„Patvirtinu patį faktą“, – BNS sakė Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius.

Balandį 78-erių V. Šustauskas dėl sveikatos problemų buvo patekęs į ligoninę.

Buvęs politikas gimė 1945 metais kovo 19 dieną Kelmės rajono Kražių miestelyje.

1964-aisiais baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą (dabar – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) ir įgijo techniko–technologo specialybę. 1968–1969 metais studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), 1970–1971 metais – Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas).

Studijų metais ir po jų plaukiojo žvejybos traleriais, dirbo Lietuvos okeaninio laivyno bazėje jūreiviu, dirbo Klaipėdos gamykloje „Progresas” mechaniku, kitus darbus.

V. Šustauskas aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius, teigiama Seimo pateiktoje biografijoje.

Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises

Nuo 1995 metų jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000-ųjų balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.

2002 metais politikas vėl buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau dėl darbo Seime mandato atsisakė.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje neužėmė, tačiau dalyvavo įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.

The post Mirė buvęs Kauno meras, Seimo narys V. Šustauskas appeared first on LAIKMETIS.

Pora santuoką po daugiau nei šešerių metų draugystės sudarė anksčiau trečiadienį įvykusioje privačioje ceremonijoje, kurioje dalyvavo tik liudininkai, BNS patvirtino mero atstovai.

L. Stonkienė yra ir Kauno mero politinė bendražygė, per kovą vykusius rinkimus išrinkta į miesto tarybą su jo atstovaujamu „Vieningo Kauno“ rinkimų komitetu.

L. Stonkienė yra ir Kauno mero politinė bendražygė, per kovą vykusius rinkimus išrinkta į miesto tarybą

Rinkimų metu mero sutuoktinės pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyta, jog ji užima vadovaujančias pareigas „Vičiūnų grupėje“, kurios vienas akcininkų yra V. Matijošaitis.

L. Stonkienė yra V. Matijošaičio verslo partnerio Liudo Skieraus sesuo.

V. Matijošaičio pirmoji žmona Irena Matijošaitienė mirė 2013 metais, po patirtos sunkios galvos traumos.

The post Susituokė Kauno meras V. Matijošaitis appeared first on LAIKMETIS.

„Teismas nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų 33 tūkst. 995 eurus 54 centus žalos atlyginimo“, – antradienį pranešė Kauno apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė.

KPD prašė minėtą sumą priteisti ir iš mero sūnaus Šarūno Matijošaičio vadovaujamos bendrovės „Kauno saulėtekis“, kurioje dirbo šioje byloje minimas statybos vadovas. Tačiau, pasak teisėjos, nors darbų vadovas buvo šios bendrovės darbuotojas, jis veikė pagal V. Matijošaičio išduotą įgaliojimą.

Teismo vertinimu, statiniai buvo nugriauti pasitelkus kitą juridinį asmenį – teismas pripažino, kad reikalavimas „Kauno saulėtekiui“ dėl bendrovės kaip samdančios darbuotojus atsakomybė už žalą yra neįrodyta, todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė.

Žalą departamentas prašė priteisti dėl dvaro sodybos fragmentų – svirno ir tvarto, kurie pripažinti kultūros paveldo objektais, – nugriovimo.

Pasak teisėjos, byloje nustatyta, kad Kačiūniškės dvaro sodybos komplekso valdytojas V. Matijošaitis „turėjo pareigą laikytis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų“.

Statybos darbų vadovas, pasak teismo, turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą ir priežiūrą, to nepadarė ir be raštiško KPD sutikimo sunaikino nekilnojamąsias kultūros vertybes. 

Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių nekilnojamąsias dalis ir elementus

„Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių nekilnojamąsias dalis ir elementus, griovimo darbai atlikti neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, neatlikus paveldosaugos specialiosios ekspertizės, neturint griovimo projekto, nesikreipiant į KPD dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams atitikimo“, – paskelbė teisėja.

D. Lisaitės teigimu, nors svirno vietoje pastatytas naujas statinys, negalima sakyti, kad tai yra sunaikinto kultūros paveldo objekto atstatymas.

Teismo teigimu, statybos atliktos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nenaudojant specialiųjų paveldosaugos technologijų.

Teismo vertinimu, „sunaikinus svirną ir tvartą buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu“.

Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

V. Matijošaitis BNS komentuodamas šį sprendimą, pareiškė, jog „čia tik pradžia“. Plačiau teismo sprendimo jo atstovo perduotume komentare jis nekomentavo.

KPD Kauno teritorinio skyriaus atstovai anksčiau BNS yra teigę, jog kelis kartus kreipėsi į statybos vadovą, veikusį pagal V. Matijošaičio suteiktą įgaliojimą, siūlydami atlyginti valstybei padarytą žalą be teismo, tačiau prašymas liko be atsako.

V. Matijošaitis savo ruožtu tvirtina, kad viską, kas dvare buvo likę, restauravo ir išgelbėjo jį nuo sunykimo.

Kačiūniškės dvarą Kauno rajone meras įsigijo 2017 metais. Jo teigimu, šis pastatas tik vadinamas dvaru, o iš tiesų yra „gražus prie Nevėžio namelis“.

Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre įrašyti Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentai. Ten nurodoma, kad komplekso vertingosios savybės yra planavimo sprendiniai, statinių formuojama kompozicija, taip pat buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos, žemės ir jos paviršiaus elementai, takai ir jų dangos.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.

The post Visvaldą Matijošaitį teismas įpareigojo sumokėti baudą Kultūros paveldo departamentui appeared first on LAIKMETIS.