiame Batkeno regione, besiribojančiame su Tadžikija, abiejų šalių valdžios duomenimis, žuvo apie šimtas žmonių.

„Ši problema iškilo dėl to, kad (žlugus Sovietų Sąjungai) nebuvo laiku išspręsti delimitacijos ir demarkacijos klausimai“, – sakė M. Imankulovas.

„Rusija yra SSRS įpėdinė, todėl archyviniai dokumentai ir žemėlapiai yra Maskvoje“, – pridūrė jis.

Ir Tadžikija, ir Kirgizija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – regioninio karinio aljanso – narės.

V. Putinas, S. Žaparovas ir jų Tadžikijos kolega Emomali Rahmonas buvo susitikę spalio 13 dieną Astanoje vykusio regioninio viršūnių susitikimo metu.

Tada V. Putinas sakė, kad Rusija „nepretenduoja į tarpininkės vaidmenį“, bet „peržiūrės dokumentus ir žemėlapius, ieškodama sprendimo“.

Tada V. Putinas sakė, kad Rusija „nepretenduoja į tarpininkės vaidmenį“, bet „peržiūrės dokumentus ir žemėlapius, ieškodama sprendimo“

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ praėjusį mėnesį paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad Rusija, pagal KSSO turinti karinių bazių abiejose šalyse, paprastai užima neutralią poziciją jų konflikto atžvilgiu.

Kariniu požiūriu įsitraukusi į karą su Ukraina ir susidūrusi su Armėnijos ir Azerbaidžano kova Kaukaze, Rusija gali būti nepajėgi tarpininkauti, kaip ji paprastai daro regione, rašo „Coface“.

Vis dėlto Maskva galėtų pasinaudoti tuo, kad Rusijoje gyvena daugybė kirgizų ir tadžikų emigrantų, kurių piniginės perlaidos sudaro daugiau kaip 20 proc. jų šalių BVP, ir pritraukti abi konfliktuojančias šalis prie derybų stalo.

Apžvalgoje pastebima, kad net jei Rusija ir kitos kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kinija, kurios įtaka regione smarkiai išaugo, ypač ekonomikos srityje, artimiausiu metu galėtų nuraminti situaciją, ilgalaikiam konflikto sprendimui trukdo prastas abiejų šalių valdymas.

Abiejose šalyse vyrauja politinis ir socialinis nestabilumas, daugiausia dėl plačiai paplitusio skurdo, silpnų institucijų ir korupcijos, taip pat vidinių etninių ir kalbinių nesutarimų.

Tadžikijos prezidento E. Rahmono, valdančio nuo 1992 metų, autoritarinis režimas griežtai riboja politines teises ir pilietines laisves. Kirgizijos prezidentas S. Žaparovas atėjo į valdžią, vadovaudamasis nacionalinio populizmo programa.

The post Kirgizijos lyderis prašo V. Putino pagalbos sprendžiant ginčą dėl sienos appeared first on LAIKMETIS.

Vis tik sekmadienio popietę padėtis ginčijamame abiejų Vidurio Azijos kaimynių pasienyje buvo rami, pranešė Biškekas.

Kone pusė 970 km ilgio sienos tarp abiejų neturtingų, kalnuotų buvusių sovietinių šalių vis dar nėra demarkuota, prie jos nuolat kyla kovų.

Tadžkija sekmadienį pranešė, kad žuvo 35 jos piliečiai, pirmąkart nuo susirėmimų pradžios trečiadienį oficialiai patvirtindama aukų skaičių.

Užsienio reikalų ministerija Dušanbėje „Facebook“ paskelbė, kad dar 25 žmonės nukentėjo. URM duomenimis, tarp aukų ir sužeistųjų yra civilių gyventojų, įskaitant moteris ir vaikus.

Pasak ministerijos, Kirgizijos kariuomenė nukovė 12 žmonių per drono ataką prieš mečetę, dar šešis asmenis per smūgį mokyklai

Pasak ministerijos, Kirgizijos kariuomenė nukovė 12 žmonių per drono ataką prieš mečetę, dar šešis asmenis per smūgį mokyklai ir kitus septynis per karo veiksmus, dėl kurių užsidegė greitosios pagalbos automobilis.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Kirgizija savo ruožtu sekmadienį pranešė, kad pietiniame Batkeno pasienio regione 59 žmonės žuvo, o dar 144 buvo sužeisti.

Anot nevyriausybinių organizacijų, pastarosiomis dienomis iš šalies pasienio regionų buvo evakuota dešimtys tūkstančių žmonių.

Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministras sekmadienį nurodė, kad keturi kirgizų kariai laikomi dingusiais.

Pirmadienį šalyje paskelbtas gedulas.

The post Tęsiasi karinis konfliktas tarp Tadžikijos ir Kirgizijos: žuvo daugiau nei 90 žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1306 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės. Ligoninėse gydoma per 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 142 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir šiuo metu siekia 559 – maždaug toks jis buvo sausio pabaigoje.

* Epidemiologų vertinimu, Vilnius pagal esamą situaciją yra net prastesnėje – sausio pradžios situacijoje. Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, kad situacijai Vilniaus regione blogėjant, dalį pacientų galėtų perimti gydymo įstaigos Kauno ir Panevėžio regionuose.

* Neringoje paskiepyta 46 proc. gyventojų, tarp didmiesčių daugiausiai žmonių pasiskiepijo Kaune ir Alytuje.

* Šiaulių meras Artūras Visockas pareiškė, kad, skirtingai nei reikalauja Vyriausybės patvirtinta tvarka, nereikalaus profilaktiškai testuoti pradinukų ir leis jiems toliau mokytis kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, kad tvarką savivaldybė galėtų nebent griežtinti.

* Estijoje nuo pirmadienio skiepytis kviečiami visi kuriems šiandien sukanka 50 metų ir vyresni gyventojai. Rizikos grupių asmenys taip pat gali skiepytis, nepriklausomai nuo amžiaus. Antrojoje gegužės pusėje skiepytis galės ir likę suaugusieji.

* Vengrija sušvelnins suvaržymus asmenims, turintiems vyriausybės išduotas imuniteto korteles: nuo šeštadienio jie galės valgyti restoranų bei kavinių viduje, patekti į viešbučius, teatrus, kino teatrus, spa centrus, bibliotekas, muziejus ir kitas poilsio bei laisvalaikio įstaigas.

* Bulgarijoje po pusmečio vėl atidaryti naktiniai klubai.

Ekonomikos augimas. Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, paaugo 1 proc., palyginti su ketvirtuoju ketvirčiu – 1,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Ekonomistai teigia buvę nustebinti stipraus augimo, tačiau kai kurie atkreipia dėmesį, jog tokį augimą galėjo nulemti ir pavieniai veiksniai.

Piligrimų žūtis. Izraelyje per piligrimų spūstį žuvo 44 žmonės. Nelaimė įvyko Merone prie rabino Shimono Bar Yochai, II amžiaus talmudo išminčiaus, kapo, kur minėdami Lag BaOmer šventę plūsta daugiausia žydai utraortodoksai. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pavadino tai viena baisiausių nelaimių šalies istorijoje.

Be žiūrovų? Dėl pandemijos į 2021-uosius nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės gali vykti be žiūrovų. Olimpiados vadovės Seiko Hashimoto teigimu, olimpiada gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei organizatoriai visiškai apsaugos sportininkus ir Japonijos žmones.

Rinkimai Palestinoje. Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas paskelbė, kad ilgai laukti palestiniečių rinkimai atidedami, kol bus garantuotas balsavimas Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, palestiniečių laikomoje savo būsimos valstybės sostine. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sprendimą pavadino smarkiai nuviliančiu.

Įtampa pasienyje. Kirgizija pranešė, kad per ginkluotus susirėmimus pasienyje su Tadžikistanu žuvo 13 žmonių. Iš viso nukentėjo arba žuvo 134 žmonės. Abi kaimynės ne vieną dešimtmetį įsitraukusios į teritorinius ginčus, kurie perauga į pavienius susirėmimus, tačiau ketvirtadienio susirėmimai – retas atvejis, sukėlęs nuogąstavimus, kad gali prasidėti platesnis konfliktas, tačiau šalys vėliau sutarė dėl paliaubų

Navalno biurų tinklas. Rusija pridėjo kalinamo opozicijos politiko Aleksejaus Navalno biurų tinklą į Rusijos ekstremistinių organizacijų sąrašą. Dėl to bus blokuojamos štabų banko sąskaitos, atimta galimybė atidaryti naujas sąskaitas. Laukiant šio žingsnio, tinklas ketvirtadienį buvo išardytas. Be to, byloje dėl tyrimo duomenų atskleidimo sulaikytas advokatas Ivanas Pavlovas, atstovavęs A. Navalno organizacijoms bylose dėl uždraudimo. Tuo tarpu Archangelsko teismas nusprendė, kad buvęs A. Navalno štabo koordinatorius platino pornografiją, kai socialiniame tinkle pasidalijo vokiečių metalo grupės „Rammstein“ muzikiniu vaizdo klipu.

The post Svarbiausi balandžio 30-osios įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 995 naujus COVID-19 atvejus bei devynis mirties atvejus. Sekmadienį paskelbta apie 839 naujus atvejus ir dar 12 mirčių. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 438,1 atvejo.

* Penktadienį Lietuvoje fiksuotas naujas skiepijimo rekordas – pirmosios vakcinos dozės sulaukė daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, antrosios – dar per 3 tūkstančius. Šeštadienį paskiepyta dar daugiau nei 12 tūkst. žmonių. Iš viso pirmosios vakcinos dozės jau yra sulaukę daugiau kaip 477 tūkst. žmonių. 

* Kauno savivaldybė sekmadienį pranešė iki antradienio stabdanti vakcinavimą mieste, nes per savaitę čia išnaudotos beveik visos turimos skiepų dozės – daugiau kaip 17 tūkstančių. Pirmadienį tikimasi sulaukti dar maždaug 7 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, jos bus naudojamos tik vyresnių nei 65-erių kauniečių skiepijimui. 

* Šaltiniai Europos Komisijoje praneša, kad Europos Sąjunga ketina pradėti derybas su kol kas neatskleidžiamu gamintoju dėl dar apie 1,8 mlrd. „antrosios kartos“ iRNR vakcinos dozių įsigijimo kovai su būsimomis koronaviruso atmainomis. Šios vakcinos turėtų būti pristatomos nuo šių metų pabaigos iki 2023-ųjų. 

* Farmacijos kompanijos „Pfizer“ ir „BioNTech“ kreipėsi į JAV institucijas dėl leidimo jų vakcina skiepyti 12–15 metų amžiaus paauglius. Anot bendrovių, tokio amžiaus paaugliams vakcina yra saugi ir sukuria antikūnus. 

* Latvijoje šeštadienį nustatyti 368 nauji koronaviruso atvejai, tačiau pirmą kartą per beveik penkis mėnesius nei vienas žmogus nuo šios infekcijos nemirė. 

Baudos už karantino pažeidimus. Norvegijos premjerei Ernai Solberg (Ernai Sulberg) penktadienį skirta 20 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 2 000 eurų) bauda už tai, kad organizavo gimtadienio šventę artimiesiems, kurioje svečių skaičius viršijo leistiną. Tuo metu Lietuvoje šeštadienio naktį Vilniaus policijos pareigūnai nustatė nelegalų vakarėlį, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 žmonių. Nors dalis dalyvių spėjo pabėgti, pareigūnai nustatė 89 vakarėlyje buvusių asmenų tapatybę, didžioji dalis jų – pagal mainų programą ERASMUS Lietuvoje studijuojantys studentai. Daugiau nei 100 žmonių nubaudė ir Paryžiaus policija, už tai, kad šie vakarieniavo karantino suvaržymų nepaisiusiame pogrindiniame restorane. 

Vakcinų maišymas Kinijoje. Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas Gao Fu paragino svarstyti skirtingų vakcinų nuo koronaviruso maišymą, kad būtų pagerintas santykinai mažas dabartinių vakcinų efektyvumas. Šiuo metu Kinijoje yra naudojamos keturios vakcinos, kurių efektyvumo rodikliai atsilieka nuo pagal mRNA technologiją sukurtų „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinų.

JAV Aukščiausiojo Teismo reforma. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką dėl Aukščiausiajam Teismui reformuoti skirtos ekspertų komisijos įsteigimo. Ši, iš maždaug 30-ies abiejų partijų atstovų, teisininkų ir teisės mokslininkų, buvusių administracijos pareigūnų ir teisėjų sudaryta, komisija, turėtų nagrinėti Aukščiausiojo Teismo vaidmenį konstitucinėje sistemoje, jo teisėjų skaičių, tarnybos trukmę, kaitą bei bylų taisykles ir praktiką. Komisijos ataskaitos tikimasi po šešių mėnesių nuo pirmojo posėdžio. 

Žurnalisto žmogžudystė. Penktadienį prie savo namų Atėnuose buvo nušautas Graikijos kriminalinės žurnalistikos veteranas Giorgas Karaivazas (Giorgos Karaivaz). Privačios televizijos „Star“ žurnalistas, vedęs naujienų tinklaraštį bloko.gr., buvo nužudytas pietiniame Alimoso rajone. 

Raginimai Jungtinėms Tautos. Kelios šalys ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą veikti ryžtingai dėl situacijos Mianmare. Jungtinės Valstijos paragino Tarybą greičiau rengti rezoliuciją, tai skatina daryti ir Estija, kuri taip pat siūlo numatyti ir sankcijas, įskaitant ir tarptautinį ginklų embargą. Tuo metu Mianmaro pasiuntinys JT paragino įvesti virš šalies neskraidymo zoną bei paskelbti tikslines sankcijas ir ginklų embargą. Neramumai šioje Pietryčių Azijos šalyje tęsiasi nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė įvykdė valstybės perversmą ir nušalino civilinę lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či). Manoma, kad per šį laikotarpį žuvo daugiau kaip 700 žmonių. 

Kratos žurnalisto namuose Rusijoje. Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai atliko kratą tiriamosios žurnalistikos internetinio leidinio, neseniai paskelbusio straipsnių apie saugumo tarnybas, redaktoriaus Romano Anino namuose. Apie tai pranešė jo bendradarbiai leidinyje „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“). R. Anino advokato teigimu, žurnalistas atsidūrė tyrimo taikiklyje dėl „privatumo pažeidimo piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi“. Opozicinio leidinio „Novaja gazeta“ teigimu, teisėsaugos veiksmai yra kerštas. 

Urano sodrinimas Irane. Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) šeštadienį oficialiai atidarė modernių, sparčiau uraną sodrinančių 164 centrifugų IR-6 ir 30 centrifugų IR-5 kaskadas Netanzo urano sodrinimo įmonėje, kurios toliau pažeidžia įsipareigojimus pagal žlungantį 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos. Šis žingsnis lydėjo praėjusią savaitę įvykusias įžangines derybas tarp šalių, tebesilaikančių Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamo susitarimo. Sekmadienį Iranas pranešė, kad dėl elektros tiekimo gedimo Netanzo komplekse įvyko incidentas, tačiau patikino, kad nei taršos, nei nukentėjusiųjų jame nebuvo. 

Žemės drebėjimas Indonezijoje. Šeštadienį netoli Indonezijos krantų įvykęs 6 balų žemės drebėjimas pareikalavo mažiausiai šešių žmonių gyvybių ir apgadino pastatus Javos saloje. Apie dešimtą valandą ryto Lietuvos laiku įvykusių požeminių smūgių epicentras buvo maždaug už 45 km į pietvakarius nuo Rytų Javos provincijos miesto Malango, jo židinys glūdėjo 82 km gylyje.

Konstitucijos pataisos Kirgizijoje. Rinkėjai šioje Centrinės Azijos šalyje sekmadienį balsuoja dėl konstitucinės reformos, kuri leistų dabartiniam šalies prezidentui Sadyrui Žaparovui siekti antros kadencijos. Kirgizijoje pernai spalį įvyko parlamento rinkimai, kurių rezultatai buvo anuliuoti, tą patį mėnesį atsistatydino ir tuometinis prezidentas Soronbajus Žejenbekovas. Įkalinimo bausmę dėl įkaito pagrobimo nuo 2018 metų atlikusį dabartinį prezidentą S. Žaparovą išlaisvino protestuotojai, vėliau jis tapo šalies premjeru, o sausį – laimėjo prezidento rinkimus. 

Prezidento rinkimai. Savaitgalį prezidento rinkimai vyko Čade, Ekvadore ir Peru. Afrikos šalyje posto siekia jau tris dešimtmečius šaliai vadovaujantis Idrissas Deby (Idrisas Debi), jam ir prognozuojama pergalė. Ekvadoro rinkėjai renkasi iš dviejų kandidatų – mažai žinomo jauno socialisto Andreso Arauzo (Andreso Arauso), kurį remia buvęs šalies vadovas ir buvusio bankininko bei trečią kartą šio posto siekiančio politiko Guillermo Lasso (Giljermo Laso). Tuo metu rinkimus Peru apsunkina sudėtinga koronaviruso situacija šalyje, čia atidaryta triskart daugiau apylinkių nei įprastai, visos jos dezinfekuojamos, tvarką prižiūrės 20 tūkst. policininkų. 

The post Svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.