„Finansų ministerijai ant stalo pateikti projektai tik valstybinių kelių maždaug 1,3 mlrd. eurų sumai. Kas leistų iš esmės pagerinti visą būklę, spręsti tiltų, viadukų klausimus ir panašiai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

„Būklei pakelti (...) reikia gerokai, gerokai didesnio finansavimo ir čia bus politikų visų atsakomybė nuspręsti“, – teigė ministras.

Pasak jo, šiuo metu kelių būklė stabilizuota, tačiau, kad ji neblogėtų reikalingi papildomi veiksmai, spartesni jos gerinimo darbai.

„Pagrindines didžiųjų („Via Baltica“, Utenos plento, magistralės Vilnius-Kaunas – BNS) projektų piktžaizdes baigiame išrauti“, – sakė ministras.

„Kokios bus valstybės galimybės, kalbant ir apie papildomas pajamas ir panašiai, matysime ateityje“, – teigė jis.

Be to, ministro teigimu, reikėtų diskutuoti, ar valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ galėtų gauti tiesioginių pajamų, o nebūtų finansuojama per biudžetą.

„Ir galbūt akcizo dalį ir įvairiausias rinkliavas. Jei tai keliautų tiesiogiai įmonei, tada atsiranda įvairios erdvės kalbėti apie fondus ir panašiai. Dabar kai visos rinkliavos keliauja į biudžetą, vis dėlto, tai sukuria aplinkybes, kad dėl kelių biudžeto turime derėtis kasmet“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis sakė, kad Susisiekimo ministerija yra beveik parengusi tiesioginio pasiūlymą, „Via Lietuvos“ finansavimo pasiūlymą, kuris suteiktų įmonei daugiau erdvės valdyti savo finansinius srautus, skolintis.

Pasak M. Skuodžio, 2023 metais „Via Lietuva“ pirmąkart panaudojo visas jai skirtas lėšas, o šiemet darbams trūksta 60 mln. eurų.

„Minus 60 mln. eurų, pagal tai, kiek vykdome darbų. Ir negalime jų nevykdyti dėl kai kurių tiltų ir viadukų“, – sakė ministras.

M. Skuodis taip pat teigė, kad įmanoma, jog papildomas finansavimas galėtų būti skirtas dar šiemet.

Keliams šiemet skirta 872 mln. eurų. Pagal įstatymą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. 

Kovą „Via Lietuva“ pranešė, kad 2024–2027 metais į valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir atnaujinimą investuos daugiau nei 1,7 mlrd. eurų.

The post Susisiekimo ministras mano, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas appeared first on LAIKMETIS.

„Kelių būklės palaikymui ir gerinimui vis dar skiriame per mažai lėšų. Turime ieškoti būdų, kaip daugiau investuoti į kelius, tuo pat metu plečiant savivaldybių savarankiškumą tvarkant rajoninius kelius“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Susitikime su rajono meru Kazimieru Račkauskiu jis aptarė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, vis dar didelę valstybinių žvyrkelių dalį tarp visų savivaldybės kelių.

Turime ieškoti būdų, kaip daugiau investuoti į kelius, tuo pat metu plečiant savivaldybių savarankiškumą tvarkant rajoninius kelius

Taip pat aptartos kliūtys efektyviau įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. 

„Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, nepaprastai svarbus tiek valstybės, tiek savivaldos strateginis požiūris. Kryptingam veikimui ir reformos sėkmei būtinas sutelktas adekvatus valstybinis finansavimas. Tai esminė prielaida sprendžiant švietimo pagalbos specialistų trūkumo ir kitas aktualias problemas“, – sakė prezidentas.

Aptartas ir vėluojantis specialiųjų tikslinių dotacijų skyrimas socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia finansuoti. Sutarta peržiūrėti lėšų skyrimo tvarką ir su atsakingomis institucijomis įvertinti reikiamų pokyčių galimybes.

The post G. Nausėda: savivaldai reikia daugiau savarankiškumo tvarkant rajoninius kelius appeared first on LAIKMETIS.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad biudžetas koreguotas atsižvelgus į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus.

„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę: žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės, skatinimas. Sąžiningai įvertinus turimas galimybes, teikiamas patobulintas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, jame papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė ministrė.

Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai teks papildomi 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos

Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai teks papildomi 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių. Dar 117 mln. eurų papildomai numatoma skirti Europos Sąjungos paramos, paimant  lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje.

Žmonių pajamų didinimui papildomai skiriama 8,6 mln. eurų, iš jų 4,7 mln. eurų – atlyginimų didinimui atvejo vadybininkams, bausmių vykdymo sistemos medikams, 2 mln. eurų – prokurorų darbo užmokesčiui ir komisijų socialinių garantijų suvienodinimui, dar 1,9 mln. eurų – atlyginimų didinimui, pavyzdžiui, Migracijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentuose, kaip siūlė Seimo komitetai. 

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus 2024  metų biudžeto projektą ir numačius papildomų išlaidų biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

The post Vyriausybė patikslino kitų metų biudžeto projektą, dar 157 mln. eurų skiriama keliams appeared first on LAIKMETIS.

„Kelininkų lobizmas jungia sunkiąją techniką ir bando volais pervažiuoti per kitoms sritims Vyriausybės suplanuotas išlaidas“, – BNS antradienį sakė M. Lingė. Jo vadovaujamas komitetas yra pagrindinis svarstant kitų metų biudžeto projektą.  

M. Lingė taip pat teigė pasigedęs pajamų šaltinio, iš kurio kelininkams būtų skiriamos papildomos lėšos. 

„Nepasiūloma šaltinių, kurie generuotų papildomas pajamas, o ne bandytų nugremžti finansinį asfaltą nuo Vyriausybės prioritetinėmis įvardintų sričių: gynybos stiprinimo, švietimo susitarimo vykdymo bei nuoseklaus žmonių pajamų didinimo, kuris ypač svarbus siekiant, kad žmonės pajustų realų pajamų augimą, kurį anksčiau suvalgydavo infliacija“, – pabrėžė M. Lingė. 

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenkos teigimu, norint sutvarkyti Lietuvos kelius, jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.   

„Visos vinječių pajamos turi atitekti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP – BNS), 80 proc. akcizo, kuris yra už automobilių kurą, turi atitekti KPPP. Vyriausybė planavo didindama vinječių kainą surinkti 100 mln. eurų, iš akcizo – 950 mln. eurų. Tai bendra KPPP suma turi būti 860 mln. eurų“, – Ekonomikos komitete antradienį tvirtino Š. Frolenka.    

Lobisto teigimu, sprendimas skirti daugiau pinigų KPPP yra „politinės valios klausimas“.

Pasak M. Lingės, bet kokie žongliravimai procentais, kiek iš kokio mokesčio turėtų būti skiriama keliams, yra antikonstituciniai.

Pasak M. Lingės, bet kokie žongliravimai procentais, kiek iš kokio mokesčio turėtų būti skiriama keliams, yra antikonstituciniai

M. Lingės teigimu, jau būta pavyzdžių, kai buvo panaikinti sprendimai, Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„KT, nagrinėdamas aplinkybes, kai įstatymais iš anksto nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas, konstatavo, kad nuostatos, numatančios tikslias procentines išraiškas konkrečiai sričiai, prieštarauja Konstitucijai ir kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius“, – aiškino komiteto vadovas.  

Kelių priežiūros ir plėtros programoje 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų). 

The post M. Lingė: reikalavimai daugiau skirti lėšų keliams yra antikonstituciniai appeared first on LAIKMETIS.

„Užfiksuotos šešios vietos, kuriose matyti pakitimai po reaktoriaus vežimo – nustatyti salelių bortelių pažeidimai, vienoje vietoje – Tilžės gatvėje, kur krovinys stovėjo ilgesnį laiką, fiksuotos įspaudos kelio dangoje“, – antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. 

Pasak jos, „Orlen Lietuva“ kompensuos patirtą žalą, jos rangovas artimiausiu metu išasfaltuos apgadintą dangą Tilžės gatvėje. 

Gabenant krovinį gatvėse buvo klojami specialūs lakštai, kuriais siekta amortizuoti apkrovą, apsaugoti komunikacijas. Prieš ir po kelionės gatvės nuskenuotos ir palyginta buvusi ir esama būklė. Klaipėdos savivaldybė yra užsitikrinusi 1 mln. eurų nenumatytiems atvejams, iš šių lėšų bus kompensuotas remontas. 

Pasak Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko, bus panaudota tik nedidelė rezervuotų lėšų dalis. 

„Kol kas didelių problemų, kurias būtų sukėlęs krovinio gabenimas, nefiksuojame, iš rezervuotų lėšų bus panaudota tik dalis. Tačiau negalime atmesti tikimybės, kad poveikis infrastruktūrai gali išryškėti ir vėliau, galbūt net po metų ar kelių. Tikimės, kad ir ateityje su „Orlen Lietuva“ bei krovinio vežėjais „Mammoet“ pavyks rasti sprendimus, jei tik išryškės naujų pažeidimų“, – pranešime sakė A. Kamarauskas. 

negalime atmesti tikimybės, kad poveikis infrastruktūrai gali išryškėti ir vėliau, galbūt net po metų ar kelių

Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tik rugsėjo pabaigoje žinos, ar reaktoriaus pervežimas padarė žalos valstybiniams keliams – direkcijos vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius BNS antradienį sakė, kad duomenys apie kelių būklę jau surinkti, juos išanalizavus bus sprendžiama, ar iš krovinio pervežėjų reikalauti atsakomybės.

„Mūsų 138 kilometrus kelių duomenys buvo surinkti, dabar jie analizuojami, maždaug rugsėjo pabaigoje žinosime rezultatus“, – sakė R. Lipkevičius.

LAKD anksčiau BNS teigė, jog planuojant reaktoriaus pervežimą buvo platinamos kai kurios sankryžos, nuovažos ir keliai, sustiprinta jų važiuojamoji dalis, sutvirtintos sankasos, rekonstruoti tiltai. Šie darbai atlikti užsakovo lėšomis.

Italijoje pagamintas 2,5 tūkst. tonų sveriantis 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius specialiu laivu į Klaipėdos uostą buvo atgabentas rugpjūčio 1-ąją ir iškrautas bendrovėje „Bega“, iš ten įrenginys išvežtas rugpjūčio 6-osios naktį, per naktį laikytas Tilžės gatvėje ir kitą naktį tęsė kelionę. 

Iš Klaipėdos uosto į bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose išvežtas krovinys kelionės tikslą pasiekė rugpjūčio 21-ąją.

The post „Orlen Lietuva“ atlygins žalą, kurią sukėlė rekordinis krovinys, Klaipėdos miestui appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei saugomų teritorijų suniokojimo pareikšti dviem asmenims ir vienai bendrovei.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, valstybės tarnautojams prilyginti asmenys – sostinėje registruotos kelių tiesimo bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius ir jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius – įtariama, siekdami turtinės naudos, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pažeisti teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais beveik 2 tūkst. tonų statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.

Įmonė taip pasielgė, įgyvendindama iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą, Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją.

Turimais duomenimis, už 1,72 kilometrų ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą ir, kad pagal projektą rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose.

Nustatyta, kad senas asfaltas buvo supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei kelis miško keliukus, esančius Neringoje.

Aplinkosaugos specialistų vertinimu, šiais veiksmais, manoma, buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams bei Nidos senovės gyvenvietei, vadinamai Penkių kalvelių gyvenviete.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad gamtai padaryta turtinė žala galimai viršija 5,6 mln. eurų, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai.

Siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančio prokuroro nutarimu abiejų bendrovės vadovų ir juridinio asmens turtui, kurio vertė apie 2 mln. eurų, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Dėl piktnaudžiavimo įtariamiesiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą – iki šešerių metų, už valstybinio parko suniokojimą – iki penkerių metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis.

The post Teisme - byla dėl aplinkai padarytos daugiau nei 5,6 mln. eurų žalos Neringoje appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienio vakarą meras feisbuke skelbė, kad miestą valančioms bendrovėms pareiškė pretenzijas ir neatmeta, kad joms bus taikomos nuobaudos. 

„Galima teigti, kad mašinų, valančių miesto gatves pakanka, vairuotojų taip pat, dirbama pakankamai intensyviai, tačiau "egiptietiška" druska (nebe baltarusiška, kaip buvo iki šiol), kurią viešųjų pirkimų būdų nusipirko "valytojai" Klaipėdoje (o ir regioninių kelių prižiūrėtojai taip pat), deja, bet neatitinka keliamų reikalavimų mūsų žiemos sąlygoms<..>

Manau, kad sankcijos iki pačių griežčiausiųjų bus pritaikytos, bet gatvėse ir keliuose slidinėjome vakar, slidinėjame ir šiandien, nors tos druskos, „afrikietiškosios“, beriama buvo gerokai daugiau nei reikėtų pagal normatyvus. Tačiau efektas – arba minimalus, arba jo net ir nebuvo ir tai, deja, bet faktas“, – feisbuke skelbė meras.

V. Grubliauskas skelbė susitiksiantis su bendrovių, kurios dalyvauja miesto valyme, vadovais, „kad nedelsiant būtų rasti reikalingi ir operatyvūs sprendimai, o miesto gatvės ir šaligatviai būtų valomi kaip pridera“. 

Ne tokia veiksminga druska

Uostamiesčio gatves valančios bendrovės teigia darančios viską – valančios sniegą, beriančios smėlį ir druską, tačiau pastaroji į oro sąlygas reaguoja kitaip nei anksčiau naudota baltarusiška druska.

„Mes kalti būtume, jei neišvažiuotume, o kai išvažiuoji, ir beri, ir valai, ir to sniego tiek per kelias dienas kiek žiemų nebuvo“, – BNS sakė šiaurinę Klaipėdos miesto dalį valančios bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovas Vaidas Ramanauskas. 

Mes kalti būtume, jei neišvažiuotume, o kai išvažiuoji, ir beri, ir valai, ir to sniego tiek per kelias dienas kiek žiemų nebuvo

Anot jo, šį savaitgalį darbo valant gatves įdėta itin daug, tačiau „rezultato gero neturime“.

„Pirmas dalykas, dėjo daug sniego, buvo piko metas ir po to staigiai krito temperatūra, tai iškart važinėtą sniegą pavertė ledu. Ir toliau, kada po piko išvažiavo mašinos, (teko – BNS) bert ir valyt, jau ledas po apačia suformuotas, – sakė V. Ramanauskas. – Kaip parodė praktika, kadangi baltarusiškos druskos nebėra, yra egiptietiška, ji neefektyviai tirpdo“.

Bendrovės vadovo teigimu, šiomis dienomis gatvėse buvo išbertas rekordinis kiekis druskos, tačiau jis ledo nesutirpdo. Specifikacijose nurodoma, kad ši druska efektyviausia esant -12 laipsnių temperatūrai. Klaipėdoje temperatūra kol kas nebuvo nukritusi žemiau -10.

„Buvo -10, ji netirpo, o ar tirptų prie -12, nežinia“, – kalbėjo vadovas, 

V. Ramanauskas teigė, kad bendrovės „tokia situacija tikrai nedžiugina“, tačiau vairuotojai šešiomis transporto priemonėmis dirba pakaitomis tiek dieną, tiek naktį. Į pagalbą pasitelktas ir subrangovas. 

„Darbą padarai, bet viduj jautiesi blogai, nes efekto nėra. Žmonės pikti, pikta valdžia, baudom ir kitom sankcijom kalba, bet situacija nepasikeis, druskos nesuminkštinsime“, – sakė bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovas. 

Bėrė gausiau

Pietinę miesto dalį valančios bendrovės „Vakarų švara“ vienas bendrasavininkų Virgilijus Šidlauskas BNS teigė, jog kelių barstymui įmonė dar turėjo užsilikusios baltarusiškos druskos, nors naudoja ir egiptietišką. 

„Baltarusiškos nedaug turėjom, beriam egiptietišką, bet reaguoja prasčiau – tai faktas. Reaguoja prasčiau į sniegą, į temperatūrą, prasčiau dirba, nei dirbdavo ana“, – sakė V. Šidlauskas

Anot jo, bendrovė druskos bėrė daugiau nei tradiciškai, tačiau situaciją veikia ir pačios oro sąlygos – gausus sniegas, žema temperatūra. 

Savaitgalį bendrovė sulaukė skambučio iš miesto valdžios, tačiau, pasak V. Šidlausko, „didelių pretenzijų niekas nereiškė“. 

Jo teigimu, pietinėje miesto dalyje gatvės buvo maksimaliai valomos ir pakankamai švarios. 

The post Klaipėdos meras dėl slidžių gatvių kaltina egiptietišką druską, rengia pasitarimą appeared first on LAIKMETIS.