Reidai primena persekiojimus ankstesnio prezidento Nursultano Nazarbajevo valdymo metu 1991-2019 m., sakė vienas Kazachstano teisės ekspertas "Christian Daily International".

"Reidų, persekiojimų ir baudų prieš religines mažumas praktika dažnai pasitaikydavo priimant religinės veiklos įstatymo pataisas", - sakė teisės ekspertas, kuris baiminasi, kad artimiausiu metu Kazachstanas gali sugriežtinti religinius įstatymus.

"Taigi, viena vertus, ši situacija labai primena senojo režimo metodus", - sakė jis. - "Tačiau tai taip pat gali būti provokacija prieš naująją [prezidento Kasymo-Jonmaro Tokajevo] vyriausybę, nes "Forum 18" aprašyti precedentai Pietų Kazachstane įvyko tuo metu, kai JAV ambasada rinko informaciją apie religinių laisvių būklę, siekdama parodyti, kad Nazarbajevo ir Tokajevo režimai yra vienodai autoritariniai. Tokia nuomonė taip pat verta dėmesio".

Jis teigė, kad evangelikų persekiojimas Kazachstane, esant naujajam režimui, tik stiprės.

Neseniai "Forum 18" pranešė, kad kovo ir balandžio mėn. policija surengė keturis reidus trijose neregistruotose protestantų bažnyčiose Šuisko rajone, netoli sienos su Kirgizija. Pranešama, kad pareigūnai filmavo tikinčiuosius ir reikalavo iš jų raštiškų paaiškinimų apie jų veiklą bažnyčiose. Jie taip pat skyrė septynias baudas.

Balandžio 14 d. policija surengė reidą Šu baptistų bažnyčioje, o praėjus dviem dienoms po antrojo reido, balandžio 30 d., policija apklausė 77 metų pastorių Andrejų Boipravą jo namų kieme Šu kaime. Policija apkaltino bažnyčios vadovą "neteisėta misionieriška veikla", nors susirinkimai vyko maldos namuose, kuriuose dalyvavo tik jo bažnyčios nariai.

Pastorius atsisakė pasirašyti pranešimą apie tariamą nusikaltimą. Jo byla nagrinėjama Šu apygardos teisme, data nenustatyta.

Bendrame pareiškime bažnyčios nariai teigė bijantys, kad veiksmai prieš pastorių gali sukelti "grėsmę jo gyvybei ir sveikatai", nes jo būklė medicininiu požiūriu yra "nepatenkinama", pranešė "Forum 18".

The post Kazachstane sustiprėjo baptistų persekiojimas appeared first on LAIKMETIS.

Kazachstanas palaiko glaudžius ryšius su Rusija, tačiau stengiasi išlikti diplomatiškai neutrali Ukrainos klausimu, siekdama palaikyti gerus santykius ir su Rusija, ir su Vakarais.

„Kazachai socialiniuose tinkluose pasisako prieš Rusijos dainininką Grigorijų Lepsą, kuris remia Rusijos vykdomą okupaciją Ukrainoje. Koncertą organizavusi grupė nusprendė jį atšaukti“, – pirmadienį sakė pietrytinės Almatos srities pareigūnai.

Šis sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai G. Lepsas pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Maskvos pajėgoms. 

G. Lepsas pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Maskvos pajėgoms

„Padarysime viską, ką galime, dėl savo kariuomenės, nesvarbu, ar tai būtų dainavimas, ar finansinė parama mūsų kariams“,  – pareiškė jis anksčiau šį mėnesį Sankt Peterburge vykusiame forume. 

Jis taip pat pritarė vieno menininko pasiūlymui skirti 1 mln. rublių (apie 11 000 eurų) už kiekvieną per karą sunaikintą Ukrainos tanką.

G. Lepso vadybininkas Vladimiras Juriupinas nesureikšmino šio veiksmo. 

„Tai nėra didelė problema. Galime apsieiti ir be Kazachstano. Remiame savo šalį ir toliau ją remsime“, – pareiškė jis Rusijos naujienų svetainei „Gazeta“.

The post Kazachai atšaukė Rusijos karą Ukrainoje palaikančio dainininko koncertą appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau naujausias to variantas įvyko Kazachstane prieš metus. 2022 metų sausio 2-ąją Mangystau regione prasidėjusios demonstracijos greitai išplito po visą Centrinės Azijos šalį į visus jos didžiuosius miestus.

Pirminė priežastis buvo kylančios degalų kainos. Tačiau protestai augo ant dešimtmečius trukusio nepasitenkinimo. Jie suvienijo prodemokratinius ir antikorupcinius aktyvistus, naftos chemijos pramonės profesinių sąjungų narius ir žmones, pasipiktinusius skurdu ir prastomis viešosiomis paslaugomis.

Tai nebuvo „spalvotoji revoliucija“, kokių matėme kitose buvusios sovietų imperijos dalyse: ji buvo platesnė, gilesnė ir ne tokia kryptinga, nes rėmėsi klestinčia šalies pilietine visuomene, kuri daugiausia veikia už oficialios politinės sistemos ribų. Nebuvo vieno lyderio. 

Protestai buvo didžiulis sukrėtimas sustabarėjusiai Kazachstano politinei sistemai, kuri tris dešimtmečius pabrėžė, kad stabilumas yra ekonomikos augimo pagrindas. Neabejotinus pasiekimus šioje srityje temdo represijos ir nelygybė, o buvusio prezidento Nursultano Nazarbajevo šeimai priklauso didžioji dalis šalies valdžios ir turtų. „Shal, ket!“ (Seneli, išeik!) – toks buvo pagrindinis demonstrantų reikalavimas: kad tvarkos po 1991 metų architektas, nominaliai atsistatydinęs 2019-aisiais, visiškai pasitrauktų iš viešojo gyvenimo.

K.-Ž Tokajevas taip pat paprašė pagalbos iš išorės, prisidengdamas taikos palaikymo misija iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos .

Valdžios institucijos, kurioms dabar vadovauja prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, į tai atsakė pažadais dėl reformų ir praktinėmis represijomis. Motyvuojant protestų metu vykusiu plėšikavimu ir kitais neramumais, paskelbta nepaprastoji padėtis ir įsakyta saugumo pajėgoms šaudyti į „teroristus“ be įspėjimo.

Žuvo mažiausiai 238 žmonės. Sulaikytieji buvo kankinami taip žiauriai, kaip iki tol Kazachstane nėra buvę. K.-Ž Tokajevas taip pat paprašė pagalbos iš išorės, prisidengdamas taikos palaikymo misija iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Kremliaus vadovaujamo posovietinio karinio aljanso.

Nuo to laiko Kazachstanas liko įšaldytas. Už dalyvavimą protestuose nuteista 1 000 žmonių. Prieš juos panaudotas smurtas nebuvo ištirtas. Kalbos apie politinę „demonopolizaciją“ ir ekonomines reformas pasirodė esančios tuščios. Prieš N. Nazarbajevo klano privilegijas imtasi tik simbolinių veiksmų.

Birželį įvykęs konstitucinis referendumas buvo apsimestinis, lapkritį surengti prezidento rinkimai – taip pat, o šių metų birželį vyksiantys parlamento rinkimai vargu ar bus kitokie. Tikslas – suteikti režimui teisėtumo regimybę, o ne reformuoti šalį. 

Kazachstano sprendimų priėmėjai supranta, kad jų padėtis yra pavojinga, nes šalis yra įsprausta tarp Rusijos ir Kinijos, todėl disidentų atžvilgiu vykdo abiem kaimynėms paslaugią politiką. Iš šalies pabėgęs Rusijos saugumo pareigūnas Michailas Žilinas ką tik buvo deportuotas atgal į Kremliaus gniaužtus. Etniniai kazachai, kurie bėga nuo Kinijos komunistų partijos valdymo, taip pat neranda prieglobsčio savo antrojoje tėvynėje.

Tačiau režimo užsienio politikoje pastebimi nedideli nepriklausomybės požymiai. Valdžia stiprina ryšius su Turkija. Gegužę Tokajevas lankėsi Ankaroje, o spalį atsakomąjį vizitą surengė Recepas Tayyipas Erdoganas. Šį rudenį Kazachstane taip pat lankėsi du Europos Sąjungos lyderiai. Kazachstanas plėtoja nepriklausomus eksporto maršrutus per Kaspijos jūrą ir Kaukazą.

Įspūdingiausia, kad Kazachstano ambasada Kyjive pastatė „Nenugalimumo jurtą“ Ukrainos Bučos mieste, kuriame pernai buvo įvykdyti vieni iš didžiausių Rusijos karo nusikaltimų. Jurtoje vietiniai gyventojai gali pasinaudoti elektros energija, internetu, sušilti ir pavalgyti karšto maisto. Malonus gestas. Tačiau net ir sunkiausiai besiverčiantys ukrainiečiai turi tai, ko trūksta kazachams – laisvę.

The post Edwardas Lucasas. Kazachstanas slysta iš Kremliaus nagų appeared first on LAIKMETIS.

„Nacionalinio saugumo komitetas, padedamas prokurorų, užkardė nusikalstamos grupuotės, planavusios ir organizavusios masines riaušes šių metų lapkričio 20 dieną, veiklą“, – sakoma saugumo tarnybų pranešime.

Anot komiteto, grupuotė planavo „surengti riaušes, perversmą ir paskelbti laikinąją vyriausybę“, taip pat ginklais ir sviediniais atakuoti administracinius pastatus ir teisėsaugos įstaigas.

Buvo konfiskuoti ginklai, įskaitant Kalašnikovo automatus, nupjautavamzdžius šautuvus, šaudmenis ir medžiagas Molotovo kokteiliams gaminti, taip pat radijo imtuvai, sakoma pranešime.

Pasak valdžios, perversmą, kuriam Kazachstanas pranešė užkirtęs kelią, planavo surengti buvusio pareigūno, tapusio opozicijos veikėju tremtyje, šalininkai

Pasak valdžios, perversmą, kuriam Kazachstanas pranešė užkirtęs kelią, planavo surengti buvusio pareigūno, tapusio opozicijos veikėju tremtyje, šalininkai ir pridūrė, kad įtariamieji „pritaria tremtyje gyvenančio opozicionieriaus Mukhtaro Ablyazovo (Muchtaro Abliazovo) pažiūroms“.

Šioje didelėje buvusioje sovietinėje šalyje sekmadienį vyks pirmalaikiai prezidento rinkimai, kurie, kaip tikimasi, įtvirtins dabartinio prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo Žomarto Tokajevo) valdžią, praėjus keliems mėnesiams po to, kai sausio mėnesį visoje šalyje vyko smurtiniai protestai prieš degalų kainas, per kuriuos žuvo daugiau kaip du šimtai žmonių.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše saugumo tarnybos pridūrė, kad „po sausio įvykių radikalūs elementai toliau rengia planus destabilizuoti šalį ir užimti Kazachstano miestus, įskaitant Almatą ir Astaną“, didžiausią šalies miestą ir sostinę.

K.-J. Tokayevas, kuris per smurto protrūkį įsakė teisėsaugai „šaudyti ir žudyti“, tapo šalies vadovu 2019 metais ir nuo to laiko varžo opoziciją bei stiprina savo valdžią, nustumdamas į šalį savo autoritarinį pirmtaką Nursultaną Nazarbayevą (Nursultaną Nazarbajevą).

The post Kazachstane sulaikyti 7 asmenys, planavę riaušes ir perversmą prieš prezidento rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

„Vidurinė Azija ir Europa suartėja ir tampa vis labiau susijusios“, – sakė Ch. Michelis per spaudos konferenciją su Kazachstano prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu (Kasymu Žomartu Tokajevu) šios šalies sostinėje Astanoje.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas pavadino Kazachstaną „svarbiu partneriu“ ir išreiškė viltį „plėtoti bendradarbiavimą“.

Ch. Michelio vizitas surengtas praėjus aštuoniems mėnesiams po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, privertusio Rusijos kaimynes iš buvusios Sovietų Sąjungos sunerimti ir pakursčiusio Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.

Vidurinės Azijos šalys, tradicinės Maskvos sąjungininkės, laikosi labai atsargios pozicijos Kremliaus agresijos Ukrainoje atžvilgiu

„Čia lankausi sudėtingu metu tiek Europai, tiek ir platesniam regionui“, – sakė Ch. Michelis ir pasmerkė Maskvos „agresijos karą“.

10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku jis turėjo susitikti su visų penkių Vidurinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikijos ir Turkmėnistano – vadovais.

Tai pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausio lygio susitikimas. Ch. Michelis pavadino jį „daug daugiau nei vien politiniu dialogu tarp dviejų regionų“.

„Tai reikšmingas mūsų sustiprinto bendradarbiavimo simbolis“, – teigė jis.

Kazachstanas prieš dvi savaites Astanoje surengė kelis kitus viršūnių susitikimus; juose dalyvavo Rusija, taip pat Kinija ir Turkija, irgi siekiančios stiprinti savo įtaką regione.

Vidurinės Azijos šalys, tradicinės Maskvos sąjungininkės, laikosi labai atsargios pozicijos Kremliaus agresijos Ukrainoje atžvilgiu – nei ją smerkia, nei atvirai remia.

K.-J. Tokayevas birželį netgi viešai apsižodžiavo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atsisakęs pripažinti Ukrainos separatistines „respublikas“, kurias vėliau Maskva paskelbė aneksavusi.

Kazachstanas, kuriame gausu naudingųjų iškasenų, yra labai svarbus didžiuliam Kinijos projektui „Juostos ir kelio iniciatyva“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI).

Turkija taip pat labiau domisi šiuo regionu, pabrėždama savo etnolingvistines ir religines sąsajas su Vidurine Azija.

The post ES ragina megzti glaudesnius ryšius su Kazachstanu ir visa Vidurio Azija appeared first on LAIKMETIS.

„Pastaruoju metu pas mus atvyksta daug žmonių iš Rusijos, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą). – Dauguma jų priversti išvykti dėl beviltiškos padėties. Turime jais pasirūpinti ir užtikrinti jų saugumą.“

Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tūkstančių rezervistų šaukimą dalyvauti kare Ukrainoje. Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją.

Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.

The post K.-J. Tokayevas: Kazachstanas užtikrins nuo mobilizacijos bėgančių rusų saugumą appeared first on LAIKMETIS.

Skyrė dėmesio praėjusios kelionės apžalgai

„Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė gerąją taikos naujieną. Šitas yra visų Viešpats“ (Apd 10, 34–36).

„Praėjusią savaitę, nuo antradienio iki ketvirtadienio, lankiausi Kazachstane, didžiulėje centrinės Azijos šalyje, kur vyko VII pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongresas“, – rugsėjo 21 dienos bendrojoje audiencijoje priminė popiežius Pranciškus.

Trečiadienio susitikimą jis skyrė šios kelionės apžvalgai ir religinių lyderių susitikimo prasmei. Popiežius padėkojo Kazachstano valdžiai už jo priėmimą ir už religinių lyderių kongresų organizavimą, už šalies iniciatyvą būti susitikimų ir dialogo vieta, tad ir už buvimą taikos bei žmonių brolybės skatintoja. Ir religijos iš tiesų turi kurti pasaulį, kuriame klausomasi vienas kito ir gerbiamas visų skirtingumas.

Popiežius padėkojo Kazachstano vyriausybei

Popiežius padėkojo Kazachstano vyriausybei, kuri, atsikračiusi ateizmo jungo, siūlo civilizacijos kelią, sujungiantį politiką ir religiją, tačiau jų nesupainiojantį ir neatskiriantį, aiškiai pasmerkiantį fundamentalizmą ir ekstremizmą. Tai subalansuota ir jungianti laikysena.  

Kongrese buvo aptarta ir patvirtinta deklaracija, kuri yra tarsi  2019 m. vasario mėnesį Abu Dabyje pasirašytos deklaracijos apie žmonių brolybę pratęsimas. Tai dar vienas žingsnis seniai prasidėjusioje kelionėje, pažymėjo popiežius, primindamas 1986 metų tarpreliginį susitikimą už taiką Asyžiuje, kurį sušaukė šv. Jonas Paulius II. Pranciškus paminėjo ir toliaregį Jono XXIII bei Pauliaus VI žvilgsnį, taip pat didžias kitų religijų figūras, kaip kad Mahatma Gandhi, primindamas, kad netrūko ir netoliaregės kritikos.    

Ir kaip galime neprisiminti daugybės kankinių, įvairaus amžiaus, kalbų ir tautų vyrų ir moterų, kurie savo gyvybe sumokėjo už ištikimybę taikos ir brolybės Dievui? Žinome, jog iškilmingos akimirkos yra svarbios, tačiau tik kasdienis įsipareigojimas, konkretus liudijimas kuria geresnį pasaulį visiems, pridūrė popiežius.

Tęsdamas kelionės Kazachstane apžvalgą, jis priminė, kad taip pat susitiko su Kazachstano politikos, kultūros ir kitais visuomenės  atstovais, su šiame krašte gyvenančia Bažnyčios bendruomene.

Norėtų padrąsinti Kazachstano pašaukimą būti susitikimo vieta

Susitikime su visuomenės atstovais, pažymėjo Pranciškus, jis norėjo padrąsinti Kazachstano pašaukimą, apspręstą geografijos ir istorijos aplinkybių, būti susitikimo vieta: čia gyvena apie penkiasdešimt etninių grupių, kurios kalba aštuoniasdešimčia kalbų. Jis taip pat palinkėjo eiti vis brandesnės ir į visos visuomenės poreikius atsiliepiančios demokratijos kūrimo keliu. Tai sunkus uždavinys, kurio įvykdymui reikia laiko, tačiau jau dabar galima pripažinti įvairius pozityvius Kazachstano pasirinkimus, įskaitant branduolinių ginklų atsisakymą (šiandien vėl girdime apie beprotišką jų panaudojimą), žingsnius energetikos ir aplinkos politikose.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, susitikime su katalikų bendruomene jam buvo malonu pamatyti laimingų, entuziastingų ir linksmų žmonių. Nors katalikų didžiulėje Kazachstano teritorijoje yra nedaug, tai nereiškia, kad jie negali duoti evangelinių vaisių: priešingai, mažumas gali būti palaiminimas, kuris moko pasikliauti Dievu, o ne žmogiškais dalykais, skatina bendradarbiavimą su kitų konfesijų krikščionimis ir brolystę su visais. Kazachstano tikinčiųjų bendruomenė yra maža, tačiau ne uždara. Ji nelindi gynybinėse pozicijose, bet yra atvira ir pasitikinti Šventosios Dvasios, pučiančios kur nori ir kaip nori, veikimu.         

religijos iš tiesų turi kurti pasaulį, kuriame klausomasi vienas kito ir gerbiamas visų skirtingumas.

„Prisiminėme šventosios Dievo tautos kankinius, vyrus ir moteris, kurie tiek daug kentėjo dėl tikėjimo per ilgą persekiojimų laikotarpį“, – pridūrė popiežius. Pasak jo, Mišios katalikų bendruomenei, sutapusios su Šventojo Kryžiaus švente, vyko Nur Sultano parodų rūmuose, itin modernios architektūros apsuptyje. Pasaulyje, kuriame susipina progresas ir regresas, Kristaus Kryžius išlieka išganymo inkaru ir vilties ženklu, kuris nenuvilia, nes remiasi gailestingo ir ištikimo Dievo meile. 

„Jam dėkojame už šią kelionę ir meldžiamės, kad ji duotų gausių vaisių Kazachstano ateičiai ir piligrimų Bažnyčios gyvenimui šioje šalyje“, – sakė popiežius Pranciškus rugsėjo 21 d. bendrojoje audiencijoje.

Pasaulinė Alzheimerio ligonių diena

Bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius Pranciškus priminė, jog tądien minima Pasaulinė Alzheimerio ligonių diena, pasidalijo savo telefoniniu pokalbiu su kardinolu K. Krajewskiu, kuris jo vardu nuvežė humanitarinę pagalbą ir aplankė įvairias Ukrainos vietoves, įskaitant prie Iziumo atrastas bendras kapavietes.

„Šiandien minima Pasaulinė Alzheimerio ligos diena – tai liga, kuria serga daugybė žmonių, kurie dėl jos dažnai nustumiami į visuomenės užribį, – sakė popiežius Pranciškus. – Melskimės už Alzheimerio liga sergančius ligonius, jų šeimas ir tuos, kurie jais meiliai rūpinasi, kad jie sulauktų vis didesnės paramos ir pagalbos“. Popiežius taip pat pasveikino Šv. Petro aikštėje buvusią ligonių asociacijos delegaciją, atstovaujančią tiems, kuriems taikomas hemodializės gydymas ir buvo transplantuoti organai.

The post Popiežius dalinosi kelionės į Kazachstaną svarba appeared first on LAIKMETIS.

„Taika yra neatidėliotina, nes bet koks karinis konfliktas ar įtampos ir konfrontacijos protrūkis šiandien gali sukelti tik nepalankų „domino efektą“ ir kelti rimtą grėsmę tarptautinių santykių sistemai“, – sakė popiežius.

85 metų pontifikas apie tai perspėjo besibaigiant septintajam Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongresui.

Kas trejus metus rengiamame tarpreliginiame susitikime dalyvavo apie 100 delegacijų iš 50 šalių.

Kazachstano sostinėje Nur Sultane dvi dienas vykusiame forume dalyvavo ir aukščiausios sunitų islamo institucijos „al Azhar“ didysis imamas.

Baigiamajame susitikimo pareiškime lyderiai buvo paraginti „atsisakyti agresyvios ir destruktyvios retorikos, kuri lemia pasaulio destabilizaciją, ir nutraukti konfliktus bei kraujo praliejimą“.

Tačiau 35 punktų deklaracijoje beveik septynis mėnesius trunkantis karas Ukrainoje nebuvo paminėtas.

Pareiškime taip pat deklaruojama parama „moterų teisių ir orumo apsaugai (ir) jų, kaip lygiaverčių šeimos ir visuomenės narių, socialinio statuso gerinimui“.

Popiežius asmeniškai paragino suteikti moterims „didesnius vaidmenis ir atsakomybes“

Popiežius asmeniškai paragino suteikti moterims „didesnius vaidmenis ir atsakomybes“.

„Kiek mirčių būtų išvengta, jei moterys dalyvautų priimant sprendimus! – pareiškė jis. – Dirbkime tam, kad jos būtų labiau gerbiamos, pripažįstamos ir įtraukiamos“.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus paskyrė daugiau moterų į aukštas pareigas Vatikano vyriausybėje, tačiau nė viena iš jų neturi ministro rango.

Iš maždaug 80 atstovų, susėdusių prie didžiulio apvalaus stalo Nepriklausomybės rūmuose Nur Sultane, tik kelios buvo moterys.

Ketvirtadienį popiežius apsilankė katedroje, pašvęstoje Mergelei Marijai, Nuolatinei Pagalbai, kur pasakė kalbą ir sulaukė šiltų vietos dvasininkų aplodismentų.

Vėliau jis turi išvykti į Romą ir atvykti apie 20 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

The post Popiežius perspėja dėl karo sukeliamo „domino efekto“ appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius katedroje, pašvęstoje M. Marijai, Nuolatinei Pagalbai, klausėsi tikinčiųjų liudijimų. Apie mažosios kaimenės gyvenimą ir iššūkius daugiakultūriniame ir daugiareliginiame Kazachstane liudijo kunigas, vienuolė, pasaulietė ir pastoracijos darbuotojas. Po to į susirinkusius Kazachstano ir Vidurinės Azijos vyskupus, kunigus, diakonus, pašvęstuosius, seminaristus ir pastoracijoje tarnaujančius pasauliečius kreipėsi popiežius.

Jis visų pirma užtikrino, kad Bažnyčioje nėra svetimšalių, nors beveik visi Kazachstano katalikai yra kilę iš skirtingų kraštų. „Bažnyčios grožis glūdi tame, kad esame viena šeima, kurioje nėra svetimųjų: esame šventoji Dievo tauta, praturtinta daugelio tautų. Visų mūsų pašaukimas – skelbti Jėzaus naujumą.“ Popiežius drąsino „nepaliaujamai skelbti išganymo širdyje esantį Jėzų: Jėzaus naujumą ir naujumą, kuris yra pats Jėzus“.

„Tikėjimas nėra praeities dalykų paroda, o visuomet aktualus įvykis – čia ir dabar mūsų gyvenimuose įvykstantis susitikimas su Kristumi“, – sakė Pranciškus.

Anot jo, „mažas vietinės Bažnyčios narių skaičius tokioje didžiulėje šalyje gali kelti menkavertiškumo ir nepakankamumo jausmus“, tačiau „Jėzuje atrandame staigmeną – Evangelija tvirtina, kad būti mažutėliais, būti vargdienio dvasios yra palaiminimas, nes mažumas nuolankiai atiduoda mus Dievo galiai, skatina neremti bažnytinės veiklos vien savo galimybėmis“. Popiežius pridūrė, kad „tai yra malonė – mažosios kaimenės malonė: turime ne stiprumą rodyti, ne didelius skaičius, ne struktūras ar bet kokias kitas žmogiško reikšmingumo išraiškas, o leistis Viešpaties vedami, kad su nuolankumu tarnautume kitiems. Būti niekuo turtingais ir viskuo vargšais, eiti su paprastumu, lydėti savo seseris ir brolius, į visas gyvenimo situacijas nešant Evangelijos džiaugsmą“.

Popiežius akcentavo pasauliečių svarbą. „Visi mes esame Viešpaties mokiniai, visi esame svarbūs, visi su tokiu pat orumu. Ne tik vyskupas, kunigas ar pašvęstieji, bet visi pakrikštytieji buvo panardinti į gyvenimą Kristuje ir pašaukti priimti jo paveldą ir Evangelijos pažadą. Todėl reikia pasauliečiams suteikti erdvės. Tai naudinga – šitaip bendruomenė nesustabarės, išvengs klerikalizmo.“ „Sinodiška Bažnyčia, – tęsė popiežius, – einanti į Šventosios Dvasios ateitį, yra dalyvaujanti Bažnyčia, turinti bendrą atsakomybę. Tokia Bažnyčia geba išeiti į pasaulį, nes yra išmokyta bendrystės.“

Popiežius pasidžiaugė tikinčiųjų liudijimuose išgirdęs, kad Evangelijai ištikima Bažnyčia geba šalintis egoizmo vardan nekainojamos meilės. „Tai išėjimas iš savęs, kurio nuolat reikia kiekvienam mokiniui. Tai poreikis brandinti malonę, gautą per Krikštą, kuris verčia visur – bažnytiniuose susitikimuose, šeimoje, darbe, visuomenėje – tapti bendrystės ir taikos moterimis ir vyrais, sėjančiais gėrį ten, kur jie yra.“

Popiežius savo linkėjimus pavedė Kazachstano tikėjimo liudytojų, Karagandoje mirusių palaimintųjų kun. Vladislavo-Antonijaus Bukovinskio, vysk. Nikitos Budkos, kun. Aleksijaus Zarickio ir Dievo tarnaitės Gertrūdos Detzel užtarimui. „Jie atnešė į pasaulį Kristaus meilę, o jūs esate jų paveldas: tad būkite naujo šventumo pažadas!“, – linkėjo popiežius. Pranciškus meldė Mariją, Taikos Karalienę, kad Kazachstane „atitirpintų įšalusias širdis, sušildytų bendruomenes atnaujinta brolybės šiluma, sužadintų naują viltį ir entuziazmą dėl Evangelijos!“. 

The post Popiežius Kazachstane susitiko su Bažnyčios atstovais ir Vidurinės Azijos vyskupais appeared first on LAIKMETIS.

Pranciškus pakvietė kartu su juo apsvarstyti Dievo žodį iš Skaičių knygos, pasakojusį apie nusidėjusius izraelitus, kurie mirė nuo gyvačių įkandimo ir kitą gyvatę – žaltį, kurį jų prašymu užtarti prieš Dievą padirbino Mozė: kas į  jį pažvelgdavo, tas po gyvatės įkandimo likdavo gyvas.  

Gyvatės puldinėjo žmones, kurie jau ne pirmą kartą buvo patekę į murmėjimo nuodėmės pinkles. Murmėti prieš Dievą reiškia ne tiesiog skundimąsi Dievu ar blogą kalbėjimą apie jį, bet kai ką daugiau: izraelitų širdyse žlugo pasitikėjimas Dievu ir jo pažadu. Jie nusivilia, pavargsta ir nebetiki tuo, kuris veda juos į turtingą bei derlingą žemę. 

Žmonėms mirtinai kandančios gyvatės primena pirmąją Biblijoje, Pradžios knygoje, paminėtą gyvatę – gundytoją, kuris užnuodija žmogaus širdį, kad jis suabejotų Dievu, įtikinėja Adomą ir Ievą, kad Dievas nėra geras, pats pavydėdamas jiems laisvės ir laimės. Vėl kartojasi nepasitikėjimo ir maištavimo prieš Dievą nuodėmė. 

„Brangūs broliai ir seserys, ši pirmoji istorijos dalis kviečia mus atidžiau pažvelgti į mūsų asmeninės ir bendruomeninės istorijos momentus, kai pritrūkome pasitikėjimo Viešpačiu ir tarpusavyje“, – pasakė popiežius, palyginęs tuos momentus su pasiklydimu dykumoje. Ta istorija galėtų būti labai graži, bet simbolizuoja apie mūsų širdžių sausrą ir nuovargį, kai nebeturime jėgų žvelgti aukštyn, kai asmeninio, bažnytinio ar visuomeninio gyvenimo situacijose nepasitikėjimo gyvatės įkandimas mus apnuodija pesimizmu, bejėgiškumo ir prislėgtumo jausmais.  

Tačiau, pridūrė popiežius, yra ir kitokių įkandimų, kurie žinomi Kazachstano katalikams, kaip kad ateistinis persekiojimas ir kitos grėsmės laisvei bei saugumui. Naudinga atsiminti tai, kas patirta, ir žinoti, kad gėrio kelias nėra nutiesiamas kartą visiems laikams. Jis klojamas kasdien, kaip skirtingų etninių ir religinių grupių sambūvis, kiekvieno žmogaus pažanga ir socialinis teisingumas. O krikščionis kviečiamas atnaujinti tikėjimą Viešpačiu, pakelti akis, pažvelgti į jį, mokytis iš jo visuotinės ir nukryžiuotos meilės.

Antroji Skaičių knygos skaitinio dalis pasakoja apie gelbstinčią gyvatę, kurią, išklausęs Mozės užtarimo maldą, padaryti ir iškelti nurodė Dievas: į ją pažvelgę įgeltieji pagydavo. Galima paklausti, kodėl Dievas pasirinko tokį varginantį kelią, užuot sunaikinęs gyvates? 

Dievo pasirinktas būdas mums atskleidžia jo veikimą susidūrus su blogiu, nuodėme ir žmonių nepasitikėjimu. Ir tada, ir dabar, per visą didžiąją dvasinę kovą, kuri vyks istorijoje iki pat jos pabaigos, Dievas nesunaikino visų bjaurių dalykų, kurių žmogus laisvai siekia: nuodingos gyvatės neišnyko, jos vis dar yra, jos tyko ir visada gali įkąsti. Tačiau ką daro Dievas?

„Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“, – paaiškina Jėzus. Tai jis, iškeltas ant kryžiaus stulpo, neleis, kad mus puolančios nuodingos gyvatės sukeltų mirtį. Mūsų žemiems poelgiams Dievas duoda naują dalyką: jei žiūrime į ant kryžiaus iškeltą Jėzų, blogio įkandimai mūsų neužvaldo, nes jis ant kryžiaus prisiėmė nuodėmės ir mirties nuodus ir įveikė jų griaunamąją galią. 

Štai ką padarė Tėvas blogio plitimo pasaulyje akivaizdoje: jis davė mums Jėzų, kuris tapo mums artimas tokiu būdu, kokio negalėjome įsivaizduoti ir, nepažinęs nuodėmės, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, tapo nuodėme dėl mūsų (žr. 2 Kor 5, 21). Tokia yra begalinio dieviškojo gailestingumo didybė. 

Popiežius savo klausytojus pakvietė pakelti akis į nukryžiuotą Jėzų, mūsų išgelbėjimo ir atgimimo kelią, o tada vėl nuleisti akis į savo gyvenimą ir tautų istoriją. Iš Kristaus kryžiaus mokomės meilės, o ne neapykantos, mokomės užuojautos, o ne abejingumo, mokomės atleidimo, o ne keršto.

Ant kryžiaus išskleistos Jėzaus rankos yra tarsi glėbys, į kurį Dievas nori visus priimti ir parodyti krikščioniškos brolybės kelią, kuris nėra primetinėjimo, prievartos, galios ir susireikšminimo kelias. Tai nuolankios, neatlygintinos ir visuotinės meilės kelias. 

Kristus pašalina nuodus, todėl būti krikščionimis reiškia gyventi nekandžiojant vienas kito, nemurmant, neapkalbant, nekaltinant, nedarant bloga. „Melskimės, kad Dievo malonės padedami taptume vis labiau krikščionys: džiaugsmingi naujo gyvenimo, meilės ir taikos liudytojai“, – sakė Pranciškus.

The post Iš Kristaus kryžiaus mokomės meilės, o ne neapykantos - popiežius appeared first on LAIKMETIS.